e063b636-871f-497e-aa85-e0b2239b71fb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-714-1133/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26453-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Dianai Sabinai-Bakaitytei, Boženai Voišvilienei, dalyvaujant prokurorams Vitai Gedvilienei, Benediktui Leišiui, Astai Poškutei, vertėjams Anai Grečišnikovai, Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, kaltinamajam M.

A. ir jo gynėjai advokatei Emmai Domajavai, kaltinamajam A. Å . ir jo gynėjai advokatei Linai AndriuÅ¡kevičienei, nukentėjusiesiems O. C. ir S. C., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, Å¡iuo metu suimtas kitoje byloje, teistas 3 kartus Didžiojoje Britanijoje už nusikaltimus vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės rimties trikdymÄ ir nesunkų kÅ«no sužalojimÄ ir 10 kartų Lietuvoje:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme;

4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmės subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintÄ 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi iÅ¡taisyta Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas bausmės laikas, nurodant „pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę“;

6) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

7) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikant BK 641 straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartimi pakeista bausme, paskiriant galutinę subendrintÄ 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

8) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m, kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintÄ 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

9) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiam atlikti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2020 m. balandžio 30 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę);

10) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 641 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimu. Nuosprendis įsiteisėjęs. A. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų bei atlyginti priteistÄ turtinę žalÄ ;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų teismo 2021 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 40 parų areÅ¡tu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, paskiriant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. Å . visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį privalo:

1) būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

2) tęsti darbÄ arba nutrÅ«kus darbo santykiams, per vienÄ mėnesį registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021-08-22, 19.50 val. iki 2021-08-23 14.58 val. (1 diena). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs. Kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : M. A. ir A. Å ., veikdami kartu 2020-07-04, apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio antro aukÅ¡to koridoriuje, konflikto su S. C. ir O. C. metu panaudojo smurtÄ : M. A. sudavė ranka S. C.

į veidÄ bei pastÅ«mė jį į krÅ«tinę, o pastarajam pargriuvus ant grindų, sudavė tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių S. C. rankomis ir spyrė į įvairias kÅ«no vietas. Po to S. C. atsistojus ir konfliktui persikėlus į bendro naudojimo virtuvę, M. A. pastÅ«mė S. C. į krÅ«tinę, nuo ko pastarasis atsitrenkė į spintelę ir nukrito, tada M. A. kartu su A. Å . bendrai rankomis sudavė bei spyrė S. C. į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau, kaip devyniolika kartų.

Tokiais bendrais tyčiniais veiksmais M. A. ir A. Å . padarė S. C. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies apatiniame voke, kairėje krÅ«tinės pusėje, nugaroje, abiejuose pečiuose ir žastuose, odos nubrozdinimais abiejose alkÅ«nėse ir abiejuose keliuose. Be to, M. A. tuo pačiu metu, bendro naudojimo virtuvėje, spyrė O. C. į kairįjį Å¡onÄ ir sudavė pastarajam vienÄ smÅ«gį į kÅ«nÄ , tuo O. C. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame krÅ«tinės Å¡one.

T. y. M. A. ir A. Å . padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. Å . teisme kaltę pripažino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ baigiant įrodymų tyrimÄ pateiktÄ patikslintÄ kaltinimÄ â€“ visiÅ¡kai. Parodė, kad įvykio dienÄ su M. A. darė remontÄ pas N., ji paprašė paklijuoti tapetus. N. juos pavaiÅ¡ino alkoholiniais gėrimais, po to dar nuėjo į barÄ , kur buvo iki 21 val. N. iÅ¡ baro išėjo truputį anksčiau su I. pas jÄ Ä¯ bendrabutį. O jis su M. A. irgi atėjo į antro aukÅ¡to bendro naudojimo koridorių.

Ten kalbėjosi, tiesiog sėdėjo. Kažkuriuo momentu išėjo S. C. ir pamatęs, kad jie – jis (kaltinamasis, M. A., N. ir I. sėdi, pradėjo jam (kaltinamajam) sakyti, kad jis (S. C.) nepageidauja jo matyti. Jis (kaltinamasis) norėjo iÅ¡eiti, tada S. C. pradėjo kažkÄ sakyti N.. Tada jis (kaltinamasis) grįžo atgal ir tada S. C. sudavė N. per veidÄ , nuo ko viskas ir prasidėjo. Kai S. C. sudavė N. per veidÄ , tada jis nematė I. veiksmų. M. A. tada puolė S. C.. Negalėj atsakyti, kokioje pozicijoje puolimo metu buvo S. C..

Neatsimena, kad jis (kaltinamasis) būtų koridoriuje sudavęs S. C.. S. C. buvo parklupęs, tada O. C. mėgino ginti savo sūnų. M. A. puolė S., pastūmė jį ir kažkaip S. C. atsidūrė virtuvėje. Jis (kaltinamasis), kai M. A. koridoriuje sudavė S. C., stovėjo ir žiūrėjo. Veiksmus darė, kai atsidūrė virtuvėje, tada S. C. spyrė 3 kartus. I. prasidėjus konfliktui greitai išėjo. Pripažįsta, kad ten buvo, ten dalyvavo, kad sudavė kojomis virtuvėje parklupusiam S. C. 3 kartus.

Koridoriuje viskas greitai įvyko, nukrito O. C., S. C., M. A. pradėjo ginti draugę, sudavė rankomis S. C. gal 4 kartus į krÅ«tinę, nugarÄ . Nematė dėl ko nukrito O. C.. O. C. veiksmai buvo ginti sÅ«nų, mėgino atitraukti sÅ«nų nuo jų. M. A. sakė, kad O. C. patrauktų sÅ«nų. Nuo ko O. parkrito nepastebėjo, nes tuo metu toliau stovėjo. Neatsimena kÄ darė N.. Jis atliko Å¡iuos veiksmus: spyrė virtuvėje S. C. deÅ¡ine koja į sėdmenis ir į kojÄ . Visi buvo iÅ¡gėrę, tai visko nepastebėjo, tai nežino, ar gerai davė M.

A. parodymus. Nematė, ar I. dalyvavo muÅ¡tynėse. Neatsimena kiek buvo iÅ¡gėręs, mano, kad apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo jo elgesį. Nežino, gal jei bÅ«tų blaivus, gal kitaip bÅ«tų reagavęs į situacijÄ . Vėliau teigė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet nemano, kad alkoholis įtakojo, bÅ«tų ir taip gynęs draugus. Jis nenorėjo S. C. konflikto, todėl norėjo eiti namo. Pažinojo S. C., tai iÅ¡kart žinojo, kad bus su juo konfliktas, anksčiau jie buvo draugai. Jis nebÅ«na agresyvus, kai iÅ¡geria alkoholio.

Mano, kad jeigu S. C. nesuduotų to smūgio N., būtų viskas kitaip, bet kai mušė moterį, taip ir įvyko. Įvykio vietoje yra koridorius ir atskirai bendro naudojimo virtuvė, tik nėra į virtuvę durų. Iš pradžių konfliktas vyko koridoriuje, o virtuvė visai šalia, ir veiksmas persikėlė į virtuvę. Virtuvėje sudavė 4 smūgius, koridoriuje nesudavė, nemušė S. C. koridoriuje. Teismui pagarsinus A. Š. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t. 1, b. l. 155, nurodė, jog nieko nenori pasakyti dėl šių parodymų.

Teismui pagarsinus vėlesnius A. Å . parodymus, nurodė, jog negali pasakyti, ar taip buvo, kaip parodymuose, nes neatsimena, kaip buvo iÅ¡ tikrųjų. Parodymus davė, pagal tai kai pasiÅ¡nekėdavo su M. ir su N.. Nurodė, jog po smÅ«gio jis stovėjo nuoÅ¡alyje, tada O. C. mėgino ginti sÅ«nų, paskui veiksmas persikėlė į virtuvę, ten jis sudavė porÄ smÅ«gių S. C., pabaigos neatsimena, nes užsirakino pas N. bute ir atvažiavo policija. Nenorėjo konflikto, bet gal ir tyčia sudavė smÅ«gius S. C..

Negali pasakyti, ar I. dalyvavo muÅ¡tynėse. Nematė, ar I. sudavė smÅ«gį S. C.. Neatsimena kas pasakė, kad I. sudavė smÅ«gį S. C.. Koridoriuje tikriausiai M. A. visus veiksmus atliko. Neatsimena, ar vienas smÅ«giavo virtuvėje. Kaltinamasis M. A. teisme kaltę pripažino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ baigiant įrodymų tyrimÄ pateiktÄ patikslintÄ kaltinimÄ â€“ visiÅ¡kai. Parodė, kad įvykis galėjo bÅ«ti kaltinime nurodytu laiku 2020-07-04, galėjo bÅ«ti vasara, galėjo bÅ«ti 23.50 val. Ä®vykis vyko Vilniuje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje.

Antrame aukÅ¡te, prie N. buto durų buvo jis, A. ir N.. Jie kalbėjosi ir tada išėjo sÅ«nus (S. C.), susitiko su N.. Jis (S. C.) išėjęs konfliktavo su N. dėl A. Å ., nelabai žino dėl ko, nes kalbėjo rusiÅ¡kai, o jis (kaltinamasis) rusų kalbos nelabai supranta. Konflikto metu sÅ«nus (S. C.) sudavė deÅ¡iniu delnu N. į kairį skruostÄ . Tada jis (kaltinamasis) jam (S. C.) sudavė rankomis smÅ«gį į veidÄ . Kiek smÅ«gių sudavė, nebepamena. 6-8 gal smÅ«gius sudavė, rankomis daugiausia, galbÅ«t mėgino spirti, bet galbÅ«t nepataikė.

Nepamena, ar sudavė tėvui (O. C.). Daugiau nieko nepamena, nes turi bėdų dėl patirto didelio psichologinio streso. Nelabai pamena, kada išėjo O. C.. IÅ¡ pradžių sÅ«nus vaikščiojo, paskui O. išėjo, nes iÅ¡girdo, kad vyksta kažkas, ir tada buvo suduotas smÅ«gis N., ir tada jis (kaltinamasis) S. C. smÅ«giavo. Dar kartÄ nurodė, jog nepamena, ar O. C. sudavė. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 13), pastarasis juos palaikė, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Pagarsinus vėlesnius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog šie parodymai ne visai teisingi, nesutinka su aplinkybe, kad sudavė O. C., dėl šios aplinkybės palieka spręsti teismui, nes jis neatsimena, ar sudavė O. C.. Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, jog sudavė rankomis ir kojomis 4 smūgius O. C. į krūtinės sritį, po ko pastūmė S. C. į krutinę, o pastarajam pargriuvus ant grindų su A. Š. sudavėte rankomis ir kojomis iki 19 smūgių į įvairias kūno vietas.

Atsakė, jog nepamena, dėl O. C. suduotų smūgių. S. C. jie nestūmė. Kitas asmuo S. C. sudavė smūgį ir S. C. pargriuvo. Teismui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad S. C. atsistojus ir persikėlus į virtuvę, pastūmė S. C. į krūtinę, nuo smūgio pastarajam nukritus ir atsitrenkus į spintelę, nurodė, jog neatsimena, kad jis būtų stūmęs S., jis nestebėjo viso įvykio. Pripažįsta, kad 5-6 smūgius sudavė S. C.. Atsiprašo abiejų nukentėjusiųjų.

Gali bÅ«ti, kad spyrė sÅ«nui, bet pataikė O. C. į kojÄ , iÅ¡ deÅ¡inės, į kairę jo pusę. Nepamena tėvo (O. C.) reakcijos. AtsipraÅ¡o abiejų. Neatsimena, kiek smÅ«gių sudavė. IÅ¡provokavo sÅ«nus (S. C.), nes jis pirmas merginai trenkė, nevedė O. C. sÅ«naus namo, dėl to buvo suduoti smÅ«giai S. C.. Pagarsinus specialisto iÅ¡vadÄ (t. 1, b. l. 47), nurodė, kad dėl sužalojimų jis ne vienas yra kaltinamas, jis sudavinėjo sÅ«nui (S. C.), nematė kas sudavė O. C.. Nukentėjusysis S. C. teisme parodė, kad praeitų metų liepos 4 dienÄ , gal vidurnaktį, jis prieÅ¡ miegÄ išėjo į tualetÄ , po to ėjo namo, ir tuo metu pradėjo A.

Å . apsižodžiuoti, prisiminė kas buvo anksčiau, vadino necenzÅ«riniais žodžiais, tada užėjo namo, pasakė tėvui, pakalbėjo, abu galvojo gal policijÄ kviesti, nusprendė iÅ¡eiti. Jie išėjo į koridorių ir tada prasidėjo konfliktas. M. A. tuo metu dar neįžeidinėjo. Konfliktas augo ir prasidėjo sumaiÅ¡tis ir muÅ¡tynės. Jis pargriuvo nuo to, kad jį pastÅ«mė M., ten buvo spintelė už kurios užsikabinau koridoriuje, ir kai gulėjau man buvo suduoti smÅ«giai. Mano, kad koridoriuje smÅ«giavo ne tik M., bet ir A., o N. taip pat dar mėgino smÅ«giuoti.

Kai užsidengė veidÄ , nieko nematė. Tuo metu buvo dar I., bet jis kai suprato, kad gali baigtis blogai, nuėjo į Å¡alį. Pagal pojÅ«tį, buvo apie 50 smÅ«gių į visas kÅ«no vietas, vienÄ kartÄ stipriai pataikė į kaktÄ . M. jį pastÅ«mė, jis suklupo, nematė kas ir kur stovėjo, matė, kai M. mušė. IÅ¡ kairės pusės A., o jis buvo prie sienos. SmÅ«giai buvo suduoti rankomis ir kojomis. Po to, konfliktas nutrÅ«ko, vyko apsižodžiavimas, persikėlė į virtuvę su M. ir A., o N. laikė duris, kad neįleistų jo tėvo O.

C. į virtuvę. Virtuvėje jį M. pastÅ«mė. Jis nukrito, tada A. ir M. jam sudavė apie 5-7 smÅ«gius. Tėvas skambino į policijÄ ir N. suprato, kad atvažiuos policija. Mano, kad konfliktas kilo, nes galbÅ«t užkliudė N., specialiai N. nesudavė. Išėjęs į koridorių tėvas kalbėjo, kad geriau jie iÅ¡eitų, nes bus blogai. Jie (kaltinamieji) nenorėjo gražiuoju iÅ¡eiti. Koridoriuje tėvÄ , kai Å¡is norėdavo jį ginti, nustumdavo N. ir A. Å .. Nematė, kuris pastÅ«mė tėvÄ koridoriuje.

Jo manymu daugiau smÅ«gių buvo suduota koridoriuje, virtuvėje kaltinamieji gal jau buvo pavargę, tai jau buvo ne tokie stiprÅ«s. Po sumuÅ¡imo tėvui skaudėjo krÅ«tinę, tėvas labiau nukentėjo. Tėvui kažkas iÅ¡ kojos trenkė. I. išėjo tik prieÅ¡ pabaigÄ , norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip baigsis, jis virtuvėje stovėjo, tėvas jį iÅ¡varė ir I. išėjo. Su N. jau seniai konfliktuoja, nuo 2019 m. rugsėjo mėn., dėl to, kad prieÅ¡ tai buvo konfliktas tarp jo ir A. Å .. N. jį atsivedė, nors ji žinojo, kad tarp jų su A. konfliktas, taip niekada nekviesdavo jo į svečius, o kai jis su juo sukonfliktavo, pradėjo kviestis į svečius.

Ä®vykio dienÄ A. buvo iÅ¡gėręs, jie darė remontÄ pas N., viskas prasidėjo tik prieÅ¡ einant jam (nukentėjusiajam) miegoti, nieko nebÅ«tų nutikę. Matė, kad A. stipriai iÅ¡gėręs, buvo pasiÅ«lymas į laukÄ eiti pasimuÅ¡ti. Tyčinių veiksmų prieÅ¡ N. neatliko. I. buvo, bet nesudavė nei vieno smÅ«gio, bet gal norėjo, nes mėgino suduoti . Nukentėjusysis O. C. teisme parodė, kad konfliktas prasidėjo tarp 23 ir 24 valandos. SÅ«nus prieÅ¡ miegÄ išėjo į tualetÄ .

Tuo metu koridoriuje sėdėjo ir gėrė M., A. ir N.. SÅ«nus grįžo iÅ¡ tualeto ir pasakė, kad prie jo kabinėjasi. Išėjo, kad juos apramintų. IÅ¡ pradžių buvo žodinis konfliktas, po to pradėjo stumdytis. M. A. pastÅ«mė sÅ«nų, jis užkliuvo už spintelės, nukrito ir pradėjo jį muÅ¡ti. M. A. mušė sÅ«nų rankomis ir kojomis. Po to jį (O. C.) kažkas pastÅ«mė, bet ne M. A. ir jis nugriuvo ant grindų. Tada atsistojo ir bandė apraminti, bet nepavyko, jam bandė iÅ¡muÅ¡ti telefonÄ , vienÄ kartÄ N. iÅ¡mušė telefonÄ , o kitÄ kartÄ nežino kas.

Prie jo sūnaus tuo metu buvo M. A.. Nepavykus policijos iškviesti koridoriuje, nuėjo namo, kai grįžo, konfliktas buvo persikėlęs į bendro naudojimo virtuvę. Kai norėjo užeiti į virtuvę, duris laikė N. ir A.. Durys į vidų atsidaro. Jam pavyko prasivežti į virtuvę. Tuo metu jo sūnus gulėjo ant grindų, o M. jį mušė. Bandė apraminti. Jam įėjus į virtuvę, kažkas jį pastūmė, bet nematė kas. Jo sūnų toliau mušė. Po to A. Š. prisijungė prie M.

A. mušti jo sūnų, kol jis gulėjo. Negali pasakyti kiek smūgių sudavė A. Š., bet daug buvo. Mušė ir rankomis ir kojomis. Jis atsistojo ir kaltinamieji atsitraukė nuo sūnaus. Lyg apsiramino. Stojo tarp jų. Sūnus gulėjo. Tada prasidėjo antra „serija“. Tada jis gavo nuo M. A. smūgį iš kojos į šonkaulių sritį. M. iš pradžių jam pasakė žodžius, kurių nenori kartoti ir spyrė jam į šonkaulius. Jis taikėsi į jį (nukentėjusįjį), nes jis trukdė prieiti prie sūnaus.

Po spyrio dar gavo 3-5 smūgius iš nugaros, bet negali pasakyti kas sudavė, M. tada prieš jį stovėjo, o sūnus buvo jam (nukentėjusiajam) iš nugaros, o jis (nukentėjusysis) buvo veidu į M.. Jam atrodo, kad N. liko koridoriuje. Viskas vyko chaotiškai. Pradėjau šaukti, kad atvažiuos policija ir konfliktas nuslūgo ir jie užsidarė kambaryje. I. nedalyvavo konflikte, jis bandė nuraminti. Virtuvėje matė, kaip abu kaltinamieji mušė sūnų, o koridoriuje M. mušė. Teismui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. 1, b. l. 131-133, nurodė, kad gal stresavo, jaudinosi, A.

Š. koridoriuje tik pastumti sūnų, bet jam nepavyko, ranka nepasiekė. Jis bandė rankomis juos atstumti nuo sūnaus. Gaunasi, kad jie visi trys bandė pulti sūnų ir N.. Koridoriuje jį (nukentėjusįjį) tik pastūmė ir jis pargriuvo. Koridoriuje jam nebuvo suduoti smūgiai, tik virtuvėje. Gal netiksliai dėl streso davė parodymus. M. pats pirmas ir skausmingiausias smūgis buvo į šonkaulius. Po to jau normaliai negalėjo reaguoti. Koja buvo vienas smūgis, o paskui rankomis. Negali pasakyti kas smūgiavo iš nugaros.

M. spyrė vienÄ smÅ«gį koja į Å¡onkaulius, o po to ranka į kÅ«no sritį. Vidutinio stiprumo. Greičiau kumščiu buvo smÅ«gis. Koridoriuje stumdantis sÅ«nus gal ir palietė N. veidÄ . Kai visi žmonės stumdėsi, tai galėjo taip bÅ«ti, kad sÅ«nus palietė N.. Koridorius siauras, tai dviese gali praeiti, o trise tai sunku. Trečias vaikinas, jei turi galvoje I., tai jis nieko nemušė, nebent dalyvavo žodiniame konflikte. Liudytojas, vyriausiasis patrulis, G. P. aparodė, kad pagal budėtojo nurodymÄ nuvyko į (duomenys neskelbtini), tikslaus laiko nepamenu, jau buvo tamsus paros metas.

Ten buvo sumuÅ¡ti asmenys. Atvykus į įvykio vietÄ , kreipėsi nukentėjusieji, kurie paaiÅ¡kino, kad pas kaimynę bute užsidarę minėti jaunuoliai (kaltinamieji) ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jie juos sumušė. Pastuksenom į tos merginos duris, jiems durų neatidarė, todėl iÅ¡kvietė prieÅ¡gaisrinio gelbėjimo tarnybÄ . Jis iki 2 aukÅ¡to kopėčiomis užlipo ir pro langÄ pamatė, kad asmenys buvo bute, bet jo neįleido. Teko užvesti benzininį skirtÄ durims pjauti pjÅ«klÄ , tada buto Å¡eimininkė duris atidarė ir įtariamieji buvo sulaikyti ir pristatyti į komisariatÄ .

Buvo iškviesta medicininė pagalba, nes vyresnio amžiaus nukentėjusysis skundėsi pablogėjusia sveikata, matėsi sumušimo požymiai. Ant jaunesniojo nukentėjusiojo irgi matėsi sumušimai, bet daugiau pas vyresnį buvo problemų. Juos abu išvežė į ligoninę. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 91-93 (garso įrašas 12.03 sek.- 12.28 sek.)), nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Dėl sumušimo palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Taip pat palaikė kitus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (garso įraÅ¡as 13.55 sek. – 16.51 sek.). Nurodė, kad muÅ¡tinės vyko koridoriuje, o virtuvėje - nelabai pamena ar kÄ sakė. Jų tikslas buvo sulaikyti asmenis, kurie padarė nusikalstamÄ veikÄ , o apklausinėti buvo tyrėjos pareiga. Jiems reikėjo įsitikinti, kad jie nepasiÅ¡alintų. PorininkÄ paliko prie vienų durų, o pats buvo lauke ir teko stebėti, kad pro antro aukÅ¡to langÄ neiÅ¡Å¡oktų. Reikėjo stebėti.

Nukentėjusieji pasakojo tai, kÄ jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Abiejų nukentėjusiųjų parodymai sutapo. Jam įvykio vietoje nekilo įtarimas, kad nukentėjusieji bÅ«tų neblaivÅ«s. Kiek pamena, jie dar sakė, kad neseniai iÅ¡ darbo grįžo. Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. C. ir O. C. paaiÅ¡kino, kad bendrame koridoriuje (nes tai yra bendrabučio tipo namas) sėdėjo Å¡io buto gyventoja vardu N., M. A. ir A. Å . ir vartojo alkoholinius gėrimus. Praeidamas pro Å¡alį į bendrÄ jį sanitarinį mazgÄ , S. C. paprašė, kad pastarieji netriukÅ¡mautų, nes tai vėlus metas ir žmonės jau miega.

Tarp minėtų piliečių kilo konfliktas, kuris peraugo į muÅ¡tynes. S. C. paaiÅ¡kino, kad M. A. ir A. Å . pargriovė jį ant žemės ir gulintį pradėjo jį spardyti į įvairias kÅ«no vietas. IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , iÅ¡Â buto išėjo S. C. tėvas O. C. ir, pamatęs, kad jo sÅ«nų spardo, pradėjo M. A. ir A. Å . atitraukinėti, ir tuo metu vienas iÅ¡ užpuolikų trenkė tėvui į krÅ«tinės lÄ stÄ . Kuris vyras trenkė tėvui, nurodyti negalėjo. MuÅ¡tynės vyko bendroje virtuvėje.

O. C. pradėjo kviesti pagalbÄ , o užpuolikai įėjo į butÄ ir užsirakino. Jiems priėjus prie buto ir pareikalavus atidaryti duris, M. A. ir A. Å . nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimus, ko pasekoje buvo iÅ¡kviesti prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau - PGT) pareigÅ«nai. Kol vyko PGT, buto Å¡eimininkė ne kartÄ buvo įspėta, kad jos veiksmai yra neteisėti ir ji bando paslėpti piliečius, kurie įvykdė nusikaltimÄ . Atvykus PGT pareigÅ«nams, priimtas sprendimas pjauti buto duris.

Užvedus benzininį pjÅ«klÄ , buto durys buvo atidarytos. Bute buvo buto Å¡eimininkė, kuri ranka laikė už apykaklės didelį vilkÅ¡unį. Už durų stovėjo jų ieÅ¡komi asmenys - tai M. A. ir A. Å ., kurie buvo agresyviai nusiteikę policijos atžvilgiu. Apsaugant save ir kartu dirbantį policijos pareigÅ«nÄ , M. A. ir A. Å . parklupdyti ant kelių į jiems nepatogiÄ padėtį, panaudota fizinė prievarta (kovinių imtynių veiksmai) ir uždėti antrankiai. M. A. ir A. Å . 01:05 buvo sulaikyti ir pristatyti į OVS.

Nukentėjusieji buvo akivaizdžiai sumušti: S. C. galva buvo stipriai sumušta, nusėta guzais, O. C. buvo įtariamas šonkaulių lūžis (negalėjo pakelti rankų, įkvėpti) (t.1, b. l. 91-93). Liudytoja N. B. parodė, kad nukentėjusieji buvo jos kaimynai, 20 metų pragyveno kaimynystėje. Kaltinamieji draugai. Santykiai su nukentėjusiaisiais kažkada buvo gėri, dabar jokių santykių su jais nėra. Ji buvo blaivi. Tai įvyko maždaug prieš metus. Gali būti ta data, kaip kaltinime nurodyta.

Jau buvo vėlus paros metas. Tai buvo prie jos buto durų. Ä®vyko konfliktas. M. ir A. dienos metu darė pas jÄ remontÄ . Po to nuėjo kartu į barÄ . Kai grįžo, prie jų buvo prisijungęs I., toks stambus. Jie koridoriuje Å¡nekėjosi, stovėjo ir rÅ«kė ir jie jau buvo pasiėmę daiktus ir ruošėsi iÅ¡eiti. S. C. specialiai vaikščiojo pirmyn atgal, praėjo gal kokius 7 kartus. Paskui išėjo tėvas. M. paprašė O., kad jis sÅ«nų nusivestų namo. O. bandė S. vestis, bet jis nėjo.

Kadangi prie S. niekas neprisikabino, jis nutarė pats prie A. prisikabinti, nes jie prieÅ¡ tai turėjo kažkokį konfliktÄ . Kiek žino, kažkas tarp jų vyko ir byla buvo nutraukta. A. paprašė, kad baigtų, nes byla nutraukta ir kam to jam reikia. S. supykęs, kad prie jo niekas nesikabinėjo pradėjo „koliotis“ įvairiais žodžiais. A. tada pasiuto ir sakė iÅ¡eiti į laukÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Tuo metu buvo O. ir S. jam stovėjo už nugaros. Kai S. nesutiko iÅ¡eiti į laukÄ , S. jai pasakė, kad jis pas jÄ nevaikščiotų.

Ji atsakė, kad jis neaiÅ¡kins jai, kas am pas mane eiti. Tada S. jai trenkė per veidÄ . Tada pirmas paÅ¡oko tas stambus I.. I. S. C. trenkė į veidÄ ir jis nuskrido į virtuvę. Viskas vyko labai greita iki minutės. O. kažkÄ bandė aiÅ¡kinti ir jį nustÅ«mė ir jis kažkur į koridorių nuvirto. Po to O. nubėgo iÅ¡kviesti policijos, o jie iÅ¡bėgo į jos kambarį ir užsidarė ir durų neatidarinėjo. Policijai durų neatidarė, nes jos Å¡uo pradėjo loti ir jie pagrasino, kad jei Å¡uns nepatrauks ar neužrakins, „tazeriu“ nukratys.

O kur ji Å¡unį pririÅ¡? Paskui, kai užvedė pjÅ«klÄ , atidarė duris. Matė per akutę, kad kaltinamuosius surakino ir iÅ¡sivedė. Jai neliepė iÅ¡eiti. Jokio kvietimo po to negavo. Taip pat parodė, kad S. buvo iÅ¡gėręs. Jis kai neiÅ¡gėręs, tai geras. S., kai iÅ¡geria, tai ir su savo Å¡eima konfliktuoja. M. A. O. C. paprašė, kad sÅ«nų iÅ¡vestų iÅ¡ ten. S. neklausė. Tėvas vaikščiojo iÅ¡ paskos, lyg nujausdamas, kad kažkas bus. S. pats prisikabino. Negali pasakyti kas kÄ darė, nes buvo makalynė.

S. bandė kažkÄ daryti ir mosikuotis, tėvas nieko nedarė. Viskas vyko labai greitai. Negalėjo atsakyti, kÄ darė M. A., nes buvo sujudimas. Konfliktas buvo koridoriuje, o po to virtuvėje. Kai M. ir A. buvo virtuvėje, ji Å¡aukė, kad nustotų. O. stovėjo, o paskui skambino policijai, jis į virtuvę nėjo. Virtuvėje buvo makalynė, muÅ¡tinės vyko. Koridoriuje nebuvo muÅ¡tynių. PirmÄ smÅ«gį S. C. sudavė I. ir S. C. iÅ¡skrido į virtuvę, į sienÄ trenkėsi. Negaliu atsakyti kokius veiksmus darė M. ir A..

Makalynė, tai stumdėsi, mušėsi S., M. ir A.. S. pačioj pabaigoj buvo atsitÅ«pęs, nes M. su A. buvo priÅ¡okę. Negaliu pasakyti kas buvo. Negaliu pasakyti kur kas pataikė. Kraujo nebuvo. Rankomis gal ir sudavė S. C.. Nežino ir negali pasakyti, ar kojomis sudavė. Tėvas buvo nustumtas. Jai atrodo jį M. nustÅ«mė koridoriuje prie virtuvės įėjimo. Nematė kur stÅ«mė tėvÄ . Matė tik, kad nustÅ«mė. Nežino ar O. pargriuvo. Nežino kodėl pas jÄ užsidarė, įbėgo ir viskas.

Labai greitai pareigÅ«nai atvyko. Jai susidarė įspÅ«dis, kad pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti ir po to prie jų prisikabino. Nežino, ar spėjo pakalbėti apie įvykį užsidarę, nes pradėjo jai duris baladoti ir jos Å¡uo pradėjo loti. Koridoriuje muÅ¡tynių nebuvo. Buvo žodinis konfliktas tarp S. ir A.. S. trenkė jai į veidÄ per savo tėvo petį. Tėvas stovėjo prieÅ¡ jÄ . Sužalojimų nematė ant nukentėjusiųjų. Virtuvėje irgi nesimatė, kad kažkas kraujuotų.

Greitoji gal ir buvo atvykusi. Jie koridoriuje negėrė. Ji nelaikė durų, kad tėtis nepatektų į virtuvę. Durys atsidaro į virtuvę iÅ¡ koridoriaus. Rankena yra paprasta. Nelaikė durų, nes matė, kas virtuvėje vyksta. BÅ«tų turėjusi bÅ«dama koridoriuje laikyti. Nematė, kad tėvÄ muÅ¡tų, matė tik, kad nustÅ«mė. Nežino, ar buvo tėvas pasiÅ¡alinęs muÅ¡tinių metu, bet žino, kad iÅ¡kvietė policijÄ . Ji visÄ dėmesį į virtuvę buvau sutelkus, bandė raminti, sakė, kad baigtų, bet viskas labai staigiai įvyko.

A. buvo iÅ¡gėręs. Apskritai nesitikėjo tokios pabaigos nei iÅ¡ vieno. Jie su nukentėjusiaisiais turėjo konfliktų. Kažkada draugavo. Jai delnu gerai dėjo per veidÄ . Jai degė veidas. Jei nebÅ«tų smÅ«gio, nebÅ«tų tokio konflikto. Ji nesakė pareigÅ«nams, kad jai trenkė į veidÄ , nes jos niekas nebÅ«tų klausęsis. Galvojo, kad jai „tazeriu“ trenks, griebs jÄ ir paguldys. Niekur nesikreipė dėl smÅ«gio, nes buvo tik delnu suduota. Liudytojas I. Z. teisme parodė, kad įvykio dienÄ su N. susitiko parduotuvėje.

Jis iÅ¡gėrinėjo, tai N. pasiÅ«lė pas jÄ nueiti. Nuėjo į koridorių pasėdėti. Jie koridoriuje sėdėjo ir atėjo M. su A.. kalbėjosi, išėjo nukentėjusysis ir pradėjo sakyti, kad ko jie čia susirinko. Jis (liudytojas) nuėjo į tualetÄ , grįžęs iÅ¡ tualeto pamatė, kad jie barasi. Pasakė, kad baigtų, bet jie nebaigė ir tada jis išėjo. Barasi – rėkia, stumdosi. Neprisimena kas rėkė, o kas stumdėsi. Jokiais veiksmais nebandė jų nuraminti. Nelabai prisimena koks tas stumdymasis buvo, jie (jaunas nukentėjusysis, M. ir A.) ten voliojosi ant grindų.

Jie trise voliojosi ant grindų. Mačiau kaip vyresnis nukentėjusysis priėjo, bet aš jau ir nuėjau namo. Nei smūgių, nieko nematė, matė, kad jie voliojosi vienas ant kito. Kai jis išėjo, jie buvo ant grindų. Taip pat nurodė, kad pas N. bute nebuvo, todėl nežino ar ten vyko remonto darbai. Jis asmeniškai niekam nesudavė ir nepastūmė nukentėjusiųjų. Matė, kaip išėjo vyresnis nukentėjusysis. Kai išėjo vyresnis nukentėjusysis, paprašė cigaretės ir išėjo.

Nematė, ar vyresnis nukentėjusysis bandė skirti. Neprisimena, ar tuo metu, kai jie ritosi ant grindų, vyresnis nukentėjusysis stovėjo Å¡alia. Neprisimena kiek laiko jie prasėdėjo koridoriuje, daugiau nei 10 min. Nematė, kaip jaunesnis nukentėjusysis trenkė N. per veidÄ . Nematė, kad N. buvo suduota per veidÄ ir net nežino, dėl ko įvyko muÅ¡tynės. Nematė kas pirmas pradėjo. Nežino kodėl N. teigė, kad jis pirmas sudavė smÅ«gį. Nežino, kodėl M. sako, kad jis sudavė pirmÄ smÅ«gį.

Nukentėjusysis O. C. 2020 m. liepos 5 d. protokole-pareiškime nurodė, kad 2020 m. liepos 4 d., a[ie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo antro aukšto koridoriuje ir bendro naudojimo virtuvėje, konflikto metu jam M. A. sudavė ne mažiau, kaip 5 smūgius rankomis ir kojomis į krūtinę. Dėl to jam sukeltas fizinis skausmas. Vėliau, Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje, dėl patirto smurto jam buvo diagnozuotas krūtinės paviršiaus sužalojimas (t. 1, b. l.

8) Nukentėjusysis S. C. 2020 m. liepos 5 d. protokole-pareiÅ¡kime nurodė 2020 m. liepos 4 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo antro aukÅ¡to koridoriuje ir bendro naudojimo virtuvėje, konflikto metu M. A. jam sudavė mažiausiai 30 smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, o A. Å . sudavė jam ne mažiau kaip 20 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, dėl to jis pajuto fizinį skausmÄ . Vėliau, Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje, jam buvo diagnozuotas alkÅ«nės sumuÅ¡imas, kelio sumuÅ¡imas, galvos plaukuotos dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas (t. 1, b. l. 15).

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kada į apžiÅ«rimÄ daugiabučio namo dalį, patenkama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Antrajame aukÅ¡te, įrengtos pilkos spalvos metalinės durys, užrakintos magnetine spyna. Įėjus pro Å¡ias duris, patenkama į bendrabučio tipo daugiabučio namo koridorių. Koridoriuje, pasukus į kairę pusę, koridoriaus kairėje ir deÅ¡inėje pusėse yra durys, vedančios į atskirus butus. Paėjus koridoriumi apie 20 metrų, koridoriaus deÅ¡inėje pusėje yra rudos spalvos Å¡arvuotos durys, pažymėtos 16-tuoju numeriu.

Toliau, už Å¡ių durų, prie deÅ¡iniosios sienos, stovi pastatyta spinta. Toliau, deÅ¡inėje koridoriaus pusėje, yra atviros durys, vedančios į bendro naudojimo virtuvės patalpÄ . Virtuvės patalpoje, prie kairiosios patalpos sienos, pastatyta nedidelė, rudos spalvos spintelė. Å alia spintelės, ant grindų mėtosi indų Å¡ukės, nukritęs vazonas su augalu, pribarstyta žemių. Spintelėje, nuverstas plastikinis kibirėlis, kurio viduje, nuorÅ«kos bei pelenai. Daugiabučio koridoriuje, deÅ¡inėje pusėje, už įėjimo į virtuvę durų, ant grindų, pastatytas nedidelis stalelis, ant kurio padėtas gaivusis gėrimas, taip pat sudėti tuÅ¡ti indai.

Stalelio apačioje sudėti tušti buteliai, nuo įvairių gaiviųjų bei alkoholinių gėrimų. Vaizdo stebėjimo kamerų daugiabučio namo koridoriuje ar pastato išorėje įrengta nėra ( t.1, b. l. 21-22, 24-28). Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto ataskaitos, garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. liepos 5 d., 00.20 val. S. C., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad 2020 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. iki skambučio, sumušė pažįstami.

Trise jį vienÄ mušė (t.1, b. l. 1, 112-114).  Alkotesterio Alcotest 6810 rodmenimis, A. Å . 2020-07-05, 1.24 val. nustatytas 1,68 promilių girtumas (t.1, b. l. 145) IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio A. G. 2020 m. liepos 5 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m liepos 5 d., apie 01.36 val. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus dalį, pagal ROIK 0120000354683, pristatytas neblaivus M. A., kuris kategoriÅ¡kai atsisakė tikrintis girtumÄ alkotesteriu.

Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai (t. 2, b. l.

2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020-07-14 - 2020-07-56 specialisto išvadoje Nr. G 1907/2020 (01) nurodyta, kad:

1. O. C. kūne yra šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame krūtinės šone, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje;

2. Sužalojimai padaryti paveikus kietais-bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2020 m. liepos 4 d., suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Sužalojimai yra nespecifiniai, juose neužsifiksavo požymių, kuriais galima būtų nurodyti, kokiu būtent daiktu jie padaryti;

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1-2 savaites iki kūno apžiūros;

4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ ;

5. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai paprastai sugyja be pasekmių <...>;

6. Dėl patirtų sužalojimų O. C. galėjo jausti fizinį skausmÄ (t.1, b. l. 47-49). Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020-07-14 - 2020-07-16 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1904/2020 (01) nurodyta, kad: 1. S. C. yra Å¡ie kÅ«no sužalojimai: poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies apatiniame voke, kairėje krÅ«tinės pusėje, nugaroje, abiejuose pečiuose ir žastuose, odos nubrozdinimai abiejose alkÅ«nėse ir abiejuose keliuose;

2. Sužalojimai padaryti paveikus kietais-bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2020 m. liepos 4 d. suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Sužalojimai yra nespecifiniai, juose neužsifiksavo požymių, kuriais galima būtų kokiu būtent daiktu jie padaryti;

3. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1-2 savaites iki kūno apžiūros;

4. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ ;

5. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai paprastai sugyja be pasekmių <...>;

6. Dėl patirtų sužalojimų S. C. galėjo jausti fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 74-76).  Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jana Bytautaitė, paaiÅ¡kindama sužalojimų schemÄ , papildomai nurodė, kad S. C. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 12 (dvylika) trauminių poveikių, o daugiausia, skaičiuojant kiekvienÄ atskirai - 19 (devyniolika) trauminių poveikių. Sužalojimų schemoje, pieÅ¡tuku apibrauktos kÅ«no sritys, kuriose yra po kelis sužalojimus, galėjo bÅ«ti veikiamos vienu trauminiu poveikiu, pvz. sugriebiant kairį žastÄ ranka ir spaudžiant pirÅ¡tais, galėjo bÅ«ti padarytos jame esančios 4 (keturios) poodinės kraujosruvos. Tačiau tos kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos ir atskirais trauminiais poveikiais.

2. Sužalojimai O. C. galėjo bÅ«ti padaryti 4 (keturiais) trauminiais poveikiais (t.1, b. l. 78-80, 81-82). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad bÅ«tų sukeliami atitinkami Å¡ioje normoje nurodyti padariniai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2020, 2K-270-628/2020). Teismo vertinimu, kaltinamųjų M. A. ir A. Å . kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

Kaltinamieji M. A. ir A. Å . ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiÅ¡kai, o iÅ¡ jų parodymų duotų teise matyti, kad kaltę jie pripažino iÅ¡ dalies, tačiau pačio smurto naudojimo fakto neginčijo, abu patvirtino buvus smurtui prieÅ¡ nukentėjusiuosius, tačiau, pasak jų, kaltinimo aplinkybės dėl smÅ«gių sudavimo skaičiaus, vietos, neatitiko įvykio metu buvusių aplinkybių. A. Å . be kita ko nurodė, jog smurtÄ naudojo tik prieÅ¡ M. A. ir tik bendro naudojimo virtuvėje, neigė naudojęs smurtÄ prieÅ¡ O.

C.. Prokurorei pakeitus kaltinimÄ , abu su jame nurodytomis kaltinimo aplinkybėmis sutiko, tik pasak kaltinamųjų, smurtÄ dar naudojo ir trečias asmuo, o nukentėjusysis S. C. nurodė, kad jis abu kartus jį pastÅ«mus (koridoriuje ir virtuvėje) nugriuvo užkliuvęs už spintelių. Teismas pažymi, kad pakeistos kaltinimo aplinkybės dėl to, kas, kam ir kur sudavė iÅ¡ esmės atitinka ne tik kaltinamųjų, bet ir nukentėjusių nurodytas aplinkybes. Tikslinama kaltinimo aplinkybė, kur nurodyta, kad po spyrio M.

A. smūgiavo nukritusiam O. C.. Tikslinama ir kaltinimo aplinkybė dėl įvykio vietos. Teismas, atsižvelgdamas į visų asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) duotus parodymus, į įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, tikslina kaltinimo aplinkybę, kad konfliktas prasidėjo ir smurtas buvo pradėtas naudoti bendrabučio laiptinėje, nurodant, kad tai vyko bendrabučio antro aukšto koridoriuje, kuris yra atskirtas nuo laiptinės. Teismas konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, kad M.

A. koridoriuje, prasidėjus konfliktui su S. C., sudavė ranka S. C. į veidÄ bei pastÅ«mė jį į krÅ«tinę, o pastarajam pargriuvus ant grindų, sudavė tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių S. C. rankomis ir spyrė į įvairias kÅ«no vietas. M. A. nuo pat pradžių neneigė sudavęs S. C., tačiau nurodė, kad smurtinius veiksmus atliko ne pirmas, pirmas smÅ«gį sudavė nukentėjusysis S. C. liudytojai N. B. į kairį skruostÄ , todėl jis sudavė S. C.. Taip pat neneigė, kad mušė parkritusį S. C..

Nesutampa tik jo ir S. C. nurodytas suduotų smÅ«gių skaičius (M. A. teigė sudavęs 6-8 smÅ«gius gulinčiam S. C., o S. C. nurodė, kad buvo suduota apie 50 smÅ«gių). Tiek iÅ¡ kaltinamųjų, tiek iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad smurtas buvo naudojamas ne tik koridoriuje, bet ir virtuvėje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jana Bytautaitė nurodė, kad S. C. sužalojimai, nustatyti specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1904/2020 (01), galėjo bÅ«ti padaryti daugiausia 19 (devyniolika) trauminių poveikių, skaičiuojant kiekvienÄ sužalojimÄ , poodinę kraujosruvÄ atskirai.

Todėl, nagrinėjamu atveju, nėra galimybės neginčytinai nustatyti keli iÅ¡ 19 sužalojimų buvo padaryti virtuvėje, o keli koridoriuje. Taip pat neatmetama, kad dėl dalies smÅ«gių, galėjo kraujosruvos ir neatsirasti. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas sutinka su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad koridoriuje M. A. sudavė S. C. nenustatytÄ smÅ«gių skaičių. Taip pat pasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad M. A. koridoriuje, po pirmo smÅ«gio į S. C. į veidÄ , pastÅ«mė pastarÄ jį, dėl ko Å¡is užkliuvęs už spintelės parkrito.

M. A. nurodė, kad nepamena ar jis stÅ«mė S. C., o kaltinamasis A. Å . nurodė nežinantis kas stÅ«mė S. C., bet Å¡iÄ aplinkybę patvirtino abu nukentėjusieji bei liudytoja N. B. (kaltinamųjų draugė). Taip pat pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, kad konfliktui persikėlus į virtuvę prieÅ¡ S. C. jau smurtavo abu kaltinamieji bei kad M. A. virtuvėje įspyrė O. C. į kairį Å¡onÄ . Tai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai ir iÅ¡ dalies pačių kaltinamųjų parodymai. Nors M.

A. vėl gi teigė neatsimenantis, ar jis stūmė S. C., kad galimai smūgiavo virtuvėje S. C. tik nepamena smūgių skaičiaus, nepamena ar sudavė O. C., gal bandydamas spirti S. C., pataikė O. C., kuris bandė ginti sūnų, neprisimena ar mušė O. C.. Kaltinamasis A. Š. pripažino pats mušęs S. C. virtuvėje, bet neatsimenantis ar jis pats vienas smurtavo virtuvėje. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės sutampančiais nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis S. C. nurodė, kad virtuvėje jį pastūmė M. A., jis užkliuvo už spintelės ir suklupo. Tada jau smūgiavo abu kaltinamieji. Sudavė apie 5-7 smūgius. Nukentėjusysis O. C. nurodė, kad užėjus į virtuvę jis matė, kaip jo sūnų S. C. muša abu kaltinamieji, jį kažkas pastūmė iš nugaros (nematė kas), jis parkrito. Kai jis atsistojo, kaltinamieji atsitraukė nuo sūnaus, jis atsistojo tarp jų (sūnaus ir kaltinamųjų), sūnus gulėjo ir prasidėjo antra „serija“, M.

A. jam (O. C.) spyrė koja į šonkaulių sritį. Tuo metu M. A. buvo priešais jį, o sūnus – už jo (O. C.). Nurodė, kad spirdamas jam M. A. taikėsi būtent į jį, nes jis trukdė prieiti prie sūnaus. Dar gavo kelis smūgius iš nugaros, bet nematė, kas smūgiavo, M. A. tuo metu buvo priešais jį. Tada jis pradėjo šaukti, kad atvažiuos policija ir visi išėjo. Iš jo parodymų matyti, jog jis nežino, ar smūgių iš nugaros metu virtuvėje be M. A. buvo tik A.

Š., ar ir N. B., kuriai kaltinimai nėra pareikšti. Kad O. C. buvo suduota į šonkaulius bei dar keli smūgiai, patvirtina specialisto išvada Nr. G 1907/2020 (01), kurioje nurodyta kad O. C. kūne buvo poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame krūtinės šone, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Liudytoja N. B. patvirtino, kad virtuvėje prieš S. C. smurtavo abu kaltinamieji, bet negalėjo nurodyti, kokius smūgius ir kiek kiekvienas jų konkrečiai sudavė. Tačiau nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad M.

A. virtuvėje po spyrio O. C. į Å¡onkaulius, pastarajam nukritus, dar jam sudavė kelis kartus, nes, pasak nukentėjusiojo O. C., jis buvo veidu į M. A., kai Å¡is jam spyrė į Å¡onkaulius, o po to dar sudavė vienÄ smÅ«gį į kÅ«nÄ . Dar jam buvo suduoti keli smÅ«giai iÅ¡ nugaros, bet M. A. tuo metu buvo prieÅ¡ jį ir smÅ«gių, smÅ«giai į Å¡onkaulius ir iÅ¡ nugaros galima sakyti buvo suduoti vienas po kito. Taigi, M. A., stovėdamas veidu į O. C., negalėjo pastarajam dar ir smÅ«giuoti iÅ¡ nugaros, tačiau, kaip minėta, nukentėjusysis nurodė, kad M.

A. po spyrio dar iÅ¡ karto smÅ«giavo į kÅ«nÄ . Taip pat nurodė, kad jam nukritus, prieÅ¡ jį nebuvo smurtaujama. Kad O. C. buvo suduoti ne vienas, o keli smÅ«giai, patvirtina specialisto iÅ¡vada. Todėl kaltinimas tikslinamas, Å¡alinant aplinkybę, kad po spyrio M. A. smÅ«giavo nukritusiam O. C., tikslinant, kad M. A. po spyrio sudavė dar vienÄ , o ne mažiausiai keturis smÅ«gius į nukentėjusiojo kÅ«nÄ . Dėl kaltinimo aplinkybių paÅ¡alinimo ir patikslinimo, nesikeičia sužalojimų sunkumo vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pirmÄ smÅ«gį S. C. sudavė ne M. A., o I. Z. ir Å¡iÄ jų versijÄ teisme palaikė liudytoja N. B., kurios santykiai su nukentėjusiuoju S. C. yra konfliktiÅ¡ki. Tačiau teisme kaltinamasis M. A. pats patvirtino, kad sudavė bÅ«tent jis S. C., kai Å¡is sudavė N. B.. Dėl I. Z. veikslmų, tai teigdavo, kad I. Z. sudavė S. C., tai teigdavo, kad neatsimena ar Å¡is asmuo naudojo smurtÄ . Abu nukentėjusieji nurodė, jog smurto I. Z. prieÅ¡ juos nenaudojo.

O kaltinamasis A. Å ., pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad neatsimena, kaip buvo iÅ¡ tikrųjų, o parodymus duodavo pagal tai, kai pasiÅ¡nekėdavo su M. A. ir N. B.. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas N. B. visus parodymus vertina kritiÅ¡kai ir tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja byloje nustatytiems faktams. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamieji padarė bÅ«dami neblaivÅ«s. Nors konfliktas galimai prasidėjo ir dėl nukentėjusiojo S. C. elgesio, tačiau kaltinamųjų elgesys, suduotų smÅ«gių skaičius, intensyvumas, jų parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad ne mažos dalies aplinkybių jie neatsimena ir neatsimena ne dėl praėjusio laiko, A.

Å . nustatytas girtumo laipsnis (nustatytas 1,68 promilių girtumas), jų elgesys atvykus pareigÅ«nams (užsidarė liudytojos bute, neatidarė durų), M. A. elgesys po sulaikymo (atsisakė pasitikrinti alkotesteriu, nors buvo nustatyti neblaivumo požymiai) rodo, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat kaltinime pagrįstai nurodyta, kad jie veikė bendrai. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ , kaip padarytÄ bendrininkų grupės, bÅ«tina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas jÄ Ä¯vykdyti, tačiau Å¡is susitarimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar iÅ¡reikÅ¡tas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planÄ ), taip pat nėra bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudÅ«s ryÅ¡iai, ir pan., nes tai nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai.

Tai reiÅ¡kia, kad veika gali bÅ«ti pradėta ir spontaniÅ¡kai. Nėra bÅ«tina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrÄ sumanymÄ ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011). Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . <...> Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015).??? Byloje nustatyta, kad konflikte dalyvavo abu kaltinamieji, t. y. konfliktas prasidėjo spontaniÅ¡kai, susistumdymu, po ko M.

A. panaudojo smurtÄ prieÅ¡ S. C.. A. Å . nebandė M. A. sustabdyti, stovėjo greta bei S. C. tėvui trukdė (pasak O. C. nustumiant jį) padėti sÅ«nui. Konfliktui persikėlus į bendro naudojimo virtuvę jau smurtavo abu kaltinamieji. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad abu kaltinamieji suprato veikiantys kartu ir siekiantys bendro tikslo bei pritarė vienas kito veiksmams. Taigi teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad kaltinamieji, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrai smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiuosius (abu kartu mušė S. C.;

M. A. taip pat sudavė du smÅ«gius O. C.), nežymiai jiems sutrikdydami sveikatÄ . Smurto intensyvumas, suduotų smÅ«gių skaičius, nereagavimas į praÅ¡ymus nusiraminti, pasiÅ¡alinti iÅ¡ bendrabučio, rodo, kad jie veikė tiesiogine tyčia. M. A. ir A. Å . suduoti smÅ«giai S. C. bei M. A. suduoti smÅ«giai O. C., yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniais – nežymiu nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymu, todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinų bausmių Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).??? Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , padarymo aplinkybes ir baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ , asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas nenustatė kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jų prisipažinimas buvo formalus, prisipažinimas prieÅ¡taravo jų duotiems parodymams. O kaltinamų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

M. A. atsakomybę taip pat sunkina aplinkybė, kad naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamieji veikė bendrai, tiesiogine tyčia, padarė vienÄ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ , pavojingÄ Å¾mogaus sveikatai. M. A. veiksmai buvo intensyvesni, be to jis smurtavo prieÅ¡ du žmones. Yra viena A. Š. ir dvi M. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių. Kartu teismas įvertina ir kaltinamųjų asmenybę apibÅ«dinančius duomenis.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ A. Å . padarė 2020 m. liepos 4 d., t. y. bÅ«damas neteistas, t. y. dar prieÅ¡ pirmo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio jam priėmimÄ , kuriuo jis buvo nuteistas už 2019 m. rugpjūčio 17 d. panaudotÄ smurtÄ prieÅ¡ tÄ patį nukentėjusįjį S. C., pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimo bausme. Bausmę jis atliko, yra 2021-08-17 iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės laikui. 2020 m. gruodžio 21 d. duomenimis, per vienerius metus buvo baustas administracine tvarka 2 kartus, abu kartus už važiavimÄ vieÅ¡uoju marÅ¡rutiniu transportu be bilieto (t. 2, b. l. 53-55), periodiÅ¡kai dirba.

Buvusio darbdavio mažosios bendrijos (toliau – MB) „K“ charakterizuojamas teigiamai, nurodant, kad yra jautrus, kitų darbuotojų atžvilgiu, santūrus, stengiasi išspręsti problemas abiem pusėms priimtinu būdu, yra kruopštus, pareigingas ir atsakingas (t. 3, b. l. 85). Be to, nustatyta, kad A. Š. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo 2021 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 40 parų areštu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, paskiriant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs. Nors nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ A. Å . padarė bÅ«damas neteistas, bet smurtÄ panaudojo prieÅ¡ tÄ patį asmenį, prieÅ¡ kurį smurtavo beveik prieÅ¡ metus ir dėl to įvykio tuo metu dar nebuvo pasibaigęs baudžiamasis procesas. Å io baudžiamojo proceso metu, bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo vaiko motinÄ , su kuria teismui deklaravo norintis kurti Å¡eimÄ .

Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pritaria prokurorės nuomonei dėl pačios griežčiausios bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo – laisvės atėmimo, nustatant minimalų laisvės atėmimo bausmės terminÄ â€“ 3 mėnesius. Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintina su 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, jas iÅ¡ dalies sudedant. Po to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, visiÅ¡kai sudėtina su areÅ¡to bausme, paskirta 2021 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu.

į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma atlikta laisvės apribojimo bausmė, paskirta 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, bei 2021 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikino sulaikymo laikas. Kita vertus, negalima neatsižvelgti į tai, kad konflikto pradžiai didelės įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys, kuris taip pat pasirinko nesutarimus spręsti konflikto bÅ«du, nepatenkintas tuo, kad kaimynė, su kuria taip pat santykiai yra konfliktiÅ¡ki, atsiveda pas save į svečius A.

Å .. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis priėmė kaltinamojo atsipraÅ¡ymÄ ir į tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo mažiau intensyvÅ«s nei M. A., o nusikalstamas elgesys yra dar tik besiformuojantis. Todėl, teismo nuomone, iÅ¡lieka pagrindas manyti, kad kaltinamÄ jį dar galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir įpareigojimus, kurie gali turėti įtakos sprendžiant problemas su alkoholio vartojimu, kuris turi įtakos nusikalstamų veikų darymui, taip pat paskiriant dalyvavimÄ pataisos programose, kurios gali padėti iÅ¡mokti kontroliuoti kylančiÄ agresijÄ ir valdyti savo elgesį.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas, subendrinęs bausmes, atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 2 metams. Å is pakankamai ilgas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas leis M. A. įrodyti, kad jis gali gyventi laikydamasis visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, nedaryti teisės pažeidimų, tarp jų ir nusikalstamų veikų. Atidėjus bausmės vykdymÄ , skirtina intensyvi priežiÅ«ra bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktuose numatytas pareigos: bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nuo 22 iki 6 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programose.

Teismo įsitikinimu, bÅ«tent bausmės vykdymo atidėjimas su papildomomis pareigomis, skatins kaltinamÄ jį gyventi laikantis įstatymų, drausmins kaltinamÄ jį bei turės teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog A. Å . BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 5 d. 1.05 val. iki 2020 m. liepos 5 d. 12.05 val. (viena diena) (t. 1, b. l. 143, 147, 168).

Å is laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, taip pat įskaitytinas į kaltinamajam skiriamÄ bausmę. A. Å . ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 169-170) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo pradžios. M. A. 2020 m. gruodžio 21 d. duomenimis per vienerius metus administracine tvarka baustas 1 kartÄ už individualios veiklos vykdymÄ neįsigijus verslo liudijimo, neįregistravus individualios veiklos (t. 2, b. l. 74-75).

Lietuvoje teisiamas 11 kartÄ , dar tris kartus jis buvo teistas Didžiojoje Britanijoje, iÅ¡ pataisos namų buvo paleistas tik 2020 m. balandžio 30 d., tačiau ir vėl darė naujas nusikalstamas veikas, nors teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas bei nusikalto bÅ«damas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, o lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nuteistojo įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jo veiksmai ir Å¡iuo atveju buvo intensyvesni, jis smurtavo prieÅ¡ du asmenis, prieÅ¡ S. C. pakankamai intensyviai, smurtavo ir prieÅ¡ vyresnio amžiaus žmogų, kuris konfliktÄ prašė nutraukti, jokių puolamųjų, agresyvių veiksmų neatliko.

Dėl šių išvardintų priežasčių yra akivaizdu, jog šiuo atveju, M. A. veiksmai, pasireiškę spontanišku ir agresyviu smurtu, buvo pavojingesni, nei A. Š. ir negali būti pateisinami tuo, kad konflikto pradžiai turėjo įtakos ir nukentėjusiojo elgesys (dėl nukentėjusiojo manymu pagrįstų pretenzijų reiškimo), aktyvus nukentėjusiojo dalyvavimas žodiniame konflikte. Nustatant bausmės rūšį ir dydį teismas negali neatsižvelgti į M. A. pirmesnius teistumus, kurių ne vienas susijęs su smurto panaudojimo faktu.

Taip pat bÅ«tina įvertinti ir aplinkybę, kad M. A. bÅ«damas ne kartÄ teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė po dviejų mėnesių ir keturių dienų paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, atlikus laisvės atėmimo bausmę (2020 m. balandžio 30 d. paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, nauja nusikalstama veika padaryta 2020 m. liepos 4 d.). Po to, už Å¡iek tiek daugiau nei dviejų mėnesių, 2020 m. rugsėjo 29 d. vėl bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, dėl menkavertės priežasties, smurtavo prieÅ¡ kelis asmenis, juos sužalodamas (nuteistas pagal BK 284 straipsnį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu).

Todėl, atsižvelgdamas į bausmei keliamus tikslus, tarp kurių yra atėmimas galimybės kaltininkui daryti naujas nusikalstamas veikas, atsižvelgdamas į visuomenės interesus, teismas M. A. parenka griežtesnę bausmę nei A. Å ., kuris nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neteistu. Teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, M. A. skiria griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , nustatant didesnį nei vidutinį jos terminÄ â€“ 8 mėnesius.

Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis bendrintina su bausme, paskirta 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu. M. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 5 d., 1.05 val. iki 2020 m. liepos 5 d., 14.34 val. (vienÄ dienÄ ) (t. 2, b. l. 4, 28). Å is laikino sulaikymo laikas įskaičiuotinas į bausmės laikÄ . Taip pat į bausmės laikÄ Ä¯skaitomas atliktos bausmės, paskirtos 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, laikas. M. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 2, b. l. 29, 40), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o už O. C. ir S. C. gydymÄ iÅ¡ kalto asmens priteisti 160,04 Eur žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondui bei 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. IÅ¡ pateiktų iÅ¡rašų apie sutaiktas gydymo paslaugas ir jų vertę matyti, kad O. C. suteiktų gydymo paslaugų vertė yra 50,97 Eur, o S. C.

– 109,07 Eur (t. 1, b. l. 119-124). IeÅ¡kinį palaiko (t. 2, b. l. 164). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad O. C. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo M. A. veiksmais, o S. C. – abiejų kaltinamųjų, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteiktos medicininės paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki Å¡iol nėra atlyginta. Nors procesinės palÅ«kanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimÄ .

Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, civilinės ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, iÅ¡ M. A. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 50,97 Eur žalai atlyginti už O. C. suteiktas gydymo paslaugas, iÅ¡ abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina 109,07 Eur už S. C. suteiktas gydymo paslaugas bei 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Dėl proceso iÅ¡laidų Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajam M.

A. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 126 Eur (2 t., b. l. 187-189). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad jog pirmiausia asmeniui turi bÅ«ti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėjÄ , o valstybės teikiama teisinė pagalba turi bÅ«ti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėjÄ nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu pagal įstatymÄ , nes kaltinamasis Å¡iuo metu suimtas ir jo galimybės susirasti gynėjÄ savarankiÅ¡kai yra apribotos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , teisę į gynybÄ .

Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog kaltinamasis nedirbo, dabar yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, o byloje nėra duomenų, jog jis Å¡iuo metu dirbtų ar turėtų pajamų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybÄ ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu n u s p r e n d ž i a :

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę iÅ¡ dalies pridėti prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirti M. A. galutinę subendrintÄ bausmę - 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimÄ .

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaityti M. A. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. liepos 5 d., 1.05 val. iki 2020 m. liepos 5 d., 14.34 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, atliktÄ laikÄ . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

M. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti. A. Å . pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti subendrintÄ bausmę - 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimÄ .

Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie subendrintos bausmės visiÅ¡kai pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. spalio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ 40 parų areÅ¡tÄ ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 7 (septinių) mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimÄ . Ä® laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikinÄ sulaikymÄ nuo 2020 m. liepos 5 d. 1.05 val. iki 2020 m. liepos 5 d. 12.05 val. (viena diena) ir nuo 2021 m. rugpjūčio 22 d., 19.50 val. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. 14.58 val. (viena diena), vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Taip pat į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti atliktÄ 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas bausmių keitimo taisykles, t. y. dvi laisvės apribojimo dienas prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai įskaityti 120 dienų / 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, A. Å . paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiÅ«ra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A.

Å .: · nuo 22 iki 6 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; · bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; · nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; · per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ M. A. priteisti 50,97 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų 97 euro centus) žalai, už nukentėjusiojo O. C. gydymÄ , atlyginti bei priteisti solidariai iÅ¡ M. A. ir A. Å . 109,07 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devynis eurus 7 euro centus) žalai, už nukentėjusiojo S. C. gydymÄ , atlyginti. Taip pat priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų 126 Eur iÅ¡laidų už antrinės teisinės pagalbos M. A. teikimÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė NuoraÅ¡as tikras: Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė