2021-08-25 Nr. AB-16506-3-61-3-00334-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1741-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00334-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.8; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Viliaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. B.) dėl sprendimų panaikinimo, žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 3130 (toliau – ir Sprendimas); 2) solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), ir Kauno miesto savivaldybės, Skyriaus, priteisti 1 000 000 Eur neturtinę žalą, taip pat 6 proc. metines palūkanas nuo minėtos sumos; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu patikrinti, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) 1–2 ir 5–25 straipsniai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą; 5) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo jam buvo atkurtas (suteiktas) bedarbio statusas, tačiau šiuo metu bedarbio pašalpa jam nemokama. Nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. jam buvo paskirta socialinė išmoka (122 Eur). 2020 m. sausio 3 d. jis nuvyko į Kauno miesto savivaldybės Šilainių seniūniją pateikti dokumentus socialinei išmokai pratęsti. Jį aptarnavusi specialistė nurodė, kad yra pasikeitusi jo šeimos sudėtis ir bus tikrinami pareiškėjo žmonos duomenys. Pareiškėjas patvirtino, jog 2019 m. spalio 10 d. sudarė santuoką bei nurodė, jog yra sudaryta vedybų sutartis, pagal kurią nustatytas bet kokio turto visiško atskirumo režimas. Taip pat pareiškėjas įspėjo, jog be žmonos leidimo darbuotoja neturi teisės tikrinti jos duomenų, tačiau darbuotoja užpildė paraišką ir surašė informacinį lapelį, prašydama pateikti jame nurodytus trūkstamus dokumentus. Pareiškėjas nurodė, jog tą pačią dieną, t. y. 2020 m. sausio 3 d., jam buvo pateiktas pranešimas apie Skyriaus sprendimą Nr. 250, kuriuo jam nuo 2019 m. gruodžio 1 d. buvo panaikintas socialinės išmokos mokėjimas, nes pasikeitė šeimos sudėtis, kurį jis apskundė teismui.

3. 2020 m. sausio 6 d. pareiškėjas Šilainių seniūnijai pateikė ikivedybinę sutartį ir santuokos sudarymo išrašą, tačiau jo sutuoktinės duomenų (darbo užmokesčio pažymos, žemės nuomos sutarties, panaudos sutarties, pasėlių deklaracijos ir kt.) nepateikė, kadangi ši informacija, jo teigimu, yra perteklinė ir negali būti priskiriama prie pareiškėjo pajamų ir turto. 2020 m. sausio 10 d. buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta skirti socialinę pašalpą, kadangi laiku nebuvo pateikti reikalingi dokumentai. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Sprendime nenurodyta, kokių duomenų pareiškėjas nepateikė 2020 m. sausio 6 d. raštu. Be to, pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti darbo užmokesčio pažymą už sausio mėn., nors tuo metu 2020 m. sausio mėn. dar nebuvo pasibaigęs. Sprendimas taip pat pažeidė teisėtų lūkesčių principą, kadangi negalima nustatyti tokio reguliavimo, pagal kurį nepasiturintis asmuo būtų paliktas be lėšų ir valstybės pagalbos. Atsakovo veiksmai, pareiškėjo manymu, atitinka neteisėtą konfiskavimą, kadangi iš jo buvo atimta nuosavybė – socialinės išmokos už 2020 m. sausio–kovo mėn.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, Paramos įstatymas diskriminuoja ir suvaržo asmenų teisę sudaryti santuoką nustatant atskirus (savarankiškus) turto režimus. Tai pažeidžia Konstituciją ir tarptautinius teisės aktus, todėl šiuo atveju būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Be to, šiuo atveju, pareiškėjo manymu, būtina kreiptis ir į ESTT dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytų klausimų. Nors socialinė politika priklauso pasidalijamai kompetencijai, o socialinės apsaugos teisinis reguliavimas didžiąja dalimi priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau Lietuvos Respublikos pasirinktas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Europos Sąjungos steigimo sutartims.

5. Dėl atsakovų atstovų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl prašė priteisti 1 000 000 Eur bei 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Atsakovo atstovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2020 m. sausio 3 d. pareiškėjas kreipėsi prašydamas skirti jam socialinę pašalpą 2020 m. sausio–kovo mėn. Paaiškėjus aplinkybei, jog pasikeitė pareiškėjo šeimyninė padėtis, Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotoja prašyme nurodė pateikti trūkstamus dokumentus, t. y. pareiškėjo žmonos darbo užmokestį už sausio mėn., vedybinę sutartį, žemės nuomos dokumentus, žemės ir pasėlių deklaraciją. 2020 m. sausio 6 d. pareiškėjas pateikė ikivedybinę sutartį bei santuokos sudarymo įrašą, raštu atsisakė pateikti kitus prašomus dokumentus, motyvuodamas tuo, kad darbo užmokesčio pažyma, žemės nuomos sutartis ir kiti dokumentai yra pertekliniai ir pagal vedybinę sutartį negali būti priskiriami prie pareiškėjo pajamų ir turto. Atsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes (į pasikeitusią pareiškėjo šeiminę padėtį), 2020 m. sausio 10 d. buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. neskirti socialinės pašalpos pareiškėjui ir jo sutuoktinei.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog Paramos įstatymas nenumato sąlygos, kad tam, jog asmenys būtų laikomi „bendrai gyvenančiais“ įstatymo prasme, jie turi faktiškai gyventi kartu ar turėti bendrą turtą. Pakanka, jog jie yra sutuoktiniai ir veda bendrą ūkį. Todėl, atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra svarbūs pareiškėjo argumentai, jog jis gyvena Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, o jo sutuoktinė gyvena ne Kauno mieste ir kad jie yra sudarę ikivedybinę sutartį, kuria yra nustatytas sutuoktinių turto visiško atskirumo režimas. Be to, ikivedybine sutartimi negali būti pakeičiamos Paramos įstatymo nuostatos, imperatyviai reglamentuojančios bendrai gyvenančių asmenų pareigas (teikiant Paramos įstatyme nurodytus dokumentus ar kitą informaciją), siekiant gauti socialinę pašalpą. Atsakovui akivaizdu, jog pareiškėjui atsisakius pateikti dalį reikiamų dokumentų, jis neturėjo galimybės įgyvendinti Paramos įstatyme numatytos pareigos įvertinti bendrai gyvenančių asmenų turtą, pajamas bei nustatyti, ar bendrai gyvenantys asmenys turi teisę gauti (ir kokio dydžio) socialinę pašalpą. Todėl, atsakovo vertinimu, jis tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

9. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas prašo ne tik priteisti socialinę pašalpą už 2020 m. sausio–kovo mėn., bet ir 6 proc. metines palūkanas, kurių nei skaičiavimo, nei dydžio nepagrindė. Nustatyto dydžio metinės palūkanos gali būti taikomos tik kaip civilinių sutarčių nevykdymo pasekmė. Šiuo atveju pareiškėjo ir atsakovo jokie civilinio pobūdžio (sutartiniai) teisiniai santykiai nesiejo, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui palūkanų. Be to, Kauno miesto savivaldybė ir (ar) Kauno miesto savivaldybės administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų (priešingai – tinkamai įgyvendino Paramos įstatymo nuostatas), todėl negalėjo atsirasti ir neturtinė žala. Negana to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą bei nepagrindė jos dydžio.

10. Atsakovo atstovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

11. Ministerija pažymėjo, jog ji yra asignavimų valdytoja atlyginant žalą, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) bei vykdo teismo sprendimus, jeigu tokia žala yra priteisiama. Taigi Ministerijai galimai ateityje gali būti pateiktas vykdymui procesinis sprendimas šioje byloje, jeigu pareiškėjui bus priteista žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Tačiau tai nėra pagrindas laikyti, jog byloje bus sprendžiamas Ministerijos teisių ir pareigų klausimas procesinių įstatymų prasme.

12. Pareiškėjas skunde prašo priteisti 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tik deklaratyviai nurodo, jog patyrė išgyvenimus, stresą, pažeminimą. Pareiškėjas niekuo nepagrindė jam padarytos neturtinės žalos dydžio ir neįrodinėjo, jog būtų patyręs jo minimus išgyvenimus, stresą, pažeminimą. Pareiškėjo įvardijamas galimas jo teisių pažeidimas ir iš to esą galimai kilusios pasekmės nėra tokio intensyvaus pobūdžio, kad būtų galima pripažinti pareiškėją patyrus 1 000 000 Eur neturtinę žalą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 3 d. pateikė prašymą piniginei socialinei paramai gauti nuo 2020 m. sausio iki kovo mėn. 2020 m. sausio 3 d. pareiškėjui buvo pateiktas informacinis lapelis, kuriuo nurodyta jam pateikti žmonos darbo užmokesčio pažymą, vedybinę sutartį, žmonos žemės nuomos sutartį, žemės ir pasėlių deklaraciją. 2020 m. sausio 3 d. buvo priimtas Skyriaus sprendimas Nr. 250 „Dėl išmokos mokėjimo sustabdymo“, kuriuo pareiškėjui ir jo sutuoktinei (bendrai gyvenantiems asmenims) buvo sustabdytas socialinės pašalpos mokėjimas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. raštu pateikė 2019 m. rugsėjo 23 d. ikivedybinę sutartį ir 2019 m. spalio 10 d. santuokos sudarymo įrašą. Raštu pareiškėjas taip pat nurodė, jog kitus dokumentus, nurodytus informaciniame lapelyje, atsisako pateikti, nes jie yra pertekliniai duomenys ir pagal ikivedybinę sutartį negali būti priskiriami prie pareiškėjo pajamų ir turto vertinant dėl socialinės išmokos skyrimo. 2020 m. sausio 10 d. buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjui ir jo sutuoktinei (bendrai gyvenantiems asmenims) neskirti socialinės pašalpos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., kadangi, vadovaujantis Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, laiku nebuvo pateikti reikalingi dokumentai.

15. Vadovaudamasis Paramos įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad pareiškėjas privalėjo pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau to sąmoningai nepadarė. Jis suprato, kokius dokumentus būtina pateikti, kadangi nurodė, jog jie, jo teigimu, yra pertekliniai duomenys ir jų nepateikė, t. y. neįvykdė imperatyvių nuostatų, siekiant gauti socialinę paramą. Pareiškėjas teigė, kad duomenys yra pertekliniai, tačiau Paramos įstatymas tokių išlygų nenumato, o ikivedybinė sutartis negali prieštarauti imperatyviems teisės aktams. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog jeigu atsakovo darbuotojai būtų tenkinę pareiškėjo prašymą ir būtų paskyrę jam piniginę kompensaciją, jie būtų pažeidę imperatyvias Paramos įstatymo nuostatas, todėl šiuo atveju atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pripažinęs, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybę apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.

16. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo priteisti neturtinė žalą, nes nebuvo nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

17. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kadangi pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

18. Taip pat teismas, atsižvelgęs į byloje nagrinėjamą ginčą, kuris išimtinai susijęs su nacionalinės teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu, netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nes tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu priimti prejudicinį sprendimą skunde nurodytais ar kitais klausimais.

III. 19. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo: kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar lėšų gauti socialinei paramai Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1–2 ir 5–25 straipsniai ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme neįtvirtina pagal sutartį nusistatyto sutuoktinių turto teisinio rėžimo sudarant vedybų sutartį tokių sutuoktinių pajamų (ap-)skaičiavimo atskirai (savarankiškai) tvarka ir metodika, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101 straipsniui, 3.102 straipsnio 1 ir 2 dalims, 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 2 – 3 dalims ir kt., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 19, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52 ir 150 straipsnių normoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamame Sprendime nepagrįstai nepasisakyta, kodėl jo ir žmonos turtas turėtų būti vertinamas kartu. Taip pat nevertinta aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė kartu su juo negyvena. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Paramos įstatymo normos yra aukštesnės galios nei vedybinė sutartis bei priimti sprendimai dėl sutuoktinių turto atskirumo. Pasak pareiškėjo, santuokos sudarymas pasirašius ikivedybinę sutartį pakeitė jo situaciją Paramos įstatymo prasme.

21. Atsakovas, palikdamas pareiškėją nuo 2019 m. gruodžio mėn. be jokių lėšų, pažeidžia jo teises. Be to, Kauno miesto savivaldybė nuo 2020 m. pradžios tyčia nenurodo D. S., kaip socialiai remtino asmens, todėl jis negauna socialinės studento stipendijos iš Valstybės studijų fondo.

22. Atsakovo atstovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

24. Atsakovo atstovas pažymi, jog pareiškėjas yra sudaręs santuoką, todėl jis ir jo sutuoktinė, vadovaujantis Paramos įstatymo nuostatomis, laikomi bendrai gyvenančiais asmenimis, todėl nesvarbus apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėjas su sutuoktine gyvena atskirai. Pareiškėjas privalo pateikti Paramos įstatyme nurodytą informaciją bei dokumentus apie turtą, pajamas ir kt. bendrai gyvenantys asmenys turi teisę gauti socialinę pašalpą tik tais atvejais, kai atitinka Paramos įstatymo nuostatas, kai bendrai gyvenančių asmenų turtas neviršija įstatyme nustatyto turto vertės normatyvo, kai pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (Paramos įstatymo 6, 14 ir 17 str.) ir kt. Ikivedybine sutartimi negali būti pakeičiamos Paramos įstatymo nuostatos, imperatyviai reglamentuojančios bendrai gyvenančių asmenų pareigas, siekiant gauti socialinę pašalpą. Ikivedybinė sutartis negali prieštarauti imperatyviems teisės aktams, o Paramos įstatymas nenumato jokių išlygų.

25. Šiuo atveju pareiškėjui atsisakius pateikti dalį reikiamų dokumentų, atsakovas neturėjo galimybės įgyvendinti Paramos įstatyme numatytos pareigos įvertinti bendrai gyvenančių asmenų turtą, pajamas bei nustatyti ar bendrai gyvenantys asmenys turi teisę gauti ir kokio dydžio socialinę pašalpą. Atsakovo atstovas neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti Paramos įstatymu, nereikalauti iš pareiškėjo Paramos įstatyme nurodytų dokumentų ar reikalauti tik jų dalies, todėl, siekdamas priimti teisingą ir Paramos įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą, tinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, o pareiškėjas, ignoruodamas Paramos įstatymo nuostatas, visiškai nepagrįstai teismo prašo išimtinės teisės įpareigoti atsakovą skirti jam socialinę pašalpą, pateikiant duomenis apie save ir neteikiant duomenų apie kitus bendrai gyvenančius asmenis.

26. Pareiškėjas neįrodė pačios neturtinės žalos buvimo, t. y. nepateikė jokių įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių, kokiu būdu pasireiškė jo patirta neturtinė žala, kokios šios žalos pasekmės, kokiomis objektyviomis aplinkybėmis remiantis reikalaujama būtent tokios sumos.

27. Atsakovo atstovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsiliepime į apeliacinį skundą Ministerija sutinka su teismo sprendimu ir prašo teismo vadovautis Ministerijos pateiktame atsiliepime į skundą pateiktais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 3130 teisėtumo ir pagrįstumo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas 2020 m. sausio 10 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. pareiškėjui ir jo sutuoktinei (bendrai gyvenantiems asmenims) Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies pagrindu, teisėtumą ir pagrįstumą, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendė, kad laiku nebuvo pateikti reikalingi dokumentai. Tokiai išvadai teisėjų kolegija pritaria.

33. Paramos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: 1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 2) veiklos pobūdį; 3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 4) gaunamas pajamas; 5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, bendrai gyvenančiais asmenimis, be kita ko, laikomi sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Byloje nustatyta, jog pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotoja nurodė pateikti trūkstamus dokumentus, t. y. pareiškėjo žmonos darbo užmokestį už sausio mėn., vedybinę sutartį, žemės nuomos dokumentus, žemės ir pasėlių deklaraciją. Taigi, pareiškėjas privalėjo pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau to nepadarė. Pritartina teismo išvadai, jog pareiškėjas suprato, kokius dokumentus būtina pateikti, kadangi nurodė, jog jie, jo teigimu, yra pertekliniai duomenys ir jų nepateikė, t. y. neįvykdė imperatyvių nuostatų, siekiant gauti socialinę paramą.

34. Pripažinęs, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė