e07b50e2-e8ea-492d-9aeb-24320e1c02a9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                        Administracinė byla Nr. I-3723-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03721-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.16.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 10 400 Eur kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjo laisvė nuo 2012-02-01 iki    2012-10-30 buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Pagrįsdamas savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kalėjimo kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 ploto, tačiau Å¡iuo metu LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) kameros yra perpildytos ir Higienos normų Å¡iai dienai neatitinka.

Anot pareiÅ¡kėjo, dėl to jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , negalėjimÄ tinkamai pailsėti. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad pablogėjo jo sveikata, jis tapo dirglus, nervingas, jautė baimę aplinkai. PareiÅ¡kėjo teigimu patalpos buvo mažos, trÅ«kdavo gryno oro, kameroje sunku apsisukti, bloga ventiliacija, pastovi didelė drėgmė, kamerose įrengti maži staliukai, dėl ko nebuvo galimybės tinkamai visiems pavalgyti, kamerose buvo tarakonų.LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 8–14) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįsta.

Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ 2015-07-16 už padaryto pažeidimo laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2012-10-10, todėl praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Taip pat buvo pažymėta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimaliai leistina tardymo izoliatoriuje laikyti 625 asmenis. Pabrėžė, jog leistina norma virÅ¡ijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų.

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublik?s suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.Pažymi, kad dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau siekiama, kad tokiomis sÄ lygomis asmenys bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose.LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.Nurodė, kad kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės).

Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Higienos normos 21 punkto reikalavimų. Kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ , toks įrengimas atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus.Atkreipė dėmesį, kad skundžiamuoju laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo nebuvo įstaigoje. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad atsakovo įgaliotos institucijos pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų įstatyme numatytų sÄ lygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.                           Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 10 400 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad nuo 2012-02-01 iki 2012-10-30 LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, kadangi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė normatyvinių reikÅ¡mių, kamerose buvo nuolatinė drėgmė, bloga ventiliacija, dėl to nuo lubų luposi tinkas su dažais, kameroje nebuvo galima pavalgyti prie stalo, nes jis buvo skirtas tik dviem žmonėms.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , taip pat pablogėjo sveikata, dėl to patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovas atsiliepime praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Å¡iose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011). Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam žalÄ , atsiradusiÄ laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-10-30, o skundÄ iÅ¡siuntė 2015-07-15 (b. l. 4).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias Å¡io termino praleidimo priežastis ir pateikti Å¡ias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). PareiÅ¡kėjas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo nieko nenurodo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas tuo metu, kai buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos ir Å¡iÄ teisę tinkamai ginti, paduodant skundÄ teismui.

PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių aplinkybių, kad jis negalėjo pateikti skundo tuo metu, kai jis patyrė žalÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kadangi LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti senatį, tai reikalavimui priteisti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-07-15 taikytina ieÅ¡kinio senatis.

Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., 2015-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2066-662/2015).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo nurodytu atveju.Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, procesiniuose sprendimuose ne kartÄ nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.Nors pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nuo 2012-02-01 iki 2012-10-30, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo pristatytas 2012-02-07 (b. l. 9).

Byloje nėra ginčo dėl atsakovės įgaliotos institucijos atsiliepime teismui pateiktų duomenų (b. l. 8-14) apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nuo 2012-02-07 iki 2012-10-30 teisingumo bei iÅ¡samumo. Teismui pateikta informacija patvirtina, kad minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas ne visada siekė 3,60 m2, t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės. Minėtų duomenų analizė liudija, kad pareiÅ¡kėjo teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis iÅ¡ viso buvo laikomas 197 dienas, o vienam asmeniui tekdavo mažiau negu nustatyta Ä®sakymo 1.3.1 punkte.

Tačiau nuo 2012-02-01 iki 2012-07-15 laikotarpiui teismas taiko 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Todėl faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjas reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas 81 dienÄ .Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos higienos sÄ lygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Toks, analogiÅ¡kos aptartai, teisinės situacijos vertinimas ir aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-07-09 nutartis adm. b.

Nr. A822-1427/2013; 2013-02-11 nutartis adm. b. Nr. A662-410/2013 ir kt.).Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad jie negali bÅ«ti vertinami kaip vienkartiniai ar trumpalaikiai, t. y. tokio pobÅ«džio, iÅ¡ kurių negali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Be to, aplinkybė, kad nepriimtinomis sÄ lygomis kalinamas asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., ne kartÄ konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje V.

S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose, kuriose kalintiems (sulaikytiems) asmenims buvo skiriama mažiau nei 3 m2 asmeninės erdvės, yra pripažinęs, kad kamerų perpildymas buvo toks rimtas, kad Å¡ios aplinkybės konstatavimas savaime reiÅ¡kia Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (2009-17-16 sprendimas byloje Sulejmanovic prieÅ¡ ItalijÄ ; 2007-12-06 sprendimas byloje Lind prieÅ¡ RusijÄ ; 2007-06-21 sprendimas byloje Kantyrev prieÅ¡ RusijÄ ). Tokiu atveju, nebÅ«tina nustatinėti kitų pareiÅ¡kėjo skundo aspektų, susijusių su nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis.Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįstas.Dėl kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų Dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, kad kamerose nebuvo vietos apsisukti, trÅ«kdavo gryno oro, teismas pasisako, kad Å¡iuos nepatogumus pareiÅ¡kėjas sieja su gyvenamųjų kamerų ploto trÅ«kumu, todėl jo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai ir vertintinos kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis.

Pareiškėjas teigia, kad patalpose buvo bloga ventiliacija, pastovi didelė drėgmė, todėl kamerose nuo lubų ir sienų luposi tinkas, dažai. Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovės atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) patikrinimo aktus (b. l. 32-55, 58-86), tačiau iš šių patikrino aktų matyti, kad VVSC patikrinimai atlikti ne tuo metu, kada pareiškėjas buvo laikomas tam tikrose kamerose, arba ne tose kamerose, kuriose pareiškėjas tuo metu buvo laikomas.

Kitų įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl netinkamų sÄ lygų, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų teikęs skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms įstaigoms. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos ir drėgmės, taip pat sienų kokybės atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose bÅ«davo tarakonų, dėl to bÅ«davo sunku užmigti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K 2012 m. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (b. l. 15-18), kuri nuolat atliko kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus. Todėl teismas atsakovo argumentus laiko nepagrįstais.Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kam kamerose esantis staliukas yra labai mažas ir pritaikytas tik dviem asmenims, todėl nėra galimybės prie jo valgyti. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6. papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai)).

Privalomi stalo matmenys nei minėtame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nenustatyti.

PareiÅ¡kėjui nenurodžius nei stalo matmenų, nei kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjo vertinimu, buvo itin mažas stalas, nėra galimybės nustatyti, o kartu ir pažeidimo fakto, kad dėl per mažo stalo pareiÅ¡kėjas negalėjo valgyti. IÅ¡tyrus bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ , remiantis sprendime iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kameros neatitiko Taisyklėse nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas iÅ¡ esmės yra pagrįsti.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, pripažįsta, kad jis pakankamai ilgÄ laikÄ buvo kalinamas patalpose, kurių plotas buvo mažesnis nei nustatytas minimalus reikalavimas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, teismo vertinimu, jo praÅ¡oma priteisti 10 400 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati patirtiems iÅ¡gyvenimams.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 700 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 4p., 127 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti T.

M. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                              RÅ«ta Miliuvienė