e07dcc8d-2ca5-485b-92b6-19fc55b1e6d3 · Kauno apygardos teismas

civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-89-555/2013Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana LabokaitėProcesinio sprendimo kategorija 30.9.1;30.10;99.5; 114.11;121.18(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 21 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei G.

B., ieškovės atstovei advokatei E. M. Šlapikienei, atsakovės S. N. atstovui advokatui V. M., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų S. N. atstovo N. N. ir R. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovėms S. N. ir R. A., trečiajam asmeniui L. L., dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisės ir pagal atsakovės R.

A. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovėms G. B., S. N., L. L., dėl naudojimosi tvarkos bendrÄ ja nuosavybe nustatymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.Ginčo esmė              IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė: atidalyti iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise priklausančio 3328 kv.m. žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, ieÅ¡kovei G. B. 536 kv.m. sklypo dalį, architektės R.

D. parengtame atidalinimo projekte pažymėtÄ Nr. 1, apribotÄ koordinačių taÅ¡kais 1,2,3,4; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.3, b.l. 4-6). Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 536 kv. m. namų valdos žemės sklypo, kurio bendras plotas 3328 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, dalis. Anksčiau turėtÄ 1/6 dalį gyvenamojo namo ir Å«kio pastatų Å¡ioje valdoje ji iÅ¡mainė 2011-02-05 mainų sutartimi su trečiuoju asmeniu L. L. į 100 kv. m. žemės sklypo dalį.

Kadangi jokios dalies pastatų bendroje valdoje neturi, tai nepageidauja naudotis bendru kiemu, bendru įvažiavimu. IeÅ¡kovės nuomone, atidalinus sklypo dalį, atsakovų ir trečiųjų asmenų interesai nenukentės, Å¡alys bus maksimaliai atskirtos viena nuo kitos, neliks bendro naudojimo kiemo, įvažiavimo. Su pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nesutiko, argumentuodama tuo, jog praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka neracionali.              Atsakovė R. A. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ sklypu (duomenys neskelbtini) , Kaune, pagal 2012-06-25 UAB „MTL Servisas“ sudarytÄ planÄ , nustatant, kad S. N. naudosis sklypo dalimi, plane pažymėta „C“ 267 kv. m., bei bendro žemės sklypo dalimi „A“ 88 kv. m., G.

B. naudosis sklypo dalimi „B“ 408 kv. m. bei bendro sklypo dalimi „A“ 128 kv. m., L. L. naudosis sklypo dalimi, pažymėta plane „E“ +“E1“ 1187 kv. m. bei bendro sklypo dalimi „A“ 377 kv. m., R. A. naudosis sklypo dalimi „D“ 663 kv. m., bei bendro sklypo dalimi „A“ 210 kv. m.; prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.3, b. l. 165-167). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės S. N. 1539 Lt, iš atsakovės R.

A. 4100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės S. N. 400 Lt už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ir 86 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovės R. A. 800 Lt už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ir 172 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.             Nurodė, kad namų valdos žemės sklypÄ bendraturčiai valdo tokiomis dalimis: 536/3328 dalys nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei G. B., 1564/3328 nuosavybės teise priklauso L. L., 355/3328 nuosavybės teise priklauso S. N., 873/3328 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (t.3, b.l. 18-19), naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nėra nustatyta.

Pagal byloje esančius įrodymus, darė iÅ¡vadÄ , kad yra galimybė privažiuoti į ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ atidalinti sklypo dalį iÅ¡ P. gatvės, nesinaudojant jokia likusia sklypo (duomenys neskelbtini) , Kaune dalimi. Nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du atidalinus jai priklausančiÄ sklypo dalį, bendram daiktui (žemės sklypui) žala padaryta nebus, sklypo vertė iÅ¡ esmės nepasikeis, bendraturčių interesai taip pat nenukentės, nes ieÅ¡kovė nesinaudos bendru įvažiavimu ir kiemu (duomenys neskelbtini) , Kaune, Å¡alys mažiau susitiks bendroje nuosavybėje, mažiau bus galimybių konfliktams kilti.

Teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė kaip neracionalų, pažeidžiantį Å¡alių interesus, neatitinkantį nusistovėjusio faktinio naudojimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstė proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams ir atsižvelgiant į Å¡alių procesinį elgesį byloje. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Apeliaciniu skundu atsakovės S. N. atstovas N. N. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ S. N. 1539 Lt atstovavimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų G.

B. ir 400 Lt valstybei už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ir 86 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, ir Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti. Nurodo, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, neatsižvelgė į Å¡alių procesinį elgesį ir neįvertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nurodo, kad pirminis ieÅ¡kovės reikalavimas buvo aiÅ¡kiai nepagrįstas, todėl su juo atsakovė S. N. nesutiko. 2011 m. sausio mėn. ieÅ¡kovei patikslinus ieÅ¡kinį, su ieÅ¡kiniu sutiko ir 201l m. birželio 13 d. pasirašė taikos sutartį, kurioje ieÅ¡kovė sutiko pasilikti prie savo bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iki 2011 m. sausio 2 d. pateikto patikslinto ieÅ¡kinio neturėtų bÅ«ti jai priteistos.

Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės S. N. 400 Lt valstybei už L. L. suteiktÄ teisinę pagalbÄ , nes ginčas buvo ne tarp atsakovės S. N. ir L. L., o tarp ieÅ¡kovės ir L. L., todėl jų turėtos atstovavimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ jų pačių. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovei priteistos iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ yra nepagrįstos ir aiÅ¡kiai virÅ¡ija teisės normos nustatytus maksimalius dydžius.             Apeliaciniu skundu atsakovė R.

A. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės G. B. ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ , pateikė bendro pobÅ«džio analizę apie atsakomybės paskirstymÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų, kuri konkrečiai su Å¡ia civiline byla susijusi tik iÅ¡ dalies, bet nepateikė konkrečių civilinėje byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir nenustatė tolesnio tinkamo turto naudojimo, visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovų įrodymus, motyvus ir pasiÅ«lymus, netinkamai vertino subjektyvius liudytojo parodymus.

Mano, kad teismo iÅ¡vada dėl galimo privažiavimo prie sklypo iÅ¡ P. gatvės, yra nepagrįsta, nes nebuvo pateiktas nei patvirtintas galiojantis detalusis sklypo planas, nei Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano fragmentas, t. y. ieÅ¡kovės pateikti dokumentai neužtikrina objektyvių prielaidų tokiam privažiavimui įrengti. Nurodo, kad palikus galioti šį teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovei suformavus atskirÄ sklypÄ , likusioje sklypo dalyje bÅ«tų pabloginta visų bendraturčių padėtis:

1) padidėtų sklypo užstatymo tankumas;

2) bÅ«tų užkirstas kelias likusio sklypo savininkams formuoti savo sklypus ir vykdyti juose statybas ir kitÄ Å«kinę veiklÄ ;

3) likusioje sklypo dalyje neproporcingai bus paskirstyti bendrojo naudojimo naudmenys. Jai – apeliantei, priklausanti sklypo dalis bÅ«tų padalinta į dvi dalis, iÅ¡ kurių nei viena nebÅ«tų tinkama nei statybai, nei kitai Å«kinei veiklai, nes kitaip bÅ«tų pažeisti statybų, prieÅ¡gaisrinės saugos ir kiti reikalavimai. Taip pat teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė G. B. praÅ¡o atsakovės S. N. apeliacinį skundÄ dėl juridinės pagalbos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad nuo pat pirminio ieÅ¡kinio reiÅ¡kė tÄ patį reikalavimÄ atidalinti ieÅ¡kovei priklausančiÄ dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės, o tai, kad atsakovai su tuo nesutiko ir reiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinius, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės reikalavimas buvo nepagrįstas. Mano, kad teismo priteista 5500 Lt suma bylinėjimosi (advokato) iÅ¡laidų už bylos vedimÄ , kuris tęsėsi nuo 2008 m. sausio mėnesio, ir daug procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ yra pagrįsta. Taip pat nurodo, kad teismas 1500 Lt priteisė iÅ¡ atsakovės S. N. atsižvelgdamas į jos elgesį procese.

Pažymėjo, kad jos veiksmai vertintini kaip nesÄ Å¾iningi, nes ieÅ¡kovei sudarius su ja taikos sutartį byloje, sekančiame teismo posėdyje apeliantė teigė, kad ji persigalvojo, o apeliantės atstovas V. M. kalbėjo, kad niekaip negali susisiekti su atsakove, todėl nežino jos nuomonės, dėl ko teismas turėjo atidėti teismo posėdžius. Kadangi trečiasis asmuo L. L. palaikė byloje ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir savo procesiniu elgesiu siekė užbaigti bylÄ taikos sutartimi, todėl L. L. teisinei pagalbai panaudotos lėšos yra teisėtai priteistos iÅ¡ atsakovės S. N..Atsakovė R.

A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pritaria atsakovės S. N. atstovo apeliacinio skundo argumentams ir mano, kad teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė neatsižvelgdamas į proceso dalyvių veiksmus procese.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o atsakovės S. N. atstovo N. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, vertino Å¡alių procesinį elgesį byloje ir priėmė sprendimÄ vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir įvertindamas aplinkybių byloje visumÄ .

Teismas savo sprendimÄ pagrindė, iÅ¡dėstė argumentus, dėl ko iÅ¡ atsakovių priteistinos nurodytos pinigų sumos.IeÅ¡kovė G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės R. A. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ji – ieÅ¡kovė, proceso metu elgėsi sÄ Å¾iningai, siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti kuo galima greičiau, todėl teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė tinkamai. Taip pat nurodo, kad teismas sprendime pasisakydamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nepagrįstumo pasisakė dėl atsakovės R.

A. pasiÅ«lymų ir įrodymų. IeÅ¡kovės nuomone, teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai tenkintini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).             Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė G. B. 2003 m. gegužės 15 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , ir 1/6 dalį ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune.

             2004 m. lapkričio 19 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos, pardavė ieÅ¡kovei 436 kv. m sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio bendras plotas 3328 kv. m., esančiÄ (duomenys neskelbtini) , Kaune. 2011 m. vasario 15 d. mainų sutartimi ieÅ¡kovė jai priklausančiÄ 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/6 dalį pagalbinių bei Å«kinių pastatų, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , Kaune, iÅ¡mainė į L.

L. priklausančiÄ 100/3328 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune. Po mainų sutarties sudarymo ieÅ¡kovė neteko nuosavybės teisių į gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų dalis, o jai priklausanti žemės sklypo dalis padidėjo nuo 436 kv. m. iki 536 kv. m. Kita žemės sklypo dalis nuosavybės teisėmis priklauso L. L., S. N. ir Lietuvos Respublikai (atitinkamai 1564/3328, 355/3328 ir 873/3328 dalys). Nuosavybės teisės į 2/6 dalis pastatų, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos L.

B. vardu, kuris žemės sklypo dalies iÅ¡ valstybės nebuvo iÅ¡sipirkęs. L. B. 2009 m. gruodžio 18 d. mirė, po jo mirties palikimÄ priėmė testamentinė įpėdinė dukra R. A.. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl žemės sklypo atidalijimo, atsakovė R. A. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinio reikalavimus patenkino, atidalijo iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise priklausančio 3328 kv. m.

žemės sklypo ieÅ¡kovei 536 kv. m. sklypo dalį, pagal architektės R. D. parengtÄ atidalijimo projekte pažymėtÄ Nr. 1, apribotÄ koordinačių taÅ¡kais 1, 2, 3, 4 (3 t., b. l. 20), prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu atmetė. Apeliaciniais skundais praÅ¡oma panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai bei iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, neginčijant sprendimo dalies, kuria netenkinti reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Byla dėl atidalijimo ir naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo nėra tokia, kurioje teismas gali peržengti apeliaciniame skunde nurodytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK IV dalies XIX–XX skyriai, V dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, neteisėtumo.Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.

Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iÅ¡ bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atsakovė R. A., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys galimybę ieÅ¡kovei įrengti įvažiavimÄ Ä¯ naujai suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , teigia, kad suformavus ieÅ¡kovei žemės sklypÄ padidėtų sklypo užstatymo tankumas, bÅ«tų užkirstas kelias likusio sklypo savininkams formuoti savo sklypus ir vykdyti juose statybas ir kitÄ Å«kinę veiklÄ , likusioje sklypo dalyje neproporcingai bus paskirstyti bendrojo naudojimo naudmenys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis), kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi pateikti žemės sklypo planÄ , parengtÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir patvirtintÄ savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnis). Toks planas rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Pagal Å¡io apraÅ¡o 3 punktÄ Å¾emės sklypo plano rengimo tikslas - žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos sÄ lygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar) panaikinimas. Rengiant žemės sklypo planÄ atidalijamos bendrosios nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalys ir suformuojami atskiri žemės sklypai (ApraÅ¡o 4.2.2 punktas). Pagal ApraÅ¡o 8 punktÄ Å¾emės sklypo plano rengimÄ organizuoja savivaldybės administracijos vadovas, žemės sklypo plano rengimo inicijavimo teisę turi privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai.

PareiÅ¡kėjai praÅ¡ymÄ leisti pradėti rengti žemės sklypo planÄ pateikia savivaldybės administracijai, prie praÅ¡ymo pateikdami numatomų pertvarkyti žemės sklypų planų kopijas ir kt. dokumentus, numatytus ApraÅ¡o 12 punkte. Savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimÄ leisti pradėti rengti žemės sklypo planÄ (ApraÅ¡o 14 punktas), nustatomi žemės sklypo plano rengimo reikalavimai, kurių metu iÅ¡sprendžiami ir klausimai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas t.y. formuojamų žemės sklypų racionalumas, tinkamumas naudoti pagal tikslinę paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , iÅ¡sprendžiami privažiavimo kelio klausimai ar nustatomas kelio servitutas (ApraÅ¡o 16 punktas).

Parengus žemės sklypo planÄ , sudarius žemės sklypo plano rengimo bylÄ , pagal poreikį atlikus suderinimÄ , savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamas žemės sklypo planas, kuris prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (ApraÅ¡o 40 punktas).Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė, siekdama pertvarkyti žemės sklypÄ t.y. atidalinti bendrosios nuosavybės teise turima žemės sklypo dalį ir siekdama suformuoti atskirus žemės sklypus buvo pradėjusi detaliojo plano rengimo procedÅ«ras, sutinkamai su tuo metu galiojusiu LR teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, tačiau Å¡i procedÅ«ra nebuvo baigta.

Sutinkamai su ieÅ¡kinio pateikimo metu galiojusiomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, vienas iÅ¡ teritorijų planavimo tikslų – nustatyti žemės sklypo bendraturčių teisių įgyvendinimÄ taip, kad bÅ«tų suderinti jų interesai dėl žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sÄ lygų (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnis). Pagal tuo metu galiojusio įstatymo nuostatas detaliojo plano esmė buvo ta, kad jis rengiamas konkrečiam žemės sklypui, nustatant sÄ lygas, pagal kurias Å¡is sklypas gali bÅ«ti naudojamas, nepriklausomai nuo to, kam jis nuosavybės teise priklauso planavimo metu ar priklausys ateityje.

IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme dėl atidalijimo iÅ¡ bendro žemės sklypo, prie ieÅ¡kinio pridėjo planÄ , kuriuo nebuvo baigta ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedÅ«ra, taip pat ir geodezinį planÄ â€“ pasiÅ«lymÄ (3 t. b. l. 20), tačiau nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir ApraÅ¡e nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ be žemės sklypo pertvarkymo projekto, o geodezinį planÄ â€“ pasiÅ«lymÄ prilygino tokiam projektui ir atleido ieÅ¡kovę nuo pareigos pagal materialinės teisės normose įtvirtintÄ tvarkÄ ir sÄ lygas parengti žemės sklypo pertvarkymo projektÄ sklypui atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Spręstina, kad teisme priimtas ir iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kinys, nepareikalavus pateikti privalomų tokiais atvejais ieÅ¡kinio priedų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovė nurodė, jog nepageidauja tęsti detaliojo planavimo procedÅ«rų, taip pat nesutiko pateikti atidalijimo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, todėl atsižvelgiant į kitų ginčo žemės sklypo naudotojų ir bendrasavininkių pozicijÄ , jog vienas iÅ¡ žemės sklypo naudotojų kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovės pageidavimu dėl žemės sklypo pertvarkymo, spręstina, kad nesant tinkamai paruoÅ¡to atidalijimo plano, pagal byloje esančius įrodymus bei nustatinėtinų aplinkybių apimtį, tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nebuvo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir nuspręsta atidalinti ginčo žemės sklypÄ naikintina, Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės reikalavimai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismui tenkinant apeliacinius skundus ir panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, Å¡ioje dalyje priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmetant, iÅ¡ naujo paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl sprendimo dalys dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeistinos. Nagrinėjamu atveju teismui atmetus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovės G. B., atsakovių S. N. ir R. A., bei trečiojo asmens L. L. turtėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos, 258 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės G.

B., atsakovių S. N. ir R. A. po 86 Lt valstybei, apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovės R. A. apeliacinį skundÄ , jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme – sumokėtas 143 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , priteistinos jai iÅ¡ ieÅ¡kovės G. B. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys, panaikinti, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas, pakeisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ iÅ¡spręsti taip: priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 143 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iÅ¡ G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovių S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 86 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas. Teisėjai                                                                                           Galina Blaževič                                                                                                         Albina Rimdeikaitė                                                                                                         Egidijus TamaÅ¡auskas                                                                                                        Â