e05d98e6-fd2d-4f94-9504-b8ee9e17da7c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1166-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02256-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1, 122.4, 128.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos A. G. K. ir suinteresuotų asmenų M. Å ., V. K. (V. K.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos A.

G. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Å ., V. K.. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji asmeninės nuosavybės teise valdo šį turtÄ : butÄ , (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), sodo namÄ , (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-26 priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos A.

G. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja pati pareiÅ¡kime nurodo, kad 1992-03-14 pirkimo-pardavimo sutartis, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai, 1984-01-27 teismo sprendimo nuoraÅ¡as patvirtina, kad ji asmeninės nuosavybės teise įgijo butÄ esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ ir sodo namÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiÅ¡kėja turi įrodymus, patvirtinančius, jog įgytas turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti, kadangi pareiÅ¡kimas nenagrinėtinas teisme.

Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja A.

G. K. ir suinteresuoti asmenys M. Å ., V. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 nutartį ir perduoti spręsti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo. Teismas nurodo, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omo nustatyti fakto nustatinėti nereikia, nes pareiÅ¡kėja pagal 1984-01-27 teismo sprendimÄ santuokÄ nutraukė ir turtas įgytas po teismo sprendimo yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau apeliantės teigimu taip nėra. Santuoka sudaryta 1960-08-27. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas 1984-01-27.

Turtas įgytas 1992-1993 metais, tačiau pati iÅ¡tuoka civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 1998-03-26. Nors teisme santuoka nutraukta 1984 m., tačiau pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir Å¡eimos kodeksÄ bei civilinės metrikacijos taisykles, tam, kad santuoka bÅ«tų laikoma pasibaigusia, buvo privaloma registracija civilinės metrikacijos įstaigoje. Todėl turtas, įgytas tarp teismo sprendimo nutraukti santuokÄ ir to sprendimo registracijos civilinės metrikacijos skyriuje, laikomas įgytu santuokoje, t. y. kaip jungtinė nuosavybė.

Vienintelis asmuo, kuris galėtų patvirtinti, kad turtas nėra jungtinė nuosavybė, yra buvęs sutuoktinis A. K., tačiau jis mirė. Pareiškėja norėtų parduoti dalį turto, tačiau to neleidžiama padaryti, nes turtas laikomas bendru. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ , tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo turi specialiÄ paskirtį ir gali bÅ«ti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms.

Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik jeigu pareiÅ¡kėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka.

Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tÄ faktÄ , arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylÄ nagrinėti, teismas turi jÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ .

Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-497/2004).Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėja nori nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad butas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), sodo namas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) priklauso jai asmeninės, o ne bendros jungtinės nuosavybės teise.

Nurodo, kad minėtÄ turtÄ pareiÅ¡kėja įsigijo iÅ¡ asmeninių lėšų 1992-03-14 buto pirkimo-pardavimo sutarties, 1993-06-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir statybos bÅ«du pastačius sodo namelį ir jį įregistravus. PareiÅ¡kėja prie pareiÅ¡kimo dėl turto valdymo asmeninės nuosavybės teise fakto nustatymo pridėjo 1995-03-14 pirkimo-pardavimo sutarties nuoraÅ¡Ä ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 1-3). Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja kartu su praÅ¡ymu, vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pateikė nuosavybės teisę į šį turtÄ patvirtinančius dokumentus.

Kaip nurodyta anksčiau, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tik tokiu atveju, jeigu, be kita ko, pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjos turimuose dokumentuose nėra atskirai pažymėta, kad anksčiau nurodytas turtas jai priklauso asmeninės, o ne bendros jungtinės nuosavybės teise, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Visi pareiÅ¡kėjos teiginiai, susiję su tuo, kad butas, žemės sklypas ir sodo namas su priklausiniai jai priklauso asmeninės nuosavybės teise gali bÅ«ti vertinami kaip įrodomieji kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami nagrinėjant ieÅ¡kinį, o nenustatinėjami CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjos A.

G. K. ir suinteresuotų asmenų M. Å ., V. K. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 nutartis paliktina nepakeista.Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: PareiÅ¡kėjos A. G. K. ir suinteresuotų asmenų M. Å ., V. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                            Aldona Tilindienė