e06003ff-7d5d-45bb-8ea9-d557d136732b · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. e2A-368-440/2015                                         Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00350-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 42.1; 42.6; 42.8; 44.2; 44.2.2; 44.2.3;44.3; 44.5.1; 44.5.2.3; 52.1; 54; 114.4; 114.11; 121.14; 121.21 (S)                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 4 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-429-287/2014, pagal ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norgauda“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Agrimatco Vilnius“ ir akcinei draudimo bendrovei „Baltikums“ Lietuvos filialui, dėl žalos atlyginimo, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Norgauda“ 35501,97 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-07-08 trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ ir atsakovė UAB „Norgauda“ sudarė Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, pagal kuriÄ atsakovei buvo pavesta saugoti patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2013-02-12 ieÅ¡kovas su UAB „Agrimatco Vilnius“ sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe vagystės, buvo apdraustas Å¡iam trečiajam asmeniui priklausantis turtas - pastatai, atsargos, biuro ir kita įranga, gamybiniai įrenginiai, reklaminiai stendai ir iÅ¡kabos, neÅ¡iojama technika. 2013-07-10 ieÅ¡kovas gavo UAB „Agrimatco Vilnius“ praneÅ¡imÄ apie tai, kad laikotarpiu nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val.

į patalpas buvo įsilaužta ir iÅ¡ patalpų pavogtas turtas - rapso „Mercure“ ir „Elvis“ sėklos. IeÅ¡kovas, atlikęs žalos sureguliavimo procedÅ«ras, pripažino, kad minėta vagystė yra draudžiamasis įvykis ir iÅ¡mokėjo draudėjui – trečiajam asmeniui UAB „Agrimatco Vilnius“ 35263,97 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (pritaikius 400,00 Lt besÄ lyginę iÅ¡mokÄ ), bei 238,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su žalos informacijos surinkimu, kuriÄ atliko UAB „SMART CLAIMS“.

Šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -LR CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, įskaičiuotinos į nuostolius. Tokiu būdu ieškovas dėl įvykio iš viso išmokėjo 35501,97 Lt. Pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 62-1-422-13 medžiagos matyti, kad vagystė buvo įvykdyta pakeliamuose patalpų vartuose išpjovus 20x12 cm dydžio skylę ir taip atidarius vartus, be to, ties pakeliamais vartais 2,25 m aukštyje sumontuotas judesių daviklis vagystės metu nesuveikė.

Vadovaujantis Saugos paslaugų sutarties priedu Nr. 1.2 visÄ signalizacijos sistemÄ UAB „Agrimatco Vilnius“ patalpose montavo atsakovė, todėl ji yra visiÅ¡kai atsakinga už judesio jutiklio nesuveikimÄ , sÄ lygojusį žalos trečiajam asmeniui atsiradimÄ . IeÅ¡kovas teigė, kad jam nereikia įrodinėti tikslios signalizacijos sistemos gedimo priežasties, nes pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl atsiradusių defektų bei dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo užtenka įrodyti tik defektų faktÄ , o atsakovė turi įrodyti jos atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes.Atsakovė UAB „Norgauda“ su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Agrimatco Vilnius“ nebuvo sudariusi jokios techninės priežiÅ«ros ir aptarnavimo sutarties dėl objekte signalizacijos sistemos periodinių patikrų, nes klientas to nepageidavo ir už Å¡ias paslaugas nemokėjo. Pažymėjo, kad UAB „Norgauda“ 2011 m. liepos mėn. objekte įrengė signalizacijos sistemÄ , jÄ iÅ¡bandė, o UAB „Agrimatco Vilnius“ pasiraÅ¡ytinai 2011-07-08 Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 1.2 priedo 1 punktu patvirtino, kad sumontuota signalizacijos sistema priėmimo metu yra iÅ¡bandyta ir pilnai funkcionuoja, su signalizacijos sistema užsakovas susipažino, naudotis moka.

Atkreipė dėmesį, kad objekte sumontuota signalizacijos sistema yra UAB „Agrimatco Vilnius“ nuosavybė, todėl už sistemos tinkamÄ eksploatacijÄ bei veikimÄ buvo atsakinga UAB „Agrimatco Vilnius“. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, patvirtinančių saugos tarnybos kaltės dėl įvykusios vagystės. Taip pat nurodė, kad UAB „Agrimatco Vilnius“ savalaikiai nepateikdama pretenzijos ar praÅ¡ymo dėl Å¡alos atlyginimo, pagal sutarties sÄ lygas eliminavo bet kokiÄ atsakovės kaltę dėl patirtos žalos.

Visi atsakovės įsipareigojimai pagal Saugos paslaugų sutartį buvo atlikti laiku ir tinkamai, nuo 2013-07-09 iki 2014-03-19 nebuvo gauta nei žodinė, nei raÅ¡ytinė pretenzija ar praÅ¡ymas atlyginti žalÄ , todėl dėl laiku UAB „Agrimatco Vilnius“ nepateiktos pretenzijos UAB „Norgauda“ nesikreipė į ADB „Baltikums“ Lietuvos filialÄ dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo.Trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ su ieÅ¡kiniu sutiko. Pažymėjo, kad pagal 2011-07-08 su atsakove pasiraÅ¡ytÄ Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062 atsakovė įsipareigojo vykdyti objekto, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimÄ ir apsaugÄ .

Sutarties 4.1.2 ir 4.1.6 punktuose numatyta atsakovės pareiga informuoti trečiÄ jį asmenį apie signalizacijos gedimus ar kitus trÅ«kumus, o 5.1 punkte numatyta atsakovės pareiga atlyginti žalÄ netinkamai vykdžius minėtÄ pareigÄ , jei dėl to įvyko vagystė su įsibrovimu į patalpas (5.1.1 punktas). Ikiteisminio tyrimo Nr. 62-1-422-13 medžiagoje dėl atsakovės saugojamame objekte įvykdytos vagystės nustatyta, kad pakeliamųjų vartų erdvėje atsakovės sumontuotas judesių daviklis vagystės metu nesuveikė, o kadangi atsakovė montavo judesio daviklius ir kitÄ signalizacinę įrangÄ bei buvo atsakinga už tinkamÄ jos funkcionavimÄ ir priežiÅ«rÄ , bÅ«tent atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, neužtikrindamas tinkamo minėto daviklio veikimo.Trečiasis asmuo ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Pažymėjo, kad civilinė byla stabdytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 163 straipsnio 3 dalies pagrindais,- iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla ir nustatyti kalti asmenys atsakingi dėl laikotarpyje nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-7-10 8 bal. Ä®vykdyto nusikaltimo.                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014-12-02 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančio per filialÄ , 81,68 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Norgauda“ 2011-07-08 sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Agrimatco Vilnius“ neterminuotÄ Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, pagal kuriÄ trečiasis asmuo pavedė, o atsakovas vykdė objekto - patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta signalizacijos sistema ir prijungta į saugos tarnybos centrinio stebėjimo pultÄ radijo bangų ryÅ¡iu, stebėjimÄ ir apsaugÄ elektroninėmis signalizacijos priemonėmis sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka.

Laikotarpiu nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val. į patalpas nuo įėjimo durų nuplėšus dvi pakabinamas spynas, pakeliamuose vartuose iÅ¡kirpus skylę ir atstÅ«mus fiksatorių, taip įsibrovus į UAB „Agrimatco Vilnius“ nuomojamÄ sandėlį, iÅ¡ jo buvo pagrobta žieminių rapsų „Elvis Cruise“ ir „ES Mercure Cruiser“ sėklų. Dėl minėto įvykio Å iaulių apskrities VPK JoniÅ¡kio rajono PK 2013-07-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 62-1-00422-13, tačiau 2014-01-08 nutarimu sustabdytas nenustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens.

IeÅ¡kovas, atlikęs žalos sureguliavimo procedÅ«ras, pripažino, kad minėta vagystė yra draudžiamasis įvykis ir iÅ¡mokėjo draudėjui – trečiajam asmeniui UAB „Agrimatco Vilnius“ 35263,97 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (pritaikius 400,00 Lt besÄ lyginę iÅ¡mokÄ ) bei iÅ¡laidas, susijusias su žalos informacijos surinkimu, kuriÄ atliko UAB „SMART CLAIMS“. Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per filialÄ , pagal LR CK 6.1015 straipsnio nuostatas perėmė teisę reikalauti iÅ¡mokėtos žalai atlyginti sumos - 35501,97 Lt iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ sudarytos Saugos paslaugų teikimo sutarties Nr. 1062 nuostatų aiÅ¡kinimo, atsakovės prievolių ir atsakomybės apimties pagal Å¡iÄ sutartį, o taip pat Å¡alių sutarties vykdymo tinkamumo.

Atsižvelgęs į tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį teismas pripažino, kad tarp sutarties Å¡alių susiklostė atlygintinų paslaugų - saugos - sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas iÅ¡analizavęs ir įvertinęs Saugos paslaugų teikimo sutarties turinį, o taip pat jos sudedamÄ jÄ dalį - Techninės apsaugos paslaugų taisykles, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės argumentai dėl UAB „Norgauda“ nesudarytos su UAB „Agrimatco Vilnius“ raÅ¡tiÅ¡kos Techninės priežiÅ«ros ir aptaravimo sutarties, yra pagrįsti, nes byloje nebuvo pateikta jokios tokio pobÅ«džio sutarties, kaip tai numatyta Techninės apsaugos paslaugų taisyklių 7.2.1 punkte.

Teismas vertino, kad Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 3.1.9, 3.1.18, 4.1.2, 4.1.6 punktais tiek užsakovas – trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“, tiek ir saugos tarnyba – atsakovė, sutartyje įtvirtino abipusę prievolę informuoti kitÄ sutarties Å¡alį, t. y. vienas kitÄ , apie nustatytus (paaiÅ¡kėjusius) signalizacijos sistemos gedimus, tačiau sutartyje nenumatė jokių nuostatų dėl gedimų nustatymo bÅ«do, periodiÅ¡kumo ir pan., kas leistų įvertinti, ar atsakovė tinkamai vykdė signalizacijos sistemos, tame tarpe ir apsaugos jutiklių, galimų gedimų diagnostikÄ , o tuo pačiu, ar apsaugos signalizacijos sistemos nesuveikimo objekte priežastys gali bÅ«ti vertinamos kaip jutiklio gedimas, kurį atsakovė turėjo (privalėjo) nustatyti ir jam paÅ¡alinti turėjo (privalėjo) imtis priemonių.

Kadangi aiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į sutarties Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė po to, kai saugomame objekte 2013 metais buvo sugadinta signalizacijos sistemos centralė, jÄ sutvarkė ir trečiajam asmeniui 2013-05-09 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir paminėtų duomenų pagrindu laikė, jog atsakovė UAB „Norgauda“ 2011-07-08 Saugos paslaugų sutartimi Nr. 1062 prisiėmė prievolę nustatyti signalizacijos sistemos galimus gedimus ir juos paÅ¡alinti.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytus argumentus ir Techninės apsaugos paslaugų taisyklių 1.2.7 punkte įtvirtintÄ signalizacijos sistemos sÄ vokÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas pagrįstai ir teisėtai kildino atsakovės UAB „Norgauda“ atsakomybę dėl pareigos užtikrinti tinkamÄ signalizacijos sistemos dalies – apsaugos jutiklių funkcionavimÄ saugomame objekte. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsakovės UAB „Norgauda“ ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ 2011-07-08 Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, ieÅ¡kovo teiginius, jog atsakovės kaltė yra preziumuojama, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir prieÅ¡taraujančius Saugos paslaugų sutarties Nr. 1062 nuostatoms.

Teismas pažymėjo, kad 2011-07-08 Saugos paslaugų sutartimi Å¡alys susitarė dėl atsakovės UAB „Norgauda“ atsakomybės - esant jos kaltei, t. y Å¡alys susitarė, kad atsakovė atlygina tik tiesioginius nuostolius atsiradusius dėl saugos tarnybos kaltės (sutarties 5.7 p.), saugos tarnyba atlygina materialinę žalÄ , jeigu žala pagal pareikÅ¡tÄ pretenzijÄ atsirado kuomet saugos tarnyba neįvykdė ar netinkamai vykdė 4.1.1; 4.1.2 sutarties punktų reikalavimus ir dėl to įvyko: vagystė su įsibrovimu į patalpas, apiplėšimas įsibraunant į patalpas (sutarties 5.1 p.).

Sutartis galiojanti, todėl atsakovės kaltė Å¡iuo atveju įrodinėtina bÅ«tent pagal tokį Å¡alių teisėtÄ susitarimÄ . Narinėjamu atveju teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių vagytės metu atsakovė negavo praneÅ¡imo į centrinį stebėjimo pultÄ . Ikiteisminio tyrimo metu jokių duomenų apie kokius nors judesio daviklio pažeidimus ar gedimus, taip pat nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju nenustačius signalizacijos nesuveikimo priežasčių teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, todėl ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovė yra visiÅ¡kai atsakinga už judesio daviklio nesuveikimÄ , sÄ lygojusį žalos UAB „Agrimatco Vilnius“ atsiradimÄ , atmetė kaip neįrodytus.

Remdamasis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, netinkamo saugos paslaugų sutartyje nustatytų pareigų vykdymo niekuo nepagrįsti, o atsakovės kaltė neįrodyta. Teismas sprendė, kad nesant konstatuotų atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, jai negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialÄ , praÅ¡o panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-12-02 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-429-287/2014 ir priimti naujÄ sprendimÄ - priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Norgauda“ ieÅ¡kovo naudai 35501,97 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 799,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir turėtas 3600,00 Lt atstovavimo iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje, t.y. iÅ¡laidas už apeliacinio skundo rengimÄ -1600,00 Lt, taip pat kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 799,00 Lt žyminį mokestį.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, pažeidė LR CPK 176 - 185 straipsnių ir LR CPK 270 straipsnio reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas dalies byloje esančių įrodymų iš viso nevertino, pvz. prie civilinės bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių liudytojų apklausos protokolų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų paaiškinimų bei iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios signalizacijos suveikimų išklotinės matyti, kad vagystės metu nesuveikė judesio daviklis, esantis patalpoje, iš kurios buvo pavogtas UAB „Agrimatco Vilnius“ turtas ir kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio apžiūros protokolo bei nuotraukų, minėtas judesio daviklis nebuvo užklijuotas ar kaip nors kitaip mechaniškai pažeistas.

Jokių daviklio mechaninių sugadinimų nenustatė ir po vagystės į patalpas atvykęs atsakovės atstovas V. P.. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, jog 2013 m. gegužės mėnesį, po signalizacijos remonto ir jos perkrovimo, signalizacijos sistema (tame tarpe ginčo patalpoje buvęs judesio jutiklis) buvo tinkamai iÅ¡bandyta bei, kad po remonto visa laikotarpį iki pat vagystės veikė tinkamai. Liudytojo G. D. teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai apie tai, kaip, įjungus signalizacijos sistemÄ , buvo bandoma nustatyti ar judesio jutiklis, esantis ginčo patalpose suveiks, judesio jutikliui ginčo patalpose nesuveikus, buvo nueita jau į kitas patalpas (buitines patalpas), kuriose esantis judesio daviklis, esant įjungtai signalizacijos sistemai, suveikė ir signalizacija pradėjo veikti, patvirtina, kad prieÅ¡ingai, nei nurodė atsakovė, signalizacijos sistemÄ Ä¯manoma įjungti net ir neveikiant vienam iÅ¡ judesio jutiklių.

2. Teismas nustatęs, kad 2011 m. apsauginę - gaisro signalizacijos sistemÄ Ä¯rengė atsakovė, kuri vėliau, 2013 metais didžiÄ jÄ dalį Å¡ios sistemos keitė, visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės be atlygintinų paslaugų santykių taip pat buvo susiklostę ir rangos teisiniai santykiai. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai netaikė LR CK 6.645 straipsnio, 6.665 straipsnio 5 dalies, 6.333 straipsnio 3, 4 ir 6 dalis nuostatų bei nepasisakė dėl atsakovės atsakomybės, vertinant atsakovės veiksnius per rangos teisinių santykių prizmę.

Atsakovo atlikti darbai, kaip signalizacijos sistemos sumontavimas (2011-08-31 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Serija NOR Nr. 0018121) bei didžiosios dalies Å¡ios sistemos sudedamųjų dalių keitimas 2013 metais (2013-05-09 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Serija NOR Nr. 004024) neabejotinai reiÅ¡kia materialaus pobÅ«džio paslaugÄ , kuriai vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo suteikti garantijÄ bei tapo atsakinga už tinkamÄ signalizacijos įrangos veikimÄ visÄ garantinį laikotarpį. Pati atsakovė sutinka su ta aplinkybe ir jos neginčija, jog signalizacijos sistema nesuveikė nesuveikus ginčo patalpoje sumontuotam judesio jutikliui, tačiau atsakovė įrodinėja, kad judesio jutiklis nesuveikė ne dėl Å¡io jutiklio vidinio gedimo ar jo netinkamo suprogramavimo, o dėl to, jog jutiklis vagystės metu buvo nusuktas arba užklijuotas.

Byloje nesant įrodymų apie tai, jog vagystės metu judesio jutiklis bÅ«tų buvęs užklijuotas ar kaip nors kitaip mechaniÅ¡kai paveiktas bei esant įrodymams, jog signalizacijos sistema  nesuveikė  nesuveikus  ginčo  patalpoje  sumontuotam  judesio jutikliui, apelianto vertinimu akivaizdu, kad jutiklio nesuveikimÄ sÄ lygojo vidinis signalizacijos sistemos gedimas (defektas), kurį paÅ¡alino jau po vagystės į įvykio vietÄ atvykęs atsakovo atstovas V. P.. Kadangi signalizacijos sistemÄ Ä¯renginėjo bei keliems mėnesiams iki vagystės remontavo (keitė dalis ir iÅ¡ naujo perprogramavo visÄ sistemÄ ) atsakovė, apelianto teigimu, bÅ«tent atsakovė privalo atlyginti dėl tokio signalizacijos defekto atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Å iuo atveju apeliantas neprivalo įrodyti tikslios signalizacijos sistemos gedimo (defektų atsiradimo) priežasties, nes pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl atsiradusių defektų bei dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo užtenka įrodyti tik defektų faktÄ , o atsakovė turi įrodyti jos atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes.

3. Nagrinėjamoje byloje yra visos sÄ lygos ir įstatymo nustatyti pagrindai taikyti visiÅ¡kÄ atsakovės sutartinę atsakomybę. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė turėjo pareigÄ garantuoti sumontuotos signalizacijos įrangos kokybę bei atsakyti už jos trÅ«kumus, tačiau Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė. Vadovaujantis LR CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, atsakovės kaltė yra preziumuojama. Žalos faktas yra nustatytas ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kitais su ieÅ¡kiniu pateiktais dokumentais.

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių (žalos) yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys - jei atsakovės sumontuota signalizacijos įranga vagystės metu bÅ«tų suveikusi, atsakovė bÅ«tų gavusi signalÄ Ä¯ stebėjimo pultÄ bei atvykusi į vagystės vietÄ . Tokiu bÅ«du bÅ«tų užkirstas kelias vagystei bei bÅ«tų iÅ¡vengta žalos padarymo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Norgauda“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Vadovaujantis atsakovės centrinio stebėjimo pulto (toliau – CSP) ataskaita vagystės naktį nebuvo gautas nei vienas UAB „Agriomatco Vilnius“ objekto signalizacijos sistemos generuojamas bei siųstuvo pagalba į UAB „Norgauda“ CSP atsiųstas aliarmo pranešimas, tačiau teiginys, kad signalizacijos sistema nesuveikė yra iš esmės klaidingas, nes iš karto po įvykio UAB „Agrimatco Vilnius“ atsakingų asmenų sprendimu nebuvo atliktas joks signalizacijos sistemos techninis išbandymas bei centralės sugeneruotų bei jos atmintyje kaupiamų duomenų patikrinimas.

Atsakovės bei atsakovės draudimo kompanijos ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas atstovai nebuvo informuoti apie vagystę. 2011 metais atsakovės įrengtÄ signalizacijos sistemÄ bei 2013 metais po vienetinio signalizacijos sistemos remonto, UAB „Agrimatco Vilnius“ priėmė atliktus darbus, už juos sumokėjo, vadinasi signalizacijos sistema abiem atvejais buvo sumontuota tinkamai, atitiko kokybės reikalavimus bei veikė pagal paskirtį, kaip tai numatyta LR CK 6.333 str. 3 dalyje. Atsakovė įsipareigojo gavus signalizacijos sistemos suveikimo signalÄ CSP, atvykti į objektÄ , tačiau ginčijamu atveju atsakovės CSP nebuvo gautas signalizacijos sistemos suveikimo signalas dėl kurio atsakovei bÅ«tų kilusi pareiga nedelsiant vykti į objektÄ bei atlikti kitas pagal sutartį atsakovei nustatytas pareigas.

Nekilus pareigai atsakovei 2013-07-09 vykti į objektÄ , toks atsakovės neiÅ¡vykimas niekaip nepažeidė sutarties ir nėra jokio pagrindo dėl to taikyti civilinę atsakomybę ir konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.2. Apsaugos sistema ir (arba) jos dalis niekada nebuvo ir objektyviai negalėjo bÅ«ti atsakovo dispozicijoje, kaip teigia apeliantas. Å ios sistemos naudojimas (faktinis valdymas) priklausė trečiajam asmeniui UAB „Agrimatco Vilnius“, kuris savarankiÅ¡kai nuspręsdavo kada įjungti, iÅ¡jungti apsaugos sistemÄ .

Signalizacijos sistemos atsakovė neaptarnavo ir neprižiūrėjo, nes to nebuvo įsipareigojusi atlikti jokia sutartimi. Dėl kokios priežasties objekte signalizacijos sistema nesuformavo ir neišsiuntė atitinkamo signalo į atsakovės CSP 2013-07-09, dėl ko toks signalas ir nebuvo atsakovės gautas, atsakovei nėra žinoma. UAB „Agrimatco Vilnius“ neatliko signalizacijos sistemos ekspertizės bei nesudarė galimybių to atlikti atsakovei bei atsakovės draudimo kompanijos atstovams, todėl dėl UAB „Agrimatco Vilnius“ kaltės atsakovė negali pateikti jokių signalizacijos sistemos nesuveikimo įrodymų.3.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, teismo sprendime bei apelianto procesiniuose dokumentuose nėra jokių atsakovės netinkamo veikimo ir (arba) neveikimo įrodymų, dėl kurių bÅ«tų kildinamos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atsakovė UAB „Agrimatco Vilnius“ objekto atžvilgiu nebuvo sudariusi jokios techninio aptarnavimo ir (arba) kitos sutarties, kurios pagrindu prisiimtų įsipareigojimus bei atsakomybę dėl tinkamo signalizacijos sistemos veikimo. Kadangi nebuvo sudaryta techninės priežiÅ«ros sutartis, todėl nebuvo atlikti jokie techninės priežiÅ«ros veiksmai UAB „Agrimatco Vilnius“ objekto atžvilgiu.

Dėl Å¡ios priežasties pati UAB „Agrimatco Vilnius“ prisiėmė atsakomybę dėl signalizacijos sistemos netinkamo veikimo pasekmių. Vien vagystės faktas nesukelia atsakovės atsakomybės.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad tarp atsakovės ir UAB „Agrimatco Vilnius“ susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose nebuvo rangos teisinių santykių požymių. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė 2011 m. UAB „Agrimatco Vilnius“ teritorijoje, kurioje įvyko aptariama vagystė, įrengė apsauginę - gaisro signalizacijos sistemÄ , be kita ko, 2013 m. didžiÄ jÄ Å¡ios sistemos dalį keitė. Tokie atsakovės darbai (signalizacijos sumontavimas, remontavimas, detalių keitimas) neabejotinai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip materialaus pobÅ«džio paslaugos suteikimas. Atsakovė buvo suteikusi garantijÄ Ä¯rengtai signalizacijai ir dėl to tapo atsakinga už tinkamÄ signalizacijos veikimÄ visÄ garantinį laikotarpį, kurio metu ir įvyko vagystė.

2. Bylos metu surinkta pakankamai įrodymų (liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo medžiaga), leidžiančių konstatuoti, kad vagystės metu nesuveikė patalpoje įmontuotas judesių daviklis. Mechaninių judesių daviklio gedimų nenustatyta, o atsakovės įmonės darbuotojui po vagystės perkrovus signalizacijos sistemÄ , ji pradėjo veikti. Apeliantas teisingai nurodo, jog po signalizacijos remonto, kurį atsakovė atliko 2013 m., signalizacijos sistema nebuvo tinkamai iÅ¡bandyta, todėl atsakovės teiginiai, kad signalizacija po atlikto remonto veikė tinkamai, yra nepagrįsti.

3. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog atsakovė turėjo pareigÄ garantuoti sumontuotos signalizacijos įrangos kokybę ir atsakyti už jos trÅ«kumus. Kadangi vagystės metu signalizacija nesuveikė, konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. UAB „Agrimatco Vilnius“ sutinka su apelianto pozicija, kad pagal LR CK 6.248 straipsnio 1 dalį atsakovės kaltė yra preziumuojama, o pagal LR CK 6.256 straipsnio 4 dalį - verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, jeigu neįrodoma, kad prievolė neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos.

Tačiau, net jeigu ir bÅ«tų įrodinėjama atsakovės kaltė, byloje yra pakankamai įrodymų jai konstatuoti. Žala, kaip dar viena civilinės atsakomybės sÄ lyga, buvo konstatuota ir neginčijama - ieÅ¡kovas atliko žalos sureguliavimo procedÅ«rÄ ir iÅ¡mokėjo draudėjui draudiminę iÅ¡mokÄ bei patyrė iÅ¡laidų dėl informacijos, susijusios su žala, surinkimu. Priežastinis ryÅ¡ys taip pat akivaizdus - tinkamas atsakovės sumontuotos signalizacijos veikimas bÅ«tų nulėmęs savalaikį atsakovės informavimÄ apie vykstančiÄ vagystę, kas bÅ«tų užkirte keliÄ Å¾alos padarymui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl vagystės metu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip iÅ¡imtinai atlygintinų paslaugų – saugos sutartinius teisinius santykius, tinkamai neįvertino, kad dėl vagystės metu nesuveikusios signalizacijos sistemos yra atsakinga atsakovė, kurios veiksmuose yra visos numatytos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagÄ , Å¡alių pateiktus argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliaciniu skundu, laiko jį nepagrįstu ir neįrodytu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas pagal LR CK 6.1015 straipsnio nuostatas perėmė teisę reikalauti iÅ¡mokėtÄ Å¾alai atlyginti sumÄ iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, kuri turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato trečiojo asmens ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-07-08 atsakovė UAB „Norgauda“ sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Agrimatco Vilnius“ neterminuotÄ Saugos paslaugų sutartį Nr. 1062, pagal kuriÄ trečiasis asmuo pavedė, o atsakovas vykdė objekto - patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurio signalizacijos sistema buvo prijungta į saugos tarnybos centrinio stebėjimo pultÄ radijo bangų ryÅ¡iu, stebėjimÄ ir apsaugÄ sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka. Saugos tarnyba įsipareigojo stebėti signalizacijos sistemas ir neatidėliotinai reaguoti į sutarties priede nurodytus pavojaus signalus (Sutarties 2.3 punktas), apie pastebėtus signalizacijos sistemos gedimus ir kitus trÅ«kumus laiku informuoti užsakovÄ (Sutarties 4.1.6 punktas).

Minėta sutartimi Å¡alys taip pat susitarė, kad saugos tarnyba atlygina materialinę žalÄ , jeigu žala pagal pareikÅ¡tÄ pretenzijÄ atsirado kuomet saugos tarnyba nevykdė ar netinkamai vykdė 4.1.1. ir 4.1.2 sutarties punktų reikalavimų ir dėl to įvyko vagystė su įsibrovimu į patalpas ar apiplėšimas įsibraunant į patalpas (Sutarties 5.1 punktas). Sutarties 4.1.1 punktu Å¡alys susitarė, kad saugos tarnyba privalo operatyviai reaguoti į 1.2 priede nurodytus objekto signalizacijos pavojaus signalus nedelsiant siųsdama į aliarmo vietÄ ginkluotÄ , mobiliÄ reagavimo grupę, kuri prie saugomo objekto turi atvykti ne vėliau kaip per 8 minutes.

Pagal sutarties 4.1.2 punktÄ , saugos tarnyba privalo esant reikalui informuoti užsakovÄ 1.3 priede nurodytais telefonais apie signalizacijos pavojaus signalus, gedimus arba įsilaužimo požymius 5 minučių laike. IÅ¡ Sutarties priedo Nr. 1.2 „Objekto prijungimo į pultÄ aktas“ ir 2011-08-31 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros Nr. 0018121 matyti, kad atsakovė trečiojo asmens objekte prieÅ¡ pradėdama vykdyti objekto apsaugÄ sumontavo signalizacijos sistemÄ , jÄ iÅ¡bandė, o UAB „Agrimatco Vilnius“ patvirtino, jog su signalizacijos sistema yra susipažinusi, naudotis moka.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir 2013-05-09 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros Nr. 0040424 matyti, kad 2013 m. gegužės mėnesį atsakovė atliko UAB „Agrimatco Vilnius“ objekte sumontuotos signalizacijos remontÄ â€“ pakeitė siųstuvÄ , vidinę sirenÄ , centralę, akumuliatorių. Remiantis trečiojo asmens atstovo G. D. paaiÅ¡kinimais, atsiradus signalizacijos sistemos gedimams dėl remonto paslaugų suteikimo jie kreipdavosi į atsakovę. Spręsti kilusias problemas atvykdavo atsakovės technikas, jokie kiti asmenys signalizacijos sistemos gedimų netaisė (2014-11-13 teismo posėdžio garso įraÅ¡as).

Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniuose santykiuose galiojantis ir LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokiÄ sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties Å¡alys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sÄ lygų, taip pat gali savarankiÅ¡kai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sÄ lygas ar sutarties formÄ nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka, teisės principai.

LR CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Å¡alys gali sudaryti sutartį, turinčiÄ kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų. Taigi Å¡alys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sÄ lygas, bÅ«dingas skirtingų rÅ«Å¡ių sutartims, t. y. sudaryti miÅ¡riÄ jÄ sutartį. MiÅ¡riajai sutarčiai kompleksiÅ¡kai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rÅ«Å¡ių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje, atsižvelgiant į sutarties esmę, Å¡alių ketinimus, taip pat įvertinant kitas konkrečius atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (LR CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

Sutartinių teisinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose. Remiantis jomis, sutartis, kaip Å¡alių valiÄ iÅ¡reiÅ¡kiantis susitarimas, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tikruosius Å¡alių ketinimus, tikrÄ jÄ jų valiÄ , o ne tik į raÅ¡ytinės sutarties gramatinį tekstÄ , taigi teisinių santykių kvalifikacijÄ lemia ne Å¡alių pavartoti terminai, o tų santykių turinys.

Be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek sutarties turinio, tiek jos priedų analizė bei kiti byloje pateikti duomenys neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad trečiasis asmuo UAB „Agrimatco Vilnius“ su atsakove raÅ¡tu susitarė tik dėl objekto stebėjimo ir apsaugos paslaugų teikimo, dėl papildomų paslaugų – signalizacijos techninės priežiÅ«ros, periodinių patikrinimų ar pan., jokio raÅ¡ytinio susitarimo nebuvo, atsakovė tokių paslaugų teikti neįsipareigojo, sutartyje tokių paslaugų teikimas nebuvo numatytas.

Ä®vertinęs sutarties sÄ lygas, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vadovaujantis Saugos paslaugų sutarties sÄ lygomis (Saugos paslaugų sutarties 4.1.2 ir 4.1.6 punktais) atsakovė turėjo pareigÄ apie pastebėtus signalizacijos sistemos gedimus informuoti UAB „Agrimatco Vilnius“, tačiau, prieÅ¡ingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturėjo pareigos visÄ sutarties galiojimo laikotarpį užtikrinti tinkamo signalizacijos sistemos funkcionavimo ar periodiÅ¡kai atlikti sistemos patikras.

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad tokių įsipareigojimų atsakovė nebuvo prisiėmusi, tačiau vertinant ieÅ¡kovo nurodytus argumentus dėl tarp Å¡alių susiformavusių santykių teisinio kvalifikavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktų įrodymų visumos analizė bei Å¡alių faktinis elgesys po Saugos paslaugų sutarties pasiraÅ¡ymo suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad pagal susiklosčiusiÄ tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Agrimatco Vilnius“ bendradarbiavimo praktikÄ , nors sutartyje ir nebuvo numatyta, tačiau signalizacijos sistemos gedimų remontÄ atlikdavo atsakovė.

Å i aplinkybė leidžia vertinti, kad minėtų santykių pagrindu tarp Å¡alių susiklostė rangos teisiniai santykiai ir konkrečiu atveju sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.Pažymėtina, kad paslaugų sutartimi laikoma sutartis, kuria viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (LR CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Atlygintinų paslaugų teikimÄ reglamentuojančiuose LR CK 6.716 – 6.724 straipsniuose neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamÄ paslaugų teikimo sutarčių vykdymÄ , todėl tokių sutarčių Å¡alims taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012). Rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas)įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (LR CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis LR CK 6.665 straipsnio 5 dalimi, jeigu darbas atliekamas iÅ¡ rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal LR CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ užsakovas turi teisę reikalauti atlyginti rangovo atliktų darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas. Vadovaujantis LR CK 6.666 straipsnio 1-2 dalimis, ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimus dėl darbų rezultato trÅ«kumų, jeigu jie buvo nustatyti per garantinį terminÄ nuo darbų rezultatų perdavimo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovė trečiajam asmeniui faktiÅ¡kai teikė ne tik apsaugos, bet ir signalizacijos sistemos remonto paslaugas, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad tarp Å¡alių susiklostė ne tik atlygintinų paslaugų teikimo, bet ir rangos teisiniai santykiai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė ir atsakovės neteisėtais veiksmais vykdant sutartį (netinkamai vykdžius Saugos paslaugų sutarties 4.1.2 ir 4.1.6 punktus), ir nekokybiÅ¡kai suteiktomis signalizacijos montavimo (remonto) paslaugomis, byloje, kaip ir kitais atvejais, reikalaujant žalos atlyginimo, buvo bÅ«tina įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę dėl jų padarymo, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Teismui konstatavus, kad neįrodyta bent viena iÅ¡ įvardytų bÅ«tinų sÄ lygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali bÅ«ti taikoma. Konkrečiu atveju tam, kad bÅ«tų galima taikyti civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti tris iÅ¡ nurodytų sÄ lygų – neteisėtus atsakovės veiksmus, turtinės žalos faktÄ ir priežastinį neteisėtų atsakovės veiksmų bei patirtos turtinės žalos ryšį. Paminėtina, kad kaltė civilinėje teisėje preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nenustačius signalizacijos nesuveikimo priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės netinkamo sutartinių prievolių vykdymo bei sprendė, kad ieÅ¡kovas atsakovės kaltės dėl kilusios žalos neįrodė. IÅ¡ prie nagrinėjamos bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 62-1-00422-13 duomenų matyti, kad 2013-07-10 Å iaulių apskrities VPK JoniÅ¡kio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00422-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl laikotarpyje nuo 2013-07-09 19 val. iki 2013-07-10 8 val. (duomenys neskelbtini), įvykdytos UAB „Agrimatco Vilnius“ turto - žieminių rapsų sėklų vagystės, įsibrovus į atsakovo UAB „Norgauda“ saugomÄ UAB „Agrimatco Vilnius“ objektÄ .

Ikiteisminis tyrimas sustabdytas nenustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nustatė, kad įsibrovimo metu atsakovė jokio apsaugos signalizacijos suveikimo – praneÅ¡imo į centrinį stebėjimo pultÄ iÅ¡ objekto negavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei aplinkybę, jog vagystės metu apsaugos signalizacija nesuveikė patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek pačių Å¡alių pateikti paaiÅ¡kinimai.

IÅ¡ nagrinėjamos civilinės bylos ir iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 62-1-00422-13 medžiagos matyti, kad signalizacijos nesuveikimo priežastys nebuvo nustatytos. Byloje ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių priežasčių nesuveikė patalpoje įrengtas judesio daviklis, kokios techninės priežastys turėjo įtakos Å¡iai situacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ byloje pateiktos 2013-05-09 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros Nr. 0040424 matyti, kad atsakovė 2013 m. gegužės mėnesį atlikdama signalizacijos sistemos remontÄ judesio daviklių nekeitė (buvo pakeisti siųstuvas, vidinė sirena, centralė, akumuliatorius).

Pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 straipsnis). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Ä®rodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2015). Konkrečiu atveju teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad signalizacijos sistemos nesuveikimÄ vagystės metu sÄ lygojo bÅ«tent neteisėti atsakovės veiksmai vykdant tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytÄ Saugos paslaugų sutartį ar netinkamai (nekokybiÅ¡kai, su trÅ«kumais) įrengiant, remontuojant signalizacijos sistemÄ .

Kaip jau minėta, atsakovė neturėjo pareigos atlikti techninės apsaugos sistemos priežiÅ«ros, signalizacijos sistemos periodinių patikrų, o objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad signalizacija nesuveikė dėl netinkamai ir nekokybiÅ¡kai atliktų signalizacijos montavimo ar remonto darbų, ir Å¡i aplinkybė sÄ lygojo žalos atsiradimÄ , ieÅ¡kovas teismui nepateikė. Paminėtina, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Pagal LR CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Å ioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (LR CK 6.256 straipsnio 1 dalis), prieÅ¡ingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamÄ prievolės įvykdymÄ â€“ asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (LR CK 256 straipsnio 2 dalis).

Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ir pan. Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi bÅ«ti apibrėžtos tiek kiekybe, tiek kokybe, t. y. nagrinėjant tokį ginÄÄ bÅ«tina nustatyti, kÄ teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamÄ atlygintinų paslaugų teikimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka LR CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėjÄ veikti sÄ Å¾iningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieÅ¡tarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sÄ lygoms ir pan. (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi iÅ¡dėstytus argumentus, faktines aplinkybes, konstatuoja, jog apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės pažeidė sutarties sÄ lygas, netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad vien paÅ¡alinių asmenų patekimo ir vagystės iÅ¡ atsakovės saugomos teritorijos faktai nepatvirtina atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kadangi Saugos paslaugų sutarties tinkamas vykdymas priklausė ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo kitų veiksnių, pvz. trečiojo asmens apsaugos sistemos tinkamos priežiÅ«ros.

Be to, Saugos paslaugų sutartyje nustatytų atsakovės pareigų apimtis ir pobÅ«dis, sutarties esmė suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė pagal sutartį prisiėmė pareigÄ saugoti objektÄ , informuoti apie apsaugos sistemos gedimus, pagal neraÅ¡ytinį susitarimÄ remontuoti gedimus, bet neprisiėmė pareigos sistemingai rÅ«pintis technine apsaugos sistemos priežiÅ«ra, užtikrinti jos tinkamÄ funkcionavimÄ bei efektyvumÄ .Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais konkrečiu atveju ieÅ¡kovas neprivalėjo įrodyti tikslios signalizacijos sistemos gedimo priežasties, kadangi pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl atsiradusių defektų bei dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo užtenka įrodyti tik defektų faktÄ , o atsakovas turi įrodyti jo atsakomybę Å¡alinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad LR CK 6.696 straipsnyje, kuriuo remiasi apeliantas, įtvirtintos materialinės teisės normos reiÅ¡kia specifinį įrodinėjimo naÅ¡tos pasiskirstymÄ teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trÅ«kumų, o nagrinėjamu atveju tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklostė ne statybos rangos teisiniai santykiai ir minėta norma bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktÄ ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, ir kad, rangovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, turi įrodyti LR CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę Å¡alinančias, defektų atsiradimo priežastis, konkrečiu atveju netaikytini.Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neįrodė atsakovę nevykdžius sutartinių įsipareigojimų ar tai atlikus netinkamai (LR CPK 178 straipsnis), taip pat ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad konkrečiu atveju atsakovės atlikti signalizacijos sistemos įrengimo ar remonto darbai buvo nekokybiÅ¡ki ir dėl Å¡ios priežasties įvyko vagystė, kurios metu trečiajam asmeniui (jo teisių perėmėjui) buvo padaryta turtinė žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu remiantis bylos duomenimis nėra jokio teisinio pagrindo už apsaugos sistemos nesuveikimÄ atsakingu asmeniu laikyti atsakovę, o nenustačius vienos iÅ¡ pagrindinės civilinės atsakomybės taikymų sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir už ieÅ¡kovo patirtų nuostolių atlyginimÄ atsakingu asmeniu pripažinti apsaugos paslaugas teikusiÄ Ä¯monę.Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė visų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų ir ieÅ¡kinio pagrįstumo.

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jai jos nepriteistinos.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims.

Teisėjai                                                                                                        Vilija Valantienė                                                                                                                                                                                                                             Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                      Egidijus Mockevičius   Â