e06a0d3b-7883-46c8-9f49-643f53e2dd02 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-624/2011

Procesinio sprendimo kategorija 38

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjai L. V.,

atsakovo atstovei Kornelijai Tiesnesytei,

viešame teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L. M., L. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų L. M., L. V., K. J. D. skundÄ atsakovui KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjos L. M., L. V. ir K. J. D. skundu (b.l. 8–11), kurį patikslino (b.l. 4–7), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamos panaikinti sprendimus, kuriais netenkinti jų praÅ¡ymai skirti joms rentÄ , ir įpareigoti KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamentÄ prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Departamentas) iÅ¡mokėti rentas už 2009 metus (po 39 721,50 Lt) ir delspinigius už laiku neiÅ¡mokėtas rentas už 2009 metus iki Å¡ių rentų sumokėjimo joms dienos.

Nurodė, kad Departamentas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. S-1713 netenkino L. M. prašymo panaikinti Departamento generalinio

direktoriaus 2009 m. kovo 24 d. įsakymÄ Nr. V-241 „Dėl rentos L. M.“ ir skirti jai buvusios sportininkės rentÄ nuo

2009 m. sausio 1 d. Departamento 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. S-1743 netenkintas L. V. praÅ¡ymas panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2009 m. kovo 24 d. įsakymÄ Nr. V-225 „Dėl rentos L. V.“ ir skirti jai rentÄ nuo 2009 m. sausio 1 d., o 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. S-1744 netenkintas

K. J. D. praÅ¡ymas panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2009 m. kovo 24 d. įsakymÄ Nr. V-235 ir skirti jai rentÄ nuo 2009 m. sausio 1 d. Pažymėjo, jog tokie sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos kÅ«no kultÅ«ros ir sporto įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 41 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kadangi L. M. yra daugkartinė olimpinės sporto Å¡akos olimpinės rungties Europos atvirų čempionatų

čempionė, L. V. – pasaulio čempionė, K. J. D. – pasaulio čempionė ir daugkartinė Europos čempionė, o Įstatymo

41 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina jų, kaip ir kitų olimpinės sporto Å¡akos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionų, teisę į rentÄ . Pažymėjo, jog rentų skyrimas joms jau buvo numatytas ir tam buvo skirtos lėšos. Be to, Ä®statymo

41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra numatytos sÄ lygos, kad sportininkas Å¡iame punkte numatytÄ rezultatÄ turėjo pasiekti bÅ«tent tada, kai konkrečios sporto Å¡akos konkreti rungtis buvo olimpinės sporto Å¡akos olimpine rungtimi. Tokiame punkte numatyta, kad sportininkas turi bÅ«ti olimpinės sporto Å¡akos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionas, todėl pareiÅ¡kėjos atitinka Ä®statymo

41 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ reikalavimÄ rentai gauti. Pabrėžė, jog Departamentas, skirdamas rentas kitiems sportininkams ir priimdamas skundžiamus sprendimus, nevienodai vertino Ä®statymo 41 straipsnyje numatytas sÄ lygas ir netikslumus. Be to, sprendimuose nenurodyta apskundimo tvarka, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ reikalavimÄ .

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundÄ (b.l. 36–39) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusias rentų buvusiems sportininkams mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustatė Ä®statymo 41 straipsnis, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d. ir Rentų buvusiems sportininkams skyrimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1302 (toliau – ir ApraÅ¡as). Pažymėjo, jog Ä®statymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos, kaip teisę gauti rentÄ suteikiančios, nepriklausomai nuo to, ar rungtis, kurioje buvo pasiektas sporto rezultatas, buvo olimpine ar ne, o tik taikomos, jeigu vertinant dokumentus dėl rentos skyrimo, rungtis, kurioje buvo pasiektas sporto rezultatas, buvo olimpine rungtimi. Pabrėžė, jog toks aiÅ¡kinimas nelogiÅ¡kas ir jo pagrindu susiklostytų neteisinga ir nelogiÅ¡ka situacija, nes iÅ¡braukus atitinkamÄ rungtį iÅ¡ olimpinių rungčių sÄ raÅ¡o, teisę gauti rentÄ prarastų sportininkai, kuriems tokia renta jau paskirta, o į olimpinių rungčių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukus rungtį – teisę gauti rentÄ Ä¯gytų tie sportininkai, kurie tokios rungties Europos ar pasaulio čempionais tapo, kai tokia rungtis dar nebuvo olimpine rungtimi. Be to, teisė į rentos gavimÄ pagal Ä®statymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ neturi priklausyti ir keistis (atsirasti arba iÅ¡nykti), atsižvelgiant į tai, ar esamuoju laiku rungtis, kurioje pasiektas rezultatas, yra olimpinė ar ne. Tokia teisė turi bÅ«ti nuolatinė ir įgyjama visam laikui, atsižvelgiant į tai, ar rezultato pasiekimo metu rungtis, kurioje buvo pasiektas rezultatas, buvo olimpinės sporto Å¡akos olimpine rungtimi. Pabrėžė, jog Ä®statymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato tris bÅ«tinas sÄ lygas pasiektam sporto rezultatui, suteikiančiam teisę gauti rentÄ , t. y. sportininkas turi bÅ«ti tapęs: olimpinės sporto Å¡akos, olimpinės rungties, Europos ir (ar) pasaulio čempionu. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjos yra tapusios olimpinių sporto Å¡akų neolimpinių rungčių pasaulio ir (ar) Europos čempionėmis, t. y. atitinka tik dvi iÅ¡ trijų bÅ«tinų sÄ lygų, numatytų Ä®statymo

41 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Ä®statymo redakcijos 41 straipsnio 1 dalies 3 punktas numatė naujÄ grupę sporto pasiekimų, kuriuos iÅ¡kovoję sportininkai turi teisę gauti rentÄ , ir taip praplėtė buvusių sportininkų, turinčių teisę gauti rentÄ , ratÄ . BÅ«tent toks punktas ir suteikė teisę nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti rentas už sporto rezultatus, pasiektus iki 1990 m. kovo 11 d. rungtyje, kuri į olimpinių žaidynių programÄ buvo įtraukta jau po rezultato pasiekimo. PareiÅ¡kėjos pateikė praÅ¡ymus skirti rentÄ nuo 2010 m. sausio 1 d. ir sprendimai dėl Å¡ių praÅ¡ymų bus priimti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjos skundžia Departamento raÅ¡tus, kuriais atsisakyta panaikinti Departamento priimtus individualius teisės aktus – 2009 m. kovo 24 d. įsakymus Nr. V-241 „Dėl rentos L. M.“, Nr. V-225 „Dėl rentos L. V.“, Nr. V-235 „Dėl rentos K. J. D.“. Tuo tarpu tokie individualÅ«s teisės aktai nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųsti ir yra galiojantys.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu (b.l. 175–178) skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Nustatė, jog L. M. praÅ¡ymas dėl rentos skyrimo Departamente gautas 2009 m. sausio 5 d. Lietuvos irklavimo federacijos pažymoje dėl L. M. duomenų apie sporto pasiekimus nurodyta, jog ji yra atvirų Europos čempionatų, vykusių 1963, 1965 ir 1967 metais, moterų aÅ¡tuonvietės įgulos nugalėtoja. Su tokiais sporto pasiekimais L. M. sieja savo teisę į rentos gavimÄ . Nurodė, kad moterų irklavimo aÅ¡tuonvietė įgulos rungtis į olimpinių žaidynių programÄ Ä¯traukta 1976 metais (ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nėra). L.

V. praÅ¡ymas dėl rentos skyrimo Departamente gautas 2009 m. sausio 5 d. Lietuvos krepÅ¡inio federacijos pažymoje dėl L. V. sporto pasiekimų nurodyta, jog ji, be kitų laimėjimų, 1971 metais yra tapusi ir pasaulio moterų krepÅ¡inio čempione. Su tokiu sporto pasiekimu L. V. sieja savo teisę į rentos gavimÄ . Tuo tarpu moterų krepÅ¡inio rungtis į olimpinių žaidynių

programÄ Ä¯traukta 1976 metais (ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nėra). K. J. D. praÅ¡ymas dėl rentos skyrimo Departamente gautas 2009 m.

sausio 5 d. Lietuvos krepšinio federacijos pažymoje dėl K. J. D. sporto pasiekimų nurodyta, jog ji, be kitų laimėjimų, 1959 metais yra tapusi pasaulio moterų krepšinio čempione, o 1960 ir 1962 metais yra

tapusi Europos moterų krepÅ¡inio čempione. Su tokiais sporto pasiekimais K. J. D. sieja savo teisę į rentos gavimÄ . Moterų krepÅ¡inio

rungtis į olimpinių žaidynių programÄ Ä¯traukta 1976 metais (ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nėra). Nurodė, kad dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų skirti rentas buvo priimti Departamento generalinio direktoriaus įsakymai bei Departamento direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas, sprendimai. Skundžiami įsakymai ir sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ir iÅ¡ esmės atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

Pabrėžė, jog apskundimo tvarkos nenurodymas nagrinėjamu atveju nebuvo kliÅ«timi įsakymus, sprendimus apskųsti teismui, tokia aplinkybė nėra reikÅ¡minga, sprendžiant ginÄÄ . Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjos mano, kad teisę gauti rentÄ Ä¯gijo vadovaujantis Ä®statymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, t. y. kaip pasiekusios rezultatÄ â€“ olimpinės sporto Å¡akos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionės. Ä®vertinęs Ä®statymo 41 straipsnio bei ApraÅ¡o 3.1.2 punkto nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų teiginys, jog nesvarbu, ar rezultato pasiekimo metu rungtis, kurioje buvo pasiektas sporto rezultatas, buvo olimpine ar ne, svarbiausia, kad, svarstant dokumentus dėl rentos skyrimo, rungtis, kurioje buvo pasiektas sporto rezultatas, bÅ«tų olimpine rungtimi, yra nepagrįstas.

Nurodė, jog ta aplinkybė, kad svarbiausia yra tai, jog, svarstant dokumentus dėl rentos skyrimo, rungtis, kurioje buvo pasiektas sporto rezultatas, bÅ«tų olimpine rungtimi, Ä®statyme, ApraÅ¡e neaptarta, todėl toks pareiÅ¡kėjų teiginys nėra teisingas. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog Ä®statymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato tris bÅ«tinas sÄ lygas pasiektam sporto rezultatui, suteikiančiam teisę gauti rentÄ . Sportininkas turi bÅ«ti tapęs: olimpinės sporto Å¡akos, olimpinės rungties, Europos ir (ar) pasaulio čempionu.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos yra tapusios olimpinių sporto Å¡akų neolimpinių rungčių pasaulio ir (ar) Europos čempionėmis, t. y. atitinka tik dvi iÅ¡ trijų bÅ«tinų sÄ lygų, numatytų Ä®statymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte. PareiÅ¡kėjų pasiekti sporto rezultatai (pagal rungtis ir datas) tuo metu nebuvo įvardijami olimpine rungtimi ir neatitiko sporto rezultatams keliamų kriterijų, numatytų Ä®statymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

III.

PareiÅ¡kėjos L. M. ir L. V. pateikė apeliacinį skundÄ (b.l. 185–187), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , įpareigojantį DepartamentÄ iÅ¡mokėti joms rentas už 2009 metus (po

39 721,50 Lt) ir delspinigius už laiku neišmokėtas rentas už 2009 metus iki tokių rentų sumokėjimo joms dienos. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Teigia, jog, Įstatymo

41 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ aiÅ¡kinant taip, kad joms renta nepriklauso, nes jų pasiekti sporto rezultatai pagal rungtis ir datas tuo metu nebuvo įvardinami olimpine rungtimi ir neatitiko sporto rezultatams nustatytų kriterijų, pratęsiamas ilgÄ laikÄ egzistavęs moterų diskriminavimas, kadangi bÅ«tent moterų irklavimo ir krepÅ¡inio rungtys į olimpinę programÄ buvo įtrauktos vėliau nei vyrų, nors moterų pasiekimai yra ne menkesni nei vyrų.

2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įstatymo leidėjų valiÄ , kad Ä®statymo pakeitimų, numatančių rentas buvusiems sportininkams, tikslas yra užtikrinti garsiausių Lietuvos sportininkų, kurių pasiektas rezultatas buvo reikÅ¡mingas Lietuvai, teisę į socialinį aprÅ«pinimÄ .

3. Teismas nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės, kad jos buvo įtrauktos į Departamente sudarytų sportininkų, kuriems priklausys renta, sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį Departamentui rentų mokėjimui buvo skirti asignavimai iÅ¡ valstybės biudžeto. Taip pat teismas nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės, kad Departamentas skirtingai taiko Ä®statymo nuostatas skirtingų asmenų atžvilgiu.

4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl tos aplinkybės, kad L. M. praÅ¡ymÄ dėl rentos skyrimo Departamentui pateikė 2008 m. gruodžio 23 d. Tuo tarpu teismo sprendime nurodyta, kad praÅ¡ymas gautas tik 2009 m. sausio 5 d. Daro iÅ¡vadÄ , jog Departamentas savavaliavo ir praÅ¡ymo neregistravo net iki 2009 m. sausio 5 d., tokiu bÅ«du užtikrindamas, kad bus sutaupytos lėšos. Be to, Departamentas po 2008 metų Å¡v. Kalėdų nurodė, kad praÅ¡ymai dėl rentų nebus priimami iki 2009 m. sausio 5 d. ir pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų nepriėmė ir neregistravo iki 2009 m. sausio 5 d.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 194–198) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundÄ pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pažymi, jog, nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punktui, Departamentas paskyrė pareiškėjoms rentas ir jas moka nuo 2010 m. sausio 1 d.

2. Pabrėžia, jog niekada nesudarė ir niekam neteikė buvusių sportininkų, pretenduojančių gauti rentÄ , sÄ raÅ¡o, kurio pagrindu bÅ«tų tvirtinamas Departamento biudžetas. Be to, jam nėra žinoma, kad kuri nors kita institucija bÅ«tų tokį sÄ raÅ¡Ä sudarinėjusi. Net ir tuo atveju, jeigu toks sÄ raÅ¡as bÅ«tų sudarytas ar sudarinėjimas, tai nereikÅ¡tų, kad teisę gauti rentÄ turi į tokį sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti buvę sportininkai, neatsižvelgiant į Ä®statymo 41 straipsnio nuostatas.

3. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ir neturėjo pasisakyti dėl rentų skyrimo kitiems asmenims pagrįstumo bei gautų dokumentų registravimo Departamente, nes tokios aplinkybės nesusijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

PareiÅ¡kėjos kreipėsi skundu į teismÄ , siekdamos, kad joms bÅ«tų skirta renta, o Departamentas įpareigotas sumokėti joms rentÄ už 2009 metus.

Sprendžiant kilusį ginÄÄ , taikytinos Ä®statymo redakcijos, galiojusios iki 2010 m. sausio 1 d., 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas (su kurio nuostatomis pareiÅ¡kėjos sieja savo teisę gauti rentÄ ir atitinkamai Departamento pareigÄ joms paskirti rentÄ ir jÄ mokėti) nustatė, jog sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerÄ , nedalyvaujantis olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, turi teisę gauti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio rentÄ per mėnesį, jeigu jis, inter alia, yra olimpinės sporto Å¡akos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionas.

Kaip pagrįstai nurodė tiek Departamentas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, minėtoje teisės normoje įvirtinta teisė gauti rentÄ , be kita ko, sietina su tokiomis pagrindinėmis sÄ lygomis – sportininkas turi bÅ«ti olimpinės sporto Å¡akos (1) olimpinės rungties (2) Europos ir (ar) pasaulio čempionas (3). Å iuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjos atitinka pirmÄ ir trečiÄ reikalavimus, t. y. kad jos yra olimpinės sporto Å¡akos Europos ir

(ar) pasaulio čempionės, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad tuo metu, kai pareiškėjos tapo čempionėmis, sporto šakos, kurias jos praktikavo, nebuvo olimpinėmis rungtimis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas Ä®statymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek ir Departamento padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos neatitiko tuo metu galiojusios Ä®statymo redakcijos reikalavimų rentai gauti. Nustačius, jog rungtis, kurioje pareiÅ¡kėjos tapo Europos ir (ar) pasaulio čempionėmis, tapimo čempionėmis metu nebuvo olimpine rungtimi, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjos pagal iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusiÄ Ä®statymo redakcijÄ neturėjo teisės į rentÄ , todėl joms pagrįstai atsisakyta tokiÄ rentÄ skirti.

PareiÅ¡kėjos nepagrįstai teigia, jog teisė gauti rentÄ pagal minėtas Ä®statymo nuostatas joms atsirado, nepaisant to, kad tapimo Europos ir (ar) pasaulio čempionėmis momentu jų rungtis nebuvo olimpine, o svarbiausia tai, kad, kreipiantis dėl rentos, tokia rungtis jau buvo olimpine. Minėti pareiÅ¡kėjų teiginiai vertintini kaip nepagrįsti, o tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Ä®statymo 41 straipsnio redakcijoje buvo įtraukta nauja norma, pagal kuriÄ sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerÄ , nedalyvaujantis olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, turi teisę gauti 1,5 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio rentÄ per mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo arba iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo yra tapęs, inter alia, rungties, kuri iki rezultato pasiekimo buvo iÅ¡braukta iÅ¡ olimpinių žaidynių programos arba įtraukta į jÄ po rezultato pasiekimo, pasaulio ar Europos čempionu iki 1990 m. kovo 11 d. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas tokiu bÅ«du praplėtė subjektų, galinčių gauti rentÄ , ratÄ , o bylos duomenimis, pakeitus teisės aktų nuostatas, pareiÅ¡kėjoms suteikta renta. Tačiau anksčiau galiojusi Ä®statymo redakcija tokių nuostatų neįtvirtino, todėl pareiÅ¡kėjos pagal jÄ neturėjo teisės gauti rentÄ .

PareiÅ¡kėjos nurodo, kad joms neskiriant rentos, yra diskriminuojamos moterys, nes atitinkamos moterų sporto Å¡akos olimpinėmis rungtimis tapo vėliau nei atitinkamos vyrų kultivuojamos sporto Å¡akos. Pabrėžtina, jog Ä®statymo nuostata, su kuria pareiÅ¡kėjos sieja savo teisę į rentos gavimÄ , yra vienoda tiek vyrams, tiek moterims, ir jos taikymas nėra diferencijuojamas, priklausomai nuo sportininko lyties, todėl minėti pareiÅ¡kėjų teiginiai dėl diskriminacijos vertintini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, jog Å¡iuo atveju byloje ginčas kilo bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjų teisės atitinkamu laikotarpiu gauti Ä®statyme numatytÄ rentÄ , todėl kilusio ginčo iÅ¡sprendimui neturi reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės, jog Departamentas kitiems sportininkams skirdamas rentÄ , teisės normas taikė skirtingai. Atitinkamai reikÅ¡mės Å¡iuo atveju neturi ir byloje nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinta pareiÅ¡kėjų nurodyta aplinkybė, kad jos buvo įtrauktos į Departamento sudarytÄ sÄ raÅ¡Ä rentai gauti. Net ir tuo atveju, jeigu tokia aplinkybė egzistuotų, ji savaime negalėtų turėti įtakos imperatyvių Ä®statymo normų netaikymui pareiÅ¡kėjų atžvilgiu. Teismo iÅ¡vadoms taip pat negali turėti įtakos ir pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės dėl praÅ¡ymų rentai skirti pateikimo datos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamus raÅ¡tus, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jie iÅ¡ esmės atitinka keliamus reikalavimus ir byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindÄ tokius raÅ¡tus naikinti. Kartu pastebėtina ir tai, jog įsakymai, kuriais nuspręsta pareiÅ¡kėjoms neskirti rentos, yra teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl galiojantys.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjų

L. M. ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Romos Sabinos Alimienės

Romanas Klišauskas