e05b6ef7-a3bd-4c19-bb1e-c118f19b281d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2123-1033/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01523-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.9.10.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. birželio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M.,

vieÅ¡ame tesimo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Trakų r., (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylÄ .

Teismas

n u s t a t ė:

R. M. 2019 m. vasario 19 d., apie 19.02 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukinėtas ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovėjusius automobilius „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,ir „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius, padarydamas žalÄ , kuri virÅ¡ija 15 bazinių bausmių, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 ir 222 punktų reikalavimus.

Šiais veiksmais R. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje R. M. parodė, kad jis dirbo pavėžėju ir atvyko pagal iÅ¡kvietimÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant Å¡aligatvio, nuslydo ir atsirėmė į kitus automobilius. Buvo priėjęs žmogus, kuris pradėjo fotografuoti ir sakė kviesti policijÄ . Jis pats nufotografavo abu automobilius, tačiau buvo „piko“ valandos – gyventojai pradėjo grįžti į kiemus ir jis buvo iÅ¡stumtas iÅ¡ kiemo. Tada paskambino ir paprašė sÅ«naus, kad atvežtų draudimo dokumentus, galvojo nueiti į laiptinę, susirasti žmones ir suraÅ¡yti deklaracijas. Vieno automobilio variklio dangtis buvo Å¡iltas, todėl vairuotojas buvo neseniai grįžęs. Jam paskambino automobilio savininkas ir pasakė, kad jis yra ieÅ¡komas policijos, tuo metu jis buvo sustabdęs savo darbÄ dispečerinėje. Ä® įvykio vietÄ sugrįžo gavęs dokumentus. PolicijÄ kvietė ne jis. PareigÅ«nai įvykio vietoje nubraižė schemÄ , paėmė pasiaiÅ¡kinimÄ , jis atsiprašė nukentėjusiųjų. Vėliau vakare paskambino nukentėjusiesiems, kurie pasakė, kad viskas gerai, draudimas apmokės vienam – 500 Eur, kitam – 750 Eur. PasiÅ¡alinti jam nebuvo jokio reikalo, nes vairavimo teisę turi, automobilis draustas, jis buvo blaivus. Paklausė policijos pareigÅ«nės, kodėl parašė, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nors jis tik 10 metrų į Å¡alį ir 15 metrų į viršų buvo pavažiavęs, tačiau jam paaiÅ¡kino, kad policija tai traktuoja kaip pasiÅ¡alinimÄ . Laiptinėje jis ieÅ¡kojo žmonių, bet nespėjo, jie pirmi jį susirado. Asmens, kuris jį fotografavo, paklausė ar tai jo automobilis, tačiau Å¡is atsakė, kad ne jo, o iÅ¡ 112 namo. Kas iÅ¡kvietė policijÄ jis nežino. Per savo 42 metų vairavimo staÅ¾Ä tokių situacijų neturėjo, galvojo, kad susiras tuos asmenis, taikiai užpildys deklaracijas, negalvojo, kad reikia skambinti 112. Pasitraukė nepiktybiÅ¡kai, iÅ¡važiavo ant gatvės, paskambino ir informavo klientus, kad negalės atvykti, paskambino sÅ«nui, kad atvežtų dėklÄ su automobilio dokumentais, nes be jų negalėjo pildyti deklaracijų. BÅ«tų pranešęs policijai, jeigu nebÅ«tų pavykę su automobilių savininkais taikiai susitarti.

Liudytojas S. T. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbo kartu su kolege, kai gavo iÅ¡kvietimÄ , jog (duomenys neskelbtini) vairuotojas bando iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo apgadinęs du automobilius. Atvykus įvykio vietoje nieko nebuvo, paskambino pranešėjui. Automobilių savininkų ieÅ¡kojo pagal numerius. Vienas savininkas pasakė, kad jo automobilį iÅ¡nuomojo ir vairuotojas sugrįš. Kiek pamena, R. M. sugrįžo į įvykio vietÄ , nelabai atsimenÄ kÄ paaiÅ¡kino, lyg skubėjo, turėjo reikalų, todėl buvo iÅ¡važiavęs. Ä® įvykio vietÄ sugrįžo ir apgadintų automobilių savininkai. SchemÄ braižė jis, kiek atsimena, ten kieme sunku apsisukti. Jeigu vairuotojas nebÅ«tų iÅ¡važiavęs, nemano, kad bÅ«tų trukdęs eismui. Jis pats buvo įvažiavęs į tÄ kiemÄ ir iÅ¡važinėjo galu, nes apsisukti nėra galimybės. Kiek žino „piko“ valandos bÅ«na nuo 16 iki 17 val., tada bÅ«na kamščiai. Padaręs eismo įvykį vairuotojas, kitiems vairuotojams bÅ«tų galėjęs pasakyti, kad padarė eismo įvykį ir laukia policijos. Pranešėjas sakė, kad eismo įvykį padarė apsisukinėdamas, buvo užvažiavęs ant Å¡aligatvių.

Liudytojas V. R. teisme parodė, kad eismo įvykis buvo kieme. Automobilis „Toyota Prius“ važiavo iki kiemo galo ir pradėjo apsisukinėti, užšoko ant Å¡aligatvio, paskui atbuline eiga įvažiavo į „Toyota Prius“, paskui apsisuko ir įvažiavo į automobilį „Subaru“, vos nenuplėšė savo bamperio. Vairuotojui jis pasakė „kÄ tu darai, reikia iÅ¡kviesti policijÄ , jei daužai automobilius“. Vairuotojas atsakė, kad iÅ¡kvies ir nuvažiavo, o jis paskambino policijai. Vairuotojas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Jis buvo padaręs nuotraukas, bet vėliau iÅ¡trynė. Nematė ar vairuotojas buvo sugrįžęs, nes nuėjo namo. Vėliau, po valandos, bendravo su policija telefonu ir patvirtino, kad buvo iÅ¡kvietimas. Jo paties automobilis nebuvo apgadintas.

Liudytoja S. Ž. teisme parodė, kad atvyko į kiemÄ pagal iÅ¡kvietimÄ dėl dviejų apgadintų automobilių, pranešėjas matė, kaip vairuotojas bandydamas apsisukti apgadino automobilius, iÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo juos ir iÅ¡važiavo. Pastebėję apgadintus automobilius paskambino savininkams, kurie sakė, kad apgadinimai yra Å¡vieži, parašė paaiÅ¡kinimus. PareigÅ«nai paskambino pasiÅ¡alinusio automobilio vairuotojui, nes turėjo valstybinį numerį. Atsiliepė taksi firmos darbuotojas, susisiekė, paprašė, kad atvažiuotų. Atvažiavo R. M., paaiÅ¡kino, kad tikrai taip buvo – jis sukinėjosi ir apgadino tuos automobilius. Ten kiemas buvo labai siauras ir jam sunkiai sekėsi apsisukti, sakė, kad bÅ«tų sugrįžęs, pats paskambinęs į policijÄ , bet labai skubėjo pas klientus ir iÅ¡važiavo. Vairuotojas labai gailėjosi. Buvo vakaras, daug automobilių buvo pristatyta kieme. PareigÅ«nai bendravo su automobilių savininkais, buvo suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimai.

Liudytojas P. J. teisme parodė, kad jį policija informavo, jog apgadintas jo automobilis, Jis priėjęs pamatė apgadintÄ savo automobilį „Toyota Prius“. Kas apgadino automobilį nematė, nes buvo namuose. Kai jis išėjo, vairuotojo R. M. nebuvo, vėliau iÅ¡kviestas jis atvažiavo. Automobiliui buvo apgadintas bamperis ir žibintas. R. M. sakė, kad apsisukinėjo ir užkliuvo. Žala jam yra atlyginta.

Liudytojas D. M. teisme parodė, kad policija informavo apie jo apgadintÄ automobilį „Subaru“. Išėjęs pamatė kaimynÄ iÅ¡ gretimo namo, kuris matė, kas apgadino jo automobilį. Su vairuotoju R. M. kalbėjosi, kai jau buvo atvažiavusi policija, vairuotojas sakė, kad bÅ«tų atvykęs, automobilių duomenis buvo užsirašęs. R. M. aiÅ¡kino, kad jeigu bÅ«tų pasilikęs su savo automobiliu, kiti automobiliai bÅ«tų nepravažiavę. Jis pats nežino ar buvo toliau vietos kieme, nes kieme buvo nedaug vietos automobiliams pastatyti.

R. M. padarytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje iÅ¡tirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1), administracinių nusižengimų registro duomenys (b. l. 2-4) policijos pareigÅ«nės S. Ž. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad policijos pareigÅ«nams pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ 2019 m. vasario 19 d. atvykus į eismo įvykio vietÄ , buvo rasti du apgadinti automobiliai „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Per duomenų bazę susiradus automobilių savininkus, jie buvo informuoti apie eismo įvykį. Automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris padarė eismo įvykį, eismo įvykio vietoje nebuvo. Susisiekus telefonu su pranešėju V. R., Å¡is paaiÅ¡kino eismo įvykio aplinkybes. Vėliau iÅ¡siaiÅ¡kinus, kad automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. M. ir paskambinus jam, R. M. prisipažino, kad apsisukinėdamas kliudė du automobilius, tačiau labai skubėjo pas klientus, todėl užfiksavęs apgadinimus telefonu iÅ¡važiavo (b. l. 5), eismo įvykio vietos schemoje ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilių apgadinimai (b. l. 6-7), automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko P. J. paaiÅ¡kinimas (b. l. 8), AB „Lietuvos draudimas“ pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala – 791,29 Eur; automobiliui „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala – 518,71 (b. l. 10-15), automobilio „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko D. M. paaiÅ¡kinimas (b. l. 16), R. M. paaiÅ¡kinimas (b. l. 17), VÄ® „Regitra“ duomenys apie automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), R. M. asmens duomenys (b. l. 19-20), foto nuotraukos su automobilių apgadinimais (b. l. 21-22).

IÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ ir įvertinęs įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. M., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus, apsisukadamas ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale stovėjusius automobilius „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Padaręs eismo įvykį, įvykio vietoje nepasiliko ir, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nepranešęs policijai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nors R. M. prisipažino padaręs eismo įvykį, tačiau nesutiko, kad jis piktybiÅ¡kai tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, teigė, kad užsirašė automobilių duomenis, planavo vėliau susirasti automobilių savininkus ir užpildyti deklaracijas, tuo atveju jei nebÅ«tų pavykę užpildyti deklaracijų, bÅ«tų kvietęs policijÄ , tačiau tokius R. M. teiginius teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. TokiÄ teismo nuomonę suponuoja liudytojo V. R., kuris tiesiogiai matė eismo įvykį ir kalbėjosi su R. M., parodymai, kad jis sakė, jog reikia iÅ¡kviesti policijÄ , tačiau R. M. iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, policijos neiÅ¡kvietė, apgadintų automobilių savininkų neieÅ¡kojo. Pažymėtina ir tai, kad R. M. turi didelį vairavimo staÅ¾Ä , jo darbinė veikla susijusi su vadovavimusi Kelių eismo taisyklėmis, todėl jis privalėjo žinoti Kelių eismo taisykles ir jomis vadovautis, nesant automobilių savininkių eismo įvykio vietoje, turėjo pareigÄ praneÅ¡ti policijai apie eismo įvykį ir laukti pareigÅ«nų toje vietoje.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Kadangi R. M. vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus, apsisukdamas ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovėjusius automobilius bei juos apgadino, todėl jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Å ių reikalavimų R. M. nesilaikė, sukėlęs eismo įvykį iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tokiÄ veikÄ tuo atveju, kai eismo įvykio metu padaryta žala virÅ¡ija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 eurų). Eismo įvykio metu padaryta žala automobiliams virÅ¡ija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, todėl R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Tai, kad jis prisipažino padaręs eismo įvykį, bet neigė pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kadangi įstatymas nenumato, jog kaltės pripažinimas iÅ¡ dalies bÅ«tų priskiriama prie lengvinančių aplinkybių (ANK 35 straipsnis).

Skirdamas nuobaudÄ teismas atsižvelgia į nusižengimų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į R. M. asmenybę (yra 63 metų amžiaus, turi didelį vairavimo staÅ¾Ä , dirba pavėžėju, baustas administracine tvarka už neÅ¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų, tokius nusižengimus padarė pirmÄ kartÄ ), todėl skiria R. M. baudas, kurios mažesnės nei padarytų administracinių nusižengimų sankcijose numatytas baudų vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. pasiÅ¡alino į eismo įvykio vietos nesiekdamas nuslėpti eismo įvykį, o priėmęs netinkamÄ sprendimÄ , kad vėliau susiras apgadintų automobilių savininkus ir iÅ¡spręs klausimus, susijusius su Å¡iuo eismo įvykiu, iÅ¡kvietus policijai jis iÅ¡ karto prisistatė į įvykio vietÄ ir pripažino, kad apgadino svetimus automobilius, nukentėjusiųjų atsiprašė, buvo blaivus, jo automobilis draustas, todėl administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam netaikytinas (ANK 426 straipsnio 7 dalis).

Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankcijÄ , numatytÄ už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ 1 200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) baudÄ .

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ 11 Eur (vienuolikos eurų) baudÄ .

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. M. paskirti galutinę nuobaudÄ â€“ 1 200 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ .

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti įmokos kodÄ 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ ROIK: 19098635170. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas Rolandas Bužinskas