2017-09-06 Nr. AB-16076-3-62-3-00808-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-645-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00808-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas F. K. 2017 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3-4), prašydamas: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Varėnos skyriaus vedėją A. V. sudaryti su pareiškėju žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 25 metams, sklypo plotas 20 944 kv. m; 2) pripažinti, kad pareiškėjo 32 375 kv. m žemės sklypas ribojasi su 20 944 kv. m Lietuvos Respublikos žemės sklypu; 3) priteisti 3 000 Eur kompensaciją.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi (b. l. 29-30) pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, jog iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų galima suprasti, kad iš esmės pareiškėjas siekia sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau valstybinės žemės nuomos sandoris yra civilinio teisinio pobūdžio. Teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti pateiktais išaiškinimais (Specialiosios kolegijos nutartys teismingumo bylose 2013 m. liepos 9 d. Nr. T-72/2013, Nr. T-74/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. Nr. T-119/2013, 2013 m. spalio 7 d. Nr. T-96/2013, 2013 m. spalio 24 d. Nr. T-99/2013 ir kt.).

Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, dėl to skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl ginčo išsprendimo turi teisę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, t. y. Varėnos rajono apylinkės teisme (Civilinio proceso kodekso 31 str. 1 d., ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas F. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 69-70), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį, išnagrinėti jo skundą ir priimti atitinkamus sprendimus: įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėją A. V. išduoti pareiškėjui jo žemės nuosavybės originalius dokumentus, sudaryti su pareiškėju 25 metams nuomos sutartį 20 944 kv. m sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrame su pareiškėjo 32 375 kv. m žemės sklypu viename plote bei priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo A. V. 3 500 Eur kompensacijos nuostoliams padengti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį bei prie jo pridėtus dokumentus, konstatavo, kad pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas susijęs su valstybinės žemės nuoma, o tokio pobūdžio teisiniai ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme, todėl laikė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje išspręstas procesinis klausimas (kaip šiuo atveju – susijęs su skundo priimtinumu), ginčo iš esmės nesprendžia, pareiškėjo skundo ir jame nurodytų faktinių aplinkybių bei materialinių teisinių reikalavimų nevertina bei dėl skundo esmės nepasisako, tačiau tik įvertina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje ginčą nagrinės tik tokia apimtimi.

Sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės nuoma (dėl kurios pareiškėjas šiuo atveju kelia ginčą ir teikia reikalavimą) yra civilinis sandoris. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį byloje Nr. T-84, 2014 m. balandžio 29 d. nutartį byloje Nr. T-60-2014, 2014 m. liepos 21 d. nutartį byloje Nr. T-93-2014, 2015 m. liepos 27 d. nutartį byloje Nr. T-83/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos santykiai, nepaisant nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 10 d. skunde aiškiai yra išreiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti su pareiškėju valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Iš pareiškėjo reiškiamo reikalavimo matyti, kad jame nėra keliamas ginčas dėl administracinių procedūrų (pvz., dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse numatytų viešojo administravimo procedūrų vykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-303-662/2017), t. y. ginčas išimtinai susijęs su valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu. Taip pat akcentuotina, kad pareikštas pareiškėjo reikalavimas nėra išvestinis iš kitų reikalavimų, kurie būtų susiję su administraciniais teisiniais aspektais. Iš paties skundo turinio taip pat aiškiai matyti, kad pareiškėjas iš esmės ginčija NŽT nesutikimą sudaryti su juo nuomos sutartį. Tai parodo, jog skunde aiškinamas ir grindžiamas sąlygų, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalį, egzistavimas. Be to, pareiškėjas pats prie skundo priedų pridėjo NŽT 2017 m. balandžio 14 d. raštą, kuriame detaliai nurodyti atsakovo nesutikimo sudaryti nuomos sutartį motyvai, t. y. kad pirmenybę išsinuomoti pareiškėjo pageidaujamą valstybinės žemės sklypą turi Ž. S., kuri teisėtai naudojasi prašomu išnuomoti žemės sklypu. Šis atsakovo raštas taip pat parodo, kad atsakovas ėmėsi tam tikrų veiksmų ir vertino pareiškėjo pateiktus skundus.

Taigi šiuo atveju pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas kelia civilinio teisinio pobūdžio ginčą, kuris turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Motyvai, kuriais yra grindžiamas pareiškėjo reikalavimas išnuomoti jam jo pageidaujamą valstybinės žemės sklypą, taip pat turi būti vertinami bendrosios kompetencijos teisme, nagrinėjančiame tokį ginčą, net jei tektų atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau tai ginčo teisinio pobūdžio nekeičia. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-319-438/2017, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-611-438/2017).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo F. K. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė