e07ca953-c5c0-4d4f-9a56-b08a7e7e33d2 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-190/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00420-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1.; 2.4.6.; 2.4.6.5.2. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Stasio Lemežio,Sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Julijai J.

K.,iÅ¡teisintajam D. P., jo gynėjui advokatui K. O.,nuteistojo G. L. gynėjui advokatui E. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. L. ir prokurorės Julijos J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ G.

L. priteista 79,67 Eur žalos atlyginimo.Tuo pačiu nuosprendžiu D. P. iÅ¡teisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės D. P. pagrobė svetimÄ turtÄ panaudodamas fizinį smurtÄ , o bÅ«tent 2016-06-05, apie 23.40 val., Čiurlionio g. 100, Vilniuje, Vingio parke, tyčia, tikslu pagrobti svetimÄ turtÄ , veikdamas bendrai su G. L. ir A. A., kurio atžvilgiu tęsiama paieÅ¡ka, visi kartu pribėgo prie nukentėjusiojo M.

Ž., D. P. griebė nukentėjusįjį už nugaros, A. A. kumščiu trenkė nukentėjusiajam į lÅ«pas, po ko D. P. pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, o tuo pat metu G. L. spyrė koja nukentėjusiajam į galvos sritį (deÅ¡iniÄ jÄ ausį), po ko visi bendrais veiksmais toliau mušė nukentėjusįjį, suduodami dar mažiausiai devynis smÅ«gius, padarydami nukentėjusiajam M. Ž. apatinės lÅ«pos gleivinės, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio priekinio pavirÅ¡iaus, kairės Å¡launies, abiejų blauzdų odos nubrozdinimus, deÅ¡inės ausies užpakalinio pavirÅ¡iaus, krÅ«tinės lÄ stos, deÅ¡inio žasto poodines kraujosruvas, kairės blauzdos kraujosruvas odoje, bei pagrobė nukentėjusiajam M.

Ž. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung S5 NEO – 450 Eur vertės ir žiebtuvėlį ”Zippo“, 30 Eur vertės, iÅ¡ viso turto už 480 Eur ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje.G. L. apylinkės teismo nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ panaudodamas fizinį smurtÄ , o bÅ«tent 2016-06-05, apie 23.40 val., Čiurlionio g. 100, Vilniuje, Vingio parke, veikdamas bendrai su A. A., tyčia, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ iÅ¡ M.

Ž., G. L. sugriebė M. Ž. iÅ¡ už nugaros, po to A. A. kumščiu trenkė M. Ž. į veidÄ , po to nukentėjusįjį parvertus ant žemės, G. L. spyrė koja jam į galvÄ (deÅ¡iniÄ jÄ ausį), po to G. L. ir A. A. sudavė M. Ž. tiksliai nenustatyta smÅ«gių skaičių, ne mažiau 11, į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydami nukentėjusiajam M. Ž. apatinės lÅ«pos gleivinės, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio priekinio pavirÅ¡iaus, kairės Å¡launies, abiejų blauzdų odos nubrozdinimus, deÅ¡inės ausies užpakalinio pavirÅ¡iaus, krÅ«tinės lÄ stos, deÅ¡inio žasto poodines kraujosruvas, kairės blauzdos kraujosruvas odoje.

Sumušę M. Ž., G. L. ir A. A. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Samsung S5 NEO, 450 Eur vertės, ir žiebtuvėlį „Zippo“, 30 Eur vertės, t. y. iÅ¡ viso turto už 480 Eur. Å iais veiksmais G. L. nuteistas už tai, kad padarė BK 180 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .D. P. apylinkės teisme dėl jam pareiktų kaltinimų buvo iÅ¡teisintas.IÅ¡teisindamas D. P. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų apylinkės teismas konstatavo, kad G. R. paaiÅ¡kinimai, kad M.

Ž. galėjo apiplėšti G. L. ir A. A., iÅ¡ esmės sutampa ir su paties nukentėjusiojo iÅ¡karto po įvykio duotais parodymais, kad matė tris vaikinus ir merginÄ , vaikinai ji užpuolė: pirmas vaikinas pradėjo jį tempti už nugaros, jis atsisuko ir pamatė jo veidÄ bei plikÄ galvÄ , tuomet antras vaikinas priėjo iÅ¡ priekio ir trenkė kumščiu į lÅ«pÄ , ir jÄ prakirto; tada pirmasis vaikinas jį pargriovė ant žemės, jis užsidengė veidÄ ir tuo metu jam koja buvo smÅ«giuota į galvÄ , taip pataikė jam į deÅ¡inę ausį, manė, kad buvo net trumpam praradęs sÄ monę; ar trečiasis vaikinas jį mušė nežino, bet jis buvo netoliese ir draugų nesudrausmino.

Taigi, pats M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kiai nurodė, kad jo atžvilgiu smurtavo du vaikinai, taip pat detaliai paaiÅ¡kino, kÄ kiekvienas iÅ¡ jų veikė, tačiau nenurodė jokių trečiojo vaikino smurtinių veiksmų.II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymaiApeliaciniu skundu prokurorė Julija J. K. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį dėl D. P. iÅ¡teisinimo ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat – Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai žalos atlyginimÄ iÅ¡ D.

P. ir G. L. priteisti solidariai. Skunde nurodo, kad nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog bÅ«tent D. P. buvo tas, kuris jį tempė iÅ¡ už nugaros ir parvertė ant žemės. Apylinkės teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad tai G. L., o ne D. P. tempė nukentėjusįjį iÅ¡ nugaros ir parvertė ant žemės. Vertindama liudytojos G. R. parodymus prokurorė akcentuoja, kad ji, tikėtina, gali siekti nutylėti svarbias aplinkybes D. P. atžvilgiu, nes iÅ¡ jos parodymų matyti, jog ji yra nenuosekli (skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai).

Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jo atžvilgiu smurtÄ naudojo trys vaikinai, o ne du, kaip nurodė apylinkės teismas. Pabrėžia, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog nukentėjusiojo parodymai gali bÅ«ti neobjektyvÅ«s dėl to, kad jis buvo neblaivus. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad po sulaikymo iÅ¡teisintasis D. P. su savimi turėjo iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtÄ Å¾iebtuvėlį, kas patvirtina, jog jis turi bÅ«ti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo bendrininku.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. L. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir iÅ¡teisinti jį dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teigia, kad byloje nebuvo peržiÅ«rėti ir iÅ¡sireikalauti vaizdo įraÅ¡ai, nors nusikaltimo vieta yra filmuojama. Nusikalstamos veikos jis nepadarė, nes net pats nukentėjusysis buvo nurodęs, jog tai D. P. jį laikė už nugaros ir pargriovė. Liudytoja G. R. nuolat keitė savo parodymus ir jais remtis netikslinga. Vien tai, kad jis praeityje teistas, nereiÅ¡kia, kad kaltas ir Å¡iuo atveju.

Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas nesistemiÅ¡kai vertino byloje esančius įrodymus, nes iÅ¡ jų, nuteistojo vertinimu, matyti, kad smurtÄ naudojo bÅ«tent D. P., o ne jis. Nuteistasis taip pat teigia, kad į jo atliktos bausmės laikÄ neįskaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas Alytaus pataisos namuose.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundÄ ir atmesti nuteistojo apeliacinį skundÄ , iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ .III.

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadosProkurorės apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismui pateikti du apeliaciniai skundai: nuteistojo bei prokurorės. Dėl nuteistojo G. L. apeliacinio skundo.Nuteistasis teigia, kad nusikalstamos veikos nepadarė, todėl jo atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Apygardos teismo teisėjų kolegija su Å¡ia nuteistojo pozicija nesutinka. IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iÅ¡ esmės kvestionuoja apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ byloje bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų darbÄ , t.y. tariamÄ Ä¯rodymų byloje trÅ«kumÄ .

Sprendžiant dėl įrodymų byloje pakankamumo akcentuotina, jog įrodymų rinkimas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis ir ribų neturintis procesas. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios medžiagos galima padaryti aiÅ¡kiÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. L. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos negalima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl to, kokius konkrečius veiksmus atliko G. L., tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju sutiktina su prokurorės argumentu, kad G.

L. veikė bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, dėl ko jo kaltės konstatavimas yra teisėtas. G. L. neginčijamai dalyvavo įvykyje, kurio metu buvo smurtaujama nukentėjusiojo atžvilgiu ir iÅ¡ jo buvo pagrobtas jam priklausantis turtas ir tokius veiksmus atliko tyčia. Tyčia bendrininkavimo atveju reiÅ¡kiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis:

žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-521/2013).

G. L., kaip minėta, veikė bendrininkų grupėje ir buvo vienas iš nusikalstamos veikos bendravykdytojų. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Taigi, net ir tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad G. L. nesudavė nė vieno smūgio nukentėjusiajam, jo buvimas, dalyvavimas toje situacijoje vis tiek būtų vertinamas kaip prisidėjimas prie nusikalstamos veikos, nes nukentėjusysis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jo atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atliko trys vyriškiai, vienas kurių buvo G.

L., t.y. nukentėjusysis nuteistÄ jį suvokė kaip pavojingÄ asmenį. Toks situacijos vertinimas neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo esme panaÅ¡ioje byloje yra konstatavęs, kad nors, kaip pagrįstai skunde nurodo kasatorius, jis vairuodamas automobilį fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį tiesiogiai nenaudojo (ir tai logiÅ¡ka), tačiau savo nesutikimo dėl daromo nusikaltimo taip pat nepareiÅ¡kė. PrieÅ¡ingai, bendrininkų pasirinktos nusikaltimui padaryti aplinkybės (važiuojančiame automobilyje) ir kasatoriaus elgesys (automobilio nestabdė, greičio nemažino, užrakino automobilio dureles, neleisdamas nukentėjusiajam pabėgti, apsimetė nematÄ s, kad jo vairuojamame automobilyje vykdomas plėšimas ir pan.) ne tik kad sustiprino kitų bendrininkų pasiryžimÄ veikti nusikalstamai, bet ir tiesiogiai sudarė sÄ lygas jų nusikalstamiems veiksmams, be kurių Å¡ios nusikalstamos veikos padarymas bÅ«tų iÅ¡ esmės pasunkėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016).

IÅ¡kart po užpuolimo nukentėjusysis policijos pareigÅ«nams nurodė, kad jį užpuolė trys vyriÅ¡kiai (t. 1, b. l. 16). Pirminės apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad minėti vyriÅ¡kiai prieÅ¡ jį smurtavo, apieÅ¡kojo jo kiÅ¡enes, nė vienas iÅ¡ smurtavusių nesudrausmino kitų (t. 1, b. l. 20-21). Tokius pačius parodymus jis davė ir apklausiamas apylinkės teisme. Pirminės apklausos metu G. L. buvo nurodęs, kad jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nebuvo naudojama, tÄ patį jis teigė ir apklausiamas apylinkės teisme, sakė, kad ėjo kompanijos priekyje ir klausėsi muzikos.

Tokia nuteistojo nurodoma versija, apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra neįtikinanti. Viena vertus, G. L. teigia, kad visa kompanija ėjo kartu parduotuvės link, kita vertus, jis tariamai nepastebėjo, nesuprato, kad kiti kompanijos nariai nuo jo atsiliko, kad vyksta kažkas neįprasto. Tokiu atveju susidarytų situacija, kad kiti du asmenys sumušė nukentėjusįjį, jį apvogė, o paskui pasivijo į priekį nuėjusį G. L. ir ramiai tęsė savo kelionę. Spręsdamas dėl G. L. nuteisimo pagrįstumo apygardos teismas atsižvelgia ir į liudytojos G.

R. parodymus. Ši liudytoja parodė, jog G. L. ne tik smurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau ir buvo viso to organizatorius. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad šios liudytojos parodymai yra klaidingi ir nenuoseklūs, tačiau iš visumos byloje esančių duomenų darytina išvada, kad šios liudytojos parodymai nepatikimi tiek, kiek jie susiję su išteisintojo D. P. veiksmų vertinimu, o ne visa savo apimtimi. Taigi, G. L. kaltė šioje baudžiamojoje byloje yra įrodyta tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos G.

R. parodymais, policijos pareigÅ«nų tarnybiniu praneÅ¡imu, kita bylos medžiaga. Konkrečių nuteistojo veiksmų (kaip ir kitų įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų) vienareikÅ¡miÅ¡kai tiksliai nustatyti nėra galimybės, tačiau tai neturi esminės reikÅ¡mės kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ . Kaip minėta, G. L. buvo vienas iÅ¡ asmenų, užpuolusių nukentėjusįjį, taigi, vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos vykdytojų, todėl jo pripažinimas kaltu neprieÅ¡tarauja teismų praktikai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat remiasi bendro pobÅ«džio teiginiais, į esminius kuriuos apygardos teismas atsakė. Keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra objektyvaus teisinio pagrindo. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat praÅ¡o į atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaityti jo Alytaus pataisos namuose iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Toks nuteistojo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad (nagrinėjamos bylos) ikiteisminio tyrimo metu jis bÅ«tų buvęs suimtas.

Jeigu nuteistasis buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime – jo suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ Ä¯ atliktos bausmės laikÄ turi įskaityti tas teismas, kuris priims sprendimÄ byloje. Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo tenkinti šį nuteistojo praÅ¡ymÄ . Dėl prokurorės apeliacinio skundo.Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o pripažinti D. P. kaltu pagal jam pareikÅ¡tus kaltinimus, t.y. iÅ¡ esmės už tÄ patį, už kÄ nuteistas ir G. L.. Apygardos teismo teisėjų kolegija vertina, kad D.

P. kaltė šioje baudžiamojoje byloje yra įrodyta, o apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai. Nukentėjusysis nuo pat pirmųjų apklausų ir toliau viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad D. P. buvo tas, kuris jį sugriebė ir laikė, o kiti asmenys tuo metu jam sudavė smūgius. Tokiais nukentėjusiojo parodymais abejoti nėra pagrindo, juo labiau, kad nukentėjusysis aiškiai įvardijo, jog jį sugriebė ir laikė vyriausias iš užpuolikų, o D. P. už G. L. yra vyresnis dešimčia metų.

Liudytojos G. R. parodymai dėl to, kad ji kartu su D. P. nedalyvavo smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį, o buvo atokiau, atmestini kaip nepatikimi. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja buvo nurodžiusi, kad nukentėjusysis pats davė G. L. telefonÄ , prieÅ¡ tai išėmęs iÅ¡ jo SIM kortelę (t. 1, b. l. 31-32), o apklausiama apylinkės teisme teigė, kad G. L. su kitu asmeniu nusivedė nukentėjusįjį už krÅ«mų, sumušė ir tada grįžo su jo telefonu. Apygardos teismo teisėjų kolegija vertina, kad toks parodymų prieÅ¡taringumas negali bÅ«ti pripažintas nereikÅ¡mingu.

Be to, liudytoja buvo nenuosekli ir nurodydama jos ir D. P. buvimo vietÄ , nes, vienÄ kartÄ buvo nurodžiusi, kad su D. P. stovėjo, o G. L. kalbėjo su nukentėjusiuoju, paėmė iÅ¡ jo telefonÄ ir t.t. (ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai), o apklausiama teisme teigė, kad su D. P. ji buvo toliau, nuėję į priekį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. A. buvo parodęs, kad G. L. su D. P. pradėjo „tampyti“ nukentėjusįjį, apeliaciniame skunde G. L. taip pat akcentuoja, kad D.

P. naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Pastarųjų asmenų parodymai vertintini atsižvelgiant tiek į jų procesinį statusÄ , tiek į suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl apygardos teismas pažymi, jog Å¡ių asmenų parodymai nėra vertinami kaip neginčijamai įrodantys D. P. kaltę, tačiau jais remiantis patvirtinami kiti, objektyvÅ«s bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo argumentacija ir sprendimo logika sprendžiant dėl D. P. kaltės. Viena vertus, teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais spręsdamas dėl G.

L. kaltės, tačiau dėl D. P. kaltės, apylinkės teismo vertinimu, įrodymų nepakanka. Toks bylos duomenų vertinimas prieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso principams ir yra nepagrįstas.D. P. kaltę įrodo ir pagrindžia ir kita svarbi detalė – jog bÅ«tent pas D. P. buvo rastas iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtas žiebtuvėlis. Apylinkės teismas Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kino remdamasis prielaida, kad iÅ¡teisintasis galėjo pamirÅ¡ti grÄ Å¾inti žiebtuvėlį nukentėjusiajam po to, kai prisidegė cigaretę.

Tokia įvykių seka nėra visiškai neįmanoma, tačiau baudžiamojoje byloje remtis panašaus pobūdžio prezumpcijomis ar pasvarstymais nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog visi kaltinamieji įvykio vietoje buvo kartu, o po plėšimo įvykdymo taip pat buvo sulaikyti visi kartu. Taigi, D. P. kaltę patvirtina tiek nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, tiek aplinkybė, kad būtent pas jį buvo rastas nukentėjusiajam priklausantis žiebtuvėlis. Kaip jau minėta aptariant nuteistojo G. L. apeliacinio skundo argumentus – ne kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokius konkrečius veiksmus atliko kaltininkas.

G. L. ir D. P. veikė bendrininkų grupėje, juos vienijo vieninga tyčia, todėl jie abu pripažinti bendravykdytojais ir atsako pagal kilusius padarinius. Baudžiamojoje byloje surinktų duomenų pakanka tiek G. L., tiek D. P. pripažinti kaltais pagal jiems pareikÅ¡tus kaltinimus.Prokurorė D. P. praÅ¡o skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir apygardos teismas sutinka su tokia bausme. D. P. praeityje buvo teistas ir jam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis ir vėl padarė nusikalstamÄ veikÄ , ne kartÄ baustas administracine tvarka, kas sudaro pagrindÄ vertinti, jog jis nedaro iÅ¡vadų dėl savo elgesio ir netikslinga jam skirti Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies už laisvės atėmimÄ bausmę.

Ä®statymas už BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ numato laisvės atėmimo iki 6 metų bausmę. Nagrinėjant bylÄ nenustatyta D. P. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Nepaisant to, apygardos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paskyrus jam sankcijos vidurkį atitinkančiÄ bausmę, D.

P. bÅ«tų nubaustas neproporcingai, todėl, net ir esant jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jam skirtina už sankcijos vidurkį žymiai Å¡velnesnė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas civilinio ieÅ¡kinio atlyginimÄ priteisė tik iÅ¡ nuteistojo G. L., tačiau, pripažinus kaltu ir D. P., civilinio ieÅ¡kinio atlyginimas priteistinas iÅ¡ abiejų nuteistųjų solidariai. Remiantis visuma aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nuteisė G.

L., tačiau be objektyvaus teisinio pagrindo iÅ¡teisino D. P., todėl Å¡ioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis yra naikintinas. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 330 straipsniu, n u s p r e n d ė : Nuteistojo G. L. apeliacinį skundÄ atmesti.Prokurorės Julijos J. K. apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria D.

P. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje.Pripažinti D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Ä® atliktos bausmės laikÄ D. P. įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2016 m. birželio 7 d. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (2 paras).Bausmės pradžiÄ jam skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iÅ¡ G.

L. priteistas 79,67 Eur nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas ir iÅ¡dėstyti jÄ taip:Solidariai priteisti iÅ¡ G. L. ir D. P. civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 79,67 Eur (septyniasdeÅ¡imt devynis eurus 67 ct) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 ArÅ«nas Kisielius Stasys Lemežis                                                                  Vladislavas Lenčikas