e079282d-06b0-4e19-8abc-459548027c1b · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Byla Nr                                                                          Administracinė byla Nr. I-384-609/2010                                                                           Proceso Nr. 3-63-3-00212-2010-3                                                                          Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 28 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.L. praÅ¡ymÄ atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir n u s t a t ė  : pareiÅ¡kėjas Ž.L. praÅ¡ymu (b.l.

4) praÅ¡o jam iÅ¡ atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimÄ , taikymo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad minima įstatymo nuostata 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Konstitucijai, todėl atsakovas nepagrįstai jÄ taikydamas, neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio, todėl iÅ¡ atsakovo jampraÅ¡o priteisti 5765,86 Lt sudarančiÄ neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l.10-12).

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos buvo taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 ir 24 straipsnius valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Å io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, o 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 1,2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.

Vidaus tarnybos pareigÅ«nų priedų ir priemokų mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, kurio 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad priedų už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį suma negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos, o 38 straipsnio 5 dalis numatė, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų. Akcentuoja, kad Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo.

Kadangi atsakovo sprendimai riboti pareiÅ¡kėjui priedus ir priemokas įvykdyti iki 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, todėl neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio daliai netaikytina. Taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir reikalavimÄ 526,39 litais sumažinti.Konstatuojama.PareiÅ¡kėjas Ž.L. reikalavimÄ kelia dėl nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. įskaitytinai nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri jam buvo neiÅ¡mokėta taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, ribojančiÄ priedų ir priemokų sumÄ (ne daugiau kaip 70 procentų).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, ginčo laikotarpiu dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Operatyvinės veiklos skyriaus vyresniuoju specialistu. Kadangi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vadas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytoju, pagal kompetencijÄ sprendžiantis Å«kinės ir finansinės veiklos klausimus, organizuojantis pareigÅ«nų socialinių garantijų įgyvendinimÄ , laikytina, jog reikalavimas sumokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį yra nukreiptas tinkamam atsakovui.

Pareiškėjas iš atsakovės prašo priteisti 5765,86 Lt neišmokėtų priemokų ir priedų prie pareiginės algos. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, jog per 2007 metus pareiškėjui neišmokėtos priemokos ir priedai sudarė 3385,10 Lt , o per 2008 metus - 2380,76 Lt .Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių nuostatos), kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – ir tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal įstatymo 26 straipsnio 3 dalį vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis, už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veikÄ , papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo viržyti 60 procentų pareiginės algos.Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr.IX-1538, 7 skirsnyje reglamentuojamas statutiniams valstybės tarnautojams mokamas darbo užmokestis ir kitos iÅ¡mokos. Statute nustatyta, kad statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos staÅ¾Ä , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos darbo užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuotos raÅ¡tu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams galėjo bÅ«ti mokami priedai už laipsnius (35 straipsnis), kvalifikacines kategorijas (36 straipsnis), staÅ¾Ä (37 straipsnis).

Priedų už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos (36 straipsnio 6 dalis). Kaip matyti, minėtuose Statuto straipsniuose pakartotos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reguliuojančios valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų rÅ«Å¡is, jiems mokamų priedų dydžio (sumos) apribojimÄ ir priemokų dydžio (sumos) apribojimÄ . Statute nebuvo nustatyta vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų darbo apmokėjimo tvarka buvo nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „ Darbo užmokestis“, todėl 23 straipsnio 2 dalis vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams turėjo bÅ«ti taikoma be iÅ¡lygų, t.y.

Å¡iems pareigÅ«nams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2009 m. sausio 1 d. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnį (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ nebuvo nustatyta, kad apmokėjimas už inter alia darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ Ä¯skaitomas į priedus ir priemokas ribojantį bendrÄ dydį (sumÄ ).Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau, pagal Statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Tokiu bÅ«du atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Tačiau pagal Konstitucijos 1 dalį negalimos tokios situacijos, kai valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių metu, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo ribÄ . To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, sutinka su praÅ¡yme nurodytomis aplinkybėmis, tik praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.

Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).Nagrinėjamoje byloje, remiantis Å¡iomis nuostatomis, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, kadangi iÅ¡ pateiktų pažymų apie pareiÅ¡kėjui mokėtÄ darbo užmokestį (b.l. 7-8) laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. matyti, kad buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ . Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose.

Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (Vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 L.

Š. V. Kauno rajono policijos komisariatas, kat. 16.5). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminių.

Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindÄ pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ . Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Tai yra Å¡i norma nustato naikinamÄ jį terminÄ , kurį virÅ¡ijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas. PareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos nuo 2007 metų sausio 1 d. nesumokėjus jam priklausančių priedų ir priemokų, kadangi atsakovas taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ ribojimÄ . Taigi pareiÅ¡kėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ priklausančių sumų, jau 2007 m. sausio mėnesį atsirado pagrindas ginti savo pažeistas teises teisme.

Reikalavimas įpareigoti atsakovę iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už pareiÅ¡kėjo nurodomÄ 2007 m. kovo mėn. - 2008 m. gruodžio mėn. laikotarpį teisme pareikÅ¡tas 2010 m. balandžio 15 d., todėl akivaizdu, kad 2007 metų kovo mėnesį pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta priemoka negali bÅ«ti priteisiama (3 metų senaties terminas). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų pažymų apie darbo užmokestį matyti, jog 2007 m. kovo mėnesį jam nesumokėta 526,39 Lt sudaranti priemokos dalis, todėl Å¡i suma atimtina.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs, todėl atsakovas įpareigojamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

            Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo tenkintinas dalinai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, teismas,n u s p r e n d ž i a:praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės 5239,47 (penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis Lt 47 ct) Ž.L.

Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.. Teisėja                                                                                                                               Eglė Kiaurakytė