2021-10-27 Nr. AB-22755-3-61-3-01566-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3698-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01566-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švedijos pienas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Švedijos pienas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, atsakovas) 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. BR6-3375845 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, teigė, kad NMA, kaip išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, pašalinti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti ir pagrįsti taip, kad ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Pareiškėjo vertinimu, NMA, apskaičiavusi 56 903,19 Eur galutinę paramos sumą, nepateikė įrodymų ir motyvų, pagrindžiančių nurodytas paskirtas paramos sumas ir pritaikytas sankcijas, o Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma 2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio reikalavimų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad NMA tinkamai nemotyvavo savo Sprendimo, todėl jis neturi galimybės vertinti Sprendimo pagrįstumą ir dėl to negali tinkamai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. NMA Sprendimą grindžia 2018 m. balandžio 6 d. kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita, kurioje apibūdinant pažeidimus nurodyta, jog mėšlo skleidimo lauke faktas nustatytas 2018 m. kovo 21 d., nors pačioje ataskaitoje nurodyta, kad patikra buvo pradėta tik 2018 m. balandžio 6 d. 9 val. 40 min. Pareiškėjas teigė, kad nėra galimybės nustatyti, ar NMA įrodinėjama aplinkybė, jog laukas buvo tręštas mėšlu, buvo nustatyta 2018 m. kovo 21 d., kai draudimas juo tręšti laukus galiojo, ar 2018 m. balandžio 6 d., kai šis draudimas nebegaliojo.

4. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 6 d. atliko pareiškėjo 2017 metų paraiškos duomenų patikrą vietoje, apie patikros rezultatus informacija buvo paskelbta NMA informaciniame portale, pareiškėjas papildomai informuotas 2018 m. balandžio 7 d. trumpąja žinute (SMS), taip pat 2018 m. balandžio 6 d. pranešimu, prie kurio buvo pridėta patikros ataskaitos Nr. 17-1012151589-1 kopija. Patikros metu 2018 m. kovo 21 d. nustatytas mėšlo skleidimo lauke faktas kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. 205395-0875 lauke Nr. 1, kurio plotas 1,04 ha. NMA teigimu, pareiškėjas nesilaikė reikalavimo, draudžiančio mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. NMA 2019 m. gegužės 14 d. išsiuntė pareiškėjui motyvuotą Sprendimą, kuriame detaliai aprašyta sankcijų taikymo tvarka, nurodyta, už kokius pažeidimus yra taikomos sankcijos.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Švedijos pienas“ skundą tenkino, t. y. panaikino Agentūros Sprendimą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 493,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 4 d. pateikė Agentūrai Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje be kitų laukų deklaravo KŽS Nr. 205395-0875 lauką Nr. 1 (1,04 ha). 2018 m. balandžio 6 d. 9 val. 40 min. buvo pradėta Paraiškos patikra vietoje, patikra baigta 2018 m. balandžio 6 d. 11 val. 12 min., patikros vietoje metu nustatytas pažeidimas – KŽS 205395-0875, laukas Nr. 1, deklaruota KUK, plotas 1,04 (ha) VR36.1 pažeidimas, mėšlo skleidimo lauke faktas nustatytas 2018 m. kovo 21 d. Agentūra apie patikros vietoje rezultatus pareiškėją informavo 2018 m. balandžio 6 d. pranešimu, taip pat 2018 m. balandžio 7 d. SMS žinute. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23, (toliau – ir Aprašas) 10 punkte nustatyto draudimo mėšlą ir srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskiru įsakymu nustatyta kitaip. Už Aprašo 10 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą Agentūra pareiškėjai pritaikė 5 procentų dydžio kompleksinio paramos reikalavimų pažeidimo sankciją.

8. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Administravimo ir kontrolės taisyklės) 7.5, 82.2 ir 112 p.; Aprašo 4, 10 ir 49 p.; Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, (toliau – ir Metodika) 8.1–8.6, 9.3 ir 26 p.; Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 37 p.), teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjui pritaikyta finansinė sankcija, yra priimtas prieštaringų duomenų pagrindu, todėl negali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo vietoje ataskaita dėl pareiškėjo deklaruotų laukų atitikties teisės aktų reikalavimams yra grindžiama 2018 m. kovo 21 d. NMA darbuotojo užfiksuotais duomenimis, o ne 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo vietoje užfiksuotais duomenimis. Teismo posėdyje liudytojas B. G., patvirtino, jog 2018 m. balandžio 6 d. jokia patikra nebuvo atlikta, o buvo tik surašyta kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. 17-1012151589-D5-1, duomenys joje nurodyti pagal tai, ką liudytojas užfiksavo 2018 m. kovo 21 d.

9. Teismas sprendė, kad Agentūros darbuotojas B. G. 2018 m. kovo 21 d. iš esmės tikrino pareiškėjo deklaruotą lauką ir nustatė mėšlo skleidimo faktą, tačiau šio patikrinimo metu nustatyti duomenys nebuvo užfiksuoti ataskaitoje. NMA ir liudytojas teigė, kad nuotraukos, kuriose matyti laukuose esančios krūvos, yra mėšlas, tačiau į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad nuotraukos darytos būtent 2018 m. kovo 21 d. Teismas pažymėjo, kad patikros vietoje ataskaita buvo surašyta tik 2021 m. balandžio 6 d., kai draudimas tręšti laukus mėšlu jau nebuvo taikomas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad nėra įrodymų, jog nuotraukos negalėjo būti padarytos būtent po draudimo tręšti lauką mėšlu laikotarpio pabaigos, kai pareiškėjas turėjo teisę tai daryti. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuotraukos buvo įkeltos tik praėjus kuriam laikui ir prasidėjus teisminiam procesui (2019 m. gegužės 17 d. 12 val. 12 min.), o jas įkėlė ne patikrą atlikęs B. G., o kita Agentūros darbuotoja, nedalyvavusi patikroje.

10. Teismas akcentavo, kad iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti jų padarymo vietovės ir fakto, taip pat aplinkybės, jog jose užfiksuotas būtent mėšlas. Teismas nurodė, kad nuotraukose matyti tam tikros tamsios spalvos krūvos, tačiau nėra objektyvių duomenų, kad tai yra būtent mėšlas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra patvirtintų duomenų, jog pateiktos nuotraukos yra būtent pareiškėjo priklausančio lauko nuotraukos. Be to, nuotraukos darytos iš toli, todėl teismas niekaip negali įvertinti ir identifikuoti, kas yra užfiksuotose krūvose. Nors liudytojas paaiškino, kad turi daug patirties ir jam buvo akivaizdu, jog krūvose yra mėšlas, tačiau teismas negali pripažinti, kad šie liudytojo parodymai yra neginčytinai teisingi. Teismui abejonių sukėlė ir tai, kad liudytojas nurodė, jog per dieną apžiūri labai daug laukų, tačiau taip detaliai prisimena ir pasakoja prieš keletą metų apžiūrėtą lauką.

11. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra grindžiamas 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo vietoje ataskaita, kurioje užfiksuoti duomenys neobjektyvūs, užfiksuoti ne patikrinimo vietoje ataskaitos metu. Teismas darė išvadą, kad 2018 m. kovo 21 d. patikrinimo vietoje nebuvo atliktas, o 2018 m. balandžio 6 d. patikrinimo ataskaitoje užfiksuoti duomenys laikytini nepatikimais ir nepagrįstais. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Sprendimą.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomu sprendimu priteisė pareiškėjui UAB „Švedijos pienas“ iš atsakovo Agentūros 3 620,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 13. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas yra priimtas prieštaringų duomenų pagrindu, todėl negali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Atsakovas nurodo, kad Paraiška nebuvo atrinkta planinei patikrai vietoje, tačiau Agentūros darbuotojas, tikrindamas kaimyninį lauką, pastebėjo, jog pareiškėjo deklaruotame lauke yra paskleistas mėšlas. Agentūros darbuotojas tai užfiksavo fotonuotraukose, kurios teismui buvo pateiktos. Iš fotonuotraukų metaduomenų matyti, jog patikra vietoje atlikta ir pažeidimas užfiksuotas 2018 m. kovo 21 d., o tai patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė valdymo reikalavimo tuomet, kai galiojo draudimas skleisti mėšlą ir (ar) srutas. Tai pat 2021 m. gegužės 27 d. vykusiame teismo posėdyje buvo apklaustas NMA darbuotojas, kuris pateikė teismui detalius paaiškinimus, susijusius su pažeidimo nustatymu, patvirtino faktą, kad pažeidimas užfiksuotas būtent 2018 m. kovo 21 d., t. y. dar tuomet, kai galiojo draudimas skleisti mėšlą ir (ar) srutas. Agentūros teigimu, teismo argumentas, jog nėra įrodymų, kad nuotraukos negalėjo būti padarytos būtent po draudimo tręšti lauką mėšlu laikotarpio pabaigos (t. y. nuo balandžio 1 d.), kai pareiškėjas jau turėjo teisę tai daryti, yra paremtas prielaida ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

15. Atsakovas nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, jog patikros vietoje ataskaita užpildyta 2018 m. balandžio 6 d., o valdymo reikalavimo pažeidimas užfiksuotas 2018 m. kovo 21 d., todėl susidarius tokiai faktinei situacijai patikrinimo institutas netenka prasmės. Atsakovo teigimu, šioje administracinėje byloje yra svarbus valdymo reikalavimo pažeidimo fiksavimo faktas (2018 m. kovo 21 d.), o ne patikros vietoje surašymo data (2018 m. balandžio 6 d.). Rašytiniai įrodymai ir patikrą atlikusio NMA darbuotojo paaiškinimai teisme patvirtina, jog pažeidimas buvo užfiksuotas dar tuomet, kai galiojo draudimas skleisti mėšlą, ir NMA darbuotojas, tikrindamas kaimyninį sklypą, vizualinės apžvalgos ribose nuo to sklypo, kuris buvo tikrinamas, matydamas, jog yra akivaizdus pažeidimas, ėmėsi aktyvių veiksmų ir visa tai 2018 m. kovo 21 d. užfiksavo fotonuotraukose. Atsakovas pažymi, kad patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad patikros vietoje ataskaitoje buvo nurodyta apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo.

16. Atsakovas nesutinka su teismo sprendime konstatuota aplinkybe, jog NMA pateikti dokumentai dėl nurodyto pažeidimo nustatymo vietos yra neaiškūs ir prieštaringi. Atsakovas paaiškina, kad oficialiai prieinamoje informacijoje (www.maps.lt) suvedus patikros vietoje koordinates į paieškos langą: (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos koordinačių sistemą (LKS94) yra identifikuojamas laukas, kuriame ta vieta yra ir kuris sutampa su pareiškėjo deklaruotu lauku. Oficialioje svetainėje www.maps.lt suvedus lauko koordinates taip pat identifikuojamas laukas, kuris deklaruotas pareiškėjo.

17. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendime konstatuota aplinkybe, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir detalus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

18. Pareiškėjas UAB „Švedijos pienas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad Sprendimas negali būti laikomas objektyviai pagrįstu, pažymi, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįvykdė jam įstatyme ir teismų praktikoje nustatytos pareigos, administruojant valstybės ir Europos Sąjungos paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, atliekant jų mokėjimą ir kontrolę bei taikant sankcijas, surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai ir neprieštaringai patvirtintų pareiškėjo padarytus pažeidimus.

20. Pareiškėjo teigimu, atsakovo pateikti įrodymais (Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos (toliau – ir PPAIS) išrašai, nuotraukų metaduomenys, interneto portalo www.maps.lt duomenys) negali būti laikomi patikimais, tariamą pažeidimą įrodančiais, duomenimis, kadangi atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis 2018 m. kovo 21 d. iš tiesų buvo pareiškėjo laukuose, juos tikrino ir juose fiksavo pažeidimą. Teisinėje valstybėje nėra galima tokia situacija, kai subjektams yra taikomos ekonominės sankcijos už pažeidimus, kurie užfiksuoti ne oficialiame dokumente. Visi atsakovo teismui pateikti duomenys, tiek minėtos nuotraukos, tiek jų metaduomenys, tiek PPAIS išrašai kelia daug klausimų.

21. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas neskundė patikros vietoje ataskaitos, nereiškia, jog jis neturi teisės ginčyti joje nustatyto pažeidimo skundu dėl galutinio sprendimo. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas turi teisę ginčyti patikros vietoje ataskaitoje nustatytą pažeidimo faktą, ir aplinkybė, jog pati ataskaita nebuvo ginčijama, jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjas šios teisės atsisakė. Šiuo atveju pareiškėjas ataskaitos negalėjo apskųsti, nes apie jos rezultatus buvo informuotas tik priėmus galutinį Sprendimą, kurį ir ginčija šioje administracinėje byloje. Be to, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie 2018 m. kovo 21 d. patikros vietoje rezultatus, todėl jis nebuvo išklausytas, ataskaitoje nurodytos aplinkybės nebuvo patikslintos, dėl ko pareiškėjui nepagrįstai taikytos sankcijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Bylos dalykas – atsakovo Agentūros 2019 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. BR6-3375845, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Švedijos pienas“ 2018 m. kovo 21 d. nesilaikė Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23, 10 punkte nustatyto draudimo mėšlą ir srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., ir už Aprašo 10 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą pritaikyta 5 procentų dydžio kompleksinio paramos reikalavimų pažeidimo sankcija, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pareiškėjas skundą, kuris yra priimtas nagrinėti šioje byloje, grindžia tuo, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, atsakovas, taikydamas sankcijas, nepateikė įrodymų ir motyvų, pagrindžiančių Sprendime nurodytas sumas ir pritaikytas sankcijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas teikė patikslintą skundą, tačiau pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakyta priimti patikslintą skundą.

24. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą, nes nustatė, jog Sprendimas priimtas prieštaringų duomenų pagrindu, todėl negali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus (bylos šalių paaiškinimus, nuotraukas, liudytojo B. G. parodymus), nurodė, kad nors NMA ir liudytojas B. G. teigia, jog nuotraukos, kuriose matyti laukuose esančios krūvos, yra mėšlas, tačiau į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad nuotraukos darytos būtent 2018 m. kovo 21 d.; patikros vietoje ataskaita buvo surašyta 2021 m. balandžio 6 d., kai draudimas tręšti laukus mėšlu jau nebuvo taikomas; 2021 m. balandžio 6 d. patikra nebuvo vykdoma; iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti jų padarymo vietovės bei fakto, kad jose užfiksuotas būtent mėšlas.

25. Atsakovas apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes atsakovo pateikti dokumentai dėl nustatyto pareiškėjo pažeidimo nustatymo vietos yra aiškūs ir nėra prieštaringi, NMA tikrintojas (liudytojas B. G.) teismo posėdyje detaliai pateikė teismui visus paaiškinimus, susijusius su pažeidimo nustatymu, o pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų NMA patikros vietoje užfiksuotą pažeidimą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašydamas atmesti apeliacinį skundą, teigia, kad nėra jokio pagrindo nustatyti, jog atsakovo surinkti duomenys yra aiškūs ir neprieštaringi, įrodantys pareiškėjo padarytą pažeidimą, o atsakovas, administruodamas valstybės ir Europos Sąjungos paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, atlikdamas jų mokėjimą, kontrolę bei taikydamas sankcijas, turi surinkti tokius duomenis, kurie aiškiai bei neprieštaringai patvirtintų pareiškėjų padarytus pažeidimus. Pareiškėjas paaiškina, kad jis atsakovo nurodyto pažeidimo nepadarė ir jo padaryti negalėjo net per klaidą, kadangi jis kiekvienais metais atidžiai seka naujienas dėl draudimo tręšti laukus mėšlu ir srutomis paankstinimo (kurio 2018 metais nebuvo) ir konsultuojasi su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistais.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo, pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-881-261/2021), įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių 4.17 ir 165 punktų turinį, išaiškino, kad po patikros ex post surašoma patikros vietoje ataskaita, kurioje turi būti išdėstyti nustatyti duomenys; patikros sąvokos analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ataskaitoje turi būti nurodyti duomenys, surinkti iki ataskaitos parengimo, ir ataskaita negali būti grindžiama duomenimis, atsiradusiais po ataskaitos parengimo, todėl fotonuotraukos bei kiti duomenys, patvirtinantys pažeidimą pagal jų fiksavimo datą iki ataskaitos parengimo, gali būti panaudoti rengiant vėlesnę ataskaitą patikrinus duomenų šaltinio teisėtumą (ABTĮ 148 str. 2 d.). Minėtoje nutartyje taip nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo kviesti liudytoju asmenį, 2018 m. kovo 21 d. fiksavusi pažeidimą, ir išsiaiškinti fotografavimo datą bei aplinkybes, taip pat išsiaiškinti lauko, kuriame fiksuotas pažeidimas, koordinates ir taip identifikuoti pareiškėjo deklaruotą lauką. Pažymėtina, ir tai, kad šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo įvertinti ir pareiškėjo skundo argumentai dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, ir nurodyta, kad galimybei išnagrinėti ginčą teisme suteikiama pirmenybė prieš ne esminius ginčijamo akto turinio bei formos trūkumus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įsitikinti, ar Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimai priimant aktą yra esminiai ir pakankami, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažinti aktą neteisėtu ir tuo pagrindu jį panaikinti.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nurodymus ir nagrinėdamas tarp bylos šalių kilusį ginčą dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo, kuris yra įformintas 2018 m. balandžio 6 d. patikros vietoje ataskaitoje, remiantis 2018 m. kovo 21 d. NMA tikrintojo B. G. užfiksuotais duomenimis, ėmėsi priemonių nustatyti atsakovo nurodomas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pažeidimo padarymu. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje neteikė jokių konkrečių įrodymų, susijusių su jam priklausančio lauko tvarkymu tiek iki 2018 m. kovo 21 d., tiek iki 2018 m. balandžio 1 d. ar po šios datos.

28. Atsižvelgiant į atsakovo priimtą Sprendimą, pareiškėjo skunde nurodytas nesutikimo su Sprendimu aplinkybes, į šios bylos proceso eigą, matyti, kad esminis šios bylos dalykas yra tai, ar atsakovas pagrįstai nustatė pareiškėjo padarytą pažeidimą ir ar tai pagrindė įrodymais. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sprendimo nepagrįstumo tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nustatydamas, jog atsakovas nepagrįstai nustatė pareiškėjo padarytą pažeidimą.

29. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

30. Akcentuotina, kad įrodymų naštos paskirstymo taisyklės suponuoja, jog kiekviena bylos šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas dėl NMA priimtų sprendimų skirti sankcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019; 2021 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-643-815/2021).

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo įrodinėjamas NMA tikrintojo B. G. 2018 m. kovo 21 d. padarytomis nuotraukomis. Taigi šiuo atveju turėjo būti vertinamos tiek nuotraukos, tiek ir liudytoju apklausto NMA tikrintojo B. G. nurodytos aplinkybės, kurias jis nustatė 2018 m. kovo 21 d.

32. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad bylos rašytiniai įrodymai ir patikrą atlikusio tikrintojo liudijimas teisme patvirtina, jog pažeidimas užfiksuotas dar tuomet, kai galiojo draudimas skleisti mėšlą, pažeidimas užfiksuotas 2018 m. kovo 21 d. 15:02 val. (3 nuotraukos). Atsakovas taip pat nurodo, kad oficialiai prieinamoje informacijoje (www.maps.lt) suvedus patikros vietoje koordinates į paieškos langą: (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos koordinačių sistemą (LKS94), yra identifikuojamas laukas, kuriame yra ta vieta ir kuris sutampa su pareiškėjo deklaruotu lauku. Patikrinus šiuos duomenis nustatyta, kad pagal šias koordinates galima identifikuoti lauką.

33. Dėl nuotraukose užfiksuotų krūvų, vizualiai panašių į mėšlo krūvas, akcentuotina, kad šiuo atveju yra svarbūs liudytojo B. G. parodymai.

34. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė liudytojo B. G. parodymais, kurie patvirtina, kad jis patikrino pareiškėjo deklaruotą lauką ir nustatė, jog lauke yra paskleistas mėšlas, tačiau konkrečiai nenurodė, dėl kokių priežasčių liudytojo parodymai nepatvirtina būtent jo fiksuoto pareiškėjo padaryto pažeidimo 2018 m. kovo 21 d., aplinkybių, dėl kurių šie parodymai turėtų būti vertinami kaip neteisingi (melagingi ar pan.).

35. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, kuriais kritikuojamos nuotraukos, kuriose užfiksuotas pažeidimas, matyti, kad pirmosios instancijos teismas suabejojo liudytojo parodymais, jog jis, 2018 m. kovo 21 d. atlikdamas pareiškėjo kaimyninio sklypo patikrą, padarė būtent pareiškėjo lauko nuotraukas, dėl to, kad liudytojas nurodė, jog per dieną apžiūri labai daug laukų, ir taip detaliai prisimena ir pasakoja prieš keletą metų apžiūrėtą lauką.

36. Teisėjų kolegija, išklausiusi ir įvertinusi liudytojo pirmosios instancijos teismo posėdyje duotus parodymus, neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, nustatyti, kad liudytojas davė neteisingus (melagingus) parodymus.

37. Liudytojas nuosekliai, aiškiai ir logiškai paaiškino aplinkybes, susijusias su jo užfiksuotu 2018 m. kovo 21 d. pareiškėjo pažeidimu, taip pat patikros vietoje ataskaitos užpildymu 2018 m. balandžio 6 d. Liudytojas argumentuotai nurodė aplinkybes, dėl kurių jis prisimena šį atvejį. Liudytojas parodė, kad jis dirba 17 metų (yra žemės ūkio specialistas), o tokių atvejų nebūna daug, jis prisimena tą atvejį dėl pažeidimo padarymo būdo, nes mėšlo krūvos buvo išpiltos ant kelio (nebuvo galima pravažiuoti) ir melioracijos griovyje (mėšlo vanduo tekėjo į melioracijos griovį).

38. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad patikros vietoje ataskaita buvo surašyta tik 2021 m. balandžio 6 d., kai draudimas tręšti laukus mėšlu jau nebuvo taikomas, kad nuotraukos buvo įkeltos tik praėjus kuriam laikui ir prasidėjus teisminiam procesui (2019 m. gegužės 17 d. 12 val. 12 min.), o jas įkėlė ne patikrą atlikęs B. G., o kita Agentūros darbuotoja, nedalyvavusi patikroje, nepaneigia liudytojo parodymų, kad pažeidimas buvo užfiksuotas 2018 m. kovo 21 d. padarant šioje byloje pateiktas nuotraukas.

39. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl atlikto patikrinimo ir padarytų nuotraukų prieštaringa, nes nustatyta, jog Agentūros darbuotojas 2018 m. kovo 21 d. iš esmės tikrino pareiškėjo deklaruotą lauką ir nustatė mėšlo skleidimo faktą, tačiau kartu nurodyta ir tai, jog į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad nuotraukos darytos būtent 2018 m. kovo 21 d., nors būtent Agentūros darbuotojas, atlikęs patikrinimą, nurodė, jog jis padarė nuotraukas, kai tikrino pareiškėjo lauką.

40. 2018 m. balandžio 6 d. patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, jog patikra nėra pozityvi, nustatytas pažeidimas: „KŽS 205395-0875, laukas Nr. 1, deklaruota KUK, plotas 1,04 (ha) VR36.1 pažeidimas, mėšlo skleidimo lauke faktas nustatytas 2018 m. kovo 21 d. Pridedamos fotonuotraukos“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NMA apie patikros vietoje rezultatus informavo pareiškėją 2018 m. balandžio 6 d. pranešimu apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus, taip pat NMA portale užfiksuota, kad pareiškėjas apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus informuotas 2018 m. balandžio 7 d. SMS žinute. Taigi pareiškėjas, teigdamas, jog jo lauke iki 2018 m. balandžio 1 d. nebuvo mėšlo, turėjo galimybę fiksuoti padėtį, gavęs pranešimą apie nustatytą pažeidimą, t. y. pateikti duomenis, kad į lauką iš viso nebuvo vežamas mėšlas ir / ar kad mėšlas atvežtas ir paskleistas po 2018 m. balandžio 1 d. (jei mėšlas buvo tuo metu, kai buvo gautas pranešimas apie pažeidimą).

41. Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo apeliacinį skindą, taip pat nenurodo jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima neginčytinai nustatyti, kad nuotraukose užfiksuotos liudytojo nurodytos mėšlo krūvos atsirado po 2018 m. balandžio 1 d., ar kad iš viso laukas nebuvo net ir po 2018 m. balandžio 1 d. tręšiamas mėšlu.

42. Įvertinus šioje byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2018 m. balandžio 6 d. patikros vietoje ataskaitoje užfiksuoti duomenys yra nepatikimi ir nepagrįsti, ir dėl to Sprendimas naikintinas, yra neteisinga, nes ši išvada nėra pagrįsta bylos duomenimis. Byloje nenustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimai, kurie turėtų būti vertinami kaip esminiai ir pakankami Sprendimą pripažinti neteisėtu ir naikintinu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

44. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, pareiškėjui negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl panaikinamas ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomas sprendimas, kuriuo pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švedijos pienas“ skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomą sprendimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė