e06bf7d6-d0ac-45f8-b0cd-b7d5e915cf2a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja L. Aleknavičienė                               Civilinė byla Nr. 2A-207-124 /2011Teisėja E. Kavaliauskienė                  Teisminio proceso Nr. 2-07-3- 03657-2010-6                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 14.5.                          (S)                                                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                     N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                   Šiauliai, 2011 m. gegužės 24 d.

                                                                   Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Renatai Kovierei, Violetai Paskočinienei,dalyvaujant ieškovei L. A., atsakovo atstovui adv.

J. K.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Salduvės vieÅ¡butis“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4681-797/2010 pagal ieÅ¡kovės L. A. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Salduvės vieÅ¡butis“ dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo, ir n u s t a t ė :                    IeÅ¡kovė L. A. ieÅ¡kiniu (1 t., 1–4 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Salduvės vieÅ¡butis“ 6436,53 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 89,37 Lt delspinigių už prievolės termino pažeidimÄ , 5545,43 Lt vidutinio  darbo  užmokesčio dydžio kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2001 m. sausio 2 d. su UAB „Salduvės vieÅ¡butis“ pasirašė darbo sutartį Nr. 109, kurios pagrindu atsakovas ieÅ¡kovei suteikė darbo vietÄ bei mokėjo darbo sutartyje sulygtÄ atlyginimÄ , o ieÅ¡kovė įsipareigojo pagal darbo sutarties aptartas darbo sÄ lygas sÄ Å¾iningai dirbti. 2010-01-29 ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo jai pačiai praÅ¡ant. LR Darbo kodekso 141 str. 1 dalyje numatyta, kad darbdavys su atleidžiamu darbuotoju privalo atsiskaityti jo atleidimo dienÄ , tačiau atsakovas su ieÅ¡kove neatsiskaitė iki ieÅ¡kinio pateikimo.

Šį ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ konstatavo ir . LR Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus 2010-03-15 sprendime Nr. (4)SD-5029 dėl UAB „Salduvės vieÅ¡butis“ patikrinimo, t. y. atsakovas nesumokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio, bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, nesavalaikiai mokėjo atlyginimÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 straipsnio nuostatomis, ieÅ¡kovė paskaičiavo 89,37 Lt delspinigių.

Ä®statymas nustato pareigÄ darbdaviui atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ . TÄ dienÄ darbdavys privalo iÅ¡mokėti darbuotojui visas jam priklausančias su darbo santykiais susijusias pinigų sumas, taip pat darbdavys privalo nustatyta tvarka įforminti darbo sutarties nutraukimÄ . Vidutinio darbo užmokesčio už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovė laikė adekvačia sankcija, atitinkančia proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ .

Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo.           Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu ( 1 t., 286–293 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 5562,48 Lt vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , 89,37 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ 5651,85 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. 2010-05-14 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 182,15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Priėmė ieÅ¡kovės L. A. reikalavimo dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo atsisakymÄ ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 2001-01-02 dirbo UAB ,,Salduvės vieÅ¡butis“ finansininke. Darbo sutartis nutraukta 2010-01-29 pagal DK 127 str. 1 d. Dėl nesumokėto atlyginimo ieÅ¡kovė 2010-02-17 kreipėsi į valstybinę darbo inspekcijÄ , kuri 2010-02-26 pateikė atsakovui reikalavimÄ paÅ¡alinti padarytus pažeidimus iki 2010-03-26. Reikalavime buvo nustatyti pažeidimai, kad neatsiskaityta su L.

A. jos atleidimo dienÄ , už neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį turi bÅ«ti mokami delspinigiai, neiÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Kadangi neiÅ¡mokėtÄ 6436,53 Lt darbo užmokestį atsakovas ieÅ¡kovei sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.Darbo kodekso 141 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad buvo susitarimas su ieÅ¡kove, jog su ja atsiskaitys per 6 mėnesius ir ieÅ¡kovė sutiko. RaÅ¡ytinio susitarimo nepateikė. Tokį susitarimÄ buvus, atsakovas įrodinėjo liudytojų parodymais: R. B., liudytojo direktoriaus K. V. parodymais, kuris patvirtino, kad atlyginimus moka per bankÄ , buhalterė atlyginimų pasiimti pati negali, yra sutartis su banku, pavedimų niekas nepasiraÅ¡o, jis kaip direktorius pasiraÅ¡o bankinius dokumentus. Jei sÄ skaitoje trÅ«ksta pinigų, tai visiems darbuotojams padalinama, o jei nėra pinigų, buhalteris sprendžia.

IeÅ¡kovės atleidimo dienÄ neatsiskaitė tik todėl, kad nebuvo pinigų, dėl ko susitarė, kad mokės per pusę metų. Liudytoja R. D. parodė, kad dirba pas atsakovÄ administratore, buvo sudaryta komisija finansininkės dokumentų perėmimui ir ieÅ¡kovė paprašė direktoriaus iÅ¡mokėti 500 Lt, direktorius leido ir ji iÅ¡simokėjo. Patvirtino, kad ji, dirbdama buhaltere, gali atlikti pavedimÄ , bet reikia pasikonsultuoti su direktoriumi. Liudytoja negalėjo patvirtinti, kada Å¡alys sutarė iÅ¡mokėti pirmÄ iÅ¡mokÄ , ji pokalbį girdėjo tik labai trumpai, gal apie 5-6 mėnesius kalbėjo, ieÅ¡kovė su atsiskaitymu vėliau sutiko.

Taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡simokėjo atlyginimo, nes nebuvo pinigų. Teismas konstatavo, kad pateikdamas atsiliepimÄ , atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas dėl to, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia pridedamais dokumentais, kurių nuoraÅ¡us patvirtino advokatas T. U., kuris nėra sudaręs susitarimo su ieÅ¡kove, dėl ko atsakovas UAB ,,Salduvės vieÅ¡butis“ kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl dokumentų klastojimo ir dėl ko turėtų civilinė byla bÅ«ti stabdoma; o taip pat dėl to, kad ieÅ¡kovei yra sumokėta ieÅ¡kinyje nurodyta suma, o nesant pagrindinės prievolės, atmestinas ir reikalavimas dėl delspinigių, 5545,43 Lt kompensacijos priteisimo bei procesinių palÅ«kanų priteisimo.Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį net neužsiminė, jog buvo susitarimas su ieÅ¡kove atsiskaityti vėliau.

Atsiliepime atsikirsta į kiekvienÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ , todėl atsakovo motyvÄ , kad atsiliepime neužsiminė apie susitarimÄ , nes laikė, kad suklastoti prie ieÅ¡kinio pateikti priedai, teismas laikė nepagrįstu. Apie buvusį susitarimÄ atsiskaityti vėliau, nėra pateikta ir atsakovo atsakyme Valstybinei darbo inspekcijai. Teismas liudytojų R. D. ir R. B. parodymus vertino kritiÅ¡kai, nes jos yra pavaldžios atsakovui. Sprendė, kad jų bei liudytojo K. V. parodymus dėl susitarimo atsiskaityti vėliau, paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (atsiliepimas, atsakymas VDI, kreipimasis į VDI).

Tokia atsakovo pozicija atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu, net nebuvo nurodyta atsiliepime ir todėl teismas tai vertino kaip atsakovo sugalvotÄ versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. IeÅ¡kovė nutraukė darbo sutartį, bet kito darbo nebuvo susiradusi, Å¡iuo metu yra darbo biržos įskaitoje, todėl toks susitarimas, kad darbo užmokestis bÅ«tų sumokamas per pusę metų, neturint naujo darbo, ir negalėjo bÅ«ti sudarytas, nes bÅ«tų prieÅ¡taraujantis logikai bei neprotingas. Teismas laikė, jog atsakovas neįrodė tarp Å¡alių buvus susitarimÄ iÅ¡mokėti darbo užmokestį vėliau.

Atsakovas nurodė, kad pati ieÅ¡kovė kalta, kad laiku nebuvo iÅ¡mokėtas atlyginimas jai pačiai, nes ieÅ¡kovė, bÅ«dama finansininke, turėjo galimybę pervesti pinigus ir iÅ¡simokėti sau atlyginimÄ . Teismas konstatavo, kad tokį atsakovo argumentÄ paneigia liudytojų R. B., R. D. ir I. M. parodymai.Vyriausiojo finansininko pareiginių nuostatų 21 p. numatyta, jog dokumentai, pagal kuriuos iÅ¡duodamos finansinės lėšos, turi bÅ«ti pasiraÅ¡yti įmonės vadovo, apie tai informuojant vyr. finansininkÄ .

Vyr. finansininkas taip pat privalo vykdyti įmonės direktoriaus nurodymus, susijusius su pavestomis pareigomis (25.5 p.), o 28.1 p. numato vyr. finansininkui teisę gauti informacijÄ ir įgaliojimus naudotis resursais, reikalingais funkcijų atlikimui. Taigi, nuostatuose numatyta, jog bet koks finansinių lėšų judėjimas buvo galimas tik pasiraÅ¡ius direktoriui, tačiau byloje nustatyta, kad bendrovėje buvo taikoma kita tvarka, t. y. žodinis direktoriaus sutikimas. Tai, kad be direktoriaus sutikimo ar pritarimo nebuvo galima veikti savarankiÅ¡kai ir vyr. finansininkė negalėjo viena pati spręsti atlyginimų mokėjimo klausimo, patvirtina byloje ir liudytojos R.

D., kuri patvirtino, kad kai direktorius leido, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta 500 Lt, I. M. parodymai, taip pat ir liudytojo R. T. parodymai, kad pas direktorių kabinete buvo sprendžiami klausimai, su kuo atsiskaityti ir kiek mokėti tiek tiekėjams, tiek ir darbuotojams. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad buvo uždelsta atsiskaityti dėl ieÅ¡kovės kaltės. Darbo kodekso 141 str. 3 d. numato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad 5545,43 Lt suma susidaro paskaičiavus nuo atleidimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2010-05-04. Teismas patikslino, kad nustatant vidutinį darbo užmokestį 84,28 Lt už 66 darbo dienas tai sudaro 5562,48 Lt, o ne 5545,43 Lt. Pagal Socialinės apsaugos ministerijos 2009-01-27 įsakymÄ Nr. AI-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ delspinigių dydis patvirtintas 0,07 proc. ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje teismas tenkino. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. iÅ¡ atsakovo priteistos 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2010-05-14 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas UAB „Salduvės vieÅ¡butis“ apeliaciniu skundu (2 t., 4–11 b. l.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ Â ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti, arba pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ , sumažinant priteistÄ vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ iki 5 562,48 Lt ir atmetant reikalavimÄ priteisti 89,37 Lt delspinigių, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, arba bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

A. atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo susitarta, jog bus atsiskaityta per 6 mėnesius ir ieÅ¡kovė sutiko. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad tokia atsakovo pozicija yra sugalvota versija, stengiantis iÅ¡vengti atsakomybės, yra netinkamas ir prieÅ¡taraujantis byloje esantiems įrodymams. IÅ¡ atsakovės 2010 03 25 raÅ¡to Nr. 17, raÅ¡yto Valstybinei darbo inspekcijai matyti, kad atsakovė nurodo, jog L.

A. darbo užmokestis bus mokamas dalimis, o liudytojas K. V. patvirtino, kad dėl vėlesnio atsiskaitymo su ieÅ¡kove susitarė žodžiu. IeÅ¡kovė 2010-09-15 teisme patvirtino, jog buvo tartasi su ieÅ¡kove dėl mokėjimo atidėjimo ir tikėjosi, kad su ja atsiskaitys per savaitę, t. y. principinis momentas, kad dėl vėlesnio atsiskaitymo apskritai buvo tartasi su ieÅ¡kove, tai teisme patvirtino ir pati ieÅ¡kovė. L. A. iÅ¡ darbo buvo atleista jos praÅ¡ymu, iÅ¡ bendrovės išėjo geranoriÅ¡kai, nesipyko, o dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iki teismo į atsakovę raÅ¡tu net nesikreipė, kas tik papildomai patvirtina tÄ faktÄ , jog toks susitarimas buvo.2.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojų K. V., R. B., R. D. ir R. T. parodymų, ir net ieÅ¡kovės pakviestos liudytojos I. M. parodymų, kuri taip pat patvirtino, jog kai ji išėjo iÅ¡ darbo, su ja atsiskaitė per 3 mėnesius, kad visiems iÅ¡einantiems iÅ¡ darbo buvusiems darbuotojams jiems priklausantis darbo užmokestis bÅ«davo iÅ¡mokamas vėliau, pagal žodinį susitarimÄ , o tuos mokėjimus ir atliko bÅ«tent pati ieÅ¡kovė. Tokia praktika bendrovėje jau buvo nusistovėjusi ir ieÅ¡kovei buvo žinoma, kas taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog toks susitarimas su ieÅ¡kove tikrai buvo.3.

IeÅ¡kovė teisme pati patvirtino, kad atliekant pavedimus elektroniniu bÅ«du, direktoriaus paraÅ¡o nereikėjo, o užtekdavo tik jos paraÅ¡o. Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja R. D. bei K. V.. Liudytojas K. V. teisme patvirtino, kad jis į buhalterės reikalus nesikiÅ¡o, yra sutartis su banku, tai atlyginimo dienÄ buhalteris perveda pinigus, turi teisę tai daryti be direktoriaus paraÅ¡o, o į savo sÄ skaitÄ ieÅ¡kovė persivesti pinigus galėjo. Direktorius nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio gulėjo ligoninėje, taigi L.

A. pavedimu galėjo sau iÅ¡simokėti darbo užmokestį, todėl nesuprantama kodėl ji to nepadarė. IeÅ¡kovė neiÅ¡simokėjo darbo užmokesčio dėl savo pačios kaltės, dėl ko ir reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.4. IeÅ¡kovė iÅ¡ darbo buvo atleista 2010-01-29, todėl iki 2010-05-04 susidaro tik 64 darbo dienos, todėl vien Å¡iuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir teismo priteista 5 562,48 Lt vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos suma mažintina iki 5 393,92 Lt, kas taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ atsakovės atžvilgiu bei Å¡aliÅ¡kÄ surinktų įrodymų vertinimÄ .5.

IeÅ¡kovės reikalavimo priteisti delspinigius teismas net nemotyvavo. Kadangi ieÅ¡kovė reikalavimo dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio atsisakė, teismas bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė, todėl ieÅ¡kovei atsisakius pagrindinės prievolės, negali bÅ«ti tenkinama ir papildoma. Atsižvelgiant į tai, kad su ieÅ¡kove buvo susitarta dėl vėlesnio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo, į tai, kad darbo užmokesčio ieÅ¡kovė neiÅ¡simokėjo dėl savo kaltės, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas bei keistinas ir Å¡ioje dalyje.6.

Kadangi ieÅ¡kovė reikalavimo dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio atsisakė, teismas bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė, tai Å¡ioje dalyje atitinkamai atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės, atsakovo naudai.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ (2 t., 21–24 b. l.) ieÅ¡kovė L. A. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovas laiku neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei darbo užmokesčio už 2009 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, dėl ko, vadovaujantis DK 207 str. nuostatomis, darbdaviui atsiranda pareiga mokėti įstatymo nustatytus delspinigius už su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų pavėluotÄ mokėjimÄ . Delspinigių dydį, mokėjimo sÄ lygas reglamentuoja Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymas.

Tiek pareiga darbdaviui laiku sumokėti darbuotojui atlyginimÄ , tiek ir atsakovo pareiga sumokėti įstatyme nustatyto dydžio delspinigius, atsirado Å¡alims bÅ«nant darbo santykiuose, kurie yra reguliuojami Darbo kodekso normomis. Todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atsirado DK 207 straipsnio pagrindu, o atsakovo argumentas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių, vadovaujantis nurodytomis civilinės teisės normomis Å¡ioje byloje visiÅ¡kai netinka, yra nelogiÅ¡kas ir teisiÅ¡kai nepagrįstas.2. Jeigu yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytÄ pareigÄ ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo laikÄ .

Todėl pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 5562,26 Lt. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo.             3. Atsakovo iÅ¡reikÅ¡tas argumentas, kad su ieÅ¡kove buvo susitarta dėl vėlesnio atsiskaitymo, neturi jokio pagrindo, yra melagingas ir neatitinka tikrovės. Tai atsakovo gynybinė pozicija, atsiradusi tik teisminio nagrinėjimo metu, todėl vertintina kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės už pavėluotus mokėjimus.

Jokio susitarimo dėl vėlesnių mokėjimų nebuvo sudaryta, nes kitu atveju tikrai ieÅ¡kovė nebÅ«tų kreipusis į Valstybinę darbo inspekcijÄ , o vėliau į teismÄ .             4. Ta aplinkybė, kad dalies ieÅ¡kinio reikalavimo ieÅ¡kovė atsisakė, nes atsakovas sumokėjo neiÅ¡mokėto atlyginimo įsiskolinimÄ , neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės atlyginti patirtas bylinėjimosi laidas. NeiÅ¡mokėtas 6434,53 Lt atlyginimas buvo sumokėtas jau po ieÅ¡kinio pateikimo teismui.

Apie bylos sudėtingumÄ pasakytina tai, kad ieÅ¡kovei teko analizuoti atsakovo pateiktus buhalterinius dokumentus, kurių kiekis buvo pakankamai didelis ir kurių teisingam įvertinimui teko gilintis į specifinę finansinės apskaitos sritį, analizuoti pateiktÄ kasos knygos, bankinių iÅ¡rašų informacijÄ , apibendrinti ir susieti gautÄ informacijÄ su bylos dalyku ir Å¡iame kontekste atitinkamai jÄ Ä¯vertinti. Atsakovo pateiktų dokumentų įvertinimas reikalavo atitinkamų specialiųjų žinių, suponavo priežastis atsirasti didesnėms laiko ir darbo sÄ naudoms pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose.

Kita vertus, patirtos iÅ¡laidos atsirado tik dėl atsakovo kaltės, kurios jis atkakliai nenori pripažinti ir taip vengia atsakomybės.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje ginčas kilęs dėl to, kad darbdavys atsakovas UAB „Salduvės vieÅ¡butis“ 2010-01-29 d. atleisdamas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovę, kuri dirbo pas atsakovÄ vyr. finansininke, uždelsė atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja ieÅ¡kove L.

A., kaip to reikalauja DK 141 str. 2 d., todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ . Taip pat ieÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius už nesavalaikį atlyginimo mokėjimÄ iki atleidimo iÅ¡ darbo už laikotarpį 2009-11-23 iki 2010-01-29. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį ir pripažino, kad atsakovas pažeidė Darbo kodekso normas.DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Byloje pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu konstatuota, kad atsakovas (darbdavys) nesilaikė nurodytų įstatymo nuostatų. DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo laikÄ . Å ioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ .

Teismas, priteisdamas iÅ¡ darbdavio darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , turi nustatyti priežastis, dėl kurių visiÅ¡kas atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju buvo uždelstas, ar buvo kitoks susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo. IeÅ¡kovė dirbo pas atsakovÄ vyr. finansininke. Atsakovas teigia, kad atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo buvo susitarta dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, be to, ieÅ¡kovė turėjo galimybę ir galėjo pati sau iÅ¡simokėti atlyginimÄ tiek iki atleidimo iÅ¡ darbo, tiek atleidimo iÅ¡ darbo metu.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , nustatė, kad atsakovas uždelsė atsiskaityti ne dėl ieÅ¡kovės kaltės. Nors atsakovas teigė, kad su ieÅ¡kove buvo žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos su ieÅ¡kove pakeitimo, tačiau Å¡io savo teiginio nepagrindė leistinais įrodymais, taip pat nepagrindė savo atsikirtimų teisme dėl to, jog atlyginimas buvo neiÅ¡mokamas savalaikiai dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsakovo liudytojas įmonės direktorius K.

V. bei pateikti byloje raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo laikotarpiu bei 2009 metais įmonėje buvo sunki finansinė padėtis, dėl ko atlyginimai darbuotojams buvo mokami tik iÅ¡ dalies, su jais buvo vėluojama atsiskaityti (1t., 60–63,156–220, 252–254 b. l.). Liudytojas K. V. patvirtino, jog pirmiausia bÅ«davo siekiama atsiskaityti su valstybe, kad nebÅ«tų areÅ¡tuota įmonės sÄ skaita (2 t., 278 b. l.). Tiek Å¡is liudytojas, tiek apklausta liudytoja I.

M. patvirtino, kad nebuvo savalaikiai atsiskaitoma su darbuotojais. Tai patvirtina ir Valstybinės Darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus patikrinimo aktas (1 t., 252–254 b. l.). Apeliantas savo skunde kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimus ir mano, kad teismo sprendimas priimtas, netinkamai įvertinus K. V., R. B., R. D. parodymus, teismas nevertino pateiktų dokumentų apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį. Tačiau sunkia finansine padėtimi negali bÅ«ti pateisinamas atsiskaitymo su darbuotoju uždelsimas, nesavalaikis atlyginimo mokėjimas.

Å iuo atveju yra nustatinėjama, ar yra darbuotojo kaltė dėl atlyginimo neiÅ¡mokėjimo. Darbo kodekso nuostatos aiÅ¡kiai nustato pareigÄ darbdaviui atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ . IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios taisyklės-įstatymuose nustatyta kitokia atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka arba darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Darbdavio ir darbuotojo susitarimas turi bÅ«ti dviÅ¡alės iÅ¡raiÅ¡kos forma: darbdavys negali vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti kitokios atsiskaitymo tvarkos ir tokiu bÅ«du primesti darbuotojui savo valiÄ ; be darbdavio valios dėl kitokio atsiskaitymo termino turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir darbuotojo valia Å¡iuo klausimu.

Å iuo atveju darbdavys nepateikė patikimų įrodymų, kad su ieÅ¡kove buvo deramasi dėl vėlesnės atsiskaitymo datos, kad ji iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ , jog su ja bÅ«tų galutinai atsiskaityta kitu terminu, nepateikė patikimų įrodymų, kokiam terminui buvo nukeltas atsiskaitymas, kokiomis dalimis turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamas atsiskaitymas, todėl darbdavys neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nukelti atsiskaitymo datos vėlesniam terminui, negu atleidimo iÅ¡ darbo data. Pažymėtina ir tai, jog kreipdamasi į Valstybinę darbo inspekcijÄ bei teismÄ ir pareikÅ¡dama reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio pritesimo, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl atsiskaitymo su ja- ji pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, taigi, ir argumentas, kad darbuotojas sutiko su darbdavio nustatyta atsiskaitymo tvarka, yra nepagrįstas.

Nors atsakovo atstovas, jo kviesti liudytojai teigė prieÅ¡ingai, teismas įvertino Å¡iuos įrodymus visumoje, visų įrodymų kontekste. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad kviesti liudytojai yra susiję pavaldumo santykiais. Kolegija nesutinka su atsakovo teiginiu, kad teismas neapklausė ar netinkamai vertino nurodytų liudytojų apklausÄ ir tai prieÅ¡tarauja 2008-03-12 d. LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008 suformuluotoms taisyklėms. Sprendime dėl Å¡ių liudytojų parodymų vertinimo yra pasisakyta ir jie, kaip paminėta, buvo vertinami su kitais įrodymais.

Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobÅ«džio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryÅ¡iais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindÄ teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Å i iÅ¡vada Å¡iuo atveju yra darytina atsižvelgiant į liudytojų parodymų turinį, į visų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis). Teismas tai savo sprendime motyvavo, nurodydamas, kad Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams įrodymams, logikai, protingumui.

Be to, atsižvelgtina į Å¡ių liudytojų parodymų nekonkretumÄ , nenuoseklumÄ , Å¡ios atsakovo pozicijos dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo atsiradimo laikÄ . Liudytojas K. V. teismo posėdyje duodamas parodymus apie atsiskaitymo tvarkos pakeitimÄ iÅ¡ pradžių teigė, kad susirinkus dokumentų perdavimo komisijai jis sakė, kad ieÅ¡kovei „sumoka 500 Lt, o kitus-kai atsiras pinigų“ (1 t., 278 b. l.) Vėliau Å¡is liudytojas nurodo, jog sakęs, kad iÅ¡mokės per pusę metų, nes įmonė neturėjo lėšų.

Tame pačiame teismo posėdyje 2010-12-02 d. vėlesniuose parodymuose K. V. parodė, jog sakęs :“mes sumokame dalį, o visus kitus iÅ¡mokėsime per atitinkamÄ laikotarpį, konkrečios datos, kad per 3 mėnesius, ar mėnesį nebuvo. Mes susitarėmė, kad ne iÅ¡ karto sumokėsime. Atsiskaitysime, kai pagerės situacija“. IeÅ¡kovė tame pačiame teismo posėdyje kategoriÅ¡kai neigė buvus bet kokį pokalbį komisijos narių akivaizdoje arba sutarus su ja perkelti Å¡iuos atsiskaitymo terminus.

Netgi ir Å¡ie įmonės vadovo parodymai patvirtina, kad nebuvo reikalaujama ieÅ¡kovės sutikimo, nebuvo atsižvelgiama į jos valiÄ , o sprendė pats vadovas, kad atsiskaitymÄ iÅ¡mokės tada, kai įmonė turės pinigų. Liudytojos R. D. parodymai irgi nekonkretÅ«s. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo (1 t., 230 b. l .) matyti, kad ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ Â bendrovė neturėjo pakankamai pinigų, ieÅ¡kovė prašė jai iÅ¡mokėti 500 Lt. Tačiau Å¡i liudytoja negalėjo konkretizuoti mokėjimo atidėjimo termino, pateikė tik savo pasvarstymus.

Savo parodymuose ji akcentavo tai, kad įmonėje nebuvo pakankamai atsiskaitymui lėšų. Apie susitarimÄ dėl iÅ¡mokėjimo atidėjimo sprendė iÅ¡ to, kad ieÅ¡kovė neprieÅ¡taravo dėl atlyginimo iÅ¡mokėjimo vėlesniu laiku.Liudytoja R. B. patvirtino, kad dalyvaujant įmonės vadovui, ieÅ¡kovei, R. D. buvo sutartas konkretus terminas iÅ¡mokėti atsiskaitymÄ per pusę metų. Tačiau Å¡ie parodymai atsižvelgiant į anksčiau nurodytų liudytojų parodymus, irgi vertintini kaip nepatikimi.

Atsižvelgtina į tai, kad Å¡i liudytoja konkrečiai galėjo nurodyti tik vienÄ aplinkybę dėl termino atsiskaityti su ieÅ¡kove nustatymo, o kitų aplinkybių negalėjo konkretizuoti. Esant tokiems liudytojų parodymų turiniui bei atsižvelgiant į tai, kad Å¡ie asmenys susiję pavaldumo santykiais, jie nėra laikytini patikimais.Nors apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kovė 2010-09-15 d. teismo posėdyje patvirtino, kad buvo tartasi su ieÅ¡kove dėl atsiskaitymo atidėjimo, ji tikėjosi, jog atsiskaitys su ja per savaitę, tai paneigia teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, kad posėdyje ieÅ¡kovė nedalyvavo, todėl to ieÅ¡kovė ir negalėjo teigti.

Be to, Å¡is teiginys ir nepatvirtintų susitarimo fakto, nes turi bÅ«ti numatytas konkretus atsiskaitymo terminas.Kolegija sutinka su teismo sprendime nurodytu įrodymų vertinimu, kad kiti įrodymai, t. y. procesinis dokumentas -atsiliepimas į ieÅ¡kinį, atsakymas VSD, ieÅ¡kovės kreipimasis į VDI, be to, darbo santykių nutraukimas, nepasirÅ«pinus kita darbo vieta, paneigia atsakovo liudytojų parodymus ir kolegija nesutinka su atsakovo argumentais Å¡ioje dalyje. Pateikdamas atsiliepimÄ Â Valstybinei darbo inspekcijai, atsakovas nenurodė buvus susitarimÄ su ieÅ¡kove dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo neprieÅ¡taravo, kai jam buvo nustatytas terminas iki 2010-03-26 d. iÅ¡mokėti likusį atsiskaitymÄ ieÅ¡kovei (1 t ., 272 b. l.).

Kaip matyti iÅ¡ VDI patikrinimo medžiagos, VDI taip pat nustatė DK 141 str. 3 d. pažeidimÄ (1 t., 252–254 b. l.). Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad jis inspekcijai nurodė, jog su ieÅ¡kove sutarė, kad bus atsiskaityta vėliau. Tačiau Å¡i aplinkybė buvo nurodyta tik liudytojo K. V. parodymuose, aplinkybė apie kitokio atskaitymo termino suderinimÄ , atsiskaitymo tvarkos pakeitimÄ su ieÅ¡kove nebuvo nurodyta Darbo inspekcijai. PrieÅ¡ingai, patikrinimo medžiagoje yra užfiksuotas ieÅ¡kovės teisių pažeidimas.

Apelianto nurodyti argumentai, kad su ieÅ¡kove buvo iÅ¡siskirta gražiuoju, buvo surengtos iÅ¡leistuvės, ieÅ¡kovė raÅ¡tu nesikreipė dėl atsiskaitymo iÅ¡mokėjimo, kad VDI nenubaudė vadovo už šį pažeidimÄ , nepatvirtina atsakovo atsikirtimų teisme, kad su ieÅ¡kove buvo sutarta pakeisti atsiskaitymo tvarkÄ . Apelianto argumentas, kad su kitais atleistais darbuotojais buvo atsiskaitoma vėliau pagal žodinį susitarimÄ ir kad tokia praktika buvo nusistovėjusi įmonėje, irgi nepatvirtina konkretaus susitarimo su ieÅ¡kove buvimo.

             Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas esant liudytojų R. D., R. B., K. V. R. T., I. M. parodymams apie tai, kad visiems atleistiems darbuotojams darbo užmokestis dėl sunkios finansinės padėties bÅ«davo iÅ¡mokamas vėliau, turėtų patvirtinti tai, jog toks susitarimas buvo ir su ieÅ¡kove. Å iuo atveju atsakovas turėjo įrodyti aplinkybes, liečiančias atsiskaitymo tvarkos pakeitimÄ konkrečiai su ieÅ¡kove, kaip numato LR DK 141 str. 3 dalis. Dėl  delspinigių priteisimo.

Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, kartu su jomis darbuotojui iÅ¡mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 straipsnio 1 dalis). Darbdavio kaltė yra preziumuojama, t. y. jis laikomas kaltu, kol neįrodo, kad sumos pavėluotai iÅ¡mokamos dėl darbuotojo kaltės. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad atsakovas neatsiskaitė su ieÅ¡kove dėl paties darbdavio kaltės. IeÅ¡kovė pagrįstai suskaičiavo priteistinus delspinigius, vadovaudamasi Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 straipsnio nuostatomis.

Tiek darbuotojo teisė gauti, tiek ir darbdavio pareiga mokėti šiuos delspinigius yra tiesiogiai susijusios su darbo santykiais ir pagal savo pobūdį priskirtini prie išmokų, susijusių su darbo santykiais. Tai, kad darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, neatima iš ieškovo teisės gauti delspinigius už laikotarpį, kol šalis siejo darbo santykiai. Byloje nustatyta, kad atsakovas laiku nemokėjo ieškovei darbo užmokesčio per laikotarpį nuo 2009 -11-23 d. iki atleidimo iš darbo dienos – 2009-01-29 d.

Delspinigiai yra priteisiami už pavėlavimÄ iÅ¡mokėti darbuotojui iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais, nepriklausomai nuo DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymo. Å i sankcija taikoma, kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės su atleistuoju darbuotoju, o delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo momento. Nors apeliantas teigia, kad nėra jo kaltės, jog ieÅ¡kovei nebuvo laiku iÅ¡mokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis ir dėl to kalta pati ieÅ¡kovė, tačiau kolegija su tuo nesutinka.

Atsakovas nurodo, kad atsakovė, bÅ«dama vyr. finansininke, galėjo pati sau persivesti pinigus, tačiau tai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas, iÅ¡analizavęs įrodymus-Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pareigybinę instrukcijÄ , liudytojų parodymus, sprendė, kad vyr . finansininkas yra pavaldus direktoriui, todėl visoms finansinėms operacijoms atlikti yra reikalingas direktoriaus sutikimas, kÄ byloje patvirtino liudytojos R. D., Å¡iuo metu dirbanti vyr. finansininke, liudytoja I. M., anksčiau dirbusi buhaltere, liudytoja R.

B.. Tai atitinka ir pareigybinės instrukcijos 5, 21, 25 p. nuostatas (1 t., 257–260 b. l.). IeÅ¡kovė aiÅ¡kino, kad ji negalėjo savarankiÅ¡kai priimti sprendimų, tokia pati tvarka buvo ir pavadavimo atveju, dirbant R. T.. Vadovas yra atsakingas už įmonės Å«kinę-finansinę veiklÄ , todėl tai atitinka ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimÄ , instrukcijos nuostatas. IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad kiekvienÄ dienÄ Ä¯monėje vykdavo susirinkimas, kuriame, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, spręsdavo klausimus dėl piniginių lėšų panaudojimo. Tai nurodė ir ieÅ¡kovė, liudytojas K.

V.. PastarÄ jį ligos metu pavadavęs liudytojas R. T. irgi pripažino, kad kasryt bÅ«davo susirinkimas, buhalterė jam teikdavo pasiraÅ¡yti finansinius dokumentus, bÅ«davo daromi įnaÅ¡ai į bankÄ , jam teikdavo duomenis apie įsiskolinimus darbuotojams. Nors liudytojas R. T. aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė jo neklausė ir  pati priiminėjo sprendimus, su kuo nesutiko ieÅ¡kovė, tačiau Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja kitiems įrodymams. Be to, liudytojas patvirtino, kad jis pavadavimo metu kontroliuodavo pajamas, įsiskolinimus, darydavo sÄ raÅ¡us, pasiraÅ¡ydavo pinigų paskirstymÄ kavinei, bankui, žinojo apie įsiskolinimų dydžius darbuotojams.

Nors mokėjimai buvo atliekami internetu, tačiau įrodymai patvirtina, kad įmonėje buvo sunki finansinė padėtis ir atlyginimai darbuotojams buvo mokami pažeidžiant darbo sutartis, t. y. nesavalaikiai ir iÅ¡ dalies, kÄ patvirtina ir Darbo inspekcijos Å iaulių skyriaus patikrinimo medžiaga. Aptarti įrodymai nepatvirtina, kad su ieÅ¡kove nesavalaikiai buvo atsiskaitoma dėl jos kaltės.Kolegija nesutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovui patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir bylÄ Å¡ioje byloje nutraukus, nebeliko pagrindo reikalauti delspinigių mokėjimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas vadovaujasi Civilinio kodekso normomis, Å¡iuo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas. IeÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ turėjo teisę reikalauti delspinigių sumokėjimo, nes iki atleidimo dienos jai nesavalaikiai buvo iÅ¡mokamas darbo užmokestis. Atsakovui pavėluotai sumokėjus darbo užmokestį, t. y. ieÅ¡kinį nagrinėjant teisme, ieÅ¡kovės teisė gauti delspinigius nesibaigė (DK 207 str. 1 d.). Å i prievolė atsirado ieÅ¡kovei esant darbo santykiuose ir nesavalaikiai iÅ¡mokėjus tik dalį atlyginimo.Kolegija sprendžia, kad teismas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo pateiktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas dėl įrodymų vertinimo, motyvuotai ir pagrįstai pasisakė dėl liudytojų duotų parodymų.

Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismo vertinimai dėl pateiktų įrodymų yra netinkami ir prieÅ¡taraujantys bei Å¡aliÅ¡ki. Kolegija sprendžia, kad teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, vertino įrodymus atskirai, tiek ir jų visetÄ visų bylos aplinkybių kontekste.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas negali iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų.

LR Civilinio proceso kodeksas įpareigoja teismÄ bÅ«ti aktyviu, nagrinėjant darbo bylas. CPK 417 straipsnis numato, kad teismas turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ir gali patenkinti reikalavimus daugiau, negu buvo pareikÅ¡ta. Kolegija nesutinka su atsakovo reikalavimu sumažinti priteistÄ vidutinio atlyginimo dydį. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Å¡io vidutinio darbo užmokesčio priteisimas yra ribojamas ieÅ¡kinio pateikimo momentu. LR DK 141 str. 3 straipsnis numato, kad jei darbdavys pažeidė įstatyme nustatytÄ pareigÄ ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, ir dėl to nėra kaltas darbuotojas, pastarajam yra sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo laikotarpį.

Atsakovas su ieÅ¡kove pilnutinai atsiskaitė ne iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, o vėliau – tik 2010 m. gegužės 28 d.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoKolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. LR Civilinio proceso kodekso 94 str. 1 dalis numato, kad ieÅ¡kovui atsisakius nuo ieÅ¡kinio tuo atveju, kai atsakovas patenkino ieÅ¡kinį po jo pateikimo, teismas tokiu atveju ieÅ¡kovo praÅ¡ymu priteisia ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas tik po ieÅ¡kinio pateikimo sumokėjo dalį ieÅ¡kinio -neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 6436,53 Lt.

Atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovei dalis atlyginimo buvo sumokėta ir kovo bei balandžio mėnesiais, neturėjo įtakos ieÅ¡kinio dydžiui, nes Å¡ios sumos nebuvo įtrauktos į ieÅ¡kinį. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paliktinos nepakeistos, nes darbo bylos teisminėje praktikoje priskiriamos prie sudėtingų bylų. Nagrinėjant bylÄ teko gilintis ir į finansinę apskaitos sritį, vertinti pateiktus finansinius dokumentus, kas reikalavo didesnių darbo ir laiko sÄ naudų, taip pat atsižvelgtina į bylos apimtį.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos yra realios, patvirtintos kasos pajamų orderiais (l t., 51–53, 238 b. l.) Be to, kaip patvirtina bylos medžiaga, jos buvo priteistos iÅ¡ dalies, nes ieÅ¡kovė turėjo 1200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iÅ¡ esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai. Kolegija nenustatė teismo Å¡aliÅ¡kumo. Be to, apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis 2K-122/201 bei 2K-523/2008, nes jos priimtos ne civilinėse, bet baudžiamosiose bylose.Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo yra priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos –atstovavimo iÅ¡laidos ieÅ¡kovei (CPK 98 str. ) bei 4,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p, 92 str.).

Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo 500 Lt iÅ¡laidų už procesinio dokumento –atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , kas atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ numatytus dydžius, todėl jos priteistinos ieÅ¡kovei (2 t., 29 b. l.).                              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistu. Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Salduvės vieÅ¡butis“ 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje ieÅ¡kovei L. A. bei 4,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas valstybei. Kolegijos pirmininkė                                                         Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                       Raimundas Jurgaitis                    Danutė Matiukienė                                            Â