2025-02-05 Nr. AB-2099-3-61-3-07489-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-02-05 Nr. AB-2099-3-61-3-07489-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas M. A. I. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 24S78290 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-302-415/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07489-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas M. A. I. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 24S78290 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad pranešime dėl skundžiamo Sprendimo rašoma, jog pareiškėjas galės skųsti sprendimą per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Kadangi skundžiamas Sprendimas iki šiol pareiškėjui nėra įteiktas, manytina, kad jis net nėra praleidęs termino skundui paduoti. Tačiau jeigu teismas manys, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiškėjas prašė teismo atnaujinti praleistą terminą, kadangi jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. atsakovas neatsiuntė pareiškėjui skundžiamo Sprendimo ir tai apribojo jo galimybes teikti skundą. Pranešime yra klaidinančiai nurodoma Sprendimo apskundimo tvarka, taip pat iš atsiųsto pranešimo nėra aiškus skundžiamo Sprendimo turinys jo teisiniai ir faktiniai motyvai, todėl negalima teigti, kad atsakovas tinkamai informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad vykdydamas teismo įpareigojimą Departamentas teismui raštu nurodė, kad 2024 m. kovo 14 d. pranešimas apie uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą įspėjimą Nr. 24SD4820 buvo išsiųstas pareiškėjui 2024 m. kovo 14 d. per MIGRIS komunikaciją el. paštu: (duomenys neskelbtini). Departamentas paaiškino, jog pranešimas (o ne pats sprendimas) užsieniečiui siunčiamas vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 20 punktu.
Iš 2024 m. kovo 14 d. pranešimo nustatyta, kad jame nurodoma, jog Sprendimu nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2027 m. kovo 12 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje); kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2027 m. kovo 12 d. Pranešime išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka ir terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę pateikti skundą.
Teismas darė išvadą, kad pranešime buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta Migracijos departamento 2024 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 24S78290 esmė, jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui duomenų, kad gavęs pranešimą kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas Sprendimo kopijos, tačiau Migracijos departamentas atsisakė ją pateikti. Teismo vertinimu, pats pareiškėjas nepagrįstai ilgą laiką išliko pasyvus ir daugiau nei devynis mėnesius neatliko jokių veiksmų, siekdamas savo galimai pažeistų teisių gynimo.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų ir teismas savo iniciatyva nenustatė, jog pareiškėjas būtų susidūręs su kokiomis nors objektyviomis kliūtimis siekdamas tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Teismas darė išvadą, kad termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje pateikto svarbios priežasties apibrėžimo ir nuo pareiškėjo valios priklausančias aplinkybes vertinti kaip svarbias. Teismo vertinimu, pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo pranešimu bei sprendimo apskundimo tvarka, turėjo pareigą aktyviai ginti savo teises, nesutikdamas su administraciniu sprendimu – įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą teismui. Kartu su skundu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą atmetė.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas akcentuoja, kad pranešime dėl priimto Sprendimo rašoma, jog pareiškėjas galės skųsti Sprendimą per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos, tačiau Sprendimas iki šiol nėra įteiktas pareiškėjui. Pareiškėjui neaišku, kodėl jis turėtų atlikti atsakovo darbą ir kreiptis į atsakovą dėl Sprendimo pateikimo, siekdamas greičiau gauti Sprendimą tam, kad jis greičiau įsigaliotų. Pareiškėjo vertinimu, toks veikimas būtų priešingas jo interesams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tik formaliai informavo pareiškėją apie Sprendimą ir į tai, kad pačiame informaciniame pranešime yra klaidinančiai nurodoma apskundimo tvarka galima teigti, kad atsakovo veiksmai buvo nesuderinami su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu.
Pareiškėjo teigimu, net jeigu jis nuspręstų kreiptis į atsakovą dėl Sprendimo pateikimo, pagal teisės aktų reikalavimus prašymas dėl informacijos pateikimo, jeigu jis siunčiamas elektroniniu paštu turi būti pasirašytas elektroniniu parašu, galiojančiu Europos Sąjungos teritorijoje. Pareiškėjas tokio parašo negali turėti, kadangi jis yra ne Europos Sąjungos pilietis bei jam yra taikomas draudimas vykti į Europos Sąjungos teritoriją. Atsakovas, nurodydamas, kad Skundžiamas sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos ir pats nesiųsdamas pačio Sprendimo pareiškėjui bei nenurodydamas, kad Sprendimas nebus siunčiamas, neabejotinai klaidina pareiškėją bei apsunkina jo galimybes laiku pateikti skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą ir netenkinęs prašymo šį terminą atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sprendimas galėjo būti skundžiamas teismui per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalis), tačiau pareiškėjas skundą teismui padavė praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo jo priėmimo dienos. Pareiškėjas pranešimu buvo informuotas apie Sprendimo esmę, jo apskundimo tvarką, tačiau nesiėmė veiksmų, siekdamas gauti ir apskųsti šį Sprendimą, nenurodydamas objektyvių priežasčių, sukliudžiusių tai padaryti.
Pareiškėjo vertinimu, jis buvo suklaidintas atsakovo, kuris pranešime nurodė, kad Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos, tačiau pats Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar suinteresuotas asmuo žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-18-520/2024 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, inter alia (be kita ko) apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024 ir kt.).
Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.
Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka (trečia pastraipa). Jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimamas kartu su šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytu sprendimu ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama, užsienietis su priimtu sprendimu supažindinamas šių sprendimų priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (ketvirta pastraipa).
Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas jau po to, kai Migracijos departamentas 2024 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Byloje nustatyta, kad apie Migracijos departamento priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2024 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku, prie kurio pridėtas pranešimas apie uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, kai į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktas įspėjimas (toliau – ir Pranešimas), kartu su šiuo pranešimu pareiškėjui nebuvo siųstas Sprendimo nuorašas. Bylos duomenimis Sprendimas pareiškėjui iki skundo pateikimo teismui nebuvo įteiktas.
Pranešime, su kurio atsiuntimo data pirmosios instancijos teismas siejo procesinio termino eigos pradžią, yra nurodyta, kad Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2027 m. kovo 12 d. vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi. Pranešime taip pat nurodyta, kad nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2027 m. kovo 12 d.. Pranešime nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka.
Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Departamentas pareiškėją 2024 m. kovo 14 d. informavo pranešimu apie Sprendimą, tačiau tai nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas Sprendimo nėra gavęs.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-662/2024; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-898-602/2024) daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, taip pat nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią nustatė 2024 m. kovo 14 d., t. y. pranešimo pareiškėjui pateikimo datą. Kaip jau buvo konstatuota, Departamentas pareiškėjui Sprendimo iš viso nėra pateikęs, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad teismas ginčijamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. A. I. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Ernestas Spruogis