e06f68d0-fd98-417e-a7e4-943faaa255bb · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D. Šiugždinytė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-854-238/2012;Teisėjas D. Ročys                                       Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00723-2012-4;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nuteistojo J.

R. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. R. ir nukentėjusiosios A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį Å¡velnesnės bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012-08-16, apie 11 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ranka sudavė A. B. į kairės rankos petį ir kairį Å¡onÄ , taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .Be to, J. R. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012-08-16, apie 11 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, paėmęs virtuvinį peilį ir tiesiogiai sakydamas sugyventinei A.

B. „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, grasino jÄ nužudyti, ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, kadangi prieÅ¡ pagrasindamas nužudyti, jis panaudojo prieÅ¡ A. B. fizinį smurtÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-05 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jÄ nuosprendžio dalį, o dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, nes apeliantas gamindamasis valgį, susinervinęs dėl sugyventinės priekaiÅ¡tų, iÅ¡ tiesų burbėdamas jÄ gÄ sdino, tačiau niekada negalvojo nužudyti ir jai negrasino.

Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino pati nukentėjusioji, paaiÅ¡kindama, jog apie grasinimus policijos pareigÅ«nams ji pasakiusi, norėdama apeliantÄ pamokyti. Be to, nukentėjusioji teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atleidžia sugyventiniui, nebijo jo, todėl teismas nepagrįstai grasinimus laikė realiais. Skunde taip pat nurodoma, jog iÅ¡ kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta aplinkybė, jog sugyventinei A. B. buvo suduota į Å¡onÄ , nes pati nukentėjusioji tai paneigė.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A.

B. praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-05 nuosprendžio dalį, kuria J. R. nuteistas pagal BK 145 str. 1 d., panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jÄ nuosprendžio dalį, o už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ , skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Skunde nurodoma, jog konflikto metu apeliantė buvo pavargusi ir labai supykusi ant nuteistojo sugyventinio dėl jo girtavimo, todėl jį apÅ¡aukusi. Ä® tai reaguodamas J. R. sudavė jai į petį ir vis kažkÄ neriÅ¡liai Å¡Å«kaliojo.

IÅ¡ pradžių nekreipusi į tai dėmesio, nes iÅ¡gėręs sugyventinis nuolat burnoja, apeliantė iÅ¡kvietė policijÄ . Nenorėdama iÅ¡ policijos pareigÅ«nų gauti priekaiÅ¡tų, nes į policijÄ ji kreipiasi dažnai, A. B. pareigÅ«nams nurodžiusi, kad sugyventinis J. R. grasino jÄ nužudyti.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir J.

R. pripažino kaltu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymÄ Â bei skyrė jam bausmę.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ esmės kartu gyvenantys nuteistasis ir nukentėjusioji ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta J.

R. kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vertinimÄ . Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d.). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis ir įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 str. nustatytų nuostatų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Teismas atliko įrodymų vertinimÄ tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.Patikrinusi ir įvertinusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Teismo iÅ¡vada, kad J. R. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįsta.Nuteistasis neginčija jo kaltės dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau praÅ¡o iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinti aplinkybę, jog jis sudavė nukentėjusiajai smÅ«gį į kairį Å¡onÄ . Su Å¡iais skundo argumentais kolegija nesutinka, nes minima aplinkybė į kaltinimo sudėtį ir nustatytas aplinkybes buvo įtraukta pagrįstai, t. y. esant pakankamiems įrodymams (nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teismo posėdžio metu aplinkybę, jog buvo suduota į kairį Å¡onÄ , patvirtino pati nukentėjusioji, su tuo iÅ¡ dalies sutiko pats nuteistasis).Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistojo kaltė grasinus nužudyti įrodyta nukentėjusios A.

B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teisme ir kitais įrodymais – policijos pareigÅ«no liudytojų T. D., V. M. parodymais apie J. R. sulaikymo aplinkybes, jo iÅ¡sakytus grasinimus nužudyti nukentėjusiÄ jÄ ir apie nukentėjusiosios savijautÄ Ä¯vykio vietoje. Liudytojai T. D., V. M. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusioji A. B. buvo iÅ¡sigandusi ir aiÅ¡kino, kad J. R. prieÅ¡ jÄ smurtavo, peiliu grasino jÄ nužudyti. IÅ¡ T. D. parodymų matyti, kad jam atvykus į įvykio vietÄ ir jam girdint, J.

R. iÅ¡sakė žodžius, jog nužudys nukentėjusiÄ jÄ , o jo elgesys buvo agresyvus. Matė, kad nukentėjusioji sužalota. Apie nuteistojo iÅ¡sakytus grasinimus nužudyti informacija pateikta ir tarnybiniame praneÅ¡ime. Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, apie tai, kad A. B. buvo realiai grasinta, patvirtina jos pačios nurodytos įvykį atpasakojančios aplinkybės, t. y., kad sugyventinis jÄ nuolat muÅ¡a, kad iÅ¡vadinęs necenzÅ«riniais žodžiais ir sudavęs smÅ«gius į vairias kÅ«no vietas, akivaizdžiai neblaivus ir labai supykęs, pasiėmęs į rankÄ virtuvinį peilį, grasino nužudyti, pasakydamas žodžius „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, kad konflikto metu sugyventinei buvo priekaiÅ¡tauta dėl ankstesnio gyvenimo su kitu vyru, kad iÅ¡sigandusi nukentėjusioji iÅ¡bėgo į balkonÄ , užsirakino ir tik bÅ«dama iÅ¡ dalies saugi iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, praneÅ¡dama jiems, kad šį kartÄ tikrai gali įvykti tragedija.

Be to, grasinimų realumÄ taip pat patvirtina ir įvykio liudytojo – policijos pareigÅ«no T. D. parodymai apie tai, kad sulaikius iÅ¡ buto pabėgusį apeliantÄ , jis net pareigÅ«no akivaizdoje kartojo žodžius, jog susidoros su sugyventine. Å ie įrodymai, taip pat aplinkybė, jog iÅ¡ karto po sulaikymo buvo nustatytas 2,44 promilių J. R. neblaivumo laipsnis, prieÅ¡ iÅ¡sakytus grasinimus nužudyti apeliantas tÄ pačiÄ dienÄ buvo smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , patvirtino, jog apeliantas mirtimi grasino realiai, todėl teisiamojo posėdžio metu pasikeitęs nukentėjusios parodymų turinys (pradedant apklausinėti teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, jog pasakęs, kad užmuÅ¡, J.

R. pradėjo pjaustyti agurkÄ ), apylinkės teismo buvo teisingai įvertintas kaip sugyventinės siekis padėti iÅ¡vengti artimam asmeniui gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo J. R. veiksmų pobÅ«dis iÅ¡ karto po fizinio smurto panaudojimo, esant neblaiviam, pasiėmus virtuvinį peilį ir piktai iÅ¡tarus žodžius „aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, rodo, jog jis suvokė ir žinojo, kad nukentėjusiajai sukels baimę, suprato, kad savo elgesiu kelia mirties baimę, ir norėjo taip elgtis, todėl yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia.             Apeliaciniais skundais taip pat praÅ¡oma neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės nuteistajam skirtos teisingai.

             Kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis. Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę J.

R., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas aplinkybes - tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo veikų bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmes, atsižvelgia į tai, kad J. R. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neblaivus, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų), kaltininko asmenybę (teistas, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas už administracinius teisės pažeidimus, nedirbantis), kaltės formÄ (tiesioginė tyčia), aplinkybę, jog sugyventinė jam atleido, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, todėl pagrįstai laikė, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laivės atėmimo bausmes.

Kadangi jų dydžiai neviršija straipsnių sankcijose numatyto vidurkio, sumažinti teisingai subendrintos galutinės bausmės pagrindų nėra.Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinių skundų motyvais. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :              nuteistojo J. R. ir nukentėjusiosios A. B. apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkė                                       Danguolė Šiugždinytė              Kolegijos teisėjai                                                    Egidijus Jonas Grigaravičius                                                                               Arūnas Paštuolis