e0685d15-e137-4fa5-9abd-8685d1cdd4f4 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                                 Administracinė byla Nr. I-310-414/2013                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00870-2012-4                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 18 d.Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui V.

E., nedalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. E. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,              nustatė: V. E. skunde prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100000lt. neturtinę žalÄ . Jis paaiÅ¡kino, jog 2012-05-22 nutarimu jam nepagrįstai buvo paskirtas 15 parų areÅ¡tas, nes į drausmės komisijÄ nebuvo iÅ¡kviesti pareiÅ¡kėjo naudai liudiję liudytojai, nedalyvavo advokatas, pats pareiÅ¡kėjas negalėjo užduoti klausimų nukentėjusiam asmeniui.

Pažymėjo, jog joks pažeidimas nebuvo padarytas, kitas nuteistasis jį apkalbėjo, tačiau neteisėtai buvo suvaržyta teisė judėti, gauti pasimatymus, siųsti laiÅ¡kus, skambinti telefonu, naudotis asmeniniais elektriniais prietaisais. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundÄ prašė skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis Marijampolės pataiso namų vidaus tyrimų skyriaus 2012-05-21 iÅ¡vada Nr. 36/06-112, nuteistajam V.

E. už tai, kad jis naudodamas psichinį smurtÄ prieÅ¡ kitus nuteistuosius, reikalaudamas paslaugos iÅ¡ kito nuteistojo pirkti prekes nuteistųjų parduotuvėje, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus, 2012-05-22 Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 3265 skirta drausminė nuobauda numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnis numato specialiÄ sias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas.

Å io straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iÅ¡ kito nuteistojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtÄ prieÅ¡ kitus asmenis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamas uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų.

Atsiliepime pažymėta, jog pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinimo nerašė ir liudytojų liudijančių jo naudai nenurodė. Nukentėjusį apklausė administracijos darbuotojai ir pagal jo paaiÅ¡kinimÄ buvo atliktas tarnybinis tyrimas. Svarstant nuteistojo nubaudimo drausmine nuobauda klausimÄ nenumatytas privalomas advokato dalyvavimas, todėl mano, jog Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 3265 nuteistajam V. E. pagrįstai ir teisėtai paskirta nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių penkiolikos parų laikotarpiui, o Å¡iÄ nuobaudÄ atliko nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. birželio 6 d.

Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, siųsti laiÅ¡kų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, todėl nuobaudos atlikimo metu Å¡ie suvaržymai teisėti, nes pagrįsti įstatymo reikalavimais.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, vieÅ¡oji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų – sampratÄ : civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratÄ , yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjas sieja su jo manymu neteisėtai 2012-05-22 nutarimu Nr. 3265 paskirta nuobauda, dėl kurios paskyrimo buvo suvaržyta teisė judėti, gauti pasimatymus, siųsti laiÅ¡kus, skambinti telefonu, naudotis asmeniniais elektriniais prietaisais.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2012-05-22 Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 3265 pareiÅ¡kėjui skirta drausminė nuobauda numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Tokia nuobauda buvo paskirta vadovaujantis Marijampolės pataiso namų vidaus tyrimų skyriaus 2012-05-21 iÅ¡vada Nr. 36/06-112, kur buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas naudojo psichinį smurtÄ prieÅ¡ kitus nuteistuosius ir reikalavo paslaugos iÅ¡ kito nuteistojo pirkti prekes nuteistųjų parduotuvėje, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus (bl. 45-48).

Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama reikalauti bet kokios paslaugos iÅ¡ kito nuteistojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtÄ prieÅ¡ kitus asmenis. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vidaus tyrimų skyriaus inspektorius G. Ž. patvirtino 2012-05-21tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytas aplinkybes, jog nuteistasis V. E. naudojo psichinį smurtÄ prieÅ¡ kitus nuteistuosius, tame tarpe ir prieÅ¡ nuteistÄ jį D.

K. ir reikalavo paslaugos iš nuteistojo D. K. pirkti prekes nuteistųjų parduotuvėje. Liudytojas nurodė, kad tarnybinio tyrimo išvados buvo padarytos remiantis apklaustų 4 lokalinio sektoriaus nuteistųjų parodymais, kurių pavardės yra įslaptintos dėl jų saugumo ir nuteistojo D. K. paaiškinimais. Liudytoju apklaustas D. K. teisme liudijo, jog pareiškėjas prieš jį psichinio smurto nenaudojo ir jokių paslaugų nereikalavo, nurodė, jog tai darė kiti nuteistieji, kurių įvardinti negali, o V.

E. jis nepagrįstai apkalbėjo. Tačiau teismas tokius liudytojo D. K. parodymus atmeta ir tiki liudytojo G. Ž. parodymais, nes iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų akivaizdu, jog pataisos namuose egzistuota tam tikros nuteistųjų vidinės taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 236-246 punktuose reglamentuota pataisos įstaigos drausmės komisijos sudarymo tvarka ir kompetencija. IÅ¡ Taisyklių 240, 246 punktų turinio akivaizdu, jog pataisos įstaigos drausmės komisija privalo svarstyti klausimÄ tik dėl LR BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos nuteistajam paskyrimo.

Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjui skirta drausminė nuobauda numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte, todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė dėl pareiÅ¡kėjo pažeistų teisių drausmės komisijoje. Nei Taisyklės, nei LR BVK nenumato, kad svarstant nuteistojo nubaudimo drausmine nuobauda klausimÄ privalomai dalyvautų advokatas, todėl aplinkybė dėl advokato nedalyvavimo atmestina. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimo, dėl to buvo suraÅ¡ytas protokolas, kaip numatyta Taisyklių 206 punkte (bl. 49).

Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė jokių liudytojų, liudijančių jo naudai, tai nurodė ir liudytojas G. Ž., todėl nebuvo pagrindo jų apklausti, o užduoti klausimus nukentėjusiu asmeniu įvardintam D. K. jis galėjo teismo posėdžio metu.    Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui 2012-05-22 Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 3265 skirta drausminė nuobauda numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų, būtų neteisėta ir nepagrįsta, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, jog Marijampolės pataisos namų pareigūnai veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai.

Dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.50 straipsnio prasme nekilo atitinkamos pasekmės, nes LR BVK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, siųsti laiÅ¡kų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, todėl nuobaudos atlikimo metu Å¡ie suvaržymai teisėti, nes pagrįsti įstatymo reikalavimais.Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo nustatyti Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡ys, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str. 1d. 1p., nusprendė:              SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.             Teisėjas                                                                                                                 Rimantas Giedraitis