2023-03-29 Nr. AB-7071-3-61-3-07606-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1530-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07606-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. G. (N. G.) apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. G. (N. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja N. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 22S151090 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. 2021 m. rugsėjo 23 d. Departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, šis sprendimas įsiteisėjo, leidimas gyventi buvo panaikintas. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėja leidimą laikinai gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis – suklastotą senelės gimimo liudijimą ЮО Nr. 682448 (toliau – ir Gimimo liudijimas), 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 21S25780, kuriuo uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (toliau – ir Sprendimas uždrausti atvykti). Sprendimas uždrausti atvykti nebuvo apskųstas, apie jo priėmimą pareiškėja net nebuvo informuota.

2.2. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 29 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) kreipėsi į Departamentą, prašydama išbraukti jos duomenis iš užsieniečių kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinio sąrašo (toliau – NAS) bei išimti iš Šengeno informacinės sistemos (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išbraukti pareiškėjos duomenis iš NAS ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, o duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo.

2.3. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) Respublikoje studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini) studijose, dieniniame skyriuje. Studijų pagrindu pareiškėjai buvo išduotas leidimas gyventi (duomenys neskelbtini), galiojęs 2021 m. lapkričio 26 d. – 2022 m. lapkričio 11 d. laikotarpiu. Pagal (duomenys neskelbtini) galiojantį teisinį reguliavimą, sudariusį studijų sutartį su universitetu pareiškėja visam studijų laikotarpiui (2020 m. rugpjūčio 10 d. – 2024 m. rugpjūčio 9 d.) įgijo teisę į leidimą gyventi studijų pagrindu (duomenys neskelbtini). Leidimas gyventi pratęsiamas kiekvienais mokslo metais tarpininkaujant universitetui. 2022 m. rugsėjo mėn. pareiškėja gavo laišką iš universiteto, kuriame buvo nurodyta, kad dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę universitetas negali pateikti tarpininkavimo rašto turimo leidimo gyventi pratęsimui. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama išbraukti jos duomenis iš SIS sistemos su perspėjimu apie draudimą atvykti jai į Šengeno erdvę, pateikė motyvuotą prašymą, pridėjo prašymą pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas nepagrįstai dalies aplinkybių nevertino, dalį vertino netinkamai, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

2.4. Atsakovas, priimdamas Sprendimą uždrausti atvykti, nevertino aplinkybių, kad pareiškėja studijuoja (duomenys neskelbtini) ir toks vienašališkas atsakovo sprendimas dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę neproporcingai pažeidžia pareiškėjos subjektines teises kitoje Šengeno šalyje, santykiai su kuria (studijos) atsirado dar iki pareiškėjos teisinių santykių su Lietuva atsiradimo. Šios aplinkybės buvo pagrįstos prie 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymo pridėtais rašytiniais įrodymais, todėl priimdamas Sprendimą atsakovas turėjo pareigą juos įvertinti kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, apie kurių buvimą atsakovas nežinojo priimdamas Sprendimą uždrausti atvykti,

2.5. Atsakovo tikslas apsisaugoti nuo tariamo pareiškėjos piktnaudžiavimo migracijos procedūromis Lietuvoje negalėjo apriboti jos santykių su kita Šengeno valstybe, prasidėjusių žymiai anksčiau nei santykiai su Lietuva ir besitęsiančių iki šių dienų. Pareiškėja įpusėjo savo studijas (duomenys neskelbtini), yra pažangi studentė, išlaikiusi visus egzaminus ir siekia studijas pabaigti. Šių aplinkybių įtakos Sprendimui uždrausti atvykti atsakovas tinkamai neįvertino priimdamas Sprendimą.

2.6. Po susiklosčiusios situacijos su atsakovu pareiškėja nebesieja savo ateities su Lietuvos Respublika ir siekia apginti savo teisę tęsti ir pabaigti studijas (duomenys neskelbtini), įgauti aukštąjį išsilavinimą, dėl ko privalo pasirūpinti migracinių dokumentų (vizos, leidimo gyventi) (duomenys neskelbtini) gavimu, o to negali įgyvendinti dėl neproporcingo atsakovo Sprendimo uždrausti atvykti. Pareiškėja stengėsi spėti pratęsti turėtą leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2022 m. lapkričio 11 d., dėjo maksimalias pastangas, kad atsakovas peržiūrėtų Sprendimą uždrausti atvykti laiku, tačiau atsakovas Sprendimą priėmė tik po pareiškėjos turėto leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) pasibaigimo, t. y. tik po pareiškėjos išvykimo į kilmės šalį, nors pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 31 punkto nuostatą, sprendimą išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą privalėjo priimti per 20 darbo dienų nuo Taisyklių 28 punkte nurodyto prašymo gavimo dienos. Atsakovas šį terminą praleido ir pagal Sprendime nurodomas bei pareiškėjos Šengeno erdvės palikimo datas – ne atsitiktinai. Pareiškėja privalo iš naujo rūpintis dokumentais, leidžiančiais jai atvykti į (duomenys neskelbtini) ir tęsti studijas.

2.7. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas) 34 straipsnio 2 dalį tik perspėjimą pateikusi valstybė narė gali keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba ištrinti savo įvestus duomenis. Pareiškėja, nesutikdama su Lietuvos priimtu sprendimu, turi galimybę kreiptis į kompetentingas šios šalies institucijas (atsakovą) ir prašyti peržiūrėti priimtą sprendimą.

2.8. Tiek iš Sprendimo, tiek iš Sprendimo uždrausti atvykti matyti, kad pareiškėjos duomenys į NAS atsakovo įtraukti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ginčas byloje yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pagristų 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymo priedais, įtakos Reglamento 24 straipsnio 3 dalies nustatyto reglamentavimo taikymo. Savo prašymą atsakovui pareiškėja grindė ne tik naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl studijų ir turėto leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje, kurių atsakovas nevertino suformuodamas draudimus pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę NAS ir SIS sistemose, bet ir naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis Lietuvoje, paneigiančias atsakovo išvadas dėl pareiškėjos teiktų suklastotų, t. y. tikrovės neatitinkančių dokumentų turint tikslą gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Šių aplinkybių įtakos Sprendimui uždrausti atvykti atsakovas neįvertino ir Sprendime, dėl jų (įtakos) nepasisakė.

2.9. 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00583-21 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjos atžvilgiu nutrauktas atsakovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nenustačius, kad Gimimo liudijimas, kurį pareiškėja teikė leidimo gyventi Lietuvoje gavimui ir kurį atsakovas įvardijo kaip suklastotą (neatitinkantį tikrovės), yra suklastotas, t. y. ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, paneigusios atsakovo išvadą, kad pareiškėja leidimą laikinai gyventi buvo gavusi apgaulės būdu, leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis – suklastotą Gimimo liudijimą. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės sudarė pagrindą pareiškėjai kreiptis į atsakovą dėl Sprendimo uždrausti atvykti peržiūrėjimo, ką pareiškėja ir padarė 2022 m. rugsėjo 29 d., pateikdama visas naujai paaiškėjusias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus atsakovui, tačiau Sprendime atsakovas nepasisakė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių įtakos Sprendimui uždrausti atvykti, todėl šių aplinkybių įtakos Sprendimui uždrausti atvykti atsakovas nepagrįstai nevertino, nors tokią pareigą turėjo.

2.10. Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius naujas aplinkybes, kad, pateikdama Gimimo liudijimą, pareiškėja negalėjo žinoti ar pastarasis yra suklastotas ar ne, buvo visiškai paneigtos atsakovo išvados dėl pareiškėjos tyčinių, nesąžiningų veiksmų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus buvimo. Pareiškėjos veiksmuose nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę. Šios aplinkybės paaiškėjo jau po Sprendimo uždrausti atvykti priėmimo, kas sudarė neabejotiną pagrindą peržiūrėti Sprendimą uždrausti atvykti. Atsakovui nepagrįstai nevertinant šių naujai pateiktų įrodymų ir Sprendime nė žodžiu dėl jų nepasisakius, pareiškėja prašė teismo panaikinti Sprendimą ir iš naujo iš esmės kvalifikuoti šias aplinkybes bei jų įtaką šalių teisiniams santykiams, priimant dėl jų pagrįstą, motyvuotą sprendimą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. 2021 m. kovo 8 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas, atlikęs pakartotinį pareiškėjos kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateiktų dokumentų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. suklastotą Gimimo liudijimą. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 21S25091 panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi. Įvertinęs tai, kad pareiškėjos leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą uždrausti atvykti.

4.2. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 30 d. ir 2022 m. liepos 12 d. gavo pareiškėjos prašymus dėl draudimo atvykti panaikinimo. Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad jos pateikti prašymai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl paliko prašymus nenagrinėtus.

4.3. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė naują prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo, kuris atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir buvo išnagrinėtas. Surinkus papildomos informacijos ir įvertinus draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą bei aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant Sprendimą uždrausti atvykti (buvo nustatyta, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis (suklastotą Gimimo liudijimą)), buvo nustatyta, kad draudimo atvykti laikotarpis nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

4.4. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėja kartu su prašymu pateikė leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje kopiją, 2022 m. spalio 11 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos atsakingą instituciją dėl informacijos gavimo apie pareiškėjai išduotą leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 27 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. pakartotinai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos instituciją dėl informacijos gavimo apie jai išduotą leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje. 2022 m. lapkričio 10 d. Migracijos departamentas gavo (duomenys neskelbtini) Respublikos atsakingos institucijos pateiktą informaciją dėl pareiškėjos leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Pagal gautą informaciją, 2022 m. lapkričio 8 d. priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Gautame atsakyme nesiūloma Šengeno informacinėje sistemoje atšaukti Lietuvos Respublikos paskelbtą perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjai neatitikus nei vieno Taisyklių 32 punkte nustatyto draudimo atvykti į Šengeno erdvę panaikinimo pagrindo, t. y. (duomenys neskelbtini) Respublika panaikino pareiškėjai išduotą leidimą gyventi ir nebuvo nustatyta, kad būtų išnykęs pagrindas nebetaikyti įspėjimo dėl pareiškėjos neįsileidimo į Šengeno erdvę, Migracijos departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išbraukti jos duomenis iš Šengeno informacinės sistemos.

4.5. Nei Įstatyme, nei Taisyklėse nėra numatyta, kad studijos kitoje šalyje yra pagrindas netaikyti teisės aktuose nustatytų išbraukimo iš Šengeno informacinės sistemos taisyklių. Pareiškėjos atveju buvo tinkamai pritaikytos Taisyklės, reglamentuojančios būtent draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius santykius.

4.6. Ikiteisminis tyrimas dėl suklastoto dokumento buvo nutrauktas ne todėl, kad nebuvo nustatyta, jog dokumentas nebuvo suklastotas, o todėl, kad nepavyko gauti daugiau duomenų iš (duomenys neskelbtini) pagal teisinės pagalbos prašymą, kurie galėtų paneigti išvadas dėl kaltės buvimo. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiškia, kad tokiu būdu buvo paneigtos Migracijos departamento išvados dėl pareiškėjos pateiktų suklastotų dokumentų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. 2021 m. kovo 8 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi.

6.2. Migracijos departamentas, atlikęs pakartotinį pareiškėjos kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateiktų dokumentų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu. Pareiškėja leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. suklastotą Gimimo liudijimą. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas priėmė 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 21S25091, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi. Įvertinęs tai, kad pareiškėjos leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą uždrausti atvykti.

6.3. Pareiškėja 2022 m. gegužės 30 d. ir 2022 m. liepos 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymus dėl draudimo atvykti panaikinimo. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus prašymus, Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad jos pateikti prašymai neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl paliko prašymus nenagrinėtus.

6.4. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė naują prašymą, kuris buvo išnagrinėtas Migracijos departamente. Migracijos departamentas įvertinęs surinktą papildomą informaciją ir įvertinęs draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą bei aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas Sprendimas uždrausti atvykti, nustatė, kad draudimo atvykti laikotarpis buvo nustatytas tinkamai. Vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 50.1 punktu, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ar neišbraukiami užsienietės duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą buvo nustatytas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas.

6.5. Migracijos departamentas atsisakė išbraukti pareiškėjos duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kadangi neišnyko pagrindas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo.

6.6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui) 7 ir 8 dalimis, SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais ir Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu (užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis), priėmė sprendimą Nr. 21S25780, kuriuo nusprendė pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus). Tuo pagrindu pareiškėjos duomenys laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 6 d. įrašyti į Nacionalinį sąrašą ir iš šio sąrašo laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 6 d. pateikti Šengeno informacinei sistemai.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėja Sprendimo neteisėtumą įrodinėja Departamento neveikimu, o būtent tuo, kad Departamentas neįvertino 2022 m. rugsėjo 29 d. prašyme nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių ir jas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Pareiškėja pateikė Nutarimą, kuriuo nutrauktas atsakovo pareiškėjos atžvilgiu inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nenustačius, kad Gimimo liudijimas, kurį pareiškėja teikė leidimo gyventi Lietuvoje gavimui ir kurį atsakovas įvardijo kaip suklastotą (neatitinkantį tikrovės), yra suklastotas, t. y., kaip teigė pareiškėja, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, paneigusios atsakovo išvadą, kad pareiškėja leidimą laikinai gyventi buvo gavusi apgaulės būdu. Pareiškėja taip pat teigė, kad Migracijos departamentas nevertino aplinkybių, jog pareiškėja studijuoja (duomenys neskelbtini) ir, kad toks vienašališkas Departamento sprendimas dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę neproporcingai pažeidžia pareiškėjos subjektines teises kitoje Šengeno šalyje.

8. Teismas pabrėžė, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymą priimtas įvertinus tai, kad nebuvo nustatyta Taisyklių 32 punkte nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo išbraukiami ir atšaukiami iš Šengeno informacinės sistemos ir tai, kad prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsienietės neįsileidimo į Šengeno erdvę. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėja į bylą nėra pateikusi įrodymų, adekvačių Taisyklių 32 punkte nurodytas sąlygas, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl įspėjimo dėl pareiškėjos neįsileidimo į šalį atšaukimo.

9. Teismas sprendė, kad Sprendime priimta išvada dėl pagrindų atšaukti įspėjimą nebuvimo, padaryta įvertintus visas prašyme nurodytas aplinkybes ir su juo pateiktus papildomus rašytinius įrodymus. Teismas iš esmės pritarė Sprendime priimtoms išvadoms.

10. Teismas pažymėjo, kad Nutarimu nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas, pradėtas pareiškėjos atžvilgiu, nutrauktas tuo pagrindu, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių sudėties. Tyrimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kad asmenys, pateikę tikrovės neatitinkantį gimimo liudijimą, žinojo, kad jis galimai yra suklastotas. Tyrimo metu nepavykus gauti daugiau duomenų, tame tarpe ir iš (duomenys neskelbtini), ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nutarime nėra paneigtas faktas, kad pareiškėja pateikė suklastotą dokumentą, o tyrimas nutrauktas tik dėl to, kad nebuvo surinkta duomenų, jog pareiškėja žinojo, jog dokumentas yra suklastotas. Teismas vertino, kad, nors ši aplinkybė nauja, tačiau ji pareiškėjos teisinei padėčiai įtakos neturi. Nutarimu nebuvo paneigta, kad pareiškėja, prašydama išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, pateikė būtent suklastotą dokumentą. Pareiškėjai leidimas gyventi buvo išduotas, tačiau kuris vėliau buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad toks leidimo panaikinimo pagrindas vėliau tapo pagrindu pareiškėjai taikyti ribojimus, numatytus Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje ir Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte.

11. Teismas padarė išvadą, kad nors pareiškėja Nutarimo argumentais iš esmės siekia paneigti jai taikytų ribojimų teisėtumą, tačiau, kaip jau pirmiau minėta, suklastoto dokumento pateikimas, kaip faktas, nebuvo paneigtas, todėl Departamentas, vertindamas su 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymu pateiktus papildomus įrodymus, turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad nebuvo nustatyta, jog nebeliko pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsienietės neįsileidimo į Šengeno erdvę. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad šiuo aspektu Departamentas pareiškėjos prašymo visai nevertino ir dėl to nepasisakė.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad nebuvo vertinta ir pareiškėjos galimybė tęsti mokslus (duomenys neskelbtini) universitete, teismas pažymėjo, kad, pareiškėjai 2022 m. rugsėjo 29 d. prašyme nurodžius argumentus dėl mokslų (duomenys neskelbtini) universitete, Departamentas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atitinkamą instituciją dėl informacijos apie pareiškėjai išduotą leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) gavimą, įvertino iš jos gautą informaciją, todėl teismas vertino, kad Departamento veiksmai – kreipimasis į (duomenys neskelbtini) atitinkamą migracijos instituciją, įrodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, aplinkybės dėl jos galimybės gyventi ir mokytis (duomenys neskelbtini) buvo įvertintos.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai leidimas gyventi Lietuvoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir tai reiškia, kad esant nustatytam būtent tokio pobūdžio pagrindui atsiranda įpareigojimas taikyti Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatytą 3 metų draudimą atvykti ir šį draudimą, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1, 3 dalimis, privaloma įtraukti į SIS. Į SIS įtrauktas perspėjimas galioja visoms Europos Sąjungos valstybių narėms ir Europos Sąjungai nepriklausančioms valstybėms, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija). Todėl (duomenys neskelbtini) Respublikai panaikinus pareiškėjai išduotą leidimą ir nepasiūlius Lietuvai atšaukti Migracijos departamento pareiškėjos atžvilgiu taikytų ribojimų, neliko pagrindų, numatytų Taisyklių 32 punkte, įtvirtinančių sąlygas, kuriomis remiantis įrašai SIS galėtų būti panaikinti. Teismas pabrėžė, kad, nors pareiškėja nėra pripažinta, kaip kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, ar pan., tačiau pareiškėjos teisė apsigyventi ES valstybėse (taip pat ir mokytis), negali būti ginama suklastotų dokumentų pagrindu.

14. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėja teisinius santykius su (duomenys neskelbtini) Respublika turėjo dar iki leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo, nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga. (duomenys neskelbtini) Respublikai panaikinus pareiškėjai išduotą leidimą gyventi, o Migracijos departamentui, kaip jau minėta, nenustačius kitų Taisyklių 32 punkte nurodytų pareiškėjai taikytų ribojimų panaikinimo sąlygų, atsakovas turėjo teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymo, todėl Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

III. 15. Pareiškėja N. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

16. Pareiškėja teigia, kad Lietuvos Respublika negali remdamasi vien tik nacionaliniais teisės aktais nustatyti ribojimų, kurie teises ir pareigas sukeltų asmeniui užsienio valstybėse. Jei tokie ribojimai nustatomi, privalo būti vadovaujamasi tarptautiniais teisės aktais, taikomais tiek Lietuvoje, tiek toje šalyje, kurioje šis draudimas taikomas. Analogiškas aiškinimas taikomas taip pat ir nagrinėjant prašymus dėl šių ribojimų panaikinimo. Atsakovas turėjo vadovautis Reglamento 24 straipsnio nuostatomis.

17. Pareiškėja pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nekelia grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, todėl Reglamente nustatytais pagrindais atsakovas negalėjo SIS informacinėje sistemoje paskelbti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Šengeno erdvės valstybes, o pritaikytas įspėjimas, kaip neatitinkantis Reglamento 24 straipsnyje nustatytų pagrindų, privalėjo būti pripažintas nepagrįstu. Vien tik nacionalinių taisyklių pagrindu, nesant Reglamente įtvirtintų pagrindų, toks draudimas (įspėjimas) pareiškėjai negalėjo būti nustatomas.

18. Pareiškėja nurodo, kad, vadovaujantis Taisyklių 28.1 punktu, ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos pateikto prašymo atsakovui pagrįstumo (motyvų). Byloje nesant ginčo, kad pareiškėja įvykdė̇ nusikalstamą veiką ar gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, Reglamento prasme absoliučiai nėra net menkiausio pagrindo jos atžvilgiu taikyti tokio griežto ribojimo, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas aplinkybes dėl pagrindo peržiūrėti draudimą atvykti į Šengeno erdvę (Reglamento prasme) negalėjo apsiriboti tik Taisyklėse nustatytais pagrindais, o privalėjo vadovautis pirmiausia Reglamento nuostatomis, tačiau, net ir apsiribojęs tik Taisyklių taikymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti jas atsakingai, atsižvelgdamas į nustatyto reglamentavimo visetą, o ne formaliai pateisindamas atsakovo veiksmus.

19. Pareiškėja akcentuoja, kad, priešingai, nei vertino pirmos instancijos teismas, Nutarimu pareiškėjos atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais byloje neliko jokių abejonių, jokių objektyvių priežasčių vertinti, kad pareiškėja siekė gauti leidimą gyventi Lietuvoje apgaulės būdu. Jeigu pirmos instancijos teismas būtų pakankamai įsigilinęs į Sprendimo uždrausti atvykti motyvus, aiškiai matytų, kad visi draudimai pareiškėjai nustatyti remiantis atsakovo išvada, kad pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis – suklastotą Gimimo liudijimą, pareiškėja siekė apgaulės būdu gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Prokuratūrai nustačius, kad pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, jog teikiamas dokumentas gali būti suklastotas, nenustačius pareiškėjos veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių, ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas. Pareiškėjos nekaltumo prezumpcija, kuria abejojo atsakovas priimdamas Sprendimą uždrausti atvykti ir dėl kurios paneigimo atsakovas ir inicijavo nutrauktą ikiteisminį tyrimą, nebuvo paneigta. Pareiškėja yra nekalta, dokumentų neklastojo, suklastotais nedisponavo ir nei atsakovas, nei pirmos instancijos teismas neturėtų šių aplinkybių vertinti kitaip.

20. Pareiškėja nurodo, kad po ikiteisminio tyrimo baigties, tos išvados, kurios buvo grįstos atsakovo prielaidomis, nebeteko prasmės. Nutarimu visos aplinkybės buvo patikrintos, nustatyti faktai įvertinti kompetentingų institucijų, ir būtent šiuo vertinimu, o ne atsakovo tikėtinomis prielaidomis, turėjo vadovautis tiek atsakovas, tiek pirmos instancijos teismas.

21. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad: „Suklastoto dokumento pateikimas, kaip faktas, nebuvo paneigtas“. Pareiškėja paaiškina, kad tokio fakto byloje nėra, dokumento klastojimas nėra ir niekada nebuvo nustatytas, todėl tokio fakto pareiškėja ir negalėjo paneigti.

22. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendime visiškai nėra pasisakyta dėl Nutarimo, nors tai buvo esminis pareiškėjos argumentas. Tokia situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms.

23. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėjai kitoje valstybėje narėje sukurti apribojimai yra neproporcingi Reglamento 21 straipsnio prasme. Lietuvoje siekiamus tikslus galima pasiekti kitomis priemonėmis. Atsakovo tikslas apsaugoti Lietuvą nuo tariamo ar nuo galimo pareiškėjos piktnaudžiavimo migracijos procedūromis Lietuvoje gali būti pasiektas be pareiškėjos santykių su kita Šengeno valstybe apribojimo, uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvą. Kitos Šengeno valstybės yra laisvos pačios priimti sprendimą dėl poreikio drausti pareiškėjai atvykti į jų teritoriją. Tai nėra atsakovo prerogatyva, kaip ir nėra pareiga Reglamento prasme, kai nėra įvykdyta nusikalstama veika, nėra grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės arba nacionaliniam saugumui. Pareiškėjos vertinimu, kitoks šių normų aiškinimas prieštarauja reglamente įtvirtintam proporcingumo principo aiškinimui ir taikymui.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėja netinkamai aiškina Reglamento nuostatas ir nurodo tik tas nuostatas, kurios iš viso nėra taikomos pareiškėjos atveju. Pareiškėja mini tik Reglamento 24 straipsnio 1 ir 2 dalis, tačiau visai nieko nenurodo to paties straipsnio 3 dalies, kuri aktuali nagrinėjamu atveju.

26. Migracijos departamentas pažymi, kad, pareiškėjai neatitikus nei vieno Taisyklių 32 punkte nustatyto draudimo atvykti į Šengeno erdvę panaikinimo pagrindo, t. y. (duomenys neskelbtini) Respublika panaikino pareiškėjai išduotą leidimą gyventi ir nebuvo nustatyta, kad būtų išnykęs pagrindas nebetaikyti įspėjimo dėl pareiškėjos neįsileidimo į Šengeno erdvę, Migracijos departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išbraukti jos duomenis iš Šengeno informacinės sistemos. Teikdama tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu pareiškėja piktnaudžiavo migracijos procedūromis bei siekė įgyti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Be to, nei Įstatyme, nei Taisyklėse nėra numatyta, kad studijos kitoje šalyje yra pagrindas netaikyti teisės aktuose nustatytų išbraukimo iš Šengeno informacinės sistemos taisyklių.

27. Migracijos departamentas teigia, kad Sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog, įvertinus draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą bei aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant Sprendimą uždrausti atvykti, Migracijos departamentas nustatė, kad draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjai buvo nustatytas tinkamai. Ikiteisminis tyrimas dėl suklastoto dokumento buvo nutrauktas ne todėl, kad nebuvo nustatyta, jog dokumentas nebuvo suklastotas, o todėl, kad nepavyko gauti daugiau duomenų, tame tarpe ir iš (duomenys neskelbtini) pagal teisinės pagalbos prašymą, kurie galėtų paneigti išvadas dėl kaltės buvimo. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiškia, kad tokiu būdu buvo paneigtos Migracijos departamento išvados dėl pareiškėjos pateiktų suklastotų dokumentų.

28. Migracijos departamentas akcentuoja, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

29. Migracijos departamentas pažymi, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėją iš asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo bei panaikinti perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pareiškėja, manydama, kad Migracijos departamento sprendimas priimtas netinkamai įvertinus jos individualias aplinkybes, yra neproporcingas ir nepagrįstas, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, jog pagrindas taikyti pareiškėjai draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir įspėjimą dėl užsienietės neįsileidimo į Šengeno erdvę nėra išnykęs, Migracijos departamento sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis, jį priimant buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės.

33. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad pirma, skundžiamas Sprendimas nepagrįstai ir neproporcingai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 prasme apribojo jos teisę atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes, o pirmosios instancijos teismas jį vertino tik nacionalinės teisės aktų požiūriu; antra, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su galimai suklastoto dokumento pateikimu; trečia, teismas nepagrįstai pripažino Sprendimą atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje yra įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias esmines faktines aplinkybes, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo :

35.1. 2021 m. kovo mėnesį Migracijos departamentas išdavė pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms (kad buvo pateiktas galimai suklastotas dokumentas) Migracijos departamentas priėmė 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 21S25091, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi, o 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą Nr. Nr. 21S25780, kuriuo pareiškėjai uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo 36 mėnesius ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šie sprendimai nebuvo apskųsti ir įsiteisėjo.

35.2. Dėl galimo dokumento, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, suklastojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius įtariamųjų veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių.

35.3. Pareiškėja 2022 m. gegužės 30 d. ir 2022 m. liepos 12 d. Migracijos departamentui teikė prašymus dėl draudimo atvykti panaikinimo, tačiau Migracijos departamentas paliko prašymus nenagrinėtais. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė naują prašymą, kurį Migracijos departamentas išnagrinėjo ir 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 22S151090 netenkino pareiškėjos prašymo.

35.4. Pareiškėja nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio studijavo (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) universitete dieninėse bakalauro studijose ir iki 2022 m. lapkričio 11 d. turėjo išduotą leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) Republikoje studijų pagrindu. Šis leidimas nebuvo pratęstas (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingų institucijų, atsižvelgiant į įvestą perspėjimą ir po konsultacijų su Lietuvos Respublikos Migracijos departamentu.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo ar laikotarpio sutrumpinimo arba duomenų apie užsienietį išbraukimo iš sąrašo, turi įvertinti individualią užsieniečio situciją, atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. Migracijos departamentas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2392-492/2020, 34 p.).

37. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Migracijos departamentas įvertino visas pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir papildomai pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad jos pateiktas senelės gimimo liudijimas nėra suklastotas. Prokuratūra nenustatė, kad pareiškėja tikrai žinojo apie tai, kad pateikia suklastotą dokumentą, o papildomų duomenų gauti iš (duomenys neskelbtini) šiuo laikotarpiu nėra galimybės. Taigi, bylos medžiaga nėra paneigtas faktas, kad pareiškėjai išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas būtent Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai leidimas gautas apgaulės būdu). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės, ar kompetentingą valstybės instituciją apgavo pati pareiškėja, ar kiti asmenys, svarbus pats faktas, jog leidimas gyventi buvo gautas apgaulės būdu. Egzistuojant nenuginčytam Įstatymo 54 straipsnio 1dalies 1 punkto pagrindui, Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo 133 straipsnį bei Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą bei uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus apie ikiteisminio tyrimo baigtį.

38. Pareiškėja taip pat teigė, jog ginčijamas Sprendimas nėra proporcingas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika, kaip Šengeno aquis narė yra atsakinga ne tik už savo sienų saugumą,bet ir už visų kitų Šengeno aquis dalyvių išorinių sienų saugumą, t.y. esant teisėtam pagrindui, privalo įvesti informaciją apie asmenį, bandžiusi neteisėtai patekti ar būti šioje erdvėje. Reglamento 24 straipsnio 1 dalis numato, jog valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai inter alia valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublika taikė pareiškėjai draudimą atvykti, todėl turėjo teisę ir įvesti perspėjimą į SIS apie draudimą atvykti. Aktualūs teisės aktai numato, kad uždraudimo atvykti laikotarpis gali būti sutrumpinamas arba duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš NAS. Tokia galimybe pareiškėja ir prašė pasinaudoti. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, Migracijos departamentas įvertino individualią pareiškėjos situaciją ir, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu pripažino, kad tam nėra pakankamo pagrindo.

39. Reglamento 29 straipsnis numato, jog kai paaiškėja, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje: perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę; išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą ir per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą; jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėja teigia, kad Migracijos departamentas nevertino fakto, kad jai buvo išduoti leidimas gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas , gavęs pareiškėjos prašymą, Reglamento 29 straipsnio tvarka informavo apie tai kompetentingą (duomenys neskelbtini) Respublikos instituciją, tačiau iš šios šalies negavo prašymo ar siūlymo atšaukti perspėjimą ar sutrumpinti perspėjimo laikotarpį.

40. Pripažintas pagrįstu pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, jog Sprendimas nebuvo priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo, kaip tai numato Taisyklių 31 punktas tačiau, vertinant šią situaciją , atsižvelgtina ir į tai, kad Migracijos departamentas reikiamą informaciją sprendimui priimti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos gavo tik 2022 m. lapkričio 10 d. Pats sprendimas buvo priimtas 2022 m. lapkričio 14 d. po dviejų darbo dienų, t.y. pakankamai operatyviai. Dėl šios priežasties tai, kad Sprendimas priimtas per ilgesnį terminą, nei numato teisės aktai, nepripažintina esminiu procedūros pažeidimu, kuris būtų pakankamas laikyti Sprendimą neteisėtu.

41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

42. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. G. (N. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė