2013-07-25 Nr. AB-3902-3-61-3-01895-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A662-1435/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01895-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2; 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovui Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. A. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) viršininko 2012 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 39-TE-21 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Paaiškino, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Pareiškėjos manymu, Lietuvos kelių policijos tarnybos 2012 m. birželio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 39-IS-12 (toliau – ir Išvada) nebuvo nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nesurinkti visi įrodymai, patvirtinantys jos kaltę, nepatikrintos su tiriamu nusižengimu susijusios aplinkybės, o išvados suformuotos nelogiškai.

Pareiškėjai buvo skirta nuobauda už skundų nepersiuntimą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Vilniaus AVPK). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai priešinga tarnybos interesams veika padaroma neveikimu, neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis ir asmuo negali atsakyti už neveikimą, jeigu suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalėjo. Pareiškėja paaiškino, kad gavusi R. K. skundus, 2012 m. sausio 30 d.

Tarnybos viršininko G. A. vardu parengė tarnybinį pranešimą Nr. 39-PR5-35, kuriame siūloma skundus persiųsti Vilniaus AVPK. Kartu pareiškėja parengė atsakymą R. K., kad jo skundai bus persiunčiami Vilniaus AVPK. Skundai su tarnybiniu pranešimu buvo išvežti į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), kad pritartų generalinio komisaro pavaduotojas R. P., nes tik jam pritarus skundai galėjo būti išsiųsti į Vilniaus AVPK. Pažymėjo, kad niekur nebuvo pažymėta, kada raštinės darbuotoja skundus su tarnybiniu pranešimu parvežė iš Departamento.

Pareiškėja nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. vasario 24 d. sirgo, vėliau gulėjo ligoninėje. Išvadoje konstatuota, kad raštų rengėjai patys privalo domėtis skundų tyrimo ir siunčiamų raštų eiga, tačiau nenurodyta, kokiu teisės aktu remiantis nustatyta tokia pareiga. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-797 patvirtinto Policijos departamento darbo reglamento (toliau – ir Departamento reglamentas) 80, 112.1 punktus, Bendrasis skyrius kontroliuoja visų gautų ir užregistruotų pavedimų vykdymą.

Pareiškėjos teigimu, tai, kad ji apie neįvykdytą raštą negavo jokios informacijos, galėjo ją suklaidinti. Be to, jos veikoje nebuvo tyčinių veiksmų. Esant daug raštų, paklausimų, skundų ir kitų darbų, nuolat domėtis jų eiga praktiškai neįmanoma, dėl šios priežasties yra įdiegta elektroninė raštų vykdymo kontrolės sistema. Skundų neišsiuntimas į Vilniaus AVPK, R. K. administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) bylos nagrinėjimui įtakos neturėjo, nes juose pateikti faktai buvo išnagrinėti anksčiau ir dėl jų atsakyta 2012 m. sausio 17 d. raštu Nr. 5-S-252.

Pareiškėjos manymu, Išvados siūlymas skirti jai tarnybinę nuobaudą, prieštarauja tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms ir yra neobjektyvus. Susidaro įspūdis, kad nuobaudą nuspręsta skirti atsižvelgus į tai, kad 2012 m. gegužės 31 d. apie 16.30 val. į Tarnybos Personalo grupę miesto telefonu skambino R. K., kuris išreiškė didelį nepasitenkinimą policijos sistema, teiravosi, kodėl vilkinamas tyrimas, skundėsi pareiškėja, kad nebūtų sukeltas naujas R. K. nepasitenkinimas. Išvadoje žodis „pastaba“ įrašytas Tarnybos viršininko pavaduotojo A. S. ranka. Pareiškėja nežino tokio atvejo, jog už tokią mažareikšmę klaidą kada nors būtų nubaustas bent vienas Tarnybos pareigūnas. Pareiškėjos manymu, priimant Įsakymą buvo atsižvelgta ir į tai, kad ji nėra profesinės sąjungos narė. Pareiškėja, remdamasi Policijos departamento 2010 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 5-S-2063, kuriame nurodyta, kad nagrinėjant asmenų skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų, netinkamai taikomas Viešojo administravimo įstatymas, o ne Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatos, abejoja, ar Išvadoje buvo teisingai nurodytas galimai pažeistas teisės aktas (Policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-218 patvirtintos Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos taisyklės (toliau – ir Departamento taisyklės)). I. A. manymu, skundų ji neprivalėjo persiųsti per 5 darbo dienas, o pagal Departamento reglamentą skundus buvo galima nagrinėti 30 dienų. Jos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo, o teisės aktas, kaip teisinis pagrindas nuobaudai skirti, yra iš viso netaikytinas jos atžvilgiu.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas dėl I. A. tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis nustatytos Tvarkos reikalavimų bei terminų, Išvada surašyta laikantis Tvarkos 20 punkto reikalavimų. Išdėstė Išvadoje nustatytas aplinkybes. Manė, kad pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poveikis, neatitinka tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad I. A. tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu, bei nurodyta, kokiais veiksmais šis neveikimas pasireiškė, tarnybinės atsakomybės klausimas už nustatytą tarnybinį nusižengimą buvo taikomas, nes patikrinimo metu nenustatyta jokių duomenų, kad I. A. dokumentų neišsiuntimas susijęs su nuo jos nepriklausančiomis objektyviomis aplinkybėmis. I. A. yra statutinė valstybės tarnautoja, susipažinusi su pareigybės aprašymu ir tarnybos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei savo atliekamomis funkcijomis, todėl nagrinėjant pareiškimus ir skundus, ji turi laikytis nustatytos tvarkos bei terminų, sekti savo atliekamų darbų eigą. Skundo teiginys, kad tarnybinis patikrinimas atliktas siekiant nubausti, yra neparemtas jokiais įrodymais, nes tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai, nustatytos visos aplinkybės, įrodymai, apklausti liudytojai, surinkta tarnybinį nusižengimą patvirtinanti dokumentacija. Skundo teiginiai yra pareiškėjos nuoskauda ir (ar) ambicijos, nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis. Tai, kad I. A. nėra profesinės sąjungos narė, jokios įtakos atliekamam tarnybiniam patikrinimui neturėjo, Išvadoje priimtas sprendimas (jo inicijavimas ir atlikimas) neturi jokio ryšio su pareiškėjos nedalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl tarnybinių funkcijų vykdymo metu jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, be to, I. A. charakterizuojama teigiamai, tarnybinių nuobaudų neturi, todėl atsižvelgiant į tai, jai ir buvo taikyta pati švelniausia Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pažymėjo, kad atskiros pareigos raštų rengėjams nustatyta nėra, tačiau pagal valstybės tarnautojams nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas. I. A. pagal atliekamas tarnybines funkcijas buvo pavestas pareiškimų ir skundų nagrinėjimas, todėl, nagrinėdama R. K. skundus ir priimdama sprendimą juos persiųsti, prijungti prie atliekamo tarnybinio patikrinimo, ji turėjo ne tik parašyti tarnybinį pranešimą persiųsti skundus, bet ir įsitikinti, kad skundai išsiunčiami laiku nepažeidžiant terminų. Be to, pati I. A. nurodo, kad policijos generalinio komisaro pavaduotojo pavizuotas tarnybinis pranešimas jai grąžintas nebuvo. Pagal Departamento taisyklių 25 punktą, vykdytojas pasilieka rengto rašto (dokumento) kopiją. Pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 39-V-121 „Dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos kelių policijos tarnybos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 78 punktą, kiekvieną darbo dieną Tarnybos darbuotojai raštinėje privalo patikrinti, ar jiems yra skirtų vykdyti arba susipažinti dokumentų. Šios nuostatos savaime suponuoja dokumento vykdytojo įsipareigojimą domėtis dokumentų išsiuntimu, todėl negavusi pavizuoto tarnybinio pranešimo dėl raštų persiuntimo, I. A. privalėjo pasidomėti dokumentų, kurie buvo paskirti jai vykdyti, sutvarkymu.

2012 m. sausio 23 d. R. K. skundai Nr. 5-AP-76 ir Nr. 5-AP-77, kurie rezoliucija buvo pavesti nagrinėti I. A., nagrinėjami nebuvo, jokia papildoma medžiaga, siekiant nustatyti galimus policijos pareigūnų pažeidimus, renkama nebuvo, jokie kiti veiksmai, siekiant patikslinti ar papildyti skundo informaciją, atliekami nebuvo. Pati I. A. savo paaiškinimuose nurodė, kad Vilniaus AVPK buvo jau atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl kitų R. K. skundų, todėl gavusi minėtus skundus ji 2012 m. sausio 30 d. parengė tarnybinį pranešimą, kuriame siūloma minėtus skundus persiųsti Vilniaus AVPK. Taigi nagrinėjamu atveju pagal Darbo reglamento nuostatas, kurias nurodo I. A., skundai nebuvo nagrinėjami, o I. A. priėmė sprendimą siūlyti skundus persiųsti ir jie turėjo būti persiunčiami, vadovaujantis Departamento taisyklių nustatytais terminais. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad teisės aktas, kaip teisinis pagrindas nuobaudai skirti, jos atžvilgiu yra iš viso netaikytinas. I. A. tarnybinė nuobauda skirta už tarnybinį nusižengimą, t. y. Departamento taisyklių 25 punkto reikalavimo pažeidimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko 2012 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 39-TE-21.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Tarnybos viršininko 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 39-V-69 patvirtinto Tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.12 punktą, Departamento taisyklių 1 punktą, Departamento taisyklių 25 punktą, kuriame nustatyta, kad prašymai ir skundai, kuriuos turi nagrinėti pavaldžios policijos įstaigos ar kitos institucijos, kompetentingos spręsti prašyme ar skunde išdėstytus klausimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo Policijos departamente datos persiunčiami nagrinėti šioms įstaigoms (vykdytojas pasilieka kopiją) ir apie tai pranešama asmeniui. Taigi pagal minėtas nuostatas, 5 darbo dienų terminas yra nustatytas persiųsti prašymus ir skundus gautus Departamente, o ne Tarnyboje. Nurodė Tarnybos viršininko 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 39-V-96 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Lietuvos kelių policijos tarnyboje taisyklių (toliau – ir Tarnybos taisyklės) 20 punktą, kuriame nustatyta, kad prašymai ir skundai, kuriuos turi nagrinėti kitos institucijos, kompetentingos spręsti prašyme ar skunde išdėstytus klausimus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuо jų gavimo Tarnyboje datos persiunčiami nagrinėti šioms įstaigoms (vykdytojas pasilieka kopiją) ir apie tai pranešama asmeniui. Taigi pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta remiantis netinkamai parinktu teisės aktu.

Pareiškėja skunde remiasi Departamento reglamento 80 punktu, pagal kurį Policijos departamento dokumentų valdymą vykdo ir už tai atsako Bendrasis skyrius, bei 112.1 punktu, pagal kurį Bendrasis skyrius kontroliuoja visų gautų ir užregistruotų Bendrajame skyriuje pavedimų vykdymo eigą ir terminus, kartą per savaitę įteikdamas atsakingam už pavedimo įvykdymą darbuotojui (toliau – vykdytojas) informacinį lapelį apie pavedimo vykdymo termino pabaigos artėjimą. Tačiau minėtos teisės aktų nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi tiek pareiškėja, tiek atsakovas sutinka, kad R. K. skundai Nr. 5-AP-76 ir Nr. 5-AP-77 su medžiaga buvo grąžinti iš Departamento į Tarnybą (tik neaišku, kada, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų), taigi galimas teisės aktų pažeidimas įvyko tvarkant dokumentus ne Departamente, o Tarnyboje, o minėtas reglamentas nustato Departamento darbo tvarką.

Darbo Tarnyboje tvarką nustato Darbo reglamentas, kurio 71 punkte nustatyta, kad Tarnybos raštvedybą tvarko Tarnybos raštinė. Pagal minėtą reglamentą, gauti dokumentai užregistruojami raštinėje ir pateikiami Tarnybos viršininkui ir (arba) Tarnybos viršininko pavaduotojui (74 p.), kurie skirdami dokumento vykdytoją, rašo rezoliuciją pirmajame dokumento lape; rezoliucijoje gali būti nurodomas užduoties įvykdymo terminas (75 p.). Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neįvykdė pareigos numatytos Darbo reglamento 78 punkte, pagal kurį kiekvieną darbo dieną Tarnybos darbuotojai raštinėje privalo patikrinti, ar jiems yra skirtų vykdyti ar susipažinti dokumentų. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad 2012 m. sausio 23 d. Departamente buvo gautas R. K. skundas, užregistruotas Nr. 5-AP-76, kuriame nurodyta, kad 2011 m. balandžio 8 d. R. K. paskambinus pasitikėjimo telefonu ir pasiskundus dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo inspektoriaus A. G. veiksmų, minėtam pareigūnui buvo pranešta apie skambutį ir ši informacija neliko konfidenciali. 2012 m. sausio 23 d. Departamente buvo gautas R. K. skundas, užregistruotas Nr. 5-AP-77, dėl to, kad pareigūnas A. G. 2011 m. balandžio 6 d. jam surašė protokolą Nr. 10P-839463-11 nesant administracinio teisės pažeidimo.

Abu 2012 m. sausio 23 d. R. K. skundai (t. y. Nr. 5-AP-76 ir Nr. 5-AP-77) 2012 m. sausio 27 d. rezoliucija buvo pavesti nagrinėti I. A.. I. A. Tarnybos viršininko G. A. vardu 2012 m. sausio 30 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 39-PR5-35 „Dėl R. K. skundų tyrimo“ Lietuvos policijos generaliniam komisarui S. S., kuriame atsižvelgusi į tai, kad R. K. 2012 m. sausio 23 d. skundai yra susiję su Vilniaus AVPK VTS atliekamu tarnybiniu patikrinimu, pasiūlė 2012 m. sausio 23 d. skundų nagrinėjimą baigti; apie priimtą sprendimą informuoti R. K.; skundus prijungti prie Vilniaus AVPK šiuo metu atliekamo tarnybinio patikrinimo; pavesti Vilniaus AVPK informuoti pareiškėją apie tarnybinio patikrinimo rezultatus.

I. A. policijos generalinio komisaro pavaduotojo R. P. vardu 2012 m. vasario 1 d. parengė raštą Nr. 5-S-451(452) R. K., kuriuo, atsakydama į jo 2012 m. sausio 23 d. skundus, pranešė, kad jo skundai yra persiunčiami Vilniaus AVPK prijungti prie tarnybinio patikrinimo medžiagos, kadangi juose pateikta informacija yra susijusi su Vilniaus AVPK VTS šiuo metu atliekamu tarnybiniu patikrinimu. 2012 m. vasario 1 d. R. P. pritarė 2012 m. sausio 30 d. tarnybinio pranešimo Nr. 39-PR5-35 siūlymams. Taigi nustatyta, kad 2012 m. sausio 23 d. R. K. skundai Nr. 5-AP-76 ir Nr. 5-AP-77 2012 m. sausio 27 d. rezoliucija buvo pavesti nagrinėti I. A., nenustatant pavedimo įvykdymo terminų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad I. A. 2012 m. sausio 23 d. R. K. skundus Nr. 5-AP-76 ir Nr. 5-AP-77 kartu su 2012 m. sausio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 39-PR5-35 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo R. P. vardu 2012 m. vasario 1 d. parengtu raštu Nr. 5-S-451(452) per Tarnybos raštinę išsiuntė į Departamentą Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo R. P. pritarimui. Byloje ginčas kilo dėl to, ar I. A. buvo pranešta apie tai, kad 2012 m. sausio 23 d. R. K. skundai Nr. 5-AP-76 ir Nr. 5-AP-77 su medžiaga grįžo iš Departamento.

I. A. 2012 m. gegužės 4 d. paaiškino, kad 2012 m. sausio 27 d. jai buvo pavesta išnagrinėti R. K. skundus, adresuotus policijos generaliniam komisarui S. S. (2012 m. sausio 23 d., reg. Nr. 5-AP-76 ir 5-AP-77). Vilniaus AVPK jau buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl kitų R. K. skundų. Gavusi skundus, 2012 m. sausio 30 d. Tarnybos viršininko G. A. vardu I. A. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 39-PR5-35, kuriame buvo siūloma minėtus skundus persiųsti Vilniaus AVPK. Kartu su tarnybiniu pranešimu ji parengė Departamento atsakymą R.

K. (2012 m. vasario 1 d. reg. Nr. 5-S-451 (452)), kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo skundai bus persiunčiami į Vilniaus AVPK. Skundai su tarnybiniu pranešimu ir atsakymu R. K. buvo išsiųsti į Departamentą, policijos generalinio komisaro pavaduotojo R. P. pritarimui, nes tik jam pritarus, ji galėjo persiųsti medžiagą į Vilniaus AVPK. R. P. pritarus, ji būtų parengusi Tarnybos raštą ir skundus su tarnybiniu pranešimu persiuntusi į Vilniaus AVPK. Ar Tarnybos raštinė grąžino jai medžiagą su R. P. pasirašytu sutikimu, ji neprisimena.

Tačiau neabejoja, kad gavusi tokią medžiagą, ji būtų parengusi raštą ir išsiuntusi skundus į Vilniaus AVPK. Taip buvo persiuntusi daug kitų R. K. skundų. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad visi R. K. skundai buvo persiųsti į Vilniaus AVPK. Pagal Departamente veikiančią skundų, pareiškimų, raštų vykdymo kontrolės sistemą, darbuotojai yra informuojami elektroniniu paštu apie neįvykdytus raštus. Elektroniniu paštu apie neįvykdytą raštą ji informuota nebuvo, todėl ši aplinkybė galėjo ją suklaidinti. Mano, kad įvyko nesusipratimas.

Ji labai stengiasi tinkamai atlikti jai paskirtus darbus ir negalėtų turėti tikslo minėtų skundų nepersiųsti. Taip pat paaiškino, kad iš viso jai buvo pavesta išnagrinėti 14 R. K. skundų ir prašymų: ji pati išnagrinėjo 4 skundus, 8 buvo persiųsti Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriui. Išaiškėjus, jog R. K. 2012 m. sausio 23 d. skundų (reg. Nr. 5-AP-76, 5-AP-77) Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius negavo, juos pavesta išnagrinėti Tarnybos vyriausiajam specialistui A. S.. Skunde (reg. Nr. 5-AP-76) pateikti faktai buvo išnagrinėti anksčiau ir buvo atsakyta R.

K. (2012 m. sausio 17 d., reg. Nr. 5-S-252). Tos pačios aplinkybės buvo nagrinėjamos ir Vilniaus AVPK, nes tą informaciją R. K. pranešė pasitikėjimo telefonu. Skunde (reg. Nr. 5-AP-77) R. K. nurodė, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. 2011 m. balandžio 6 d. surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą (Nr. 10P-839463-11), o tik vėliau skyrė autotechninę ekspertizę. Pareiškėjas klausia, kodėl pirma surašomas ATP protokolas, o tik po to ieškoma įrodymų.

Šias aplinkybes taip pat buvo išnagrinėjęs Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius atlikdamas tarnybinį patikrinimą (2012 m. kovo 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-12 ir 2012 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-80). I. A. paaiškino, kad R. K. skunduose nurodytos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos, todėl žala dėl nepersiųstų skundų jam nepadaryta.

Tarnybos raštinės raštvedė D. K. 2012 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 39-PR5-192 paaiškino, kad 2012 m. sausio 30 d. registravo išsiuntimui dokumentą Nr. 39-S-360 „Dėl R. K. skundo tyrimo“. Kadangi tekste buvo parašyta, jog persiunčiamas skundas ir pridedami du lapai, tai registruodama siunčiamą dokumentą taip ir padarė, t. y. pridėjo du lapus (Tarnybos 2012 m. sausio 26 d. skundas Nr. 39-AP-25), kurie buvo išsiųsti per raštinės posistemį. D. K. 2012 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 39-PR5-252 papildomai paaiškino, kad 2012 m. vasario 3 d. iš Departamento kanceliarijos atsivežė dviejų R.

K. skundų visą medžiagą (2012 m. sausio 23 d. reg. Nr. 5-AP-76 ir 2012 m. sausio 23 d. reg. Nr. 5-AP-77), šioje medžiagoje buvo Tarnybos viršininko G. A. tarnybinis pranešimas 2012 m. sausio 30 d. Nr. 39-PR5-35 su policijos generalinio pavaduotojo R. P. 2012 m. vasario 1 d. viza „Sutinku“. Taip pat medžiagoje buvo ir atsakymas pil. R. K. 2012 m. vasario 1 d. Nr. 5-S-451 (parengtas I. A.). Tarnybos raštinėje nustatyta tokia tvarka, kad apie gautus teikimus, tarnybinius pranešimus, atsakymus pareiškėjams iš Departamento su policijos generalinio komisaro ar generalinio komisaro pavaduotojų parašais (ar rezoliucijomis) informuojami rašto rengėjai.

Visi rengėjai patys turi domėtis savo raštų (skundų tyrimo) eiga ir nuolat teirautis, iki kol medžiaga įsegama į Tarnybos bylas. D. K. išsikvietė I. A. į raštinę ir parodė atsivežtus dokumentus (visą R. K. medžiagą Nr. 5-AP-76 ir 5-AP-77). I. A. pasitikslino, ar lydraštis į Vilniaus AVPK bus siunčiamas per raštinės posistemį. Jai buvo priminta, kad raštai be tokių priedų, kaip vairuotojo pažymėjimai, nuotraukos ir kt., siunčiami tik per raštinės posistemį. Be to, D. K. paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad pil.

R. K. buvo informuotas raštu 2012 m. vasario 1 d. Nr. 5-S-451 (452) (atsakymą R. K. išsiuntė Departamento kanceliarija), kad jo skundus (5-AP-76 ir 5-AP-77) I. A. persiunčia į Vilniaus AVPK, tai raštinės posistemyje iš būsenos skundas „Vykdomas“ buvo pakeistas į skundas „Įvykdytas“, nes pareiškėjui jau buvo atsakyta. Ką toliau darys skundą nagrinėjantis pareigūnas su skundo medžiaga po to, kai duodamas atsakymas pareiškėjui, sprendžia patys pareigūnai ir juos kontroliuojantys skyrių viršininkai. Raštinės darbuotojų funkcijos yra registruoti asmenų prašymus, skundus ir kontroliuoti, kad pareiškėjams atsakymai būtų išsiųsti per nustatytus terminus, o ne kontroliuoti darbuotojų raštuose planuojamų darbų įvykdymą.

Liudytojas A. S. parodė, kad skundai buvo parvežti iš Departamento. Pareiškėja turėjo pasiteirauti, ar gauti dokumentai. Į bylą medžiaga segama po įvykdymo, jeigu nesiteiraujama. Jeigu reikalas skubus, iš raštinės vykdytojui paskambindavo. Liudytoja D. K. parodė, kad nėra datos, kada medžiaga buvo atvežta į Departamentą. I. A. atvežtos medžiagos nepasiėmė, medžiaga buvo padėta į bylą. Byloje medžiaga gulėjo, kol atėjo pakartotinis K. skundas. Pareiškėja nepaprašė jai duoti skundų.

Pagal Statuto 1 straipsnio 6 dalį, tarnybinis nusižengimas padaromas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje A-678/2004. Tiek pareiškėja, tiek liudytojas A. S., tiek liudytoja D. K. parodė, kad nėra niekur užfiksuota, kada tiksliai K. skundai Nr. 5-AP-76 ir Nr. 5-AP-77 su medžiaga grįžo iš Departamento. Todėl teismas darė išvadą, kad nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėja I. A. buvo kokiu nors būdu informuota apie tai, kad skundai su medžiaga grįžo iš Departamento, laikytina, kad pareiškėja I. A. Tarnybos taisyklių 20 punkte nustatytos pareigos nustatytu terminu persiųsti skundus neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad nežinojo, jog skundai grįžo iš Departamento. Be to, laikyta, kad įrašo sistemoje pakeitimas iš skundas „vykdomas“ į skundas „įvykdytas“, nors realiai R. K. skundai dar nebuvo įvykdyti, galėjo suklaidinti pareiškėją ir tapo objektyvia kliūtimi I. A. domėtis skundų nagrinėjimo eiga, kaip tai numatyta Darbo reglamento 78 punkte. Pakankamai ilgas terminas (nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. balandžio 20 d., kai buvo gautas pakartotinis R. K. skundas, kurio pagrindu buvo atliktas pareiškėjos tarnybinis patikrinimas), per kurį pareiškėja nesidomėjo skundų eiga, pateisinamas tuo, kad ji nuo 2012 m. vasario 15 d. iki 2012 m. vasario 24 d. sirgo, vėliau atostogavo. Be to, kaip minėta, pakeitus įrašą elektroninėje sistemoje, buvo apsunkintos I. A. galimybės kontroliuoti skundų eigą. Teismas darė išvadą, kad I. A. veiksmuose nėra nei neatsargumo, nei aplaidumo požymių, kadangi nustatyta, jog ji neturėjo objektyvios galimybės laiku persiųsti R. K. skundų ir medžiagos. Todėl padaryta išvada, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta nesant jos kaltės, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą Įsakymą.

III. Atsakovas Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikė apeliacinį skundą (b. l. 106-108), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines ir netinkamai taikė materialines teisės normas, vertindamas faktines bylos aplinkybes padarė neteisingas išvadas. Teigia, jog teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, visiškai nevertino įsakymo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinio. Teismas konstatuodamas, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar pareiškėjai buvo pranešta apie tai, kad pareiškėjo R. K. 2012 m. sausio 23 d. skundai Nr. 5-AP-76 ir Nr. 5-AP-77 su medžiaga grįžo iš Departamento, netinkamai nustatė ginčo dalyką. Teismas ginčijamame sprendime visiškai netyrė pareiškėjai kaip tiesioginei rašto rengėjai tenkančios pareigos surinkti visas pagal teisės aktus reikiamas vizas ant teisės akto projekto (rašto) bei domėtis rašto eiga apimties. Teismas tinkamai nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėja nevykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundus, dėl ko padarė visiškai nepagrįstas išvadas.

Teismas sprendimą grindė prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais. Teismas visiškai nepagrįstai pripažino įrašo (iš „skundas vykdomas“ į „skundas įvykdytas“) pakeitimą dokumentų registracijos sistemoje svarbia priežastimi, sąlygojusia pareiškėjos veiksmus, kadangi pagal Policijos informacinės sistemos dokumentų registracijos posistemio nuostatus, patvirtintus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 5-V-610, pareiškėja nėra dokumentų registracijos posistemio naudotoja (naudotojo teisės suteiktos tik įstaigos raštinės darbuotojams, registruojantiems dokumentus), todėl neturint prieigos prie šios sistemos, įrašo pakeitimo aplinkybė niekaip negalėjo lemti pareiškėjos galimybės kontroliuoti jai tenkančios pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 3 d. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime pažymėjo, kad taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai.

Nustatant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėja dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo. Nagrinėjamu atveju konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai nurodyti motyvuojamoje išvadoje, surašytoje nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą.

Išvadoje pareiškėjos nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, pareiškėjos kaltę ir kt. Kaip matyti iš motyvuojamosios išvados turinio, tirta pareiškėjos kaltė bei jos forma dėl pareiškėjai inkriminuojamo nusižengimo, buvo analizuojamos tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys, aplinkybės ir padariniai, tirtos ir tarnybinę atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, nurodytos pažeistos teisės aktų nuostatos, nurodyta pažeidimo padarymo bei paaiškėjimo diena.

Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi nevertino visų apklaustų liudytojų parodymų, neišsamiai ir netinkamai vertino rašytinius įrodymus. Nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos prieštaringais parodymais. Teismas visiškai netyrė aplinkybės, kad visiems įstaigos darbuotojams žinoma aplinkybė, kad korespondencija tarp policijos įstaigų vežiojama du kartus per savaitę (raštinės darbuotojos parodymais – antradieniais ir penktadieniais). Teismas neteisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja jokia forma nebuvo informuota apie iš Departamento grįžusią korespondencija, dėl to teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo dalyko iš esmės, t. y. neanalizavo šalių skunde ir atsiliepime į skundą nurodytų teiginių dėl pareiškėjos padaryto nusižengimo sudėties požymių, dėl ko priėmė neteisingą ir naikintiną sprendimą.

Pareiškėja I. A. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 113-114) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visų apklaustų liudytojų parodymus ir tinkamai įvertino rašytinius įrodymus. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ji būtų informuota apie parvežtus iš Departamento dokumentus, kurie jai nebuvo įteikti. Mano, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 39-TE-21 „Dėl tarnybinės nuobaudos I. A. skyrimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta atsižvelgiant į Lietuvos kelių policijos tarnybos 2012 m. birželio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 39-IS-12, kurioje konstatuota, kad I. A. per nustatytus terminus nepersiuntusi skundų, pažeidė policijos generalinio komisaro 2008-04-29 įsakymu Nr. 5-V-218 patvirtintų Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos taisyklių 25 punkto nuostatas (prašymai, skundai, kuriuos turi nagrinėti pavaldžios policijos įstaigos ar kitos institucijos, kompetentingos spręsti prašyme ar skunde išdėstytus klausimus, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų gavimo Policijos departamente datos persiunčiami nagrinėti šioms įstaigoms (vykdytojas pasilieka kopiją) ir apie tai pranešama asmeniui).

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Už tarnybinius nusižengimus yra skiriama tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Tarnybinio patikrinimo metu dėl pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo tikrinama kaip ji atliko tarnybos pareigas, vykdydama Tarnybos viršininko pavedimą dėl R. K. skundų persiuntimo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pažymėtina, kad tiriant tarnybinį nusižengimą kiekvienu atveju būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Lietuvos kelių policijos tarnybos 2012 m. birželio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 39-IS-12 turinys teisėjų kolegijai suteikia pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėties klausimas išsamiai nebuvo tiriamas, apsiribota abstrakčiais ir formaliais teiginiais. Išvada iš esmės grindžiama Tarnybos raštvedės D. K. parodymais, kurie įrodymų vertinimo kontekste nelaikytini patikima ir pakankama informacija tarnybinio nusižengimo padarymo faktui patvirtinti. Byloje nepateikta daugiau jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad apie iš Policijos departamento parvežtus dokumentus buvo informuota I. A. ir kada jie buvo parvežti, taip pat nenustatyta, kas, kada ir kodėl iš Policijos departamento parvežtus dokumentus įsegė į bylą. Minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai ir tiksliai nėra nustatyta, ar būtent dėl pareiškėjos netinkamo pareigų atlikimo skundai nebuvo persiųsti nagrinėti Vilniaus vyriausiajam policijos komisariatui, t. y. trūksta inkriminuojamos veikos (neveikimo) aiškaus ir konkretaus pagrįstumo, kas rodo, jog padarytas nusižengimas nėra tinkamai ištirtas. Tai reiškia, kad nėra nustatytas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes byloje pateiktų įrodymų kontekste, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė ir įrodymus byloje vertino iš esmės tinkamai, teismo išvados, jog pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo, yra pagrįstos, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius