e07d3153-564e-4ade-ac69-c1beb92a0cfd · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr.2A-373-656/2020 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10407-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Å iÅ¡kinos, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie LR VRM apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo D.

J. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie LR VRM (toliau – Migracijos departamentas), I. Bylos esmė 1. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo prosenelė P. G. (P. / P. C./ Ch. (Ch.) vardu, mergautinė pavardė N. (N.)), gim. (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, nes Migracijos departamentas atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo nurodant, jog pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai yra nepakankami įrodyti pareiÅ¡kėjo prosenelės turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę.

2. Nurodė, kad pareiškėjas yra P. G. (P. / P. C./ Ch. (Ch.) vardu, mergautinė pavardė N. (N.)) provaikaitis. Gautais duomenimis pareiškėjo prosenelė P. G. (P. / P. C./ Ch. (Ch.) vardu, mergautinė pavardė N. (N.)) gimė (duomenys neskelbtini) gimė Lietuvoje., o (duomenys neskelbtini) m. kartu su motina R. Z. N./ N./N. išvyko į (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjo duomenimis P. G. (P. / P. C./ Ch. (Ch.) vardu, mergautinė pavardė N. (N.)) susituokė u W. G. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje.

3. Migracijos departamentas prieÅ¡taravo, kad bÅ«tų nustatytas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kadangi pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų nepakanka įrodyti faktui, jog pareiÅ¡kėjo prosenelė P. G. (P. / P. C./ Ch. (Ch.) gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. II.Teismo sprendimo esmė 4. PareiÅ¡kėjo D. J. G. pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo D. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), prosenelė P. G. taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N. gimė (duomenys neskelbtini) gimė Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra P. G. (P. / P. C./ Ch. (Ch.) vardu, mergautinė pavardė N. (N.)) proanūkis. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 2017 m. birželio 20 d. rašto nustatyta, jog pareiškėjo prosenelė P. G. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Minėtu raštu patvirtinama, jog pareiškėjo prosenelė nėra (duomenys neskelbtini) pilietė, niekada dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės nesikreipė ir šios valstybės pilietybės neįgijo. 6. 2017 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini) J.

B.-D. (Žydų konfesinio teismo) rašte, nurodyta, jog P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./ Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė – N. (N.), tėvo vardas - A. N. (A. N.), gimė (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje ir gyveno Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini) metų. P. G. susituokė su W. G. (taip pat žinomo kaip H. V. G., gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). P. G. atvyko į (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos (duomenys neskelbtini) metais būdama Lietuvos Respublikos piliete. (duomenys neskelbtini) P. G. buvo laikoma Lietuvos subjektu, kadangi ji niekada nesikreipė ar neįgijo (duomenys neskelbtini) pilietybės. Iš (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 2017 m. vasario 2 d. išduoto pranešimo apie P. G. mirtį nustatyta, jog pareiškėjo prosenelės mergautinė pavardė – N., gimimo data ir vieta - (duomenys neskelbtini) Lietuva.

7. Iš pateikto 2019 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) rašto nustatyta, jog R. Z. N./N./N. (taip pat žinomos kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. duktė) duktė bei, kad ši šeima gyveno (duomenys neskelbtini). P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N.) ir jos motina R. Z. N./N./N. (taip pat žinoma kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. duktė) atvyko į (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos būdamos Lietuvos Respublikos pilietėmis (duomenys neskelbtini) metais. P. G. motinai R. Z. N./N./N. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 10373.

8. A. P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N.) tėvai yra palaidoti (duomenys neskelbtini). Pagal mirties įrašus, R. Z. N./N./N. (taip pat žinoma kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. duktė) mirė (duomenys neskelbtini) būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o A. (A.) N./N.mirė (duomenys neskelbtini) būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

9. Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog P. G. motinai R.-Z. N. (duomenys neskelbtini) išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 10373 (1 t. b. l. 38-39). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos nustatyta, jog P. G. tėvai A. N., T. sūnus, (duomenys neskelbtini) metų ir Z. R. L., G. duktė, (duomenys neskelbtini) metų susituokė (duomenys neskelbtini).

10. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo pažymos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) miestiečio G. L. (pareiÅ¡kėjo prosenelės senelio), Å¡eimos sÄ raÅ¡o kopijoje G. L. Å¡eimos narių sÄ raÅ¡e yra įraÅ¡yta jo duktė Z., 11 metų (P. G. motina). IÅ¡ papildomai byloje pateikto laivo „(duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini). vykusių keleivių sÄ raÅ¡o nustatyta, jog iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko P. G. taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N. ir jos motina R. -Z. N.. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N. mirė (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 11. Migracijos departamentas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo atmesti.

12. Archyvuose nėra dokumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas galėjo konstatuoti, kad pareiškėjo prosenelė gyveno Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini) m. ir susituokė su W. G..

13. J. B.-D.(Žydų konfesinio teismo) 2017 ir 2019 metais išduoti dokumentai negali būti laikomi netiesioginiais įrodymais, kad P. G. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nes nurodyta informacija akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos archyvų išduotuose dokumentuose nurodytai informacijai bei oficialiame Lietuvos Respublikos išduotame dokumente - Lietuvos Respublikos užsienio pase, išduotam R.-Z. N.. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu J. B.-D. (Žydų konfesinis teismas) padarė atitinkamas išvadas dėl Pareiškėjo prosenelės P. G. pilietybės, jos tėvų duomenų, atvykimo į (duomenys neskelbtini) datos.

14. PareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui pateikė 1898 m. sudarytÄ Å¾ydų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) apskrities miestuose ir miesteliuose sÄ raÅ¡Ä , kurio 10 p. įraÅ¡ytas A. O. N. su Å¡eima: žmona L., sÅ«nÅ«s Å ., M., R., dukterys Ch., G., P.. Å iame dokumente A. tėvo vardas yra O., o jo žmona yra L.. Pažymėtina, kad dokumentuose, pateiktuose teismui, pvz. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018-­12-10 pažymoje apie santuokÄ A. N. tėvo vardas yra T. ir susituokė (duomenys neskelbtini) jis ne su L., bet su Z.

R., kuriai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Taigi tai yra akivaizdus nesutapimas tarp pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų, kurie turėtų netiesiogiai patvirtinti P. G. Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Nesutampa pareiÅ¡kėjo Migracijos departamentui pateiktuose ir teismui pateiktuose dokumentuose P. G. tėvo A. tėvavardis ir jo žmonos vardas, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikÅ¡mė turintį faktÄ , Å¡iuos nesutapimus ignoravo.

15. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad užsienio pase Nr. 10373, 1920-10-19 iÅ¡duotame R.- Z. N., yra nurodyta klaidinga jos gimimo data, kadangi pagal kitus „prieinamus“ raÅ¡tus R. Z. N. yra gimusi apie (duomenys neskelbtini) metus. Migracijos departamentas nurodo, kad užsienio pase yra nurodyta, kad R. Z. N. gimė (duomenys neskelbtini) m. ir gyveno (duomenys neskelbtini), ir jai, paso iÅ¡davimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) metai. PareiÅ¡kėjo teismui pateiktame (duomenys neskelbtini) Å¡eimos sÄ raÅ¡e yra nurodyta jo duktė Z., (duomenys neskelbtini) metų.

Taigi, Z. turėjo gimti (duomenys neskelbtini) metais. Z. R. ir A. N., T., sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) m., kai Z. R. buvo (duomenys neskelbtini) metai, tai patvirtina, kad Z. R. gimė (duomenys neskelbtini) metais. Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) m. Z., kartu su savo tėvu G., gyveno (duomenys neskelbtini) ir santuoka su A. N. taip pat buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o R.-Z. N. gyveno ir gimė (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina oficialus Lietuvos Respublikos iÅ¡duotas dokumentas. Tarp minėtų miestų yra nemenkas atstumas.

Be to, jeigu, kaip nurodo pareiškėjas, buvo įrašyta klaidingai gimimo data, tai paso išdavimo metu (duomenys neskelbtini) Z., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), ir gimusiai (duomenys neskelbtini) m., būtų buvę (duomenys neskelbtini) metai. Migracijos departamento nuomone, 21 metų skirtumas yra neįtikimas. Pirmosios instancijos teismas šiuos nesutapimus ignoravo. 16. (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėjo prosenelė P. G. jau turėjo būti pilnametė, todėl, jeigu ji išvyko į (duomenys neskelbtini), su R.

Z. N. (savo mama), tai Lietuvos archyvuose turėtų bÅ«ti duomenų apie PareiÅ¡kėjo prosenelei iÅ¡duotÄ užsienio pasÄ , tačiau tokių duomenų nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra jokių duomenų, kad R. Z. N. ir P. G. bÅ«tų iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vykusios kartu. PareiÅ¡kėjo ir pirmosios instancijos teigimu, PareiÅ¡kėjo proseneliai sudarė santuokÄ ir gyveno Lietuvoje, atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių duomenų apie P. G. gyvenimÄ (santuokÄ , mokymÄ si ir pan.), iÅ¡duotus pasus, labiau tikėtina, kad PareiÅ¡kėjo prosenelė iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) su savo vyru dar netapusi Lietuvos Respublikos piliete.

Svarbu pažymėti, kad ta aplinkybė, kad R. Z. N. (duomenys neskelbtini) m. buvo išduotas užsienio pasas, neturi įtakos Pareiškėjo prosenelės teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje, kadangi paso išdavimo metu Pareiškėjo prosenelė buvo pilnametė. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad P. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, nes jos motina buvo Lietuvos pilietė. 17. 1919 m. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, Pareiškėjo Prosenelei P. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., turėjo būti sukakę (duomenys neskelbtini) metai.

Vadovaujantis 1919 m. gruodžio 23 d. priimtų Pasų įstatų 2 straipsniu, kiekvienas pilietis ar pilietė per (duomenys neskelbtini) metų amžiaus privalo turėti pasÄ . Jeigu P. G. bÅ«tų įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, jai turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, t. y. pasas. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos valstybės archyvai duomenų apie tai, kad ji kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kad jai bÅ«tų iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos pasas, ar kad ji bÅ«tų Lietuvos Respublikos pilietė, neturi.

18. Migracijos departamentas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡te apie P. G. yra nurodyti duomenys tik apie jos tėvÄ A. N. ir kad ji gimė (duomenys neskelbtini), tačiau 2019-02-25 J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡te jau yra papildomi duomenys, kad A. N. tėvavardis yra T., P. G. motina yra R. Z. N. ir jie gyveno (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡tuose nurodyta skirtinga informacija ir pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu J.

B.-D. (Žydų konfesinis teismas) padarė minėtas išvadas, galima teigti, kad J. B.-D. (Žydų konfesinis teismas) minėtas išvadas padarė remdamasis Lietuvos archyvų išduotomis pažymomis, t. y. būtent 2018-12-10 valstybės istorijos archyvo pažyma ir (duomenys neskelbtini) regioninio archyvo 2018-12-21 pažyma Nr. V-10-3363 bei kartu su ja pateiktais papildomais dokumentais, kurie, Migracijos departamento vertinimu, nėra pakankami Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d. turėjimo faktui konstatuoti 19.

S. G., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime P. N. ir W. G. gimimo vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad jokių duomenų apie P. G. išduotus Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasus nėra, galima preziumuoti, kad P. G. išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos su Carinės Rusijos išduotais pasais. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių kada būtent P. G. išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl gali būti, kad P. G. netgi išvyko ne iš Lietuvos, bet iš (duomenys neskelbtini).

20. Net ir tuo atveju, jeigu P. G. galėjo bÅ«ti laikoma Lietuvos Respublikos piliete pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 paragrafÄ , ji, iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos (duomenys neskelbtini) m., vadovaujantis Å¡io įstatymo 6 paragrafu, privalėjo per 6 mėnesius nuo Å¡io įstatymo paskelbimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje, ir pristačiusi savo pilietybės įrodymus, iÅ¡siimti Lietuvos pasÄ , o to nepadarius per nustatytÄ laikotarpį, ji galėtų atgauti Lietuvos pilietybę tik pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 3 ir 4 paragrafus (t. y. kaip svetimÅ¡alė). PareiÅ¡kėjas tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

21. Migracijos departamentas taip pat nurodo, kad pagal 1939 m. rugpjūčio 8 d. „Vyriausybės žiniose“ Nr. 656 paskelbto Pilietybės įstatymo 22 straipsnio nuostatas, Lietuvos pilietis gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis bent dvejus metus negyvena Lietuvoje ir nutrūksta ryšiai su Lietuvos gyvenimu. Pareiškėjo teigimu, prosenelė pragyveno (duomenys neskelbtini) daugiau nei 2 metus be pertraukos, todėl galima teigti kad jeigu P. G. ir būtų įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, ji galėtų būti prilyginta asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės.

22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. B.-D. (Žydų konfesinio teismas) yra religinis (judaizmo) teismas, turintis jurisdikcijÄ tik žydų bendruomenės gyvenime ir nėra teismas, bet religine santvarka paremta institucija.

23. PareiÅ¡kėjas atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai iÅ¡vados 24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

26. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių, praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis). Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-171/2006).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta Migracijos departamento pozicija, kad PareiÅ¡kėjo pateikti užsienio valstybės institucijų dokumentai negali bÅ«ti laikomi praÅ¡omo nustatyti fakto įrodymu, nesant faktÄ tiesiogiai patvirtinančių Lietuvos archyvų dokumentų, prieÅ¡tarauja nurodytai teismų praktikai dėl įrodinėjimo Å¡ios kategorijos bylose. Nors PareiÅ¡kėjas neturi Lietuvos archyvų iÅ¡duotų dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių jo Prosenelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, tai neeliminuoja galimybės teismo tvarka šį faktÄ Ä¯rodyti kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau - PÄ®) 38 straipsnio 4 ir 5 dalys).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad ne Lietuvos Respublikos valstybės institucijų arba kitų valstybių įgaliotų asmenų iÅ¡duoti dokumentai gali bÅ«ti laikomi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kai jiems tokį statusÄ suteikia Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos SÄ jungos teisė arba Lietuvos Respublikos įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-392-915/2017). Akivaizdu, kad užsienio institucijų iÅ¡duoti oficialÅ«s dokumentai laikomi tinkamais įrodymais iki 1940-06-15 turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti (PÄ® 38 straipsnio 4 ir 5 dalys).

29. PareiÅ¡kėjas teismui, be kitų pareiÅ¡kimÄ pagrindžiančių įrodymų, pateikė J. B.- D. (Žydų konfesinio teismo) 2017 m. spalio 23 d. ir 2019 m. vasario 25 d. iÅ¡duotas pažymas apie pareiÅ¡kėjo prosenelės Å¡eimÄ . Nurodytuose dokumentuose pateikiama informacija apie tai, jog PareiÅ¡kėjo Prosenelė (duomenys neskelbtini) metais gimė, gyveno Lietuvoje, kad kartu su savo motina R. Z. N. atvyko į (duomenys neskelbtini) bÅ«damos Lietuvos Respublikos pilietėmis (duomenys neskelbtini) metais, kad pareiÅ¡kėjo Prosenelė niekada nesikreipė dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės ir (duomenys neskelbtini) buvo laikoma Lietuvos subjektu.

PareiÅ¡kėjo pateikti užsienio valstybės raÅ¡ytiniai dokumentai, kuriais remiamasi įrodinėjant faktÄ , jog PareiÅ¡kėjo Prosenelė iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, yra patvirtinti pažyma(Apostille) 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse iÅ¡duotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – Konvencija) nustatyta tvarka. Konvencija taikoma tik oficialiesiems dokumentams, tarp jų - valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigÅ«nų iÅ¡duodamiems dokumentams (Konvencijos 1 straipsnis).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad J. B.- D. (Žydų konfesinio teismo) 2017 m. spalio 23 d. ir 2019 m. vasario 25 d. iÅ¡duotos pažymos priskirtinos oficialiųjų įrodymų kategorijai ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį.

30. Pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ , tarptautiniu mastu pripažįstamas B.-D. (Žydų konfesinis teismas) priklauso Ortodoksų sinagogų sÄ jungai (the Union of Orthodox Synagogues), kuri yra didžiausia Žydų organizacija (duomenys neskelbtini), ir teikia specializuotas paslaugas žydų religiniame gyvenime, tai apima, be kita ko, Å¡eimos teisę, teisinius ir finansinius ginčus. Atsižvelgiant į tai, J. B.-D. raÅ¡tai iÅ¡duoti apie PareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ priimti J. B.-D. kompetencijos ribose. Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su Mighracijos deparatmento argumentu, kad B.-D.(Žydų konfesinis teismas) nėra teisingumÄ vykdanti valstybinė teisminė institucija, kurios sprendimai privalomÄ teisinę galiÄ . Teisėjų kolegija J. B.-D.(Žydų konfesinio teismo) sprendimus ir raÅ¡tus vertina kaip paprastus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie neturi oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo statuso.

31. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

32. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

33. Egzistuoja objektyvios priežastys, kodėl pareiÅ¡kėjas neturi Lietuvos archyvų iÅ¡duotų dokumentų apie jo prosenelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę. PareiÅ¡kėjas pateikė į bylÄ Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymÄ , patvirtinančiÄ , jog Lietuvos archyvuose nėra iÅ¡saugota visa informacija apie Lietuvoje iki 1940 metų gyvenusius asmenis. Lietuvos valstybės istorijos archyvo raÅ¡te Nr. (P1-8262)R10-(1.8)- 20 informuojama, kad didelė dalis archyvinių duomenų apie iki 1940 metų registruotus asmenų gimimo, santuokos, iÅ¡tuokos ir mirties faktus neiÅ¡likusi (įskaitant itin didelę dalį sunaikintų ar dingusių judėjų ir sentikių metrikų knygų).

Taip pat pareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė įrodymus apie atvejus, kai Lietuvos centrinis valstybės archyvas negalėjo pateikti informacijos apie asmens gyvenimÄ Lietuvoje, turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, nors tokio asmens palikuonys turėjo iÅ¡saugoję tiesioginius įrodymus: tarpukario Lietuvoje iÅ¡duotus pasus ar kitus dokumentus, liudijančius apie asmens gyvenimÄ Lietuvoje, turėtÄ pilietybę. Nurodyti įrodymai patvirtina, jog Lietuvos archyvuose informacija apie Lietuvoje gyvenusius asmenis, Lietuvos Respublikos piliečiams iÅ¡duotus pasus nėra iÅ¡sami, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pareiÅ¡kėjo prosenelė P. G. teisės aktų nustatyta tvarka netapo Lietuvos Respublikos piliete, nes Lietuvos Respublikos archyvuose nėra šį faktÄ patvirtinančių dokumentų, nepagrįsti.

34. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visuma netiesioginių įrodymų turi vientisÄ nuoseklų ryšį ir logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl didesnės tikimybės, kas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kėjo prosenelė P. G. (P. / P. C./ Ch.(Ch.) vardu, mergautinė pavardė N. (N.)), gim. (duomenys neskelbtini) , iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

35. Nors tiesioginių Lietuvos archyvų iÅ¡duotų PareiÅ¡kėjo prosenelės turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės įrodymų nėra, tačiau į bylÄ pateikti Lietuvos archyvų iÅ¡duoti dokumentai apie PareiÅ¡kėjo prosenelės P. G. Å¡eimos (tėvų ir senelių) gyvenimÄ Lietuvoje, kurie laikytini netiesioginiais turėtos pilietybės įrodymais. Minėtuose J. B.-D. raÅ¡tuose nurodyta informacija neprieÅ¡tarauja Lietuvos archyvų iÅ¡duotuose dokumentuose bei Lietuvos Respublikos užsienio pase, iÅ¡duotame R.

Z. N. nurodytai informacijai, J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡tuose nurodyta informacija yra teisinga ir pagrįsta 36. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina Å¡iuos pareiÅ¡kėjo prosenelės mamos R. Z. N. duomenis: (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) miestiečio G. L. Å¡eimos narių sÄ raÅ¡e įraÅ¡yta jo duktė Z., kurios amžius yra (duomenys neskelbtini) m., pareiÅ¡kėjo prosenelės mamos gimimo metai galėtų bÅ«ti apytiksliai (duomenys neskelbtini) m.; (duomenys neskelbtini) susituokė A.

N., T. sūnus, (duomenys neskelbtini) metų, ir Z. R. L., G. duktė, (duomenys neskelbtini) metų (pareiškimo priedas Nr. 15). Pagal nurodytus duomenis, Pareiškėjo prosenelės mamos gimimo metai galėtų būti apytiksliai (duomenys neskelbtini) m.; (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos užsienio pase Nr. 10373 nurodyta, kad R.-Z. N. gimusi 1(duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), jos amžius - (duomenys neskelbtini) m., gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

37. Laivo „(duomenys neskelbtini)“ keleivių, (duomenys neskelbtini) vykusių į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sÄ raÅ¡e nurodyta, kad R. N. amžius kelionės dienÄ yra (duomenys neskelbtini) metai. Pagal nurodytus duomenis, PareiÅ¡kėjo Prosenelės mamos gimimo metai galėtų bÅ«ti apie (duomenys neskelbtini) m.

38. R. S. N. antkapyje esanti informacija patvirtina, jog mirties metu (duomenys neskelbtini) jos amžius buvo (duomenys neskelbtini) metai; Pagal nurodytus duomenis, Pareiškėjo prosenelės mamos gimimo metai galėtų būti apytiksliai (duomenys neskelbtini) m.

39. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina Å¡iuos PareiÅ¡kėjo prosenelės tėvo duomenis: A. N. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotame pase nurodyta, kad jo amžius yra (duomenys neskelbtini) m., gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). A. N. antkapyje esanti informacija patvirtinta, jog mirties metu (duomenys neskelbtini) jo amžius buvo (duomenys neskelbtini) metai. 40. 36-39 punktuose nurodyti duomenys patvirtina, kad skirtingu laikotarpiu (pagal 1874 m., 1888 m., 1903 m. ir 1920 m. įraÅ¡us) pareiÅ¡kėjo proproseneliai gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Å ios gyvenamosios vietovės yra iÅ¡sidėsčiusios toje pačioje Lietuvos geografinėje dalyje, kuri priklausė (duomenys neskelbtini) gubernijai. Atstumas tarp Å¡ių vietovių yra 52,7 km, todėl Migracijos departamento teiginiai, kad atstumas yra „nemenkas“, vertintini kritiÅ¡kai.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka įrodymų konstatuoti, kad į (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo prosenelės mama atvyko su jai (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotu Lietuvos Respublikos pasu, kuriame nurodyta, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos amžius paso iÅ¡davimo dienÄ - (duomenys neskelbtini) metai. Atkreiptinas dėmesys, kad laivo „(duomenys neskelbtini)“ keleivių, (duomenys neskelbtini) vykusių į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sÄ raÅ¡e to paties asmens - R. N. amžius kelionės dienÄ nurodytas (duomenys neskelbtini) metai (kas reikÅ¡tų jog ji gimusi apie (duomenys neskelbtini) m.). Be to, pagal PareiÅ¡kėjo Prosenelės mamos R. Z. N. antkapyje (duomenys neskelbtini) esančiÄ informacijÄ , PareiÅ¡kėjo proprosenelės gimimo metai yra apie (duomenys neskelbtini) m.

42. PareiÅ¡kėjo teigimu, kadangi R. Z. N. Lietuvos Respublikos užsienio pase nurodyta gimimo data ir amžius neatitinka tiek Lietuvos archyvų pateiktų duomenų, tiek (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) užfiksuotos informacijos (keleivių sÄ raÅ¡e bei antkapyje nurodytų duomenų), yra labiau tikėtina, kad Lietuvos Respublikos užsienio pase R. Z. N. gimimo metai ir amžius yra nurodyti neteisingai.

43. PareiÅ¡kėjo teigimu, faktÄ , jog R. Z. N. iÅ¡duotame Lietuvos Respublikos pase jos gimimo metai ir amžius nurodyti klaidingai, patvirtina ir aplinkybė, kad tarpukariu iÅ¡duotuose Lietuvos Respublikos pasuose pasitaikydavo tokio pobÅ«džio klaidų nurodant asmens duomenis, kurias, turimomis žiniomis, nulemdavo netikslus laiko konvertavimas iÅ¡ žydų tautos naudojamo hebrajų kalendoriaus į Grigaliaus kalendorių.

44. Ä®vertinęs į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ pirmosios instancijos teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad R. Z. N., kuriai buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 10373, yra pareiÅ¡kėjo prosenelės motina.

45. Siekdamas surinkti įrodymus, patvirtinančius pareiÅ¡kėjo prosenelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į kompetentingas institucijas, kaupiančias ir saugančias archyvinius dokumentus: Lietuvos valstybės centrinį archyvÄ , (duomenys neskelbtini) regioninį valstybės archyvÄ , Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ . Tačiau dokumentai, galintys tiesiogiai patvirtinti pareiÅ¡kėjo prosenelės turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, archyvuose nėra iÅ¡likę. Nors Lietuvos archyvai neturi informacijos, tiesiogiai patvirtinančios pareiÅ¡kėjo prosenelės turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tai nepaneigia fakto, jog pareiÅ¡kėjo prosenelė gimė, gyveno Lietuvoje bei, labiausiai tikėtina, buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kadangi Lietuvos archyvuose informacija apie Lietuvoje gyvenusius asmenis, iÅ¡duotus pasus nėra iÅ¡sami.

46. Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, kad nėra jokių duomenų, kad R. Z. N. ir jos dukra P. G. (pareiÅ¡kėjo prosenelė) iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos kartu (duomenys neskelbtini) m. Kaip jau minėta, į bylÄ yra pateiktas laivo „(duomenys neskelbtini)“ keleivių, (duomenys neskelbtini) vykusių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sÄ raÅ¡as (2019¬06-17 raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priedas Nr.

6) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo prosenelė ir jos mama vyko į (duomenys neskelbtini) kartu. Å iame dokumente nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo prosenelės ir jos mamos pilietybė yra Lietuvos. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento teiginiai, kad pareiÅ¡kėjo prosenelė ir jos mama iÅ¡vyko kartu, kad pareiÅ¡kėjo prosenelė galimai iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) su savo vyru dar netapusi Lietuvos Respublikos piliete, yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja į bylÄ pateiktiems įrodymams.

47. Nors PareiÅ¡kėjas neturi Lietuvos archyvų iÅ¡duotų dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių jo prosenelės iki 1940 m. birželio 15 d. turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, tai neeliminuoja galimybės teismo tvarka šį faktÄ Ä¯rodyti kitais netiesioginiais įrodymais, įskaitant ir Lietuvos archyvų iÅ¡duotus dokumentus (PÄ® 38 straipsnio 4 ir 5 dalys).

48. PareiÅ¡kėjo prosenelės turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės faktÄ patvirtina oficialus įrodymas (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 2017 m. birželio 20 d. raÅ¡tas, kuriame nurodoma, jog PareiÅ¡kėjo prosenelė P. G. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Minėtu raÅ¡tu patvirtinama, jog PareiÅ¡kėjo prosenelė nėra (duomenys neskelbtini) pilietė, niekada dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės nesikreipė ir Å¡ios valstybės pilietybės neįgijo. (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento 2017 m. vasario 2 d. iÅ¡duoto praneÅ¡imo apie P. G. mirtį kopija patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo prosenelės mergautinė pavardė – N., gimimo data ir vieta - (duomenys neskelbtini) Lietuva.

49. C. K. ((duomenys neskelbtini) Laidojimo paslaugų biuro) raštas patvirtina, kad P. (P. C.) Go. hebrajiškas vardas yra P. C., A. duktė.

50. Jau minėtas 2019-02-25 (duomenys neskelbtini) J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raštas patvirtina šias aplinkybes: (1) P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N.), gimusi (duomenys neskelbtini) metais Lietuvoje) buvo A. (A.) N./N. (T. sūnaus) ir R. Z. N./N./N. (taip pat žinomos kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. duktė) duktė bei kad ši šeima gyveno (duomenys neskelbtini) e, Lietuvoje; (2) P. G. (taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N.) ir jos motina R. Z. N./N./N. (taip pat žinoma kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. duktė) atvyko į (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos būdamos Lietuvos Respublikos pilietėmis (duomenys neskelbtini) metais.

6. P. G. motinai R.-Z. N. (duomenys neskelbtini) išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 10373.

55. Laivo „(duomenys neskelbtini)“ keleivių, (duomenys neskelbtini) vykusių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sÄ raÅ¡as patvirtina, kad PareiÅ¡kėjo Prosenelė ir jos mama vyko į (duomenys neskelbtini). Å is dokumentas patvirtina, kad PareiÅ¡kėjo Prosenelės ir jos mamos pilietybė yra Lietuvos.

56. Byloje taip pat yra oficialÅ«s įrodymai: (1) 2018-12-10 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie santuokÄ Nr. (P1-7678)P2-12401, patvirtina, jog P. G. tėvai A. N., T. sÅ«nus, (duomenys neskelbtini) metų ir Z. R. L., G. duktė, (duomenys neskelbtini) metų susituokė (duomenys neskelbtini); (2) (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo kartu su 2018-12-21 pažyma Nr. V10-3363 gauta 1874 metų (duomenys neskelbtini) miestiečio G. L. (PareiÅ¡kėjo Prosenelės senelio), Å¡eimos sÄ raÅ¡o kopija. G. L. Å¡eimos narių sÄ raÅ¡e yra įraÅ¡yta jo duktė Z., (duomenys neskelbtini) metų (PareiÅ¡kėjo Prosenelės motina). 57. 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi:

1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena;

2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi;

3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo:

a) arba nuosavÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ;

b) arba nuolatinį darbÄ ;

4) Lietuvos piliečio vaikai;

5) jo pati arba našlė;

6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais.

58. Atsižvelgiant į visumÄ surinktų įrodymų yra itin tikėtina, kad pareiÅ¡kėjo prosenelė gimė, su Å¡eima - tėvais, seneliais iÅ¡ seno gyveno Lietuvoje, į (duomenys neskelbtini) atvyko iÅ¡ Lietuvos bÅ«dama Lietuvos Respublikos piliete 1921 metais, o dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės niekada nesikreipė ir Å¡ios Å¡alies pilietybės neįgijo. Be to, p areiÅ¡kėjo prosenelės motina pagal Kaune iÅ¡duotÄ Lietuvos Respublikos užsienio pasÄ buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismui leido daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad PareiÅ¡kėjo prosenelė P. G. (taip pat žinoma P./P. C./Ch. (Ch.) vardu, kurios mergautinė pavardė yra N. (N.)) atitiko 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinojo įstatymo 1 straipsnio kriterijus ir turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

59. Pateiktas 2017-10-23 J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡tas bei minėtÄ raÅ¡tÄ papildantis 2019-02-25 J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡tas apie PareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ - prosenelę P. G., jos tėvus A. (A.) N./N. (T. sÅ«nų) ir R. Z. N./N./N. (taip pat žinomÄ kaip Z. R., mergautinė pavardė – L., G. dukterį).

60. Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjo Prosenelės tėvas A. (A.) N./N. yra T. sÅ«nus, be minėto J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡to, patvirtina į bylÄ pateikta PareiÅ¡kėjo turimo autentiÅ¡ko prosenelės tėvui A. N. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto paso, kuriame yra nurodytas A. N. tėvavardis – T., kopija bei (duomenys neskelbtini) žydų atstovų tarybos 2019-05-30 iÅ¡duota pažyma, kurioje nurodoma, kad A. N., T.(T.) sÅ«nus mirė (duomenys neskelbtini).

61. Aplinkybę, kad PareiÅ¡kėjo Prosenelės mama yra R.-Z. N., G. (H. duktė), be J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡to, patvirtina, (duomenys neskelbtini) žydų atstovų tarybos 2019¬05-30 iÅ¡duota pažyma, kurioje nurodoma, kad R. S. N., H. duktė mirė (duomenys neskelbtini) dienÄ bei kad Å¡ie asmenys yra palaidoti (duomenys neskelbtini).

62. J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡tuose nurodyta informacija apie PareiÅ¡kėjo Prosenelę bei jos Å¡eimÄ neprieÅ¡tarauja kituose į bylÄ pateiktuose įrodymuose nurodytai informacijai. J. B.-D. (Žydų konfesinio teismo) raÅ¡tuose nurodytÄ informacijÄ apie PareiÅ¡kėjo Prosenelę bei jos Å¡eimÄ patvirtina eilė į bylÄ pateiktų įrodymų (apie Prosenelės ir jos mamos turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę, atvykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) m., apie tai, jog (duomenys neskelbtini) pilietybės PareiÅ¡kėjo prosenelė niekada neįgijo, prosenelės tėvų palaidojimo vietÄ ir kt.), todėl J. B.-D.(Žydų konfesinio teismo) raÅ¡tuose nurodyta informacija yra teisinga ir pagrįsta.

63. Migracijos departamento teiginys apie tai, jog Lietuvoje gyvenantys asmenys po Lietuvos valstybės atkūrimo galėjo būti traktuojami kaip Carinės Rusijos piliečiai, yra klaidingas, nes neatitinka istorinių faktų. Visuotinai žinoma, jog Lietuva Carinės Rusijos imperijos sudėtyje buvo 1795-1915 metų laikotarpiu, o nuo 1915 iki 1918 metų Lietuva buvo okupuota Vokietijos. Lietuvos valstybė buvo atkurta 1918 m. vasario 16 d. Pareiškėjo prosenelių gimimo metu Lietuva buvo Carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Tai paaiškina aplinkybę, kodėl Pareiškėjo senelio S. G. gimimo liudijime jo tėvų gimimo vieta įvardinta kaip (duomenys neskelbtini).

64. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog PareiÅ¡kėjo prosenelė iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini) atvyko 1921 metais bÅ«dama ne (duomenys neskelbtini), o Lietuvos piliete (žr. laivo „(duomenys neskelbtini)“ keleivių, (duomenys neskelbtini) vykusių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Londono sÄ raÅ¡Ä 65. Migracijos departamentas aiÅ¡kina 1922 m. birželio 22 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę papildymo nuostatas apie reikalavimus įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nurodyto įstatymo reikalavimas įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje buvo taikomas asmenims, kurie pagal Å¡io įstatymo § 1 ar Taikos sutartį su Rusija buvo laikomi Lietuvos piliečiais, tačiau gyveno trečiosios valstybės teritorijoje ir nebuvo oficialiai įgiję Lietuvos pilietybės (gavę pasų). Tokie asmenys Lietuvos pilietybę įgydavo registracijos tvarka.

66. Kaip jau minėta, šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo prosenelė buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki išvykimo į užsienį, išvyko iš Lietuvos jau būdama Lietuvos piliete. Esamoje situacijoje Pareiškėjo prosenelei, kaip aiškiai buvusiai Lietuvos Respublikos piliete ir išvykusiai (duomenys neskelbtini) m., aptariama teisės norma dėl registracijos netaikoma.

67. Migracijos departamento teiginiai apie tai, jog jeigu Pareiškėjo prosenelė būtų įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę, atsižvelgiant į tuo metu galiojusias Pilietybės įstatymo nuostatas, ji galėtų būti prilyginta asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytini tik prielaidomis, kurios visumos byloje esančių įrodymų kontekste nevertintinos kaip tikėtinos.

68. Remiantis visais iÅ¡dėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėjo prosenelė P. G. taip pat žinoma kaip P./P. C./Ch. (Ch.)), mergautinė pavardė N./N./N. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, yra teisėtas ir pagrįstas. Nors Lietuvos archyvuose nėra iÅ¡likusi informacija, kuri galėtų tiesiogiai patvirtinti pareiÅ¡kėjo prosenelę buvus Lietuvos Respublikos piliete, tačiau egzistuoja šį faktÄ patvirtinantys kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuos pateikė pareiÅ¡kėjas ir kurių teismui pakako daryti labiau tikėtinai iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo prosenelė turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Migracijos departamentui nenurodžius tiesiogiai pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų ir aplinkybių, nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų patikimumu bei pakankamumu vien dėl to, kad Lietuvos archyvai nėra iÅ¡saugoję dalies dokumentų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina