e06d7c6f-d16f-4fda-bb8c-e97ea0f74514 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I3-9554-583/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01891-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 41; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 29 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A., 2020 m. gruodžio 1 d. žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

V. skundÄ bei patikslintÄ skundÄ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A. ir J. A. dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo ir panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas L. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ Nr. 3R2-48 (AG2-32/16-2018);

2) panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 12 d. sprendimÄ Nr. (31.1) RS2-553 „Dėl neiÅ¡spręsto klausimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

3) įpareigoti atsakovę tenkinti jo praÅ¡ymÄ ir leisti įsirengti kelio ženklÄ â€žNeįgalusis“ be trečiųjų suinteresuotų asmenų A. A. ir J. A. (toliau – ir suinteresuoti asmenys) sutikimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovei pateikė praÅ¡ymÄ leisti savo namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsirengti kelio ženklÄ â€žNeįgalusis“. Pažymi, kad kartu su praÅ¡ymu pateikė visus reikalingus dokumentus, tačiau atsakovė skundžiamu sprendimu nusprendė jo netenkinti, sprendimÄ motyvuodama aplinkybe, jog šį klausimÄ privaloma suderinti su visais namo bendraturčiais ir policija.

Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, pareiÅ¡kėjas 2018 m. liepos 11 d. kreipėsi su skundu į KomisijÄ , kuriame prašė panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ bei įpareigoti AdministracijÄ tenkinti jo praÅ¡ymÄ . Komisija iÅ¡nagrinėjusi skundÄ 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nusprendė jo netenkinti bei paliko galioti skundžiamÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, kadangi jis priimtas tinkamai neįsigilinus į situacijÄ . Nevertino aplinkybės, jog Administracija 2015 m. balandžio mėn., iÅ¡davė jo žmonai V.

A. V. įsirengti namų valdoje kelio ženklÄ â€žNeįgalus“ ir jai nereikėjo Å¡io kelio ženklo įrengimo suderinti su policija bei suinteresuotais asmenimis. Laikosi nuomonės, jog jo atvejis yra analogiÅ¡kas V. A. V. atvejui. PaaiÅ¡kino, jog ketina įrengti kelio ženklÄ bendrojo naudojimo kieme, o tai nepažeis kitų asmenų teisių. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra valstybinė žemė, todėl akivaizdu, kad yra bÅ«tinas žemės patikėtinio – Klaipėdos miesto savivaldybės, o ne suinteresuotų asmenų sutikimas.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, jog sutinka su Komisijos 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendime nurodytomis aplinkybėmis, laikosi nuomonės, kad jis yra pagrįstas bei teisėtas. Palaiko savo pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ 2018 m. liepos 19 d. atsiliepime, kuris yra pateiktas Komisijai. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas kelio ženklÄ â€žNeįgalusis“ siekia įsirengti jų bendro naudojimo kiemo dalyje, o tai trukdytų jiems naudotis bendru gyvenamojo namo kiemu. Teigia, kad nėra pareiÅ¡kėjui davę sutikimo įsirengti kelio ženklÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 12 d. raÅ¡to Nr. (31.1)RS2-553 „Dėl neiÅ¡spręsto klausimo“, kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sirengti kelio ženklÄ bendro naudojimo kiemo dalyje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje teikiamais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas L. V. 2018 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sirengti kelio ženklÄ â€œNeįgalusis” bendro naudojimo teritorijoje prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakydama į šį praÅ¡ymÄ , atsakovė 2018 m. gegužės 22 d. raÅ¡te Nr. (31.1)RS2-461 „Dėl kelio ženklo įrengimo“ nurodė, jog naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tvarka tarp jo žemės sklypo naudotojų nustatyta 2016 metų teismo sprendimu.

Pažymėjo, kad siekiant atlikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omus veiksmus bendro naudojamo žemės sklypo dalyje, kelio ženklo įrengimo schema turi bÅ«ti suderinta su žemės sklypo naudotojais ir policija. PareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 24 d. pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių, praÅ¡ydamas priimti sprendimÄ dėl leidimo jam įsirengti kelio ženklÄ â€œNeįgalusis” iÅ¡davimo. Atsakydama į šį praÅ¡ymÄ , Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. birželio 12 d. raÅ¡te Nr. (31.1)RS2-553 „Dėl neiÅ¡spręsto klausimo“ iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir minėtame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 22 d. raÅ¡te Nr. (31.1)RS2-461 „Dėl kelio ženklo įrengimo“, teigdama, kad 2016 m. teismo sprendimu nustatyta gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvenamojo namo kiemo naudojimosi tvarka.

Viena namo kiemo dalis yra privati, o kita – bendro naudojimo. Gyvenamajame name gyvena dvi Å¡eimos, kurios abi turi teisę naudotis bendrojo naudojimo kiemu ir Administracijos tikslas nėra gerinti vienų gyventojų gerbÅ«vio kitų gyventojų sÄ skaita. Pabrėžiama, kad siekiant bendro naudojimo kiemo dalyje įrengti kelio ženklÄ â€žNeįgalusis“ bÅ«tina suderinti kelio ženklo įrengimo schemÄ su gyvenamojo namo bendraturčiais bei policijos įstaiga. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra apibrėžta skundo sÄ voka, nustatant, jog skundas – asmens raÅ¡ytinis kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir praÅ¡oma juos apginti.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo 2018 m. gegužės 24 d. raÅ¡ytinio kreipimosi į atsakovÄ turinį, Å¡is pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinis kreipimasis pripažintinas skundu pagal VAÄ® 2 straipsnio 15 dalį, nes pareiÅ¡kėjas minėtame raÅ¡ytiniame kreipimesi iÅ¡ esmės akcentuoja savo teisių pažeidimÄ dėl to, kad jam nebuvo iÅ¡duotas leidimas įrengti kelio ženklÄ . VAÄ® 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundai dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami Å¡io įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje yra įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios administracinę procedÅ«rÄ . VAÄ® 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedÅ«ra – pagal šį įstatymÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundÄ apie vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytÄ asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ ir priimant dėl to administracinės procedÅ«ros sprendimÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjo ginčijamas atsakovo raÅ¡tas turi bÅ«ti vertinamas, kaip administracinės procedÅ«ros sprendimas. VAÄ® 36 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo turi teisę apskųsti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ administracinės procedÅ«ros sprendimÄ savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo kreipėsi į KomisijÄ , praÅ¡ydamas panaikinti minėtÄ sprendimÄ ir įpareigoti atsakovę tenkinti jo 2018 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymÄ .

Komisija iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nusprendė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Komisija sprendime pažymėjo, jog remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ir suinteresuoti asmenys yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendraturčiai. Prie Å¡ios namų valdos suformuotas valstybei priklausantis 0,1019 ha ploto žemės sklypas. Minėto žemės sklypo 0,0509 ha dalis 54 metams yra iÅ¡nuomota suinteresuotiems asmenims.

Taip pat 2016 m. kovo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-167-122/2016 ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1131-460/2016 buvo nustatyta valstybinio žemės sklypo naudojimosi tvarka. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčiu susitarimu. Komisijos nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas siekdamas įsirengti pageidaujamÄ kelio ženklÄ turi parengti kelio ženklo įrengimo schemÄ ir jÄ suderinti su žemės sklypo bendranaudotojais ir policija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmeniui kreipusis į teismÄ po to, kai ginčas buvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o sprendžia ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020). Vertinant pareiÅ¡kėjo ginčijamų aktų teisėtumÄ akivaizdu, kad turi bÅ«ti vertinamos ir aplinkybės, kurios susijusios su pareiÅ¡kėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojimosi turtu tvarka, kuri nustatyta teismų procesiniais sprendimais. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, registro Nr. 44/1763496, nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra suformuotas 0.1019 ha ploto valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis išrašo 7.2 punktu suinteresuoti asmenys yra sudarę valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kurios pagrindu jiems nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2069 m. vasario 13 d. buvo išnuomota 0,0509 ha ploto valstybinio žemės sklypo dalis. Taip pat išraše nurodyta, kad 2016 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-167-122/2016 ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1132-460/2016 buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka (išrašo 7.1 punktas).

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad suinteresuoti asmenys kreipėsi ieÅ¡kiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydami nustatyti valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendime nurodė, jog suinteresuoti asmenys teismui pateikė UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planÄ , kuriame nurodyta ilgalaikė nusistovėjusi žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Plane žemės sklypas padalintas į 3 dalis ir pažymėtas simboliais „A“, „B“ ir „C“. Sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“ naudojasi A. A. bei J. A., o sklypo dalimi pažymėta indeksu „C“ – pareiÅ¡kėjas. Raide A žemės sklypo plane yra pažymėtas bendro naudojimo kiemas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo nuspręsta, jog suinteresuotiems asmenims priskiriama naudotis žemės sklypo 345 kv. m. ploto dalimi, pažymėta indeksu „B“, o pareiÅ¡kėjui priskiriama naudotis 345 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“.

Teismas sprendimu atmetė kaip nepagristÄ suinteresuotų asmenų ieÅ¡kinio dalį, kuria buvo praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „A“ naudojimo tvarkÄ . Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovų bei atsakovų apeliacinius skundus 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir nustatė, kad A. A. bei J. A. bei pareiÅ¡kėjui priskirta bendrai naudotis UAB „Vakarų valda“ žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo 329 kv. m. dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurioje pareiÅ¡kėjui priklausanti valdyti žemės sklypo dalis Å¡iame užstatytame ir bendrai naudojamame plote yra 165 kv. m., o suinteresuotiems asmenims priklausanti naudotis žemės sklypo dalis – 164 kv. m.

Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo ir proceso Å¡alims sukelia teisines pasekmes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 2 dalimi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ bei bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡skirtinai naudojasi žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „C“, o suinteresuoti asmenys – žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“.

Žemės sklypo plane indeksu „A“ yra pažymėtas valstybinis žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatytas kaip bendrojo naudojimo kiemas, kurio 165 kv. m. pločio dalį valdo pareiÅ¡kėjas, o 165 kv. m. dalį valdo suinteresuoti asmenys. Remiantis minėtomis aplinkybėmis akivaizdu, kad teritorija, kurioje pareiÅ¡kėjas siekia įrengti kelio ženklÄ â€žNeįgalusis“ yra valstybinė žemė, kuri yra nustatyta kaip bendro naudojimo kiemas.

Nagrinėjamu atveju ginčo teritorijos savininkas yra Lietuvos valstybė, tačiau bendrosios teismų kompetencijos sprendimais buvo nustatyta, jog Å¡iuo žemės sklypu naudojasi abu gyvenamojo namo gyventojai, todėl ginčui aktualus bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. CK 4.72 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kol ginčas bus iÅ¡spręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, jog žemės sklypas, pažymėtas indeksu „A“ privalo bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendru proceso Å¡alių sutarimu, o iÅ¡kilus nesutarimams tarp bendraturčių, teismas turi teisę nustatyti Å¡io objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkÄ .

Akivaizdu, kad atsakovė pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog siekiant įrengti kelio ženklÄ bendro naudojimo kieme asmuo turi imperatyviÄ pareigÄ gauti bendraturčio sutikimÄ . Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad A. A. ir J. A. pareiÅ¡kėjui bÅ«tu davę sutikimÄ Ä¯rengti kelio ženklÄ . Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir J. A. CK 4.75 straipsnio 1 dalis aiÅ¡kiai numato, jog objekto bendrų naudotojų ginčus sprendžia teismas, o ne vietos savivaldos institucijos.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija nuo 2018-04-02 iki 2018-07-16) 3 straipsnio 1 dalis teigia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo virÅ¡enybės principu. Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtÄ darytina iÅ¡vada, jog atsakovė neturi teisės savarankiÅ¡kai spręsti ginčus, kilusius tarp asmenų dėl bendrojo objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo. Administracijai pareiÅ¡kėjui iÅ¡davus leidimÄ Ä¯rengti kelio ženklÄ â€žNeįgalusis“ be trečiųjų asmenų sutikimo bÅ«tų pažeistas įstatymo virÅ¡enybės principas. PareiÅ¡kėjas skunde akcentuoja, jog atsakovės atsisakymas jam iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sirengti kelio ženklÄ â€žNeįgalusis“ prieÅ¡tarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai.

Neįgaliųjų teisių konvencijos 20 straipsnis teigia, kad valstybės, Å¡ios Konvencijos Å alys, imasi veiksmingų priemonių, kad užtikrintų kuo savarankiÅ¡kesnį neįgaliųjų mobilumÄ , įskaitant Å¡ias priemones:

a) sudaryti sÄ lygas neįgaliųjų mobilumui tokiais bÅ«dais ir tokiu laiku, kuriuos jie patys pasirenka, ir už prieinamÄ kainÄ ;

b) sudaryti sÄ lygas neįgaliesiems gauti kokybiÅ¡kas mobilumÄ palengvinančias priemones, įrenginius, pagalbines technologijas ir pagalbininkų bei tarpininkų pagalbÄ , įskaitant galimybę jais pasinaudoti už prieinamÄ kainÄ ;

c) organizuoti mobilumo gebėjimų mokymÄ neįgaliesiems ir specializuotam personalui, dirbančiam su neįgaliaisiais;

d) skatinti, kad įmonės, gaminančios mobilumÄ palengvinančias priemones, įrenginius ir pagalbines technologijas, atsižvelgtų į visus neįgaliųjų mobilumo aspektus. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu valstybė turi prievolę imtis veiksmingų priemonių, jog bÅ«tų užtikrintas kuo savarankiÅ¡kesnis neįgalių asmenų mobilumas, tačiau nesuteikia jiems privilegijų ginčuose su kitais asmenimis. Kaip ir sprendime nurodė Komisija, pareiÅ¡kėjas neturi sunkumų patekdamas į savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tačiau nori iÅ¡spręsti parkavimo problemÄ bendrojo naudojimo kieme.

Teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad Administracijai atsisakius be suinteresuotų asmenų sutikimo iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯sirengti kelio ženklÄ bendro naudojimo kieme buvo pažeisti Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimai. PareiÅ¡kėjas skunde atkreipia dėmesį, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas teises aktų normomis. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi bÅ«ti motyvuotos.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015). Individualiu administraciniu aktu turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl bÅ«tina reikalavimÄ ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiÅ¡kias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiÅ¡kumo reikalavimas) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015). Tačiau akcentuotina, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trÅ«kumu tais atvejais, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei prieÅ¡ingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybÄ , bet ir ginčui persikėlus į teismÄ atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Analizuojant skundžiamo sprendimo turinį matyti, jog jame yra iÅ¡dėstomos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjo 2018 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymÄ ir 2018 m. gegužės 24 d. pakartotinai teiktÄ praÅ¡ymÄ bet sprendime nėra nurodomos konkrečios teisės aktų normos. Tačiau įvertinus visumÄ aukščiau Å¡iame sprendime nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas iÅ¡ esmės atitiko VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi jis savo turiniu iÅ¡ esmės yra teisingas, o formalÅ«s sprendimo trÅ«kumai nesutrukdė pareiÅ¡kėjui nei suvokti jo turinio, nei realizuoti savo teisę į teisėtų interesų gynybÄ , todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo vien dėl formalaus individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų pažeidimo.

ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Ä®vertinus minėtų aplinkybių bei bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nenustačius Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 3R2-48 (AG2-32/16-2018) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. (31.1) RS2-553 „Dėl neiÅ¡spręsto klausimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiÅ¡kėjo L.

V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 12 d. sprendimÄ Nr. (31.1) RS2-553 „Dėl neiÅ¡spręsto klausimo“, netenkinami ir iÅ¡ Å¡io skundo reikalavimo reiÅ¡kiami iÅ¡vestiniai skundo reikalavimai įpareigoti atsakovę tenkinti jo praÅ¡ymÄ ir leisti įsirengti kelio ženklÄ â€žNeįgalusis“ be trečiųjų suinteresuotų asmenų A. A. ir J. A. sutikimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo L. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas