e07ba413-f855-48c6-804d-e57ff57e4d5a · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-3940-257/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00531-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 20 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo A. P. skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu (b. l. 67). Skunde (b. l.

1) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. kovo 23 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir neužtikrinant kalinimo sÄ lygų. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės, o jei buvo lentynėlė, tai per maža Å¡eÅ¡iems asmenims. Kamerose nebuvo atskiros nuo gyvenamÄ jų patalpų oro Å¡alinimo sistemos, todėl kamerose jautėsi nemalonÅ«s kvapai. Kamerose Nr. 45, 24, 27 klozetai yra tupiami, todėl jam buvo sunku tinkamai atlikti gamtinius reikalus.

Sanitariniai mazgai atitverti nuo likusios kameros ne aukÅ¡tesne kaip 1,8 m. aukščio sienele, dėl to visÄ laikÄ jautė nemalonų kvapÄ . Taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Dėl visų nurodytų priežasčių jis ne tik kitų sulaikytųjų, bet ir pareigÅ«nų atžvilgiu patirdavo dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 67). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 9-14) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodyta, kad iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-04-02 pažymos Nr. 60-10814 dėl A.

P. matyti, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2019-12-16 iki 2020-03-23 periodiškai buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 45 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,24 iki 3,69 m2, kameroje Nr. 47 buvo laikomi 1-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,5 iki 3,69 m2, kameroje Nr. 19 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,6 iki 4,41 m2, kameroje Nr. 24 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,28 iki 3,77 m2, kameroje Nr. 27 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 3,98 m2, kameroje Nr. 21 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,68 iki 3,74 m2.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių (tai patvirtina pridedamos nuotraukos). Kaip matyti iÅ¡ pridedamų nuotraukų, san. mazgo įėjimai kamerose Nr. 19, 21 atskirti durimis, o kamerose Nr. 24, 27, 45, 47 – užuolaidomis, kurios yra iki pat grindų. Pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo sanitarinio mazgo ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (LVAT 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.) IÅ¡ nuotraukų matyti, kad sanitarinių mazgų užuolaidos yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iÅ¡ sunkaus pluoÅ¡to, nei skersvėjis, nei panaÅ¡Å«s veiksniai jų judėjimo neįtakoja.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitariniai mazgai nuo likusio gyvenamosios kameros ploto yra atitverti ne aukÅ¡tesne kaip 1,8 m aukščio sienele. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ .

Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).

Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu – nėra. IÅ¡ pridedamų nuotraukų matyti, kad per stebėjimo langelį ar akutę pareiÅ¡kėjo stebėjimas bÅ«nant san. mazge – neįmanomas. Taip pat dėl pareiÅ¡kėjo minimo higienos naudojantis sanitariniu mazgu nurodo, kad kliūčių nuvalyti atitvarus – nėra, sanitarinio mazgo patalpos sienos iÅ¡klijuotos lengvai valomomis plytelėmis (tai patvirtina nuotraukos), kurias gali nusivalyti, be to, vadovaujantis Higienos – dezinfekcijos planais 2018-2019 m. ir 2020-2021 m., gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai kiekvienÄ dienÄ valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo, valytojo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad HN 76:2010 21 punkte numatyta kad pataisos namų kamerų tipo, karantino patalpų, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Nurodo, kad toks teisinis reglamentavimas buvo numatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakyme Nr. V-241 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ ir galiojo iki 2015-11-01.

Papildomai nurodo, kad pareiÅ¡kėjas pagal HN 76:2010 galiojimo laikotarpiu laikomas Å iaulių TI nebuvo. Todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės pažeistos nebuvo. Pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai. Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018).

Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliacijÄ , o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, Å¡ios aplinkybės neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų negalėjęs iÅ¡vėdinti patalpų, nėra. Pažymėtina ir tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso bÅ«tent nuo jų valios.

Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, buities kambaryje turi būti prausykla ir tualetas, tačiau nėra nustatyta, kad tupimo tualeto įrengimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių sveikatos sutrikimų, kurie ribotų galimybę naudotis tupimu tualetu. Tai pat pažymi, kad kamerose Nr. 24, 27, 45 buvo tupimas tualetas, o kamerose Nr. 19, 21 ir 47 buvo unitazas. Atsižvelgiant į 2020-04-02 pažymos Nr. 60-10814 duomenis, pareiÅ¡kėjas ilgesnį laikÄ buvo laikomas kamerose, kuriose yra įrengti klozetai. PareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI (2020-04-14 pažymos Nr. 61-927 duomenimis) dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų nesudarymo (taip pat ir dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo) į įstaigos administracijÄ nesikreipė.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nemalonaus kvapo ir oro Å¡alinimo sistemos įrengimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

IÅ¡ 2019-12-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-9454 matyti, kad kameroje Nr. 45 patikrinus ir įvertinus sanitarinį įrenginį, pažeidimų nenustatyta. Galimybė iÅ¡vėdinti patalpÄ per langÄ sudaryta. IÅ¡ 2020-02-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-377 matyti, kad kameroje Nr. 24 atlikus ir įvertinus joje esančius įrenginius pažeidimų nenustatyta.

Kaip matyti iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų aktualiu laikotarpiu skundžiamų sÄ lygų dėl kameros įrengimo, kameros vėdinimo, pažeidimų nenustatyta. IÅ¡ 2020-02-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-377 matyti, kad įvertinus kamerų patalpas (tarp jų ir kamerÄ Nr.

24) ir jose esančius įrenginius/įrangÄ pagal HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, kamera įrengta tinkamai. Nors, kitos kameros dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebÅ«tų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodo, jog kamerose turi bÅ«ti veidrodžiai, lentynėlės, tačiau nenurodo, kada ir kur, pasak jo jų tariamai nebuvo, be to, to niekaip nesieja su patirtais iÅ¡gyvenimais ir tariamai galėjusia kilti žala. Kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl veidrodžio ar lentynėlės įrengimo kokioje nors kameroje, Å iaulių TI tokių duomenų neturi. LVAT tokio pobÅ«džio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikÅ¡miÅ¡kiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-348/2018 ir kt.) Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.

Kad kameros tvarkingos ir nekeliančios grėsmės pareiÅ¡kėjo sveikatai ar gyvybei, patvirtina ir pridedamos nuotraukos. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nebuvo veidrodžio tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės, jei buvo lentynėlė, tai akivaizdžiai per maža dalintis Å¡eÅ¡iems nuteistiesiems. Atkreipia dėmesį į tai, kad visose gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas yra įrengtos lentynėlės daiktams susidėti, tai patvirtina pridedamos nuotraukos. Jeigu suimtiesiems (nuteistiesiems) nėra patogu, ar netelpa susidėti visi higienos ar Å¡varos reikmenys, jie Å¡iuos daiktus gali laikyti spintelėje ar sieninėje lentynoje, kaip tÄ numato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.7 p. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo Å iaulių TI buvimo laikotarpiu (2020-04-02 pažymos Nr. 60-10814 duomenimis) jis niekada gyvenamosiose kamerose nebuvo laikomas Å¡eÅ¡iese.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjo A. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų. Bylai aktualiu laikotarpiu ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų Byloje yra pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-04-02 pažyma Nr. 60-10814 Dėl A. P. (b. l. 21-23), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019-12-16 iki 2020-03-23 (100 dienų). PareiÅ¡kėjas nurodytu laiku buvo laikomas 100 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Ä®vertinęs kamerų plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 100 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos.

EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis.

Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydį ir kartu su pareiÅ¡kėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 45 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,35 m2) teko nuo 3,27 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,09 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,45 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,18 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 47 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,64 m2) teko nuo 3,33 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,16 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,55 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,32 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 21 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,84 m2) teko nuo 3,57 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,46 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 19 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,72 m2) teko nuo 4,18 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,57 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,36 m2 (kameroje 2 asmenys), 16,72 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 24 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,96 m2) teko nuo 3,39 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,24 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,65 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 27 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,30 m2) teko 3,58 m2 (kameroje 4 asmenys).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 26–29), kad kamerose esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiÅ¡kėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiÅ¡kėjui trukdytų laisvai judėti, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 42-47).

Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog buvo laikomas kamerose, neužtikrinant kalinimo sÄ lygų. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės, o jei buvo lentynėlė, tai per maža Å¡eÅ¡iems asmenims. Kamerose nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl jautėsi nemalonÅ«s kvapai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., b. l. 37-38) konstatuota, kad buvo patikrinta gyvenamoji kamera Nr.

45. Gyvenamoje kamerose Nr. 45 dirbtinė apšvieta (patalpos viduryje, ant stalo paviršiaus) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 45 patalpas ir jose esančius įrenginius (šviestuvus, sanitarinius įrenginius) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtoje kameroje pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vedinimo ar kondicionavimo sistemos.

Minėtose kamerose sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ . Kameroje Nr. 45 vizualiai matomo pelėsio nenustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 39-41) konstatuota, kad dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 24 (ant stalo pavirÅ¡iaus), santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Ä®vertinus gyvenamosios kameros Nr. 24 patalpas ir joje esančius įrenginius/įrangÄ pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtoje kameroje pažeidimų nenustatyta.

Å TI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Minėtose kamerose sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ . Kameroje Nr. 24ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta. PareiÅ¡kėjo teiginys dėl atskiros oro Å¡alinimo sistemos kamerose nebuvimo (nemalonių kvapų kamerose) atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis” Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi, o ventiliacija užtikrinama per langÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad Å TI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Kamerose sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ . PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai (buvo laikomas kamerose, neužtikrinant kalinimo sÄ lygų) yra deklaratyvÅ«s, o byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl drabužių skalbimo už asmenines lėšas).

Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., b. l. 37-38) matyti, kad gyvenamoje kamerose Nr. 45 dirbtinė apšvieta (patalpos viduryje, ant stalo paviršiaus) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 45 patalpas ir jose esančius įrenginius (šviestuvus, sanitarinius įrenginius) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtoje kameroje pažeidimų nenustatyta.

IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 39-41) matyti, kad dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 24 (ant stalo pavirÅ¡iaus), santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Ä®vertinus gyvenamosios kameros Nr. 24 patalpas ir joje esančius įrenginius/įrangÄ pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtoje kameroje pažeidimų nenustatyta.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpose, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Taigi, toks teisinis reglamentavimas, kurį nurodė pareiÅ¡kėjas, buvo numatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakyme Nr. V-241 ,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, kuris galiojo iki 2015-11-01.

Tačiau galiojant nurodytai higienos normai pareiÅ¡kėjas, pagal jo paties apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas ir nurodytÄ aktualų laikotarpį, Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo, todėl ir minėtos higienos normos 21 punktas nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikytinas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir galiojo pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikÄ (nauja redakcija nuo 2018-11-01, TAR, 2018, Nr. 2018-13439).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės, o jei buvo lentynėlė, tai per maža šešiems asmenims. Pareiškėjas šių savo teiginių nekonkretizavo ir nedetalizavo, t. y. nenurodė ar visose kamerose, kuriose jis buvo, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės ir lentynos higienos priemonėms susidėti ar tik konkrečiai kuriose. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokių nepatogumų dėl to patyrė ir kaip tai sieja su kilusia neturtine žala bei kodėl dėl paminėto inventoriaus nebuvimo jis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje - viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.), tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, nebuvo būtino inventoriaus. Be to, iš atsakovo atstovo pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 42-47) matyti, kad kamerose yra ir veidrodžiai, ir lentynos higienos priemonėms susidėti. Be to, pareiškėjas priešarauja pats sau, nurodydamas, kad kamerose nebuvo tualeto reikmenų lentynėlės, o jei buvo lentynėlė, tai per maža šešiems asmenims, tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-04-02 pažymos Nr. 60-10814 Dėl A.

P. (b. l. 21-23) matyti, kad nei vienoje kameroje, kurioje buvo pareiÅ¡kėjas, su juo nebuvo Å¡eÅ¡ių asmenų. Taigi, toks pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas vertintinas kritiÅ¡kai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m. (b. l. 30–32) ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planÄ 2020-2021 m. (b. l. 33–35).

Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose Nr. 45, 24, 27 klozetai yra tupiami, todėl jam buvo sunku tinkamai atlikti gamtinius reikalus. Sanitariniai mazgai atitverti nuo likusios kameros ne aukÅ¡tesne kaip 1,8 m. aukščio sienele, dėl to visÄ laikÄ jautė nemalonų kvapÄ . Taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ .

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 24-25) matyti, kad kameroje Nr. 19 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurios aukštis yra 1,90 m, kamerose Nr. 45, 47, 24, 27 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis yra nuo 2,29 iki 2,31 m, o kamerose Nr. 21 sanitarinio mazgo atitvarinė kontrukcija yra PDF, kurios aukštis yra 2,01m, t. y. ženkliai aukštesnės negu 1,8 m, todėl pareiškėjo argumentas, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti ne aukštesne kaip 1,8 m aukščio sienele, atmestinas kaip nepagrįstas.

HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip naudojantis sanitariniu mazgu, yra pažeidžiamas jo privatumas (pvz: matomas kameroje esančių asmenų, matomas pareigÅ«nams per duryse įrengtÄ stebėjimo akutę ar atidarius kamerų duris. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukose (b. l. 42-47) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti prieÅ¡ais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis.

Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas nenurodė. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, PDF, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,80 m, o įėjimai atitverti durimis (kameros Nr. 19, 21) ar užuolaidomis (kameros Nr. 24, 27, 45, 47).

Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukÅ¡tomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose durimis ar neperÅ¡viečiamomis užuolaidomis, Å¡iuo atveju niekas negalėjo matyti pareiÅ¡kėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiÅ¡kėjui minimaliai bÅ«tinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“.

Å iaulių TI pastatytas iki Å¡ių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas).

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų (b. l. 37-41) matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vedinimo ar kondicionavimo sistemos.

Kamerose sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ . Be to, atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad iÅ¡ visų kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 42-47). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kameroje, nenustatyti. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad kamerose Nr. 45, 24, 27 klozetai yra tupiami, todėl jam buvo sunku tinkamai atlikti gamtinius reikalus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimÄ unitazÄ . Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali bÅ«ti ir tupiami (9.1. p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020).

PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopija nepatvirtina, kad dėl tupiamo tualeto konstrukcijos pareiÅ¡kėjui susidaro nepatogumų juo naudotis. Juo labiau, pareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad jam kamerose Nr. 45, 24, 27 buvo sunku tinkamai atlikti gamtinius reikalus, o dėl nurodyto nepatogumo, jeigu toks buvo, į Å iaulių tardymo direktorių ar Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ nesikreipė. Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ .

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 56-65) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingÄ Ä¯protį. PareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiųros tarnybÄ kreipėsi vienÄ kartÄ dėl akių perÅ¡tėjimo, nes naktimis daug žiÅ«ri TV. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-04-14 pažymos Nr. 61-927 (b. l.

49) matyti, kad pareiÅ¡kėjas A. P. į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su skundu dėl drabužių skalbimo už asmenines lėšas (b. l. 50-51), į kurį buvo atsakyta (b. l. 52-53). Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiÅ¡kėjo skundas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė