2025-02-12 Nr. AB-2727-3-61-3-05191-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-95-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05191-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždarosios akcinės bendrovės „Giantus vertinimas“ bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Barota“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Cedruso projektai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (9.17 Mr)D2 dalį (toliau – ir Sprendimas), kuria atsisakyta tikrinti turto vertintojo UAB „Giantus vertinimas“ Turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-N02-49 ir parengti išvadą dėl šios UAB „Giantus vertinimas“ ataskaitos atitikimo teisės aktų reikalavimams; 2) įpareigoti Tarnybą atlikti turto vertintojo UAB „Giantus vertinimas“ Turto vertinimo ataskaitos Nr. 21-N02-49 patikrinimą ir parengti išvadą dėl šios UAB „Giantus vertinimas“ ataskaitos atitikimo teisės aktų reikalavimams; 3) priteisti iš Tarnybos pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Skundas grindžiamasi šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti išvadą apie turto vertinimo ataskaitas. Tarnybos išvados pareiškėjas prašė dėl situacijos, kuomet du turto vertintojai skirtingai įvertino to paties 8 820 kv. m valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini)), dalį (toliau – ir Sklypas): 2021 m. vasario 25 d. surašyta turto vertintojo UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimo ataskaita Nr. 21-N01-49 (toliau – ir Ataskaita 1), kurioje Sklypo vertė nurodoma 1 516 000 Eur. Šio Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) užsakymu parengto turto vertinimo pagrindu prie pat Vilniaus autobusų stoties ir Geležinkelio stoties (šalia viešbučio „Panorama Hotel“) esantį daugiabučių namų statybai perplanuotą Sklypą, kuris iki tol priklausė valstybei ir buvo nuomojamas, NŽT, pasirašiusi 2021 m. gruodžio 1 d. priėmimo-perdavimo aktą, be konkurso pardavė privačiam investiciniam subjektui ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ už 1 516 000 Eur kainą. Tokia kaina buvo nustatyta 2021 m. rugsėjo 2 d. taikos sutartimi, kurios šalimi buvo sklypą pardavusi NŽT, ir kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-839-258/2021.

2.2. 2022 m. balandžio 11 d. UAB „Super Status“ parengė to paties Sklypo turto vertinimo ataskaitą Nr. SS-22-03-30/1TM (toliau – ir Ataskaita 2), kurioje, įvertinus retrospektyviai, pateikta išvada, kad reali Sklypo rinkos vertė 2021 m. vasario 25 d. (t. y. identiška rinkos vertės nustatymo data, kuriai buvo surašytas ir UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimas) buvo 5 490 000 Eur. Ši turto vertinimo ataskaita parengta pareiškėjo užsakymu, jam turint privatų suinteresuotumą dėl Sklypo ir pradėjus domėtis, kaip buvo nustatyta būtent tokia Sklypo kaina, už kurią Sklypas parduotas be aukciono kitam privačiam asmeniui. Kadangi dėl Sklypo kainos kilo didelių abejonių, dėl to pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, turintį teismo eksperto kvalifikaciją, kuris parengė savarankišką to paties Sklypo turto vertinimo ataskaitą, kurioje pateikta išvada, kad reali Sklypo rinkos vertė jo pardavimo kainos nustatymo dieną buvo 3,62 karto didesnė, nei valstybei sumokėjo Sklypą įsigijęs privatus asmuo. Šį vertinimą atliko turto vertintojas T. M., kuris Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1R-232 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir turi teisę atlikti teismo paskirtas ekspertizes – dėl šios priežasties pareiškėjas neturi pagrindo abejoti vertintojo kompetencija ir patikimumu (objektyvumu).

2.3. Tarp UAB „Giantus vertinimas“ ir UAB „Super Status“ turto vertinimo ataskaitų yra akivaizdus skirtumas, vertinant to paties Sklypo rinkos kainą tos pačios dienos duomenimis. Iš vertinimo ataskaitų turinio matoma, kad UAB „Giantus vertinimas“ Sklypą vertino neatsižvelgdamas į patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus pagal esamą padėtį, tuo tarpu UAB „Super Status“ išsamiai įvertino patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir pasitelkė atitinkamas susijusias specialiąsias prielaidas. UAB „Giantus vertinimas“ vertinimo ataskaitoje formaliai rėmėsi abejotino palyginamumo skirtingo laikotarpio sandoriais, taip pat nevertino Sklypui aktualių teritorijų planavimo dokumentų, todėl Sklypą vertino nenumatydama galimybių jame plėtoti daugiabučių gyvenamųjų namų projektą. UAB „Super Status“ išanalizavo visą su Sklypu susijusią informaciją, taip pat ir teritorijų planavimo dokumentus, ir pateikė išsamų vertinimą, paremtą konkrečiais skaičiavimais (taikant pajamų metodą).

2.4. Tarnybos Sprendime formaliai nurodoma, kad „to paties turto vertė, nustatyta skirtingų vertintojų, gali skirtis dėl taikytų vertinimo metodų (derinių), jų taikymo būdų, naudojamų prielaidų bei duomenų šaltinių“. Tarnyba nesiėmė vertinti, kuri iš dviejų ataskaitų yra patikimesnė ir kuria reikėtų remtis, siekiant tiksliau įvertinti tikrąją Sklypo rinkos kainą. Tarnyba Sprendime informavo, kad Ataskaita 1 jau buvo patikrinta 2021 metų birželio mėnesį gavus NŽT paklausimą ir tuomet jau nustatyta, kad UAB „Giantus vertinimas“ ataskaita neva atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio reikalavimus.

2.5. Tarnybos Sprendime nurodoma, kad Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-349 (toliau – ir Taisyklės) nenumato antro tos pačios ataskaitos patikrinimo, o įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, šiuo metu nėra pagrindo abejoti UAB „Giantus vertinimas“ ataskaitos teisingumu.

2.6. Formali Tarnybos pozicija ir Taisyklių aiškinimas – neva Taisyklės nenumato galimybės (ir todėl draudžia) antrą kartą patikrinti tą pačią turto vertinimo ataskaitą – užkerta galimybes pačiai Tarnybai ištaisyti savo klaidas, taip pat vertinti naujai paaiškėjusias ir / arba pirmojo patikrinimo metu galimai nuslėptas aplinkybes. Taip aiškinant Taisykles, yra pripažįstama, kad Tarnyba, kaip turto vertintojų priežiūrą vykdanti institucija, yra dalinai neveiksni. Tokioje situacijoje yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai. Tarnybos Sprendimas šių kriterijų neatitinka: nėra išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, neišsklaidytos abejonės dėl Sprendimo rezultato ir kt. Pareiškėjo įsitikinimu, Taisyklių aiškinimas, kuris pateiktas Tarnybos Sprendime, neatitinka nei viešojo administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnyje, nei bendros administracinių ginčų bei administracinių procesų praktikos. Šiuo atveju panašius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnis (administracinių bylų proceso atnaujinimas paaiškėjus naujoms aplinkybėms), Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnis (proceso atnaujinimas mokestinių ginčų bylose) ir kt. – administraciniuose procesuose iš principo visais atvejais numatyta procesų atnaujinimo galimybė paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Todėl vėlgi kyla klausimas – kodėl administracinis procesas Tarnyboje turi išskirtinumą lyginant su kitais administraciniais procesais, t. y. kodėl būtent Tarnybos procesas negali būti atnaujintas, o Tarnybos sprendimai – peržiūrimi.

2.7. UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimo ataskaita neatspindi realios rinkos kainos, už kurią Sklypas būtų parduotas organizuojant įprastą pardavimą (pvz., aukcioną), nes šis vertinimas yra išimtinai teorinis, o ne realistinis. Ir priešingai, UAB „Super Status“ turto vertinimas parengtas Sklypą įvertinus kaip rinkos objektą, t. y. būtent tokiu būdu, kaip jį vertintų bet kuris suinteresuotas Sklypo pirkėjas – visų pirma, kaip centrinėje Vilniaus miesto dalyje esančią teritoriją daugiabučių namų statybai (įvertinant jau patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus), o ne kaip šalia esantį viešbutį aptarnaujančią stovėjimo aikštelių teritoriją (kaip vertino UAB „Giantus vertinimas“). Sklypo projektinė dokumentacija yra ir buvo viešai prieinama abiejų vertinimų rengimo metu, kadangi jau 2019 m. balandžio mėn. buvo parengtas ir visuomenei pristatytas daugiabučių gyvenamųjų namų Sklype statybos projektas, po viešo susirinkimo priimtas sprendimas projektiniams pasiūlymams pritarti. Atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra įregistruoti ir Teritorijų planavimo dokumentų registre. Dėl nurodytos priežasties ypatingai abejotina, ar UAB „Giantus vertinimas“ šių faktų nevertindamas galėjo tinkamai ir objektyviai įvertinti Sklypo rinkos vertę parengtoje ataskaitoje.

2.8. Prašyme Tarnybai pareiškėjas kėlė ir klausimą dėl UAB „Giantus vertinimas“ ataskaitą surašiusių turto vertintojų drausminės atsakomybės. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent UAB „Super Status“ pasirinkti vertinimo metodai ir personalizuota vertinamo objekto analizė leido kur kas teisingiau ir skaidriau įvertinti tikrąją Sklypo rinkos kainą. Tokią nuomonę pagrindžia vien pats faktas, kad ATIISI UAB „NT plėtros grupė“, įsigijusi Sklypą, jame planuoja būtent daugiabučių gyvenamųjų namų statybas (ir jau yra pradėjusi darbus, dalis Sklypo teritorijos šiuo metu faktiškai yra aptverta statybine tvora), o Sklype buvusius ir UAB „Giantus vertinimas“ vertintus statinius (automobilių stovėjimo aikšteles) griauna. Tai leidžia teigti, kad UAB „Giantus vertinimas“ vertinimo ataskaita, kuria rėmėsi NŽT sudarydama Sklypo pardavimo sandorį, neatskleidė tikrojo Sklypo potencialo ir, tuo pačiu, realios Sklypo rinkos vertės – atitinkamai, Tarnybos Sprendimu užkertamas kelias tokios klaidos taisymui.

2.9. Situacija, kai Sklypas parduotas už 3,794 mln. Eur mažesnę nei rinkos kainą, yra visiškai neatitinkanti viešojo intereso reikalavimų, kurie aktualūs visai visuomenei, kadangi Sklypo pardavimo pajamos tenka valstybės biudžetui. Tarnyba, būdama viešojo administravimo subjektu, turi pareigą priimti sprendimus ne tik formaliai, bet ir įsitikinti, ar valstybės turto perleidimo pagrindu esanti turto vertinimo ataskaita atitinka kriterijus, kurie sutaptų su valstybės turto valdymo principais – priimant Tarnybos Sprendimą tai nebuvo užtikrinta.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

3.1. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.2. Paklausimai dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams Tarnyboje yra nagrinėjami vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Taisyklėmis. Tarnybos Skundžiamame sprendime nurodyta, kad šiuo atveju Ataskaita 1 jau buvo įvertinta gavus NŽT paklausimą ir, vadovaujantis minėtais teisės aktais, dėl Ataskaitos 1 buvo parengta Tarnybos išvada, t. y. patikrinimo aktas, kuriuo buvo konstatuota, jog Ataskaita 1 atitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o Taisyklės nenumato tos pačios ataskaitos patikrinimo ir, įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo abejoti Ataskaitos 1 teisingumu, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo pakartotinai tikrinti ir rengti naują išvadą dėl Ataskaitos 1.

3.3. Ginčui aktualios ir taikytinos Taisyklės nenustato pakartotinio tos pačios ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams vertinimo, todėl Tarnyba, vadovaudamasi šiuo pagrindu, atsižvelgdama į principą, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, pagrįstai atsisakė pakartotinai atlikti Ataskaitos 1 atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams vertinimą. Tarnybos vertinimu, tokia Tarnybos teisė pakartotinai atlikti Ataskaitos 1 atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams vertinimą nenumatyta ir Tarnybai taikomomame specialiajame Įstatyme, ir Tarnybai taikomame VAĮ. Nesant aiškiai įtvirtintos pagal ginčui aktualius teisės aktus teisės atlikti pakartotinį turto vertinimo ataskaitos atitikties vertinimą Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, Tarnyba, atlikdama tokios turto vertinimo ataskaitos pakartotinį vertinimą, veiktų neteisėtai, t. y. ultra vires (viršydama įgaliojimus). Todėl Tarnyba, vadovaudamasi galiojančiais ir nenuginčytais teisės aktais, priėmusi sprendimą atsisakyti atlikti Ataskaitos 1 pakartotinį atitikties vertinimą Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, priėmė teisėtą ar pagrįstą sprendimą.

3.4. Tarnyba, priimdama skundžiamą Sprendimą, įvertino prašymo argumentus dėl Ataskaitos 1 ir pažymėjo, kad patikrinimo aktu Ataskaita 1 buvo pripažinta kaip atitinkanti Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus, o prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti Ataskaitos 1 teisingumu. Taisyklių 2.7 papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai yra apibrėžti pareiškėjai, galintys pateikti Tarnybai paklausimą dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams įvertinimo, t. y. paklausimą dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos įvertinimo Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams gali pateikti – vertinimo užsakovas (jo atstovas) arba turto arba verslo, kurio vertinimą atlikus parengta ataskaita, savininkas (jo atstovas), viešojo administravimo subjektas, pateikęs paklausimą arba teismas, pateikęs įpareigojimą įvertinti ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Tarnyba, vadovaudamasi minėta nuostata, Sprendime nurodė, jog neturi duomenų apie tai, kad prašymą pateikęs asmuo atitiktų Ataskaitos 1 pareiškėjo statusą dėl paklausimo dėl ataskaitos atitikties nagrinėjimo. Pareiškėjas skunde net neginčija šios Sprendimo dalies, tai Tarnybos vertinimu patvirtina, kad pareiškėjas supranta, jog jis nėra tinkamas pareiškėjas Taisyklių 2.7 papunkčio prasme. Atitinkamai Tarnyba vertina, kad vien tik šis Sprendimo pagrindas atsisakyti atlikti Ataskaitos 1 atitikties vertinimą Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams dėl to, kad pareiškėjas nėra Taisyklių 2.7 papunkčio prasme tinkamas pareiškėjas pateikti Tarnybai paklausimą dėl Ataskaitos 1 atitikties įvertinimo Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, patvirtina Sprendimo dalies, kurią ginčija pareiškėjas, teisėtumą.

3.5. Tarnybos Sprendimo dalis, kuria Tarnyba atsisakė pakartotinai nagrinėti Ataskaitos 1 atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Šioje Sprendimo dalyje iš esmės pateikiama faktinė ir teisinė informacija, susijusi su pareiškėjo prašymo netenkinimu, todėl toks pagrįstas ir motyvuotas atsisakymas nagrinėti Ataskaitos 1 atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams tiesiogiai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, o pareiškėjo nesutikimas su Tarnybos motyvuotu ir pagrįstu sprendimu, savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo Sprendimo dalies, kuria atsisakoma pakartotinai nagrinėti Ataskaitos 1 atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams.

3.6. Skunde pareiškėjas pateikia argumentus, susijusius tiek su Ataskaitos 1, tiek su Ataskaitos 2 turiniu, tačiau, nepriklausomai nuo to, kad minėtos turto vertinimo ataskaitos savo esme yra susijusios su šiuo ginču, Tarnyba laikė, jog būtent minėtų turto vertinimo ataskaitų turinys nėra šios administracinės bylos dalykas, t. y. būtent jų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos įsitikinimu, skundo argumentai, susiję su minėtų vertinimo ataskaitų turiniu, neturi būti vertinami sprendžiant klausimą, ar Tarnyba, pagal Tarnybos taikomas galiojančių teisės aktų nuostatas, pagrįstai atsisakė atlikti pakartotinį Ataskaitos 1 atitikties vertinimą Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Giantus vertinimas“ bankroto administratorius UAB „Barota“ atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

5. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pakartotinė Ataskaitos 1 kontrolė esant suinteresuotų asmenų prašymams yra tikslinga, o pareiškėjo argumentai dėl ginčo ataskaitos trūkumų gali turėti pagrindo. Nėra pagrįsta, kad Tarnyba atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus vien formaliais pagrindais, nors iš pareiškėjo skundo yra matomos akivaizdžios iškeltos abejonės dėl turto vertinimo teisingumo ir pateikti aiškūs argumentai bei įrodymai, kurių tinkamai nepatikrinus negalima įsitikinti, ar nebuvo padaryti neteisėti veiksmai bei galimai padaryta didelė žala privačiam asmeniui įsigyjant valstybinės žemės sklypą.

5.2. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT užsakymu parengtos turto vertinimo ataskaitos. Pagal trečiojo suinteresuotojo asmens turimą informaciją, ši ataskaita greičiausiai buvo parengta pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. sutartį Nr. 1DPS-2777-(4.27), pagal kurią UAB „Giantus vertinimas“ buvo įsipareigojusi per 36 mėnesius parengti net iki 530 valstybinės žemės sklypų individualius vertinimus, vieno vertinimo kaina 96,80 Eur su PVM. Vien toks vertinimų kiekis ir maža kaina verčia abejoti paslaugų kokybe ir kelti klausimą, ar iš tiesų UAB „Giantus vertinimas“ galėjo už tokią kainą atlikti kokybiškus individualius, o ne masinius vertinimus. UAB „Cedruso projektai“ skunde pasisakoma dėl UAB „Giantus vertinimo“ ataskaitos, kurią surašė turto vertintoja A. B., vertinimo užsakovas NŽT. Vienas pagrindinių pareiškėjo nurodomų ataskaitos trūkumų – netinkamai parinkti lyginamieji objektai. Turto vertintojai A. B. Turto arba verslo vertintojų garbės teismas (toliau – ir Garbės teismas) 2019 m. kovo 14 d. paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą, dėl to, kad 2018 m. spalio 15 d. parengė turto vertinimo ataskaitą dėl valstybinės žemės sklypo rinkos vertės tos pačios NŽT užsakymu ir parinko netinkamus lyginamuosius objektus. Tarnybos išvadoje ir Garbės teisme pripažinta, kad turto vertintoja A. B. pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 61 punktą, nes turto vertinimo ataskaitoje lyginamasis metodas pritaikytas nesilaikant jo esmės – lyginamaisiais objektais pasirinkti sandoriai, kurie sudaryti ne rinkos sąlygomis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu netenkino turto vertintojos A. B. skundo ir paliko drausminę nuobaudą galioti, tokiu būdu pripažindamas, kad pažeidimai nustatyti pagrįstai. Nemokumo administratorius nustatė, kad ir kitiems UAB „Giantus vertinimas“ turto vertintojams buvo skiriamos drausminės nuobaudos dėl įvairių pažeidimų. Akivaizdu, kad UAB „Giantus vertinimo“ veikloje pažeidimai nebuvo vienetiniai, t. y. pažeidimai buvo gana dažni, juos nustatė ir Tarnyba.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas, išanalizavęs bylos aplinkybes, pažymėjo, jog Taisyklės nenustato pakartotinio tos pačios ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams vertinimo, todėl Tarnyba, vadovaudamasi šiuo pagrindu, atsižvelgdama į principą, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, pagrįstai atsisakė pakartotinai atlikti Ataskaitos 1 atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams vertinimą. Tarnybos teisė pakartotinai atlikti Ataskaitos 1 atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams vertinimą, nenumatyta ir Tarnybai taikomame specialiame Įstatyme bei Tarnybai taikomose VAĮ nuostatose. Nesant aiškiai įtvirtintos pagal ginčui aktualius teisės aktus teisės atlikti pakartotinį turto vertinimo ataskaitos atitikties vertinimą Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, Tarnyba, atlikdama tokios turto vertinimo ataskaitos pakartotinį vertinimą, veiktų neteisėtai, t. y. ultra vires, todėl teigti, kad Tarnyba, vadovaudamasi galiojančiais ir nenuginčytais teisės aktais, priėmusi sprendimą atsisakyti atlikti Ataskaitos 1 pakartotinį atitikties vertinimą Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą, nėra jokio teisinio pagrindo.

8. Teismas sutiko su Tarnybos vertinimu, jog turto vertinimo ataskaitų turinys nėra šios administracinės bylos dalykas, t. y. būtent jų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su vertinimo ataskaitų turiniu, neturi būti vertinami sprendžiant klausimą ar Tarnyba pagal Tarnybos taikomas galiojančių teisės aktų nuostatas pagrįstai atsisakė atlikti pakartotinį Ataskaitos 1 atitikties vertinimą Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams.

9. Teismas pažymėjo, jog Taisyklės nenumato antro tos pačios ataskaitos patikrinimo, o įvertinus prašyme nurodytas aplinkybes, šiuo metu nėra pagrindo abejoti Ataskaitos 1 teisingumu. Todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo pakartotinai tikrinti ir rengti naują išvadą dėl Ataskaitos 1, todėl nėra pagrindo ir atlikti prašymo 3 punkte nurodytus veiksmus (jeigu būtų nustatyta, kad Ataskaita 1 parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pateikti teikimą Garbės teismui dėl drausmės bylos iškėlimo ataskaitą pasirašiusioms turto vertintojoms).

10. Teismas nurodė, jog paklausimą dėl ataskaitos nagrinėjimo gali pateikti Taisyklių 2.7 punkte nustatyti asmenys – vertinimo užsakovas (jo atstovas) arba turto arba verslo, kurio vertinimą atlikus parengta ataskaita, savininkas (jo atstovas), viešojo administravimo subjektas, pateikęs paklausimą arba teismas, pateikęs įpareigojimą įvertinti ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Konkrečiu atveju Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad UAB „Cedruso projektai“ atitiktų Ataskaitos 1 pareiškėjo statusą dėl paklausimo dėl ataskaitos atitikties nagrinėjimo.

11. Teismas sprendė, jog skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, taigi, visiškai atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas. Sprendimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Tarnyba tinkamai nustatė faktines aplinkybes, nuodugniai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio keisti arba panaikinti remiantis pareiškėjos skunde nurodomais argumentais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Nenustatyta, kad, priimant skundžiamą Sprendimą, buvo pažeistos materialiosios bei proceso teisės normos, šis Sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

12. Teismas pažymėjo, jog atmetus pareiškėjo prašymą panaikinti Tarnybos Sprendimą, negali būti tenkinamas pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.

13. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl pareiškėjo nurodytų Taisyklių prieštaravimo Įstatymo ar Vyriausybės norminio akto nuostatoms, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Cedruso projektai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Byla negalėjo būti išnagrinėta ir priimtas objektyvus sprendimas nesiaiškinant Taisyklių ir jų taikymo klausimų, kuriuos byloje akcentavo pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas pasireiškia ne vien tuo, kad buvo atsisakyta kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau ypatingai dėl to, jog tai buvo padaryta nemotyvuotai, be to, pats teismas Taisykles taikė itin formaliai (iš esmės perrašydamas Tarnybos Sprendimo poziciją) pats neanalizuodamas Taisyklių turinio ir nepateikdamas savarankiško Taisyklių nuostatų aiškinimo.

15.2. Kvestionuojamos Taisyklių nuostatos (arba jų nebuvimas) nėra nulemtos aukštesnės galios teisinio reglamentavimo, o yra įtrauktos į Taisykles pačios Tarnybos sprendimu, t. y. pati Tarnyba savo Taisyklėse numatė tam tikrus apribojimus, dėl kurių ginčo atveju pareiškėjui yra ribojama galimybė pateikti paklausimą ir gauti Tarnybos atsakymą pagal įstatyme numatytą Tarnybos kompetenciją. Priimdama Taisykles Tarnyba pati apribojo savo galimybes nagrinėti tam tikrus paklausimus, tokiu būdu nepagrįstai (nesant tam teisinio pagrindo) susiaurino savo įgaliojimų ribas. Aukštesnės galios teisės aktai numato Tarnybos kompetenciją nagrinėti paklausimus ir Tarnybos direktoriaus atsakomybę užtikrinant Tarnybos veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau jokie aukštesnės galios teisės aktai nenustato jokios tvarkos, kaip ši Tarnybos kompetencija turi būti įgyvendinama, t. y. kaip turi būti nagrinėjami paklausimai. Įstatymas nenumato konkrečios paklausimų nagrinėjimo tvarkos, taigi nenumato ir apribojimų, tokių kaip draudimo atsakyti į paklausimus, kurie pateikiami dėl jau anksčiau Tarnybos įvertintų ataskaitų. Taisyklės, jokiais atvejais nenumatydamos galimybės antrą kartą tikrinti tą pačią ataskaitą, pažeidžia VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus.

15.3. Administracinėje teisėje įtvirtintas bendrasis principas, kad administracinis procesas įprastai gali būti atnaujintas, kai paaiškėja naujos reikšmingos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos atitinkamo proceso metu ir / ar priimant atitinkamą sprendimą. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad netgi teisme išnagrinėtos bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas: naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Iš esmės visi administraciniai procesai ABTĮ 156 straipsnio pavyzdžiu numato jų atnaujinimo galimybę. Nėra jokiomis objektyviomis aplinkybėmis pagrįsta, kodėl administracinis procesas Tarnyboje turi išskirtinumą lyginant su kitais administraciniais procesais (pvz., bylų nagrinėjimu teisme arba mokestiniais ginčais), t. y. kodėl būtent Tarnybos paklausimų nagrinėjimo procesas negali būti atnaujintas, o Tarnybos išvados dėl konkrečių turto vertinimo ataskaitų – peržiūrimos.

15.4. Taisyklių 2.7 punkte įtvirtintu baigtiniu pareiškėjų sąrašu įtvirtinamas nepagrįstas ir neproporcingas ribojimas kitiems (šiame punkte nenurodytiems) asmenims, kuriems ar kurių interesams prašomos įvertinti turto vertinimo ataskaitos taip pat gali turėti tiesioginės įtakos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo ir vis dar turi tiesioginį suinteresuotumą pats įsigyti UAB „Giantus vertinimas“ ataskaitoje vertintą sklypą ir jame esančius statinius buvusių sklypo nuomotojų piktybiškai nevykdytos opciono sutarties pagrindu, todėl pateikęs paklausimą Tarnybai pareiškėjas, turėdamas aiškų (atskleistą) galutinį interesą, siekia aiškintis, ar naujieji sklypo savininkai teisėtai įgijo teises į šį sklypą, be kita ko, ar sumokėjo teisingą kainą įsigydami valstybinės žemės sklypą be aukciono. Nuo Tarnybos išvadų, jeigu jos būtų pateiktos atlikus objektyvų ir skaidrų tyrimą paklausimo pagrindu, galėtų priklausyti pareiškėjo tolimesni veiksmai ir pozicija šiuo metu vis dar nagrinėjamose civilinėse bylose. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia situacija, kai tam tikrų asmenų teisė teikti paklausimus yra ribojama ir šie ribojimai nėra grindžiami jokiais aukštesnės galios teisės aktais, neatitinka viešojo administravimo asmenų lygiateisiškumo principo.

15.5. UAB „Giantus vertinimas“ vertinimo ataskaitoje formaliai rėmėsi abejotino palyginamumo (net nepateikiant argumentų dėl jų parinkimo) skirtingo laikotarpio sandoriais (sandoriai sudaryti skirtingu metu esant skirtingai rinkos situacijai, palyginamieji objektai yra kitose miesto vietose, mažiau komerciškai patrauklūs), taip pat nevertino Sklypui aktualių teritorijų planavimo dokumentų – todėl Sklypą vertino nenumatant galimybių jame plėtoti daugiabučių gyvenamųjų namų projektą (kuris ataskaitos rengimo metu jau buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybėje). UAB „Super Status“ išanalizavo visą su Sklypu susijusią informaciją, įskaitant teritorijų planavimo dokumentus, ir pateikė išsamų vertinimą, paremtą konkrečiais skaičiavimais (taikant pajamų metodą).

15.6. Tarnybos Sprendimu pateiktas atsisakymas vertinti UAB „Giantus vertinimas“ ataskaitą ir pateikti dėl jos išvadą, sudaro kliūtis tiek pareiškėjui, tiek ir pačioms valstybės institucijoms (visų pirma, NŽT) tinkamai įvertinti, ar Sklypo pardavimo kaina atitiko Sklypo rinkos vertę, tuo pačiu – ar parduodant Sklypą nebuvo padaryta žala valstybei, kuri remiantis UAB „Super Status“ turto vertinimo ataskaita gali siekti beveik 4 milijonus eurų. Kartu Sprendimas apsunkina galimybes pareiškėjui ginti jo pažeistas teises, nes atsisakymas vertinti UAB „Giantus vertinimas“ ataskaitą neleidžia atskleisti Sklypo pardavimo ydingumo.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė inicijuoti Taisyklių ištyrimą, yra nepagrįstas. Norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipiasi bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas, nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas tokiu atveju turi padėti teismui įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas (bylos išnagrinėjimo iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Taigi, teismas turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tik su tokiais prašymais, kurių išsprendimas turės reikšmės jų nagrinėjamos individualios bylos baigčiai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teisės aktus teismas tiria tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto teisėtumo. Tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma.

17.2. Paklausimai dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams Tarnyboje yra nagrinėjami vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Taisyklėmis, kurios nepriklausomai nuo pareiškėjo nuomonės ir interpretavimo, yra individualus norminis aktas. Tarnybos Sprendime nurodyta, kad Ataskaita 1 jau buvo įvertinta gavus NŽT paklausimą ir vadovaujantis minėtais teisės aktais dėl Ataskaitos 1 buvo parengta Tarnybos išvada, t. y. patikrinimo aktas, kuriuo buvo konstatuota, jog Ataskaita 1 atitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o Taisyklės nenumato tos pačios ataskaitos patikrinimo ir įvertinus prašyme nurodytas aplinkybes, skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nėra pagrindo abejoti Ataskaitos 1 teisingumu, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo pakartotinai tikrinti ir rengti naują išvadą dėl Ataskaitos 1.

17.3. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (VAĮ 3 str.). Teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo. Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius negali reikšmingai pasikeisti asmeniui suteiktų teisių apimtis (būtų nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu)

17.4. Tarnybos Sprendimo dalis, kuria Tarnyba atsisakė pakartotinai nagrinėti Ataskaitos 1 atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. šioje Sprendimo dalyje nėra viešojo administravimo subjektų patvarkymų pareiškėjui. Šioje Sprendimo dalyje iš esmės pateikiama faktinė ir teisinė informacija, susijusi su pareiškėjo prašymo netenkinimu, todėl toks pagrįstas ir motyvuotas atsisakymas nagrinėti Ataskaitos 1 atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams tiesiogiai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, o pareiškėjo nesutikimas su Tarnybos motyvuotu ir pagrįstu sprendimu, savaime nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo dalies, kuria atsisakoma pakartotinai nagrinėti Ataskaitos 1 atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams.

17.5. Pareiškėjas pateikia argumentus, susijusius tiek su Ataskaitos 1, tiek su Ataskaitos 2 turiniu, tačiau, nepriklausomai nuo to, kad minėtos turto vertinimo ataskaitos savo esme yra susijusios su šiuo ginču, Tarnyba laiko, jog būtent minėtų turto vertinimo ataskaitų turinys nėra šios administracinės bylos dalykas, t. y. jų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos įsitikinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su minėtų vertinimo ataskaitų turiniu, neturi būti vertinami sprendžiant klausimą, ar Tarnyba, pagal Tarnybai taikomas galiojančių teisės aktų nuostatas, pagrįstai atsisakė atlikti pakartotinį Ataskaitos 1 atitikties vertinimą Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams ir pirmosios instancijos teismas tik patvirtino, jog nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su Tarnybos vertinimu, jog turto vertinimo ataskaitų turinys nėra šios administracinės bylos dalykas, t. y. būtent jų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

17.6. Pareiškėjas gina savo privatų interesą, kuris, Tarnybos įsitikinimu, nesudaro pagrindo Tarnybos veiksmų laikyti neteisėtais. Tarnyba, priimdama Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, taip kaip nustatyta Tarnybos veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose, o tokie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais netiesiogiai siekiama pateikti, kad Tarnyba galimai veikė prieš viešąjį interesą, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba veikė taip kaip nustato Tarnybos veiklai taikomi teisės aktai, nesudaro pagrindo laikyti Tarnybos veiksmų neteisėtais.

IV. 18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo nutarta: atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, siekiant nustatyti, ar Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-349 „Dėl paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2016-09-09, Nr. 2016-23426) patvirtintų Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių 2.7 punktas (2018 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. V1-221 redakcija) tiek, kiek jame įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti pareiškėjais, kurie turi teisę kreiptis į Tarnybą su paklausimais dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2017 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XIII-490 redakcija) 26 straipsnio 2 dalies 3 punktui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2022 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. XIV-923 redakcija) 3 straipsnio 4 punktui; administracinę bylą sustabdyti iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės šia nutartimi pradėtą norminę bylą (ABTĮ 100 str. 1 d. 6 p.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-15-821/2024 nuspręsta pripažinti, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-349 „Dėl paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių 2.7 punktas (2018 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. V1-221 redakcija) tiek, kiek jame apribotas subjektų, galinčių pateikti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte minimus paklausimus, ratas ir jame nėra minimas toks subjektas, kaip pareiškėjas individualiojoje byloje, kurioje buvo inicijuotas šios norminio administracinio akto nuostatos teisėtumo tyrimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-665-1188/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05191-2022-5), neprieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2011 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-1497 redakcija) 26 straipsnio 2 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 3 straipsnio 4 punktui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad vien savaime faktas, jog Tarnybos direktorius, patvirtindamas Taisykles, detalizavo Įstatyme įtvirtintą reguliavimą, apibrėždamas subjektų, galinčių pateikti Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoje minimus paklausimus, ratą, negali būti pagrindas pripažinti, jog ginčijamas Taisyklių punktas (2.7 p.) prieštarauja Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktui (priežiūros įstaiga, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams). Nagrinėjamu atveju sisteminė Įstatymo normų analizė (inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas ataskaitą yra eksplicitiškai pripažinęs užsakovo nuosavybe, jos ribotą prieinamumą tretiesiems asmenims, Tarnybos patikrinimo akto, kuriame išdėstyta išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, paskirtį ir apskundimo galimybę, atskiras paklausimų ir skundų nagrinėjimo procedūras) akivaizdžiai parodo, jog įstatymų leidėjas nesiekė, jog subjektų, galinčių pateikti paklausimą dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ratas būtų neribotas, t. y. iš Įstatymo implicitiškai išplaukia galimybė Tarnybos direktoriui, priimant poįstatyminius aktus, detalizuoti konkrečią paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams padavimo ir nagrinėjimo tvarką, be kita ko, šiuo tikslu numatant ir ribotą subjektų, galinčių pateikti Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte minimus paklausimus, ratą.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad asmenys, kurie savo suinteresuotumą kreiptis į Tarnybą dėl išvados pateikimo sieja su savo teisių ir interesų gynimu teismo nagrinėjamoje byloje, būtent toje byloje ir turėtų prašyti teismo kreiptis į Tarnybą su įpareigojimu pateikti išvadą dėl nagrinėjamai bylai aktualios turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, o teismas, įvertinęs pateiktą prašymą, turėtų spręsti dėl tokios Tarnybos išvados poreikio siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

22. Nors, pareiškėjo įsitikinimu, vien tai, jog asmuo kreipiasi į Tarnybą, pateikdamas nustatytos formos paklausimą, ir sutinka apmokėti Tarnybos rinkliavą, parodo pakankamą asmens suinteresuotumą pasinaudoti Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, paslauga, išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus (tai, kad iš Įstatymo implicitiškai išplaukia galimybė Tarnybos direktoriui, be kita ko, numatyti ribotą subjektų (asmenų), galinčių pateikti Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte minimus paklausimus, ratą; tai, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje nedalyvavo valstybinės žemės, dėl kurios vertės buvo sudaryta ataskaita, pirkimo–pardavimo be aukciono santykiuose, t. y. jis nedalyvavo tuose santykiuose, kuriuose buvo naudojama ginčo ataskaita; jis nėra viešąjį interesą ginantis subjektas; pareiškėjas dalyvavo su ginčo sklypą įsigijusiu trečiuoju asmeniu susijusiose civilinėse bylose, kuriose, be kita ko, galėjo prašyti teismo kreiptis į Tarnybą su įpareigojimu pateikti išvadą dėl nagrinėjamai bylai aktualios turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams), konstatavo, kad Taisyklių 2.7 punktas tiek, kiek jame nėra minimas toks subjektas, kaip pareiškėjas pagrindinėje byloje, t. y. toks, kaip šio sprendimo 43 punkte aptartas asmuo, neprieštarauja Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktui.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad konstatavus, jog ginčijamas Taisyklių 2.7 punktas tiek, kiek jame nėra minimas toks subjektas, kaip pareiškėjas pagrindinėje byloje, neprieštarauja Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktui, iš esmės tais pačiais argumentais atmestinos ir abejonės dėl Taisyklių 2.7 punkto atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui bei VAĮ įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (9.17 Mr)D2 dalies, kuria atsisakyta tikrinti turto vertintojo UAB „Giantus vertinimas“ Turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-N02-49 ir parengti išvadą dėl šios ataskaitos atitikimo teisės aktų reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė pritaręs Tarnybos išvadai, kad Taisyklės nenumato pakartotinio tos pačios ataskaitos nagrinėjimo, o pareiškėjas nepatenka į Taisyklių 2.7 punkte apibrėžtą subjektų, turinčių teisę teikti Tarnybai paklausimą dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ratą.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, tvirtina, kad ir Tarnyba, ir teismas pernelyg formaliai taikė Taisyklių nuostatas. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba turėjo pakartotinai atlikti Ataskaitos 1 vertinimą atsižvelgdama į naujai paaiškėjusią aplinkybę – UAB „Super Status“ atliktą turto vertinimo ataskaitą. Pareiškėjas mano, kad Tarnybos Sprendimu pateiktas atsisakymas vertinti UAB „Giantus vertinimas“ ataskaitą ir pateikti dėl jos išvadą, sudaro kliūtis tiek pareiškėjui, tiek ir pačioms valstybės institucijoms (visų pirma, NŽT) tinkamai įvertinti, ar Sklypo pardavimo kaina atitiko Sklypo rinkos vertę, tuo pačiu – ar parduodant Sklypą nebuvo padaryta žala valstybei, kuri remiantis UAB „Super Status“ turto vertinimo ataskaita gali siekti beveik 4 milijonus eurų. Kartu Sprendimas apsunkina galimybes pareiškėjui ginti jo pažeistas teises, nes atsisakymas vertinti UAB „Giantus vertinimas“ ataskaitą neleidžia atskleisti Sklypo pardavimo ydingumo. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai, visiškai nemotyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pradėti tyrimą dėl Taisyklių atitinkamų nuostatų atitikties Įstatymui.

27. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti išvadą (Įstatymo 26 str. 2 d.), atsakant į klausimus: Ar UAB „Giantus vertinimas“ atliekant žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) vertinimą ir surašant Turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-N02-49 buvo padaryti teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimo procedūras, pažeidimai? Jei pažeidimai buvo padaryti, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokiais veiksmais tai padaryta, kas dėl to atsakingas ir kiek nustatyti pažeidimai turėjo įtakos pateiktų išvadų teisingumui; Ar UAB „Super Status“ atliekant žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) vertinimą ir surašant Turto vertinimo ataskaitą Nr. SS-22-03-30/1TM buvo padaryti teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimo procedūras, pažeidimai? Jei pažeidimai buvo padaryti, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokiais veiksmais tai padaryta, kas dėl to atsakingas ir kiek nustatyti pažeidimai turėjo įtakos pateiktų išvadų teisingumui; Jeigu būtų nustatyta, kad UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pateikti teikimą Turto arba verslo vertintojų garbės teismui dėl drausmės bylos iškėlimo ataskaitą pasirašiusioms turto vertintojoms A. B. L. L.. Prašyme dėstomi argumentai, kuriais išreiškiamos pareiškėjo abejonės UAB „Giantus vertinimas“ atlikto turto vertinimo atitikimo turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

28. Tarnyba, atsakydama į prašymą, nurodė, kad jai nesuteikti įgaliojimai vertinti ataskaitose nustatytos vertės teisingumą. Vertės klausimu Tarnyba gali pasisakyti tik tiek, kiek tai susiję su ataskaitos atitiktimi Įstatymo 22 straipsniui. Todėl Tarnyba, nagrinėdama turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nevertina nustatytos turto vertės dydžio (vertinamas vertės dydžio pagrindimas, o ne pats nustatytas vertės dydis). Tarnyba taip pat pažymėjo, kad Taisyklės nenumato antro tos pačios ataskaitos patikrinimo, o įvertinus prašyme nurodytas aplinkybes, šiuo metu nėra pagrindo abejoti Ataskaitos 1 teisingumu, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo pakartotinai tikrinti ir rengti naują išvadą dėl Ataskaitos 1. Tarnyba informavo, kad paklausimą dėl ataskaitos nagrinėjimo gali pateikti Taisyklių 2.7 punkte nustatyti asmenys – vertinimo užsakovas (jo atstovas) arba turto arba verslo, kurio vertinimą atlikus parengta ataskaita, savininkas (jo atstovas), viešojo administravimo subjektas, pateikęs paklausimą arba teismas, pateikęs įpareigojimą įvertinti ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Tarnyba atsakyme taip pat pasisakė dėl vertinimo metodų ir lyginamųjų objektų Ataskaitoje 1, dėl teritorijų planavimo dokumentų. Tarnyba informavo pareiškėją, kad išvada dėl Ataskaitos 2 atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams gali būti pateikta pareiškėjui sumokėjus valstybės rinkliavą.

29. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 25 straipsniu Tarnyba yra turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atliekanti institucija. Viena iš Tarnybos funkcijų pagal Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, nagrinėti paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014 yra pažymėjusi, kad Tarnybos išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams yra vienas iš turto arba verslo vertinimo, kaip ūkinės veiklos, ribojimo formų, pasireiškiančių Tarnybos pateikiama nuomone dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų. Turto vertinimo ataskaitos reikšmė susijusi su šios ataskaitos tikslais. Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje pateikiama tam tikro turto arba verslo vertė. Šis procesas nėra paliktas savireguliacijai ir ribojamas teisės aktų reikalavimais (pirmiausiai, Įstatymo). Turto vertinimo, kaip ūkinės veiklos, ribojimas nėra savitikslis, jis susijęs su šios veiklos svarba, siekiu užtikrinti tinkamai atliekamą turto ir (ar) verslo vertės nustatymą. Įstatymo 5 straipsnyje nustatyti turto arba verslo vertės nustatymo principai. Turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitiktis Įstatyme numatytiems reikalavimams prisideda prie tinkamo ir skaidraus rinkų veikimo, mažina galimybes išvengti informacijos trūkumo ar netikslumo, galinčių lemti su įvairaus pobūdžio turtu ar verslu susijusių rinkos sutrikimų, taip pat išvengti išvestinių su turto vertinimu susijusių procesų netikslumų, pavyzdžiui, nepagrįsto mokestinių prievolių nustatymo ir surinkimo. Todėl Įstatymu Tarnybai suteikta pareiga pateikti išvadas dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimų (nutarties 35 p.). Tokia Tarnybos išvada savaime nepakeičia atitinkamos turto arba verslo vertinimo ataskaitos, jei tam nėra įstatymo galią turinčiame akte numatyto pagrindo tokiu būdu riboti turto arba verslo vertintojų veiklą. Tad atsižvelgiant į esamą aktualų reguliavimą, Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos yra Tarnybos nuomonė dėl šios ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams (nutarties 36 p.).

31. Kaip jau minėta, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti išvadą dėl Ataskaitos 1 ir Ataskaitos 2 atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

32. Įvertinusi pareiškėjo kreipimąsi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks kreipimasis laikytinas prašymu Viešojo administravimo įstatymo prasme (VAĮ 2 str. 10 p.). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Prašymų nagrinėjimo taisykles (VAĮ 11 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 45 punktą į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3. p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4. p.).

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo atsakyta į jo pateiktą prašymą, nurodant priežastis, dėl kurių atsakovas neturi pagrindo atlikti pakartotinį Ataskaitos 1 patikrinimą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo atsakyme išdėstytais argumentais, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei jis turi būti panaikintas.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai minėtu 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-15-821/2024 konstatavus, kad pareiškėjo skundžiamo atsakovo sprendimo dalies teisinis pagrindas, įtvirtintas Taisyklėse, neprieštarauja aukštesnės galios teisės normoms, kurios įtvirtintos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme ir Viešojo administravimo įstatyme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo pritarti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams ir paneigti atsakovo bei pirmosios instancijos teismo argumentus. Teisėjų kolegija vertina, kad įstatymų leidėjas nebuvo ir nėra įpareigojęs atsakovą detalizuoti paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo reguliavimą tiek, kad jis apimtų pareiškėjo, kuris nedalyvavo santykiuose, kuriuose buvo naudojama pareiškėjui abejonių kelianti ataskaita, ir kuris nėra viešąjį interesą ginantis subjektas, teisę gauti atsakovo išvadą dėl tuose santykiuose naudotos ataskaitos atitikties minėtiems įstatyme nustatytiems reikalavimams. Vadinasi, pareiškėjas neturi iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo kylančios teisės ir teisėto lūkesčio gauti jo siekiamą Tarnybos išvadą dėl santykiuose, kuriuose jis nedalyvavo, naudotos ataskaitos patikros pagal minėtuose įstatymuose nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundžiamu atsakovo sprendimu pagrįstai ir teisėtai taikyti jame nurodyti teisiniai pagrindai, dėl kurių pareiškėjo keltos teisinės abejonės nėra pagrįstos.

35. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo dalies, kuria atsisakyta tikrinti turto vertintojo UAB „Giantus vertinimas“ Turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-N02-49, kaip nepagrįstą.

36. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis