Legislator Case Law & Legislation
e072d79d-8253-42db-8225-e60b888e88c3 AI generated

e072d79d-8253-42db-8225-e60b888e88c3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e072d79d-8253-42db-8225-e60b888e88c3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (BK 228 straipsnio 1 dalis); padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių (BK 228 straipsnio 2 dalis).Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens panaudojimas arba nepanaudojamas savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų, prieÅ¡ingai tarnybos interesams. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio nusižengimo, yra dideles žalos požymis.

Legislator headnote

AI generated

e072d79d-8253-42db-8225-e60b888e88c3 · Lietuvos apeliacinis teismas: inkriminuotÄ atsakomybę kvalifikuojančiÄ aplinkybę, kad jis veikė siekdamas asmeninės naudos sau, ir veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį savo iniciatyva, t. y. iÅ¡ anksto nepranešęs apie tokiÄ galimybę. Kadangi nuteistasis oficialiai nebuvo kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu, jis neturėjo galimybės dėl to pateikti paaiÅ¡kinimus. Tokiu bÅ«du buvo apribota jo konstitucinė teisė į gynybÄ , pažeisti bausmės individualizavimo principo reikalavimai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-63-202/2016Proceso Nr. 1-07-1-00303-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4., 2.4.6.4.1. (N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, teisėjų Violetos Ražinskaitės ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, Daliai Lukoševičienei, Živilinei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,nuteistajam R.

V.,nuteistojo gynėjui advokatui Augustinui VaičiÅ«nui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj ir nuteistojo R. V. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt arba 3 765,06 Eur) dydžio bauda.IÅ¡ R.

V. priteista UAB „XXX“ 42 054,65 Lt (12 179,87 Eur). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. V. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, UAB „XXX“ direktorius, turėdamas teisę veikti Å¡io juridinio asmens vardu, bÅ«damas artimais santykiais susijęs su A. J., padėdamas 2011 m. lapkričio 7 d. įkurti UAB „XXX“, vėliau 2012 m. spalio 4 d. padėdamas įdarbinti savo pažįstamÄ L. V. UAB „XXX“ direktoriumi, pažadėdamas UAB „XXX“ vardu iÅ¡ UAB „XXX“ pirkti įvairias prekes ir medžiagas, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. padėdamas UAB „XXX“ vardu iÅ¡ tiekėjų pigiausiomis kainomis įgyti įvairias UAB „XXX“ reikalingas prekes ir medžiagas, o po to jas didesniu pardavimo antkainiu iÅ¡ UAB „XXX“ nupirkdamas UAB „XXX“ vardu, nesilaikydamas UAB „XXX“ direktoriaus 2010 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. (7.1)V1-23 patvirtintų UAB „XXX“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 46 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad vykdant pirkimÄ tiekėjų apklausos bÅ«du, tiekėjai gali bÅ«ti apklausiami žodine forma tuo atveju, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt, Taisyklių 46 straipsnio 8 dalies 7 punkto nuostatos, kad vykdant pirkimÄ tiekėjų apklausos bÅ«du, sprendimas dėl tiekėjo pasirinkimo gali bÅ«ti priimtas iÅ¡analizavus bei įvertinus ir vieno tiekėjo pasiÅ«lymÄ , kai galioja bent kuri nors viena iÅ¡ žemiau nurodytų sÄ lygų (7 punktas), kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt, nes sÄ skaitose faktÅ«rose: 2012 m. balandžio 17 d.

Nr. 0023, 2012 m. gegužės 8 d. Nr. 0031, 2012 m. gegužės 24 d. Nr. 0034, 2012 m. gegužės 30 d. Nr. 0037, 2012 m. birželio 25 d. Nr. 0043, 2012 m. liepos 19 d. Nr. 0047, 2012 m. rugsėjo 7 d. Nr. 0049, 2012 m. rugsėjo 26 d. Nr. 0056, 2012 m. gegužės 25 d. Nr. 0036, nurodytos sumos virÅ¡ija 10 000 Lt vertę, nustatytÄ Taisyklių 46 straipsnio 5 dalyje ir 46 straipsnio 8 dalies 7 punkte, be to, 2012 m. iÅ¡ UAB „XXX“ įsigytų prekių suma – 222 684,42 Lt su PVM – virÅ¡ija mažos vertės pirkimų vertę, nustatytÄ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, tai patvirtina Taisyklių 46 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad tiekėjų apklausos bÅ«du gali bÅ«ti vykdomas tik mažos vertės pirkimas, o pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių, numatoma vertė, taip pat to paties tipo prekių pirkimo sutartys sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių, o tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis; nesilaikydamas Taisyklių 46 straipsnio 14 dalies nuostatos, kad pirkimo procedÅ«ros tiekėjų apklausos pažymoje nefiksuojamos tuo atveju, kai pirkimas tiekėjų apklausos bÅ«du buvo vykdytas žodine forma apklausiant tiekėjus, tuo neužtikrindamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Perkančioji organizacija turi turėti dokumentus, pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį Å¡io įstatymo reikalavimams, nes Perkančioji organizacija nepateikė 2011 m., 2012 m. sudarytų sutarčių sÄ rašų (sutarčių registracijos žurnalų) ir įvykdytų viešųjų pirkimų sÄ rašų (viešųjų pirkimų registracijos žurnalų), kuriuose galėjo bÅ«ti nurodyta informacija apie atitinkamais metais vykdytus kitus vieÅ¡uosius pirkimus; be to, pagal UAB „XXX“ parengtas projektavimo užduotis neorganizavo viešųjų pirkimų procedÅ«rų dėl statybos projektų parengimo, dėl to, neatliekant viešųjų pirkimų procedÅ«rų, 2012 m.

UAB „XXX“ parengė statinio projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir statinio projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“.Tokiais savo veiksmais R. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį, kad Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ pirkimo tikslÄ â€“ vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 punktuose numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievoles neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, siekdamas turtinės naudos UAB „XXX“ iÅ¡kraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „XXX“ direktoriaus – tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino perkančiosios organizacijos – UAB „XXX“, autoritetÄ , diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardÄ ir UAB „XXX“ kaip perkančiÄ jÄ organizacijÄ , sumenkino įstaigos vadovo autoritetÄ jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkė vieÅ¡iesiems interesams vykdant visuomenei naudingÄ veiklÄ , sumenkino visuomenės pasitikėjimÄ viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemÄ , taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė UAB „XXX“ ir valstybė, nes UAB ,,XXX“ laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d.

UAB „XXX“ pardavė įvairių prekių ir medžiagų už 195 680,90 Lt, kurias įsigijo už 153 626,25 Lt, t. y. pardavė vidutiniškai didesniu 27,3 proc. pardavimo antkainiu, dėl to UAB „XXX“, pirkdama įvairias prekes ir medžiagas iš UAB „XXX“, o ne iš tiesioginių tiekėjų, permokėjo ir nepagrįstai patyrė 42 054,65 Lt išlaidas.Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį dalyje dėl R.

V. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį ir R. V. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, paskirti jam 300 MGL (39 000 Lt) dydžio baudÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas R. V. kvalifikacijÄ , nustatęs, kad jo veiksmai atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, taip pat paskyrė neteisingÄ bausmę.

Teismo pozicija, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas R. V. asmeninės naudos siekimas, o R. V. siekimas turtinės naudos bendrovei „XXX“ nėra kaltinamojo atsakomybę kvalifikuojanti aplinkybė, laikytina nepagrįsta. Teismas naudos siekimÄ piktnaudžiaujant susiejo iÅ¡skirtinai su naudos kaltinamajam siekimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiÅ¡kinant BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, laikomasi kitos nuomonės. BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytas kvalifikuojantis požymis – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas – aiÅ¡kintinas kaip naudos siekimas ne vien tik sau, bet ir savo giminėms, Å¡eimos nariams ir kitiems asmenims, susijusiems ne tik giminystės, bet ir draugystės, partnerystės ir pan. ryÅ¡iais.

Nematerialaus pobūdžio nauda aiškintina kaip karjeros galimybių susikūrimas pačiam sau ar sukūrimas kitiems asmenims, viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153/2005, Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-265/2007, Nr. 2K-108/2009). Apeliaciniame skunde išdėstyti liudytojų A. J., L. V. parodymai, taip pat nurodomi Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys.

Prokuroro nuomone, Å¡iais bylos duomenimis įrodyta, kad R. V. buvo susietas su A. J. artimais draugystės santykiais ir bÅ«tent Å¡ie santykiai buvo vienas iÅ¡ motyvų siekti turtinės naudos A. J. bendrovei „XXX“. Be to, R. V. veiksmų aktyvumas ir kryptingumas, organizuojant UAB „XXX“ veiklÄ , jam asmeniÅ¡kai sprendžiant darbuotojų kadrų klausimus, ieÅ¡kant prekių tiekėjų, tariantis dėl prekių palankių kainų, rÅ«pinantis greitesniu apmokėjimu iÅ¡ jo vadovaujamos UAB „XXX“ pusės, tariantis ir priimant sprendimus dėl UAB „XXX“ siekiamo pelno dydžio, tiesiogiai tapatinant save su iÅ¡ UAB „XXX“ veiklos pelnÄ gaunančiu asmeniu, įrodo R.

V. tiesioginį, asmeninį, ne tik neturtinį, bet ir turtinį, suinteresuotumÄ UAB „XXX“ veiklos sėkmingumu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti R. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ laikytinas nepagrįstu.Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: R. V. iÅ¡teisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paÅ¡alino R.

V. inkriminuotÄ atsakomybę kvalifikuojančiÄ aplinkybę, kad jis veikė siekdamas asmeninės naudos sau, ir veikÄ perkvalifikavo iÅ¡ BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį savo iniciatyva, t. y. iÅ¡ anksto nepranešęs apie tokiÄ galimybę. Kadangi nuteistasis oficialiai nebuvo kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu, jis neturėjo galimybės dėl to pateikti paaiÅ¡kinimus. Tokiu bÅ«du buvo apribota jo konstitucinė teisė į gynybÄ , pažeisti bausmės individualizavimo principo reikalavimai.

Nuteistojo nuomone, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio nuostatos. Toks pažeidimas laikytinas esminiu, kuriuo buvo suvaržytos R. V. teisės, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ (BPK 329 straipsnio 4 punktas, BPK 369 straipsnio 3 dalis).Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį baudžiamosios bylos duomenų ir neteisėtai, pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nepasisakė dėl teisiamajame posėdyje tirtų visų įrodymų, taip pat ir patvirtinančių žalos nebuvimÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo UAB „XXX“ iÅ¡ UAB „XXX“ pirktų prekių ir medžiagų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad už prekes ir medžiagas, nupirktas iÅ¡ UAB „XXX“ ir pelningai parduotas tretiesiems asmenims, UAB „XXX“ viso gavo 13 603,13 Lt be PVM. 2014 m. balandžio 28 d. teisiamajame posėdyje apklausta UAB „XXX“ buhalterė S. M. patvirtino, kad minėtame sÄ raÅ¡e nurodytos prekės yra parduotos UAB „XXX“ esamiems ir bÅ«simiems abonentams, Å¡ios prekės ir medžiagos parduotos pelningai.

SÄ raÅ¡e nurodytÄ pinigų sumÄ UAB „XXX“ gavo dar iki ikiteisminio tyrimo Å¡ioje byloje pradžios. Nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta 42 054,65 Lt turtinė žala UAB „XXX“ nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, nėra ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamos veikos sudėties požymio – turtinė žala nesiekia 250 MGL dydžio (42 054,65 Lt – 13 603,13 Lt = 28 451,52 Lt), todėl laikytina, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. Skunde atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje apklaustas civilinio ieÅ¡kovo UAB „XXX“ atstovas A.

K. taip pat nurodė, kad civilinio ieÅ¡kinio suma mažintina iki 28 451,52 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.Dėl neturtinės žalos nuteistasis pažymi, kad nei kaltinamajame akte, nei praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ neturtinė žala jam neinkriminuota. Minėtuose dokumentuose nenurodyta, kuo remiantis bÅ«tų daroma bent prielaida dėl didelės neturtinės žalos egzistavimo nuteistojo veikoje. Neturtinė žala buvo siejama tik su didele turtine žala, kuri nėra padaryta.

Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuteistasis padarė ir didelę neturtinę žalÄ , išėjo už kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis).Baudžiamojoje byloje taip pat nenustatyta, kad nuteistojo veiksmai bÅ«tų buvę korupcinio pobÅ«džio, kad jis bÅ«tų veikęs iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, kad dėl jo veiksmų bÅ«tų sutrikusi UAB „XXX“ veikla ar pan. Nuteistasis mano, kad nėra pagrindo netikėti jo parodymais, kad jis veikė siekdamas pagerinti UAB „XXX“ eksploatuojamos įrangos techninę bÅ«klę, užtikrinti nepertraukiamÄ ir efektyviÄ bendrovės veiklÄ , gerindamas bendrovės finansinę padėtį, kad prekės ir medžiagos iÅ¡ UAB „XXX“ pirktos dėl to, kad pastaroji bendrovė leisdavo su ja atsiskaityti ne iÅ¡ karto, kas tuo metu UAB „XXX“ buvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tina.

Nuteistojo manymu, nėra pagrindo teigti, kad dėl jo veiksmų buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas. Priešingai, nagrinėjami įvykiai visuomenėje nesukėlė ypatingo rezonanso. Taip pat nenustatyta, kad būtų ypatingai pakenkta valstybės tarnybai, juo labiau, kad nuteistasis nėra valstybės tarnautojas, o tik jam prilygintas asmuo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje esančiuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nėra užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad R.

V. 2011 m. lapkričio 7 d. padėjo įkurti UAB „XXX“, 2012 m. spalio 4 d. padėjo įdarbinti savo pažįstamÄ L. V. UAB „XXX“ direktoriumi, taip pat kad pažadėjo UAB „XXX“ vardu iÅ¡ UAB „XXX“ pirkti įvairias prekes ir medžiagas. Å ių aplinkybių nepatvirtino nei vienas liudytojas. Nuteistasis pažymi, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose yra nurodomos tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų keliamos prielaidos ir abejonės, vartojant žodžius „galbÅ«t“, todėl remtis vien tik Å¡iais duomenimis netikslinga.Atsižvelgdamas į tai, kad R.

V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nuteistasis skunde teigia, kad civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas, iÅ¡aiÅ¡kinant civiliniam ieÅ¡kovui teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 155 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistojo – atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundÄ patenkinti, o prokuroro – atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas, o prokuroro atmetamas.Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje nusikalstamas veikas kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo:

1) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (BK 228 straipsnio 1 dalis);

2) padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių (BK 228 straipsnio 2 dalis).Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens panaudojimas arba nepanaudojamas savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų, prieÅ¡ingai tarnybos interesams. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio nusižengimo, yra dideles žalos požymis.

Didelės žalos požymis, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Turtinė žala laikytina didele, kai ji virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-108/2009, Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013).Pagal R. V. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ir pakeistÄ kaltinimÄ (jame tik skirtingai interpretuojamas asmeninės naudos siekimas ir paÅ¡alintas turtinės naudos siekimas sau ir UAB ,,XXX“) nuteistajam inkriminuoti Å¡ie piktnaudžiavimo objektyviosios pusės elementai:1.             Padėjimas A.

J. įkurti UAB ,,XXX“;2.             Padėjimas į UAB ,,XXX“ direktoriaus pareigas įdarbinti savo pažįstamÄ L. V.;3.             Pažadas pirkti UAB ,,XXX“ vardu ir UAB ,,XXX“ įvairias prekes ir medžiagas.4.             Padėjimas UAB ,,XXX“ vardu iÅ¡ tiekėjų pigiausiomis kainomis įgyti įvairias UAB ,,XXX“ reikalingas prekes;5.             UAB ,,XXX“ 2010 m. gegužės 7 d.

įsakymo Nr. 7.1 (VI-23) patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 46 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių pirkimÄ tiekėjų apklausos bÅ«du ir analogiÅ¡kų Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų pažeidimas;6.             Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 punktų reikalavimų pažeidimas;7.             Valstybinei tarnybai prilyginto asmens tarnybos esmės, turinio iÅ¡kraipymas, perkančios organizacijos – UAB ,,XXX“ autoriteto pažeminimas, valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardo diskreditavimas, įstaigos vadovo autoriteto pažeminimas, visuomenės pasitikėjimo viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu sumenkinimas, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemÄ ;8.             Prekių ir medžiagų įgijimas vidutiniÅ¡kai didesniu 27,3 proc. pardavimo antkainiu, dėl ko UAB ,,XXX“, pirkdama prekes iÅ¡ UAB ,,XXX“, o ne iÅ¡ tiesioginių tiekėjų, permokėjo ir nepagrįstai patyrė 42 054,65 Lt iÅ¡laidas.Padėjimas A.

J. įkurti UAB ,,XXX“ ir padėjimas šioje bendrovėje įdarbinti L. V., tiek šiuos veiksmus vertinant atskirai, tiek visos bylos duomenų kontekste, jokių teisės aktų nepažeidžia ir jokių žalingų padarinių, o juo labiau didelės žalos nesukelia. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).Analogiškai vertintinas ir pažadas pirkti R. V. vadovaujamos bendrovės vardu iš UAB ,,XXX“ prekes ir medžiagas ir padėjimas šiai bendrovei įvairias prekes įgyti žemiausiomis kainomis.Kolegija sutinka su kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje suformuluotomis išvadomis, kad R.

V. pažeidė jau paminėtų Taisyklių, Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų reikalavimus, tačiau šie pažeidimai nėra tokio pavojingumo, kuriam esant turi kilti baudžiamoji atsakomybė.Byloje neginčijamai nustatyta, kad pirkdamas prekes iš UAB ,,XXX“ R. V. vadovaujama bendrovė permokėjo ir šių prekių įgijimo metu patyrė 42 054,65 Lt išlaidas. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas permokėjimas už prekes ir išlaidų patyrimas, kolegijos nuomone, nepagrįstai sutapatintas su žalos padarymu.

Byloje nustatyta, kad UAB ,,XXX“ buvo skolinga už įgytas prekes įvairiems tiekėjams. Todėl yra visai logiški ir įtikinami R. V. parodymai, jog šie tiekėjai nebuvo suinteresuoti taikyti nuolaidas ar mokėjimų atidėjimus įsiskolinusiai bendrovei. Taikyti atsiskaitymų atidėjimus sutiko A. J. vadovaujama bendrovė UAB ,,XXX“. Kad atidėjimai buvo vykdomi patvirtina UAB ,,XXX“ vyr. buhalterės S. M. pateikti duomenys ir specialistės išvada (7 t. 77-78, 146-152 b. l.). Iš šių dokumentų matyti, kad priešingai nei savo apklausose teigia S. M. (nurodo, jog su UAB ,,XXX“ buvo atsiskaitoma pirmumo eile nuo 2 dienų iki 1 savaitės) atsiskaitymai buvo atidedami net iki 6 mėnesių.

Todėl jokiais įtikinamais argumentais, tarp jų ir specialistės iÅ¡vada, nėra paneigtas R. V. aiÅ¡kinimas, kad jo vadovaujamai bendrovei Å¡iuo atveju buvo ekonomiÅ¡kai naudingiau permokėti už įgyjamas iÅ¡ UAB ,,XXX“ prekes ir medžiagas su sÄ lyga, kad bus taikomas mokėjimų atidėjimas. Pažymėtina ir tai, kad pelno siekiančios bendrovės (Å¡iuo atveju UAB ,,XXX“) vykdomas prekių ir medžiagų pirkimas nėra savitikslis ir baigtinis procesas, kurio iÅ¡vadoje įgytas turtas lieka bendrovės balanse.

Akivaizdu, kad visos įgytos prekės buvo panaudojamos bendrovės Å«kinėje veikloje, t. y. parduodant Å¡ias prekes ir tuo pačiu teikiant paslaugas bendrovės abonentams. IÅ¡ byloje esančio Medžiagų, pirktų iÅ¡ UAB ,,XXX“ pardavimo tretiesiems asmenims laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. sÄ raÅ¡o (6 t. 174-177 b. l.) matyti, kad dalis prekių (už 13 603,13 Lt) buvo pelningai parduota tretiesiems asmenims. Taigi, netgi atlikus elementarius aritmetinius veiksmus, matyti, kad R.

V. inkriminuotas permokėjimas už prekes ir medžiagas ir tariamai nepagrįstų iÅ¡laidų patyrimas siekia tik 28 451,52 Lt. Tai reiÅ¡kia, kad paminėtos iÅ¡laidos, netgi darant prielaidÄ , kad jos gali bÅ«ti vertinamos kaip bendrovei padaryta turtinė žala, nesiekia 250 MGL, t. y. ribos, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.Kolegijos neįtikino specialistės paaiÅ¡kinimai apeliacinės instancijos teisme bei jokiais ekonominiais bei logikos dėsniais nepagrįsti ir aiÅ¡kiai jos kompetencijos ribas virÅ¡ijantys teiginiai, kuriais buvo bandoma prekių pirkimÄ brangesne kaina sutapatinti su teisine kategorija – ,,žalos padarymu“.

Paminėta specialistė, nepagrįsdama savo teiginio jokiais įtikinamais argumentais, nurodė, kad parduotų tretiesiems asmenims prekių už 13603,13 Lt negalima atimti iÅ¡ 42054,65 Lt sumokėtų UAB ,,XXX“, nors pati pripažino, kad siekdama padengti nuostolius, R. V. vadovaujama bendrovė, teikdamas paslaugas klientams, galėjo padidinti medžiagų ir paslaugų vertę. Dėl Å¡ių aplinkybių kolegija atmeta specialistės paaiÅ¡kinimus, kad UAB ,,XXX“ Å¡iuo atveju patyrė 42 054,65 Lt žalÄ .Jokiais įrodymais taip pat nėra paneigti nuteistojo parodymuose ir jo gynėjo baigiamosiose pasisakymuose nurodyti teiginiai, kad neatmetama galimybė, jog UAB ,,XXX“ visas prekes ir medžiagas, pirktas iÅ¡ UAB ,,XXX“, galutinėje iÅ¡vadoje pelningai pardavė bendrovės klientams.Apibendrindama kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių aiÅ¡kiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę turinčių duomenų, leidžiančių neabejotinai tvirtinti, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytais R.

V. veiksmais, jo vadovaujamai bendrovei buvo padaryta turtinė, o juo labiau didelė turtinė žala.Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. V. savo veiksmais, kurie yra aptarti skundžiamame ir Å¡iame nuosprendyje, padarė didelę neturtinę žalÄ UAB ,,XXX“ ir valstybei.Su tokia teismo iÅ¡vada sutikti negalima.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (pvz., 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Lauko prieÅ¡ SlovakijÄ , 2002 m. liepos 23 d. sprendimas Janosevic prieÅ¡ Å vedijÄ ir kt.) nurodė kriterijus, pagal kuriuos teisės pažeidimas kvalifikuojamas kaip baudžiamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme:

1) teisės pažeidimÄ apibrėžiantis tekstas valstybės teisinėje sistemoje priklauso baudžiamajai teisei;

2) teisės pažeidimo pobūdis;

3) bausmės, kuri grėsė asmeniui, pobÅ«dis ir griežtumo laipsnis. Å ie kriterijai nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose, kuriose kilo santykio tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės (kaip viena kitai artimų teisinės atsakomybės rūšių) klausimas.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje teismo praktikoje, be kitų teisinių argumentų, remiantis konstitucine jurisprudencija taip pat ne vienÄ kartÄ pažymėta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamojo atsakomybė turi bÅ«ti taikoma kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011, 2K-573/2012, 2K-161/2012).Taigi ne bet koks valstybes pareigÅ«no veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas yra piktnaudžiavimas tarnyba BK 228 straipsnio prasme, nes jis gali ir nesiekti Å¡iame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviajam požymiui – veikai bÅ«tino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti įstatyme numatytiems padariniams.

Be to, piktnaudžiavimas tarnyba padaromas veikiant tyčia, o kvalifikuotas piktnaudžiavimas tarnyba, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, – tik tiesiogine tyčia.Å ios nuostatos yra aktualios aiÅ¡kinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymius, ir Å¡ioje byloje, kurioje R. V. inkriminuojami veiksmai iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė teisės aktų, reglamentuojančių vieÅ¡uosius pirkimus, pažeidimu.Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose pažymėjo, kad už įvairius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 1713 straipsnis).

Nepritartina praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų iÅ¡vadai apie didelės žalos padarymÄ , neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012).Skundžiamame nuosprendyje didelės žalos (Å¡iuo atveju – neturtinės) požymis pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais apie žalÄ bendrovei ir valstybei, visai nevertinant žalos pobÅ«džio, pažeistų interesų ir nuteistojo einamų pareigų svarbos, nukentėjusiųjų buvimo ir nebuvimo, jų skaičiaus, padarytos veikos neigiamo poveikio institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan.Byloje nėra jokių duomenų, kad:1) Å¡iuo konkrečiu atveju buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų piliečių ar juridinių asmenų teisių ir laisvių pažeidimas;

2) byloje nėra nukentėjusiųjų;

3) dėl nuteistojo veiksmų bendrovės, kitos organizacijos ar institucijos darbas nebuvo sutrikdytas;

4) R. V. užimamos pareigos (nuteistasis yra tik prilygintas valstybės tarnautojui asmuo) nebuvo nei ypatingai aukÅ¡tos, nei ypatingai svarbios netgi Raseinių rajono mastu;5) nuteistojo veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje, kuriuo bÅ«tų pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, UAB ,,XXX“ įvaizdžiui ar valstybės interesams.Nesant pagrindo konstatuoti, jog nuosprendyje aptartais veiksmais nuteistasis padarė didelę (tiek turtinę, tiek neturinę) žalÄ UAB ,,XXX“ ir valstybei, darytina iÅ¡vada, kad R.

V. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas. Byloje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis. Nustačius, kad R. V. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybės interesams, fiziniams ar juridiniams asmenims, jokios teisinės reikšmės proceso baigčiai neturi prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl veikų kvalifikuojančio požymio – asmeninės naudos siekimo- netinkamo nustatymo nagrinėjimas.

Todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.Dėl analogiÅ¡kos priežasties nėra prasmės plačiau aptarinėti ir R. V. skundo argumentų dėl jo nuomone padarytų BPK 255 straipsnio, o tuo pačiu ir BPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimų. Pažymėtina tik tai, kad paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo veikÄ kvalifikuojančiÄ aplinkybę – asmeninės naudos siekimÄ â€“ jokios veikos faktinės aplinkybės nepasikeitė. Taigi, konstatuoti BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų pažeidimÄ nėra pagrindo.Priėmus byloje iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, UAB ,,XXX“ civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, BPK 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Å iaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.R. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.UAB ,,XXX“ civilinį ieÅ¡kinį dėl 42 054,65 Lt (12 179,87 Eur) priteisimo iÅ¡ R. V. palikti nenagrinėtu.SegtuvÄ su originaliomis UAB ,,XXX“ 2011 - 2012 m. PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis dėl prekių įgijimo ir segtuvÄ su originaliomis UAB ,,XXX“ 2011 - 2012 m.

PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis dėl prekių realizavimo grÄ Å¾inti paminėtai bendrovei. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Valdimaras Bavėjanas Teisėjos                                                                 Violeta Ražinskaitė                                                                  Elena Vainienė        Â