2019-07-17 Nr. AB-14419-3-62-3-01289-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1600-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01289-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko 1 sektoriuje (tikslaus laikotarpio nepamena). Gyvenamojo ploto trūko 9 būrio 93 brigadoje, 1 būrio 13 brigados gyvenamosiose patalpose Nr. 6 ir 7, baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 13, 15 ir 16. Įrengti baldai, lovos, sanitariniai mazgai dar labiau mažino gyvenamąjį plotą. Bendri dušai, tualetai buvo minimaliai atitverti, pasenę, netinkami naudoti, atlikti gamtinius reikalus, maudytis jis buvo priverstas stebint kitiems nuteistiesiems. 1 būryje nebuvo įrengto dušo, todėl jis naudojosi bendru dušu, kuris buvo be pertvarų, užuolaidų, tuo buvo pažeistas privatumas. 1 ir 9 būriuose bendri tualetai ir baudos izoliatoriaus tualetai buvo tupimi, kuriuos vieną nuo kito skiria 120–130 cm aukščio pertvaros, kurios surūdijusios, supuvusios, durelių spynos neveikia, tuo buvo pažeistas jo privatumas. Taip pat trūko sanitarinių mazgų (tualetų, praustuvių, dušų). 1 ir 9 būriuose ir baudos izoliatoriuje buvo blogas apšvietimas. 1 būrio elektros instaliacija buvo kritinės būklės (virtuvėje, koridoriuje, prausykloje iš sienų kyšojo netvarkingi elektros laidai, kabojo netvarkingos lempos). Būryje nebuvo priešgaisrinės sistemos, gesintuvų, avarinio išėjimo. Už drausmines nuobaudas jis buvo patalpintas į baudos izoliatorių, tuo metu negalėjo rašyti laiškų šeimos nariams, negalėjo naudotis taksofonu.

3. Pasivaikščiojimo kiemeliai baudos izoliatoriuje buvo maži, vienu metu išvedus visus kameroje buvusius nuteistuosius, nebuvo galimybės pasimankštinti, buvo suvaržyta judėjimo laisvė. Dušas baudos izoliatoriuje buvo be pertvarų ar užuolaidų, tuo buvo pažeistas jo privatumas. 1 būrio virtuvėlėje buvo parazitų (tarakonų), todėl jis jautė baimę, šleikštulį, diskomfortą. 1 būrio 13 brigados virtuvėje, prausykloje langai buvo be rankenų, suskilę, sudužę, tualete visai nebuvo lango, todėl būdavo šalta praustis. Daugiau nei vienus metus jam nebuvo paskirtas vegetarinis maitinimas, nors su skundais kreipėsi į pataisos namų administraciją, Kalėjimų departamentą. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų jis patyrė diskomfortą, jautė nepatogumus, pažeminimą, sutriko sveikata – išsivystė hemorojus, sutriko regėjimas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2014 m. rugsėjo 18 d. Minimaliai tenkančio vienam nuteistajam gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje. Elektros instaliacija 1 sektoriaus gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra tvarkinga, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengti trys pasivaikščiojimo kiemeliai. Sektoriaus gyvenamųjų būrių patalpos vėdinamos per langus. Kamerų tipo patalpos Nr. 13, 16 vėdinamos per langus ir ventiliacijos angas, patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Pataisos namai yra sudarę sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. 1 sektoriuje esanti dušinė yra tvarkinga. Vandens temperatūrą galima reguliuoti vandens maišytuvų pagalba. Dušai sienele ar užuolaida nėra atskirti. 1 būrio prausykloje įrengtas vienas dušas, kuris nuo likusios prausyklos atskirtas sienele.

6. Kamerų tipo patalpose Nr. 13 ir 16 tualetai įrengti atskiroje patalpoje. 1 būrio tualete įrengti unitazai, kurie atskirti kabinomis. 9 būrio tualete įrengti klozetai (sėdimi), kurie atskirti kabinomis. Kamerų tipo patalpose, 1, 6 ir 9 gyvenamuosiuose būriuose nėra priešgaisrinės sistemos o 2 būryje įrengta priešgaisrinės sistema. Kamerų tipo patalpose ir gyvenamuosiuose būriuose avarinių nėra išėjimų, gesintuvai laikomi Kontrolės ir praleidimo punktuose. 1 būryje įrengti 5 klozetai (tupimi), 5 praustuvės, 9 būryje įrengti 4 unitazai (sėdimi), 2 pisuarai, 6 plautuvės, 1 dušo sietelis. Pareiškėjas nesikreipė dėl inventoriaus trūkumo sanitariniuose mazguose ir laukimo eilėse nusiprausti ar eilių prie tualetų į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių. 1 sektoriuje esančioje dušinėje įrengta 12 purkštukų. Į dušinę karštas vanduo tiekiamas nuolatos. Nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę 1 sektoriuje, ginčo laikotarpiu nesikreipė į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo, kuriam galėjo daryti įtaką blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Vegetarinis maistas pareiškėjui buvo paskirtas nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. birželio 27 d., pareiškėjas jo prašymu buvo išbrauktas iš vegetarinio maitinimo sąrašų.

7. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai apskaičiuotas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo M. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 725 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas, reglamentuojančias civilinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą ir dėl skunde nurodyto argumento, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų nuostatas dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios ploto normos, nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2014 m. rugsėjo 18 d., kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalijant iš konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamojo ploto jam trūko 9 būrio 93 brigadoje, 1 būrio 13 brigados gyvenamosiose patalpose Nr. 6 ir 7, baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 13, 15 ir 16, todėl vertino tik minėtų gyvenamųjų patalpų ploto normos atitiktį teisės aktuose reglamentuotam minimaliam gyvenamajam plotui, tenkančiam vienam asmeniui. Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, pažymėjo, jog į Taisyklėse įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą.

12. Vertindamas skundo argumentus dėl dušų, tualetų netinkamo įrengimo, privatumo neužtikrinimo, teismas akcentavo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.6–5.10, 6 ir 16.5 punktuose, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 21 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą teismas nustatė, kad 1 sektoriuje esanti dušinė tvarkinga, vandens temperatūrą galima reguliuoti vandens maišytuvų pagalba, dušai sienele ar užuolaida nėra atskirti, 1 būrio prausykloje įrengtas vienas dušas, kuris nuo likusios prausyklos atskirtas sienele, kamerų tipo patalpose Nr. 13 ir 16 tualetai įrengti atskiroje patalpoje, 1 būrio tualete įrengti unitazai, kurie atskirti kabinomis, 9 būrio tualete įrengti klozetai (sėdimi), kurie atskirti kabinomis.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė konkrečių duomenų (pvz., fotografijų ir pan.) apie ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir baudos izoliatoriuje įrengtus sanitarinius mazgus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra galimybės nustatyti bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir baudos izoliatoriuje sanitarinių mazgų įrengimo atitikimą teisės aktų reikalavimams, pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybes dėl jo privatumo pažeidimo dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo bendrabučio tipo gyvenamosiose ir baudos izoliatoriaus patalpose.

14. Teismas vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos), nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi norma, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ ir nustatė, kad 1 būryje įrengti 5 klozetai (tupimi), 5 praustuvės, 9 būryje įrengti 4 unitazai (sėdimi), 2 pisuarai, 6 plautuvės, 1 dušo sietelis. Nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. liepos 13 d. ir nuo 2016 m. gegužės 30 d. 1 būryje nuteistųjų skaičius buvo 46, nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 26 d. 1 būryje buvo 101 nuteistasis, nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. 1 būryje buvo 65 nuteistieji. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad klozetų, pisuarų ir praustuvių skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų miegamųjų vietų skaičių, nevisiškai atitiko Patalpų aprūpinimo inventoriumi normų reikalavimus.

15. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl 1 ir 9 būriuose ir baudos izoliatoriuje blogo apšvietimo, 1 būrio elektros instaliacijos būklės, priešgaisrinės sistemos, gesintuvų, avarinio išėjimo nebuvimo, akcentavo higienos normos HN 76:2010 26 punkte, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 16 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento (toliau – ir NVSC Kauno departamentas) 2017 m. liepos 3 d. rašto Nr. 2.2-3699(16.3.187.2.12) duomenimis teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 15 d. buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė Pravieniškių PN-AK 1 būrio 13 brigadoje, kurios metu nustatyta, jog lubose degė tik vienas šviestuvas, kiti buvo išardyti, matėsi laidai (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas), gyvenamajame kambaryje dirbtinis apšvietimas buvo 22 lx (norma – ne mažesnė kaip 200 lx, pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas).

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo paaiškinimais kamerų tipo patalpose, 1, 6, 9 gyvenamuosiuose būriuose priešgaisrinės sistemos nėra. 2 būryje įrengta priešgaisrinės sistema, kamerų tipo patalpose ir gyvenamuosiuose būriuose avarinių išėjimų nėra, gesintuvai laikomi Kontrolės ir praleidimo punktuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl gyvenamosiose patalpose apšvietos neatitikimo teisės aktais nustatytoms normoms, neįrengtos priešgaisrinės sistemos, neįrengtų avarinių išėjimų pripažino pagrįstais.

17. Teismas, vertindamas skundo argumentus, jog už drausmines nuobaudas pareiškėjas buvo patalpintas į baudos izoliatorių, tuo metu negalėjo rašyti laiškų šeimos nariams, negalėjo naudotis taksofonu, nustatė, kad pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuobaudas kamerų tipo patalpose atliko nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 15 d. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 86 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir vertino, kad pareiškėjui būnant kamerų tipo patalpose susirašinėjimas su artimaisiais negalėjo būti suteikiamas BVK 145 straipsnio 1 dalies pagrindu, pažymėjo ir tai, kad į kamerų tipo patalpas pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą. Pareiškėjas nenurodė, kada tiksliai, jam būnant kamerų tipo patalpose, nebuvo suteikta teisė paskambinti telefonu, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl šį pareiškėjo teiginį laikė deklaratyviu ir nepagrįstu.

18. Dėl skunde akcentuojamo per mažo pasivaikščiojimo kiemelių baudos izoliatoriuje ploto teismas, akcentuodamas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18–21 punktus, pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog jam nėra sudaromos sąlygos tinkamą laiką pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimą sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu. Teismas nurodė, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiškėjo argumentą dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio ploto atmetė.

19. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 76:2010 60 punktu ir higienos normos HN 134:2015 20 punktu bei įvertinęs į bylą pateiktus duomenys – Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų kopijas, NVSC Kauno departamento 2017 m. liepos 3 d. raštą Nr. 2.2-3699(16.3.187.2.12) sprendė, kad nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis, siejamomis su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų buvimo.

20. Vertindamas skundo argumentus, jog 1 būrio 13 brigados virtuvėje, prausykloje langai buvo be rankenų, suskilę, sudužę, tualete visai nebuvo lango, todėl būdavo šalta praustis, teismas NVSC Kauno departamento 2017 m. liepos 3 d. rašto Nr. 2.2-3699(16.3.187.2.12) duomenimis nustatė, jog prausykloje dalis lango stiklo išbyrėjusi (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimas, numatantis, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų). Todėl pareiškėjo teiginius dėl suskilusio lango laikė pagrįstais.

21. Teismas akcentavo BVK 173 straipsnio 4, 8 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei teisinį reglamentavimą dėl laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims organizuojamo maitinimo. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pareiškėjo teiginį, kad vienus metus jam nebuvo skiriamas vegetarinis maitinimas, atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) dėl pareiškėjui neskirto vegetarinio maitinimo negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu diskomfortu, nepatogumais, pažeminimu, sutrikusia sveikata, pablogėjusiu regėjimu. Iš byloje pateikto Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 14 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-594 nustatė, jog pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl hemorojaus, mėšlungio, dėl regėjimo pablogėjimo įrašų asmens sveikatos istorijoje nėra, dėl sveikatos pablogėjimo, kuriam galėjo daryti įtaką blogos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas nesikreipė.

23. Teismas vertino, kad minėti susirgimai nėra tokio pobūdžio, kad būtų reikšmingi sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos darbuotojus dėl patirto pažeminimo, pasibjaurėjimo, depresijos, baimės aplinkai, diskomforto, šleikštulio, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Teismas nenustatė kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

24. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. dėl tam tikrų privatumo apribojimų naudojantis sanitariniu mazgu, dušu, sanitarinių įrenginių trūkumo, netinkamos apšvietos, neįrengtos priešgaisrinės sistemos ir avarinių išėjimų, suskilusio lango pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

25. Teismas, išanalizavęs reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri įvertintina 725 Eur suma.

III. 26. Pareiškėjas M. V. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo prašo peržiūrėti bylos medžiagą ir tenkinti didesnę jo skundo dalį dėl pažeidimų pripažinimo ir kilusios neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

27. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

27.1. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis apie 1 būryje esančių asmenų skaičių po 2016 m. liepos 26 d., kuomet buvo sumažintas lovų ir patalpose apgyvendinamų asmenų skaičius. Aplinkybę, jog lovų ir apgyvendinamų asmenų skaičius buvo mažinamas, patvirtina atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateikti duomenys, jog iki 2016 m. liepos 26 d. 1 būryje buvo 101 asmuo, nuo 2016 m. liepos 26 d. 1 būryje buvo 65 asmenys. Nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 26 d. jis buvo apgyvendintas 1 būrio 13 brigados gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, kurioje iki joje apgyvendinamų asmenų skaičiaus mažinimo buvo skirta apgyvendinti 12 asmenų. Jam tenkanti gyvenamojo ploto norma (3,1 kv. m) nurodytu laikotarpiu buvo pažeista, todėl dėl per mažo ploto buvo suvaržyta laisvė, jautė nepatogumus, diskomfortą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo atstovo išreikalautini įrodymai apie 1 būrio gyvenamųjų patalpų gyventojų skaičių iki 2016 m. liepos 26 d.;

27.2. Nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. liepos 13 d., būdamas 9 būryje 93 brigadoje, kiekvieną trečiadienį, nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2017 m. gegužės 30 d., būdamas 1 būrio 13 brigadoje, kiekvieną pirmadienį bei kaip darbuotojas, turintis teisę kiekvieną dieną praustis po dušu, 401 kartą jis su kitais nuteistaisiais naudojosi dušu bendroje patalpoje, kur dušai nebuvo atitverti pertvaromis ar užuolaidomis. Taip pat netinkamai buvo įrengtos ir baudos izoliatoriaus dušo patalpos. Dėl netinkamo dušų įrengimo jautė diskomfortą, pažeminimą, buvo pažeistas privatumas naudojantis dušu;

27.3. 1 ir 9 būriuose dėl netinkamo tualetų įrengimo (120–130 cm pertvaros, durelių spynų nebuvimas) nebuvo užtikrintas privatumas, dėl ko jis buvo pažemintas, patyrė diskomfortą, nepatogumus. Pareiškėjo žiniomis, apeliacinio skundo teismui pateikimo metu tualetai yra sutvarkyti, todėl iš atsakovo atstovo tikslinga išreikalauti duomenis apie atliktus remonto darbus. Nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. gegužės 30 d., esant hemorojui, kuris išsivystė esant netinkamoms kalinimo sąlygoms, 1 būryje buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti ant tupimų tualetų, kas sukeldavo nepatogumus, skausmus;

27.4. Nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 26 d. dėl 1 būryje sanitariniuose patalpose esančių praustuvių ir tualetų trūkumo (buvo įrengti 5 klozetai ir 5 praustuvės 101 asmeniui) kildavo konfliktai su nuteistaisiais, dėl to patyrė nepatogumus;

27.5. 1 būrio patalpose Nr. 6 ir 7, 9 būrio 93 brigadoje gyvenamojoje patalpoje Nr. 5, baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 16 ir 13 buvo blogas apšvietimas, dėl to pavargdavo akys. NVSC Kauno departamentas 1 būrio 13 brigadoje nustatė higienos normos dėl apšvietimui keliamų reikalavimų pažeidimą ir nustatė terminą iki 2017 m. rugsėjo 22 d. pašalinti pažeidimus. Ilgą laiką pažeidimai nebuvo pašalinti ir NVSC Kauno departamento konstatuoti pakartotinai. Būdamas laisvėje turėjo problemų su regėjimu ir jį laikant netinkamo apšvietimo sąlygomis regėjimas dar labiau suprastėjo;

27.6. 1 būrio elektros instaliacija buvo avarinės būklės (iš sienų kyšojo netvarkingi elektros laidai, kabojo netvarkingos lempos). Būryje nebuvo priešgaisrinės sistemos, gesintuvų, avarinio išėjimo. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas saugumas, buvo jaučiami nepatogumai, diskomfortas, baimė. Nurodytus pažeidimus patvirtino NVSC Kauno departamentas. Pravieniškių PA-AK nustatytus pažeidimus pašalino tik iš dalies;

27.7. 30 parų nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 15 d. bausmę atlikdamas bausmės izoliatoriuje, patyrė bendravimų galimybių sumažėjimą, nes buvo apribotos jo galimybės rašyti laiškus ir naudotis taksofonu;

27.8. 1 būrio 13 brigados virtuvėje, prausykloje langai buvo be rankenų, suskilę, sudužę, tualete visai nebuvo lango, todėl būdavo šalta praustis. NVSC Kauno departamentas, atlikęs patikrinimą, patvirtino, jog tualete nebuvo lango;

27.9. Bylos medžiaga patvirtina apeliaciniame skunde nurodytus pažeidimus, kas lėmė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teismas nepagrįstai neįžvelgė nustatytų pažeidimų žiaurumo masto, neįvertino, kad dėl pažeidimų sutriko pareiškėjo sveikata, suprastėjo regėjimas, ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui teikiamas medicinos dokumentų išrašas ir akinių receptas. Pažeidimų įtaką psichologinei ir emocinei būklei teismas vertino pasiremdamas vien aplinkybe, jog pareiškėjas nesikreipė psichologinės pagalbos. Konkrečiu atveju nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovo atstovo vykdomi pažeidimai buvo tęstiniai, tęsėsi nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. ir sukėlė didelius išgyvenimus CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme;

27.10. Pravieniškių PA-AK administracijai teikė skundus ir prašymus dėl informacijos pateikimo. Pravieniškių PA-AK atsakymuose pateikti duomenis skiriasi nuo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų. Pravieniškių PA-AK turėjo pareigą paneigti pareiškėjo nurodytus teiginius, tačiau to nepadarius, pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nustatytais;

27.11. Teismo sprendimas yra priimtas neįvertinus visų pareiškėjo pateiktų įrodymų;

27.12. Teismo argumentacija dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo yra diskriminacinio pobūdžio, pažeidžianti lygybės principą, nesuderinama su Konvencijos 14 straipsnio nuostatomis.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose sąlygos, jis nebuvo išskirtas iš kitų nuteistųjų. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

30. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo yra deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas ar pataisos namų administraciją su skundais dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, netinkamos ventiliacijos, pasivaikščiojimo kiemelių dangos. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, kurie pagrįstų pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, jo (atsakovo) apeliacinį skundą tenkinti, pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

32. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas, jame nenurodoma, kokios materialiosios ir proceso teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą teismo sprendimą. Teismo išvados dėl pareiškėjui užtikrintos teisės aktais nustatytos gyvenamosios ploto normos yra pagrįstos. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, kurie pagrįstų pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje kilo ginčas dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui M. V. iš Lietuvos valstybės už kalinimą Pravieniškių PN-AK nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde bei skundo papildyme nurodytas aplinkybes, kurios sudarė skundo pagrindą ir dalyką, atsakovo atsikirtimus į skundą ir skundo papildymą, bylos šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, todėl dėl konstatuotų pažeidimų, t. y. privatumo apribojimų naudojantis sanitariniais mazgais (dušu ir tualetu), sanitarinių įrenginių trūkumo, netinkamos apšvietos, neįrengtos priešgaisrinės sistemos ir avarinių išėjimų, suskilusio lango, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 725 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitos pareiškėjo skunde išdėstytos pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis ir įrodytomis.

35. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas ir atsakovas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad pareiškėjui vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, ir teigia, kad šiai skundo daliai teisingai išspręsti būtina iš atsakovo atstovo išreikalauti duomenis apie 1 būrio gyvenamųjų patalpų gyventojų skaičių iki 2016 m. liepos 26 d., apie 1 ir 9 būriuose atliktus sanitarinių mazgų (tualetų) remonto darbus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, iš esmės atkartodamas pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl privatumo naudojantis dušu bendrose ir baudos izoliatoriaus patalpose pažeidimo, privatumo naudojantis tualetu pažeidimo, praustuvių ir tualetų trūkumo, blogo apšvietimo, avarinės būklės instaliacijos, priešgaisrinės sistemos, gesintuvų, avarinio išėjimo nebuvimo, bendravimo galimybių sumažėjimo bausmę atliekant baudos izoliatoriuje, prausyklos langų netinkamo įrengimo, laikosi pozicijos, kad nurodytus pažeidimus patvirtina bylos medžiaga. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir teigia, kad nustatytas dydis yra diskriminacinio pobūdžio, ir nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti yra reikšminga tai, jog konkrečiu atveju buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, pažeidimai buvo tęstiniai, sukėlė didelius išgyvenimus ir lėmė pareiškėjo sveikatos pablogėjimą. Atsakovas, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir dėl to nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta priteisiant kompensaciją, o byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtos neturtinės žalos.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašymo išreikalauti į bylą papildomus įrodymus pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Be to, teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje. Kai sprendžiama dėl įrodymų išreikalavimo, ir vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, kokie yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai. Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010; kt.).

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimas yra priimtas vadovaujantis atsakovo atstovo teismui pateiktais duomenimis apie 1 būryje esančių asmenų skaičių po 2016 m. liepos 26 d., kuomet buvo sumažintas lovų ir apgyvendinamų asmenų skaičius, pažymi, kad aplinkybę, jog lovų ir apgyvendinamų asmenų skaičius buvo mažinamas, patvirtina atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateikti duomenis, kad iki 2016 m. liepos 26 d. 1 būryje buvo 101 nuteistųjų, nuo 2016 m. liepos 26 d. 1 būryje buvo 65 nuteistieji. Pareiškėjo teigimu, tikslinga iš atsakovo atstovo išreikalauti duomenis apie 1 būrio gyvenamųjų patalpų gyventojų skaičių iki 2016 m. liepos 26 d.

39. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar pareiškėjui buvo užtikrinta minimali teisės aktuose nustatyta ploto norma, yra reikšmingi duomenys apie nuteistųjų konkrečiose gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, skaičių, t. y. 9 būrio 93 brigados gyvenamosiose patalpose Nr. 5 ir 6 ir 1 būrio 13 brigados gyvenamosiose patalpose Nr. 6 ir 7 bei baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 13, 15 ir 16. Akcentuotina, kad, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateikti duomenys rodo nuteistųjų asmenų skaičiaus 1 būryje – 2015 m. liepos 13 d. (101 nuteistasis), 2016 m. liepos 26 d. (65 nuteistieji), o ne lovų gyvenamosiose patalpose skaičiaus pokyčius.

40. Kadangi pareiškėjas nėra pagrindęs prašomų išreikalauti įrodymų sąsajumo su bylos įrodinėjimo dalyku, nėra nurodęs svarbių priežasčių, dėl kurių šie įrodymai negalėjo būti išreikalauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl minėtas prašymas netenkinamas.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, teigdamas, kad atsakovo atstovas teismui pateikė duomenis, kuriuose neatsispindi lovų ir apgyvendinamų asmenų skaičiaus pokyčiai 1 būryje, iš esmės kvestionuoja atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumą bei pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjui teisės aktais nustatytos ploto normos 1 būrio patalpose pagrįstumą.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti atsakovo atstovo pateiktus duomenis neteisingais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu tekusį plotą, pagrįstai atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius, kokiais laikotarpiais ir kuriose patalpose gyveno pareiškėjas, koks buvo gyvenamųjų patalpų plotas ir kiek jose įrengta miegamųjų vietų, todėl pagrįstai sprendė, kad minimali gyvenamojo ploto norma šiuo atveju nebuvo pažeista. Nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikytas, plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, objektyvumu. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių duomenų, kurie galėtų sukelti abejones atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Be to, nesant duomenų apie gyvenamosiose patalpose konkrečiu pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vienam asmeniui tenkantį plotą skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalydamas iš miegamųjų vietų skaičiaus.

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimais dėl praustuvių ir tualetų trūkumo, blogo apšvietimo, avarinės būklės instaliacijos, priešgaisrinės sistemos, gesintuvų, avarinio išėjimo nebuvimo, prausyklos langų netinkamo įrengimo. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriuo teisiniu reguliavimu ir kokiais įrodymais grindžiamos teismo išvados dėl konstatuojamų pažeidimų. Apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl minėtų aplinkybių. Atsakovas, teigdamas kad nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, apeliacinį skundą grindžia abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad teismas neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl pareiškėjo teisių pažeidimo neužtikrinant praustuvių ir tualetų teisės aktais nustatyto kiekio; tinkamo apšvietimo; instaliacijos, priešgaisrinės sistemos, gesintuvų, avarinio išėjimo įrengimo; prausyklos langų tinkamo įrengimo ir jų nebekartoja.

44. Pareiškėjas skunde reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, grindė aplinkybe, jog Pravieniškių PN-AK 1 būryje nebuvo dušo, jis naudojosi bendru dušu ir baudos izoliatoriuje esančiais dušais, kurie buvo be pertvarų, užuolaidų, tuo buvo pažeistas privatumas, nes turėjo maudytis kitų nuteistųjų akivaizdoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 9 būryje naudojosi bendru dušu, kol būryje įrengė dušą su vandens šildytuvu. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 1 sektoriuje dušai sienele ar užuolaida nėra atskirti, 1 būrio prausykloje įrengtas vienas dušas, kuris nuo likusios prausyklos atskirtas sienele. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie dušo įrengimą 9 būryje ir baudos izoliatoriuje.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

46. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas savo teisių pažeidimą iš esmės grindžia aplinkybe, jog jam nebuvo užtikrintas visiškas privatumas naudojantis dušu, kuris, pareiškėjo nuomone, būtų užtikrintas naudojantis dušu atskiroje, o ne bendroje patalpoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisinis reguliavimas nereglamentuoja dušo įrengimo pataisos įstaigoje atskiroje patalpoje. Taip pat nacionalinės teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas dušus bendroje patalpoje atskirti pertvaromis. Aplinkybę, kad teisės aktai nenustato dušu atskyrimo pertvaromis, patvirtina ir NVSC Kauno departamento 2017 m. liepos 3 d. raštas Nr. 2.2-3699(16.3.187.2.12), kuriame pažymėta, kad dušai įrengti bendroje patalpoje be pertvarų (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja įrengimo). Todėl atskiros dušo patalpos bei bendroje dušo patalpoje pertvarų nebuvimas šiuo nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su visiško privatumo nebuvimu, negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga atskiras patalpas ir pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Pažymėtina, kad 1 būrio prausykloje įrengtas vienas dušas, kuris nuo likusios prausyklos atskirtas sienele, todėl pareiškėjas galėjo naudotis tokiu dušu. Įrodymų, kad pareiškėjas negalėjo naudotis šiuo dušu dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nepateikta.

47. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

48. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal EŽTT praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2001 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją; 2002 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Kalashnikov prieš Rusiją).

49. Vis dėlto EŽTT konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y. kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją; 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal EŽTT praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

50. Pareiškėjas, teigdamas, kad unitazai / klozetai, kuriais jis naudojosi, buvo netinkamai įrengti, nes buvo atskirti 120–130 cm pertvaromis ir kabinų durelėse nebuvo spynų, iš esmės neginčija aplinkybės, kad unitazai / klozetai vienas nuo kito buvo atskirti kabinomis.

51. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 13 ir 16 tualetai įrengti atskiroje patalpoje, 1 būrio tualete įrengti unitazai, kurie atskirti kabinomis, 9 būrio tualete įrengti klozetai, kurie atskirti kabinomis. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

52. Vien tai, kad šiuo atveju atskirose pataisos namų tualeto patalpose pertvaros tarp unitazų nesiekė 1,5 m aukščio, negali būti pagrindas pripažinti pareiškėjo privatumo naudojantis tokiais sanitariniais mazgais pažeidimą. Pažymėtina, jog Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja būtent kamerų tipo patalpų įrengimą, o ne, kaip šiuo atveju, pataisos namų gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra įrengiama sanitarinio mazgo zona, įrengimą. Įvertinus tai, jog net ir esant sanitariniams unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; kt.).

53. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, o sanitariniai mazgai įrengti atskirai, ne gyvenamosiose patalpose, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais (tualetais) ginčo laikotarpiu pažeidimo nepripažintini pagrįstais.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su tualeto įrengimu Pravieniškių PN-AK 1 ir 9 būriuose ir baudos izoliatoriuje ir pareiškėjo patirtu diskomfortu naudojantis tupimais tualetais. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 13 ir 16 tualete įrengti unitazai (tupimi); 1 būrio tualete įrengti unitazai (tupimi); 9-o būrio tualete įrengti klozetai (sėdimi).

55. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, be kita ko, nustatyta, jog sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

56. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nepaneigtos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl nepatogumų ir diskomforto naudojantis kamerų tipo patalpų Nr. 13 ir 16 ir 1 būrio tupimais tualetais, todėl konstatuotina, kad atsakovas neveikė taip, kaip nustato teisės aktai, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad jam buvo apribotos bendravimo galimybės (negalėjo rašyti laiškų šeimos nariams, negalėjo naudotis taksofonu) bausmę atliekant baudos izoliatoriuje, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šie pareiškėjo argumentai nebuvo pripažinti pagrįstais.

58. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuobaudas kamerų tipo patalpose atliko nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 15 d. Ginčui aktuali BVK 145 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) nustatė, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio BVK 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. BVK 86 straipsnio 1 dalis reglamentavo, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 3) gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą; 4) vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, jog jo teisės nurodyto teisinio reguliavimo kontekste buvo suvaržytos. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jo teisių suvaržymo bausmę atliekant baudos izoliatoriuje. Pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kuomet jo teisės buvo suvaržytos. Todėl konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų dėl minėtų pareiškėjo nurodytų abstraktaus pobūdžio aplinkybių nėra pagrindo.

59. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą).

60. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

61. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su nustatytų pažeidimų mastu, trukme ir intensyvumu, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

63. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018; kt.).

64. Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, EŽTT yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (pvz., 2006 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Scordino prieš Italiją). EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams (žr., pvz., 2004 m. spalio 19 d. sprendimą Dubjakov prieš Slovakiją). Toks požiūris susijęs su aplinkybe, kad priteisiama būtent neturtinė žala, kurią lemia asmens patirti išgyvenimai, o jie paprastai būna labai individualūs, tokia priteisiama žala yra siekiama kompensuoti patirtą neturtinę žalą, kuri apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

65. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1 ir 9 būriuose ir baudos izoliatoriuje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, 1 būryje nebuvo įrengta priešgaisrinė sistema, avariniai išėjimai, trūko praustuvių ir tualetų, kamerų tipo patalpose Nr. 13 ir 16 ir 1 būryje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus buvo įrengti tupimi tualetai, netinkamai įrengtas prausyklos langas. Išnagrinėjus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nustatyta, kad atsakovo atstovas nepažeidė pareiškėjo teisės į privatumą jam naudojantis dušais ir tualetais.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti diskomfortą, nepatogumus, t. y. išgyvenimus CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau pareiškėjas, prašydamas priteisti nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nepagrindė, jog nustatyti pažeidimai lėmė jo sveikatos pablogėjimą. Byloje esančiais įrodymais pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutrikdytos sveikatos nepatvirtintos. Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 14 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, jog nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. birželio 19 d. dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas nesikreipė į sveikatos tarnybą. Taip pat pareiškėjo asmens sveikatos byloje nėra duomenų apie regėjimo pablogėjimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog pareiškėjo regėjimo sutrikimai, gydytojo nustatyti 2018 m. gegužės 15 d., atsirado būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK. Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 14 d. medicininiame pažymėjime užfiksuoti duomenys apie pareiškėjui diagnozuotą hemorojų, tačiau nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kad šia liga pareiškėjas susirgo dėl šioje byloje nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymėtina, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendimas turi būti grindžiamas įrodymais (ABTĮ 56, 86 str.).

67. Teisėjų kolegija nenustatė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti jo prašomą 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog dėl konstatuotų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė adekvatų priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatytiems pažeidimams, kurio keisti pagrindo nėra. Dėl to apeliaciniai skundai netenkinami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. V.ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė