e0631fa9-9b7a-4f03-ae7d-74ffbf3b1cee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1310-331/2017                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-04104-2016-1                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 69 122 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. balandžio 16 d.

LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, kankinimams prilygstančiomis sÄ lygomis. LukiÅ¡kių TI-K nuolat buvo laikomas perpildytose kamerose, neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus plotas. Be gyvenamojo ploto normatyvo pažeidimo, buvo laikomas antisanitarinėmis kalinimo sÄ lygomis. LukiÅ¡kių TI-K skalbyklų nėra. Suimtiesiems skalbiant rÅ«bus rankomis ir po to juos džiovinant gyvenamosiose kamerose, iÅ¡Å¡aukiami kitų higienos normų reikalavimų (drėgmė, pelėsis) pažeidimai.

Sanitariniame mazge nebuvo nei veidrodžio, nei tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nei atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies, dėl ko visi patalpoje apgyvendinti asmenys buvo priversti uostyti tualeto smarvę. Sanitarinis mazgas kamerose įrengtas tiesiai prieš įėjimo duris ir nuolat stebimas pro kameros stebėjimo langelį. Visose kamerose priešais langus maždaug 1 metro atstumu yra įrengtos grotos, kurių paskirtis yra neleisti kalinamiems asmenims pasiekti lango, t. y. atimti iš kalinamų asmenų galimybę vėdinti patalpas per langus, nėra mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos.

Todėl veisiasi tarakonai, kamerų sienos ir lubos paveiktos pelėsinio grybelio. Žiemos metu kamerose yra nepakeliamai Å¡alta. Dėl grotų, neleidžiančių kalinamiems asmenims pasiekti lango, nėra galimybių langus užsandarinti, net sudužusių langų stiklų LukiÅ¡kių TI-K administracija nekeičia. 7 kv.m ploto kamerose langai yra mažesni nei 1 kv. m ploto, todėl nebuvo reikalaujamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, dirbtinis apÅ¡vietimas buvo nepakankamas. Grindys, sienos, lubos buvo iÅ¡trupėjusio betono, jų neįmanoma nei valyti nei dezinfekuoti, patalpose veisiasi tarakonai, valymo ir dezinfekavimo priemonės neiÅ¡duodamos. LukiÅ¡kių TI-K sanitarinių Å¡varyklų nėra, o duÅ¡as sanitarinės Å¡varyklos neatstoja, o ir einant į duÅ¡Ä suimtieji nėra aprÅ«pinami pagal materialinio aprÅ«pinimo normas privalomu iÅ¡duoti 30 g. muilu.

Čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo įsigeria prakaitu, dulkėmis ir tokie purvini bei dvokiantys (neiÅ¡valyti) yra perduodami naudotis kitiems suimtiesiems. Dėl nurodytų laikymo sÄ lygų patyrė dvasinį sukrėtimÄ , kuris pasireiÅ¡kė įvairiais psichologiniais iÅ¡gyvenimais - neviltimi, bejėgiÅ¡kumo jausmu, skriaudos jausmu, liÅ«desiu. Ilgai trukę negatyvÅ«s iÅ¡gyvenimai padarė man psichologinę traumÄ , taigi padarė neturtinę žalÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , atlyginti 1,74 Eur dokumentų rengimo iÅ¡laidas.

Atsiliepime (b. l. 12-20) taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas jau kreipėsi dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ir nepakankamo ploto tenkančio vienam asmeniui už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. spalio 24 d. (administracinė byla Nr. 1-10407-171/2014, Proc. Nr. 3-61-3-04726-2014-9), 2015 m. spalio 12 d. sprendimu skundas tenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 612,50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių Å¡alių, dėl to pačių dalykų ir tuo pačiu pagrindu, bei tai, kad minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, praÅ¡o Å¡iÄ administracinę bylÄ už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. spalio 24 d. palikti nenagrinėtÄ .

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, jog maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad jis LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. LukiÅ¡kių TI-K yra nupirkęs reikiamÄ kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamÄ sias kameras. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazÅ«ruotų plytelių jiems skirtose vietose.Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio.

Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pagal Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Žymėtina, kad vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ , drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami sausi.Bylos Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

Dalis bylos nutrauktina, kita skundo dalis tenkintina iÅ¡ dalies. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. balandžio 16 d.Atsakovo paaiÅ¡kinimais, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-10407-171/2014 (Proc. Nr. 3-61-3-04726-2014-9) iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ir nepakankamo ploto tenkančio vienam asmeniui už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. spalio 24 d.

Teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, priteisė pareiÅ¡kėjui 612,50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Å is sprendimas yra įsiteisėjęs. Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) atsisakymÄ ar patvirtinti ginčo Å¡alių taikos sutartį.

Remiantis Å¡ia nuostata, nutrauktina bylos dalis dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. spalio 24 d. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas).Taigi, teismas Å¡iuo atveju spręs, ar yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2015 m. balandžio 16 d., kai pareiÅ¡kėjas buvo LukiÅ¡kių TI-K.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ ). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ LietuvÄ , 2008-02-14 sprendimÄ D. prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 89 (plotas 7,86 m2), Nr. 78 (plotas 7,94 m2) vienas arba su dar vienu asmeniu. IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotas Å¡iÄ normÄ atitiko, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo nenustatyta.PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies, atskiros ventiliacijos neturėjo, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).

Remiantis ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Atsakovo teigimu, sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.). Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir į byla pateiktos fotonuotraukos (b. l. 36, 38). Toks pažeidimas truko nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. (174 paras). Atsakovė nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumentų, jog kamerose nebuvo veidrodžio, spintelės, atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimo sÄ lygas buvo pažeista ir tuo aspektu, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose prie tualeto nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) ir veidrodžio bei atskiros oro Å¡alinimo sistemos.PareiÅ¡kėjas argumentuoja, kad visose kamerose prieÅ¡ais langus maždaug 1 metro atstumu yra įrengtos grotos, kurių paskirtis yra neleisti kalinamiems asmenims pasiekti lango.HN 76:2010 įtvirtinta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas).Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktÄ kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus pavirÅ¡iaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sienÄ Ä¯tvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje.

IÅ¡ lauko pusės ant langų gali bÅ«ti įrengtas metalinis tinklas. Taigi, pareiÅ¡kėjo nurodytų apsauginių grotų ant langų įrengimas atitinka aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ . Byloje nėra duomenų, kad kamerose Nr. 78, 89 langas neatsidarė. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl neatsidarančio lango, todėl darytina iÅ¡vada, kad galėjo kamerÄ vėdinti per langÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose nebuvo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, dirbtinis apÅ¡vietimas buvo nepakankamas, žiemos metu kamerose nepakeliamai Å¡alta, grindys, sienos, lubos buvo iÅ¡trupėjusio betono, paveiktos pelėsinio grybelio, jų neįmanoma nei valyti nei dezinfekuoti, patalpose veisiasi tarakonai, valymo ir dezinfekavimo priemonės neiÅ¡duodamos. HN 76:2010 nustatyta, kad Å¡iltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s;

Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 punktas); sienos ir lubos turi bÅ«ti padengtos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia medžiaga (30.2 papunktis); laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (60 punktas); laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas).Ä® bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 40-50) nepatvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl kamerų avarinės bÅ«klės, drėgmės, temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo normatyvų neužtikrinimo pareiÅ¡kėjo buvimo atitinkamose LukiÅ¡kių TI-K kamerose.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2015 m. sausio 2 d. paslaugų teikimo sutarties su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K ėmėsi bÅ«tinų priemonių, siekdamas užtikrinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimÄ (b. l. 23-26). Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad buitinių kenkėjų naikinimo darbai LukiÅ¡kių TI-K atliekami nuolat. Remiantis į bylÄ pateiktais duomenimis ir pareiÅ¡kėjui nepateikus jo teiginius patvirtinančių įrodymų, LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų nėra pagrindo konstatuoti.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, kad dėl jo nurodomų aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į kalinimo įstaigos administracijÄ ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi.PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K skalbyklų nėra, suimtiesiems skalbiant rÅ«bus rankomis ir po to juos džiovinant gyvenamosiose kamerose, iÅ¡Å¡aukiami kitų higienos normų reikalavimų (drėgmė, pelėsis) pažeidimai.

Čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų.HN 76:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punktÄ ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad asmeniniai skalbiniai į skalbyklÄ priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis. Kaip nurodo atsakovas, neturintiems asmeninėje sÄ skaitoje pinigų nuteistiesiems suteikiama galimybė virÅ¡utinius drabužius iÅ¡siskalbti nemokamai.

Tokiu atveju suimtasis (nuteistasis) gali raÅ¡tu kreiptis į SRS bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl nemokamo virÅ¡utinių drabužių iÅ¡skalbimo ir toks jo praÅ¡ymas buvo netenkintas. Tuo remdamasis teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl negalėjimo iÅ¡siskalbti drabužius vertina kaip niekuo nepagrįstus.Remiantis HN 76:2010 65-67 punktais draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims (65 punktas); lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 punktas); lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (67 punktas).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Pagal Å¡ias normas nuteistiems vyrams iÅ¡duodami užvalkalas pagalvei (kiekis – 2, naudojimo laikas – 1 m.), paklodė (kiekis – 4, naudojimo laikas – 1 m.). PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalynės vertintini kritiÅ¡kai, nes neparemti jokiais įrodymais, patvirtinančiais, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nesilaikė nurodytų teisės normų.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K sanitarinių Å¡varyklų nėra, o duÅ¡as sanitarinės Å¡varyklos neatstoja, o ir einant į duÅ¡Ä suimtieji nėra aprÅ«pinami pagal materialinio aprÅ«pinimo normas privalomu iÅ¡duoti 30 g. muilu.Remiantis HN 76:2010 visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi bÅ«ti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duÅ¡e. Utėlėtų ir niežais sergančių asmenų drabužiai ir asmeniniai daiktai nukenksminami (40 punktas); sanitarinėje Å¡varykloje turi bÅ«ti įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo kambarys, duÅ¡as, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, Å¡varios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa (41 punktas).

Iš sisteminės šios normų analizės matyti, kad kalinamieji asmenys į sanitarines švaryklas vedami ne nuolatos, o tik patekę į laisvės atėmimo vietas. Šiuo atveju pareiškėjas į Lukiškių TI-K pateko anksčiau nei yra sprendžiamas jo teisių pažeidimo klausimas šioje byloje, todėl teismas šiuo aspektu nepasisakys. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrams, laikomiems Lukiškių TI-K, mėnesiui skiriamos higienos prekės – skalbiamasis muilas (200 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (1 rulonas).

Kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam (suimtajai), einančiam (einančiai) praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo. PareiÅ¡kėjas jo teiginius pagrindžiančių įrodymų dėl muilo neiÅ¡davimo nepateikė, todėl byloje nesant duomenų, kad higienos priemonės pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos, nėra pagrindo pripažinti pažeidimÄ .Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.).

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .Apibendrindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent teismo prerogatyva ir vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias nurodytas aplinkybes. Todėl vertinant pareiÅ¡kėjui priteistinÄ neturtinę žalÄ visų pirma pabrėžtina, jog atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (174 paros), į pareiÅ¡kėjui nepagrįstai sukeltus nepatogumus nurodytus Å¡iame sprendime (neužtikrinta galimybė naudotis tualetu atskiroje patalpoje, kamerose nebuvo veidrodžio, spintelės, atskiros oro Å¡alinimo sistemos), kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d.

– minimali mėnesinė alga 350 Eur), į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinę žalÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas 14 dienų areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 500 Eur neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios yra priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso - 29 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d., informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 euro (0,22 lito).

Tokiu bÅ«du, LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 29 x 0,06, t. y. 1,74 Eur.Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį (b. l. 9).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : nutraukti bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. spalio 24 d.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                     Henrikas Sadauskas