e0764db6-1891-4ef8-9ccf-434287cd53d6 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civiline byla Nr

Civiline byla Nr. 2-1367-569/2010m.

Bylos kategorija 2.1.17

(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                 Â

2010m. kovo 30d.

                                                Â

              Šiauliai

           Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant

ieškovei D. V.,

ieškovės atstovei advokato padėjėjai Donatai Motiejūnei, atsakovui S. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. V. ieÅ¡kinį atsakovui S. M. dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė D. V. paaiÅ¡kino, kad 2006 m. spalio mėnesį iÅ¡ atsakovo skolinosi pinigų. Tuo metu ji užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba, iÅ¡ Å¡ios veiklos gaudavo naudos, pinigai jai buvo reikalingi nekilnojamojo turto pirkimui. Sutartyje buvo numatyti trumpi skolos grÄ Å¾inimo terminai ir didelės palÅ«kanos, nes, nupirkusi nekilnojamÄ jį turtÄ , jį greitai parduodavo ir atsiskaitydavo su kreditoriais, po to vėl skolindavosi kitam nekilnojamajam turtui pirkti. 2007 m. pabaigoje ji su kreditoriais atsiskaityti nebegalėjo, nes nekilnojamojo turto pardavimas ženkliai sumažėjo. Sudarydama paskolos sutartį su atsakovu, ji nemanė, jog negalės atsiskaityti laiku, kad jai realiai reikės mokėti delspinigius, todėl nekreipė dėmesio į tai, kad sutartyje buvo numatyti dideli delspinigiai. Nesumokėjus skolos atsakovui, 2007-11-20 Å iaulių apygardos teismo įsakymu iÅ¡ jos atsakovui buvo priteista 187000 Lt suma, 1 procento dydžio delspinigiai už dienÄ nuo priteistos sumos. Tuo metu su priimtu teismo įsakymu ji sutiko ir jo neginčijo, kad iÅ¡ jos priteisti 1 procento dydžio delspinigiai – pamatė vėliau. PraÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2006-10-25 paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovo S. M. ir jos, ieÅ¡kovės D. V., 3 punktÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Â

Ieškovės atstovė advokato padėjėja D.Motiejūnė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad 2006-10-25 ieškovė D.

V. iÅ¡ atsakovo S. M. pasiskolino 77 000Lt, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2006-12-04. Vėliau, 2007-08-03 ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo papildomai pasiskolino dar 110 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2007-09-01. Å ios sutarties 3 punkte buvo numatytas 1 procentas delspinigių už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ nuo pasiskolintos pinigų sumos. Atsakovo reikalaujami delspinigiai sudaro 365 procentų dydžio sumÄ per metus, tai yra tris su puse karto virÅ¡ija pačiÄ skolÄ ir akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijų. Lietuvos banko skelbiamais duomenimis 6 – 12 mėnesių trukmės palÅ«kanų norma 2006 spalio mėnesį buvo 3,70 procento, o 2007 m. rugpjūčio mėnesį – apie 5,40 procento. Sutartyje nustatytos netesybos komercines palÅ«kanas virÅ¡ija atitinkamai apie

100 ir 70 kartų. Tokio dydžio netesybos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, kadangi akivaizdžiai sudaro sÄ lygas vienai sutarties Å¡aliai pasipelnyti kitos Å¡alies sÄ skaita. LR CK 1.81 str. 1d. nurodyta, kad sandoris, kuris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, yra niekinis ir negalioja. 2006-03-07 LR Aukščiausiojo teismo nutartyje 3k-7-179 yra nurodyta, kad sutartyje numatytos per didelės palÅ«kanos yra laikomos lupikavimu, toks sandoris yra  prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Atsakovas S. M. su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad dėl to, jog ieÅ¡kovė negrÄ Å¾ino jam paskolintos pinigų sumos,

jis patyrė nemažus nuostolius. Jo paskolinta suma ieškovei yra didelė, nuo pinigų paskolinimo momento jau praėjo labai daug

laiko, todėl mano, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis realiai kompensuotų jo patirtus nuostolius. Pinigai ieÅ¡kovei buvo reikalingi nekilnojamajam turtui pirkti, iÅ¡ to ji gaudavo naudos. PrieÅ¡ paskolinant pinigus, jis su ieÅ¡kove buvo nuvykę į VÄ® Registrų centrÄ ir įsitikino, kad jos vardu yra namas. PrieÅ¡ingu atveju jis nebÅ«tų skolinęs pinigų ieÅ¡kovei. Sutartyje numatytas netesybas – 1 procento dydžio delspinigius – pasiÅ«lė jis, tačiau ieÅ¡kovė dėl delspinigių dydžio nesiderėjo, iÅ¡ karto sutiko su Å¡ia sÄ lyga.

Ieškinys atmestinas.

Iš paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovės D. V. ir atsakovo S. M., matyti (b.l. 5), kad 2006-10-25 atsakovas paskolino ieškovei 77

000 Lt, kuriuos ieÅ¡kovė įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2006m. gruodžio 4d. Paskolos sutartyje 3 p. buvo numatyta, kad, praleidus paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , ieÅ¡kovė įsipareigoja mokėti atsakovui 1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ dienÄ nuo paskolintos pinigų sumos. Sutartyje taip pat nurodoma, kad atsakovas 2007-08-03 tomis pačiomis sÄ lygomis paskolino ieÅ¡kovei 110000 Lt, kuriuos ji įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2007-09-01. IÅ¡ 2007-11-20 Å iaulių

apygardos teismo įsakymo matyti (b.l. 34), kad iš ieškovės D. V. atsakovui S. M. buvo priteista 187000 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės

palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2007-11-16) iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 procento dydžio per dienÄ delspinigiai nuo priteistos sumos ir 1402,50 Lt žyminis mokestis. 2009-10-30 Å iaulių apygardos teismo nutartimi teismo įsakymas buvo iÅ¡aiÅ¡kintas ir nurodyta, kad, vykdant 2007-11-20 Å iaulių apygardos teismo įsakymÄ dėl priteistų delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, privalu vadovautis LR CK 1.125str.5d.1p.

IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti paskolos sutarties, sudarytos tarp jos ir atsakovo, 3 punktÄ negaliojančiu, kadangi jis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. LR CK 1.81str. 1d. numatyta, kad vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. VieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės Å¡akų normos. PrieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymas. Lietuvos įstatymuose nenustatyta ,,vieÅ¡osios tvarkos‘ ar ,,geros moralės‘‘ sampratų, Å¡ių teisinių vertybių turinys gali bÅ«ti kintantis, ,,vieÅ¡oji tvarka‘‘ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. SÄ voka ,,gera moralė‘‘ taip pat yra vertinamoji. Geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio ir blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertintinas pagal visuomenėje vyraujančiÄ gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo sampratÄ . IeÅ¡kovė ir ieÅ¡kovės atstovė nurodė, kad Å¡alių sudarytoje paskolos sutartyje numatytos 1 procento dydžio netesybos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, kadangi akivaizdžiai sudaro sÄ lygas vienai sutarties Å¡aliai pasipelnyti kitos Å¡alies sÄ skaita, todėl prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Å alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ . Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, Å¡alys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (iÅ¡skyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu bÅ«du konkretizuoti sutartinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Kadangi Å¡alių sudarytoje paskolos sutartyje netesybos atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , galimybė susitarti dėl netesybų yra numatyta įstatyme (CK 6.73str.,6.258str.), jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai jos patirtus nuostolius, sutarties sÄ lyga dėl netesybų nustatymo negali bÅ«ti laikoma prieÅ¡taraujančia vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovas paskolino ieÅ¡kovei 187000 Lt sumÄ , skola jam negrÄ Å¾inta nuo 2007 metų. Todėl atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovei negrÄ Å¾inus jam tokios didelės pinigų sumos, jis patyrė nuostolių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pripažinus negaliojančia sutarties sÄ lygÄ dėl netesybų, atsakovas liktų be patirtų nuostolių atlyginimo, nes Å¡i sutarties sÄ lyga taptų negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento.

LR CK 6.73str.2d., 6.258str. 3d. numato, kad jeigu netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiÅ«ra sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Tačiau spręsdamas ginÄÄ Å¡ioje byloje dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, teismas neturi galimybės spręsti netesybų sumažinimo klausimo, nes jos jau yra priteistos. Priėmus teismo įsakymÄ , kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui buvo priteista skola ir netesybos, ieÅ¡kovė turėjo galimybę pateikti prieÅ¡taravimus dėl įsakymo ir, nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kininės teisenos tvarka, praÅ¡yti mažinti netesybas. Kadangi ieÅ¡kovė to nepadarė, teismo įsakymas įsiteisėjo. Spręsdamas netesybų mažinimo klausimÄ Å¡ioje byloje teismas keistų aukÅ¡tesnės instancijos sprendimus -2007-11-20 Å iaulių apygardos teismo įsakymÄ Â ir 2009-10-30 Å iaulių apygardos teismo nutartį. Â

  Savo ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė, teigdama, kad sutartyje numatytos netesybos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, nes akivaizdžiai sudaro sÄ lygas vienai sutarties Å¡aliai pasipelnyti kitos Å¡alies sÄ skaita, vadovavosi 2006-03-07 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006 ir nurodė, kad atsakovo siekis didžiules netesybas galėtų bÅ«ti pripažintas atsakovo nesÄ Å¾iningumo įrodymu, neprotingai dideles netesybas vertinant kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Tačiau minėta nutartis yra priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, joje pasisakoma ne dėl netesybų, o dėl palÅ«kanų dydžio. Nutartyje nurodoma, kad neprotingai didelės palÅ«kanos gali bÅ«ti vertinamos kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikÅ¡tų lupikavimo įteisinimÄ , tačiau nepasisakyta, kokio dydžio palÅ«kanas reikėtų vertinti kaip neprotingai dideles. Todėl vadovautis Å¡ia nutartimi teismas Å¡ioje byloje neturi pagrindo.  Â

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys atmestinas. Atmetus ieškinį, vadovaujantis LR CPK 96str., iš ieškovės priteistinos 4,70 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, kurias sudaro pašto išlaidos (LR CPK 88str. 1d. 3p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškovės D.

V. ieÅ¡kinį atsakovui S. M. dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia atmesti. Â

Priteisti iš ieškovės D. V. 4,70 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

               Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                     Â

                                                          Lina Muchtarovienė

                                                                                             Â