e05a1df0-0b42-48e2-bb7e-7f02c08cfa6d · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-9648-1079/2021 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00548-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1.; 3.4.1.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 30 d. JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai MikalajÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. V., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus JoniÅ¡kio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

V. ieÅ¡kinį atsakovui K. V., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui JoniÅ¡kio rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovė M. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti jos ir atsakovo K. V. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriuje, santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti nepilnametės dukters, gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su jos motina.

Nurodė, jog santuokoje su K. V. jiems gimė dukra, kuri Å¡iuo metu yra mažametė. Jų santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, esminių ir nuolatinių pareigų nevykdymo. 2017-2019 m. gyveno (duomenys neskelbtini), sugrįžus į Lietuva atsakovas ėmė nuolat girtauti, dėl to kilo nesutarimai, paÅ¡lijo santykiai ir bendras gyvenimas tapo nebepakenčiamas. 2020 m. lapkričio mėnesį ji paliko atsakovÄ ir kartu su dukterimi persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestÄ . Nuo to laiko su atsakovu jokių ryÅ¡ių nebepalaiko.

Nepageidauja atnaujinti Å¡eimyninių ryÅ¡ių. Gyvendami santuokoje, sutuoktiniai nėra įgiję jokio nekilnojamojo turto, kreditorių neturi. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir teismo Å¡aukimas atsakovui įteikti teismui žinomu atsakovo elektroniniu paÅ¡tu, rastu vieÅ¡uose registruose (b. l. 26; 28). Atsakovas patvirtino, kad procesinius dokumentus gavo (b. l. 26), todėl byla iÅ¡nagrinėta atsakovui nedalyvaujant. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius JoniÅ¡kio rajono savivaldybėje pateikė teismui iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad palaiko visus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinį palaikė. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo nutraukti santuokÄ ir nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ja. PaaiÅ¡kino, kad santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio gėrimo. Su atsakovu pragyveno kartu 4 metus, tris ne santuokoje ir vienerius metus santuokoje. Santuokoje gimė dukra. IeÅ¡kovė nurodė, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), o grįžus į LietuvÄ apsigyveno (duomenys neskelbtini). Po to ji persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nes čia yra jos gimtinė, o atsakovas nebÅ«tų iÅ¡sikėlęs iÅ¡ namo, nes jis buvo nuomojamas.

IÅ¡ namų išėjo dėl atsakovo nuolatinio girtavimo. Atsakovas dirbo prie statybų ir darbo metu iÅ¡gėrinėjo. Su atsakovu ryÅ¡ius nutraukė nuo praeitų metų lapkričio mėnesio, kartu su dukra iÅ¡sikraustė. Anksčiau atsakovas skambindavo neblaivus, o Å¡iuo metu iÅ¡ vis nebendrauja. Bandė nutraukti santuokÄ bendru sutarimu, tačiau nepavyko. IÅ¡laikymo dukrai nemoka, kreipėsi į antstolius, tačiau jo Lietuvoje neranda ir nėra iÅ¡ ko iÅ¡skaičiuoti iÅ¡laikymo, dukra iÅ¡laikymÄ gauna iÅ¡ valstybės. Atsakovas ir jo tėvai su dukra nebendrauja, anyta kaltina jÄ dėl skyrybų.

Alkoholio problemÄ bandyta spręsti, kalbėta, buvo pykčių ir barnių, bet niekas nepasikeitė. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas nesmurtinio vaiko teisių pažeidimas, kadangi buvo anytos gimtadienis, atsakovas iÅ¡gėrė, nuėjo į kaimÄ , susimušė, iÅ¡kvietė policijÄ , o ji taip pat buvo iÅ¡gėrusi, gavo įspėjimÄ , nuo to karto pasitaisė. Dukrai Å¡iuo metu yra du metai, pradės lankyti ugdymo įstaigÄ nuo pavasario. Gyvena nuomojamame bute kartu su dukra. IÅ¡ viso turi penkis vaikus, du iÅ¡ jų pilnamečiai, kiti du gyvena kartu su tėvu.

Dėl dukters gyvenamosios vietos nesprendė su atsakovu, po to kai iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų buvo atsakovo melagingų iÅ¡kvietimų tiek policijos, tiek vaikų teisių apsaugos specialistų. Policija atsakovas kviesdavo bÅ«damas neblaivus. Nurodė, kad iÅ¡ pradžių bandė skirtis bendru sutarimu, bet nepavyko dėl kokių priežasčių nežino, o po to nebendravo. Taip pat bandė susitaikyti, atsakovui buvo iÅ¡kelta sÄ lyga, kad jeigu jis užsikoduos ir pasikeis, susitaikys, tačiau jis to nedarė.

Po iÅ¡sikraustymo atsakovas nelankė dukros. Santuokoje atsakovas parneÅ¡davo ne visus uždirbtus pinigus, turėjo daug skolų, imdavo alkoholį skolon. IÅ¡ pradžių dirbo fermoje, vėliau nelegaliai, po to prie statybų, visÄ tÄ laiko vartojo alkoholį, kai gyveno (duomenys neskelbtini), taip pat vartojo alkoholį. Atsakovas žadėjo keistis, tačiau to nebuvo. Visu laikotarpiu, kai teismo įsakymu buvo priteistas iÅ¡laikymas vaikui, ir mediacijos metu, tiek gavęs teismo dokumentus, atsakovas neatsiliepė, nesusisiekė su ja.

Nurodė, kad bendro turto neįgijo ir neturi. Nurodė, kad atsakovui tai yra antra santuoka, jis iÅ¡ pirmos santuokos turi vienÄ vaikÄ , kiek jai yra žinoma, vaikui iÅ¡ pirmos santuokos neteikia iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovės atstovas papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas santuokoje pragyveno apie 4 metus, iÅ¡ kurių 3 metus gyveno faktinėje santuokoje, neįregistravus santuokos, o (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota santuoka. PrieÅ¡ metus grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė dukra – L.

V., atsakovas yra įraÅ¡ytas vaiko gimimo liudijime, iÅ¡ jo yra priteistas iÅ¡laikymas vaikui, tėvystės ir Å¡eimos ryÅ¡iai yra įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Nuo pat bendro gyvenimo pradžios atsakovas girtauja, girtavimas tapo nuolatinis, dėl ko santykiai paÅ¡lijo ir bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, todėl ieÅ¡kovė kartu su vaiku, saugodama vaiko interesus atsakovÄ paliko ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ä®statymų leidėjas yra nustatęs, kad santuoka faktiÅ¡kai laikoma nutrÅ«kusi kada sutuoktiniai daugiau negu vienerius metus laiko kartu nebegyvena ir neveda bendro Å«kio, tai patvirtina pateikta medžiaga.

IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, tai pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, atsakovas jos teiginių neginčija, tai akivaizdu, kad su pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis jis sutinka. Esant tokiai situacijai, ieÅ¡kinys dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės turėtų bÅ«ti tenkintas. Dukra L. V. gyvena kartu su motina, dukra yra mažametė, todėl pagrįstai iÅ¡vadÄ teikianti institucija nurodė, kad vaiko gyvenimas kartu su motina sudaro jai saugesnes sÄ lygas, tokio amžiaus vaikÄ patikėti geriančiam tėvui bÅ«tų neatsakinga ir neteisinga ir statytų vaikÄ Ä¯ tam tikrÄ pavojų, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jÄ yra pagrįstas ir turėtų bÅ«ti tenkintinas.

PraÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus JoniÅ¡kio rajono savivaldybėje atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo apsilankyta ieÅ¡kovės Å¡eimoje, ji gyvena vieno kambario nuomojamame bute, butas tvarkingas, Å¡varus, vaikui yra sukurta saugi aplinka, vaikas tvarkingai aprengtas.

JoniÅ¡kio skyriuje duomenų apie vaiko teisių pažeidimus nėra, buvo vienas iÅ¡kvietimas, tačiau jis nepasitvirtino, kaip ieÅ¡kovė nurodė, jis buvo melagingas. Buvo iÅ¡kviesta iÅ¡ atsakovo pusės telefoniniu skambučiu, tačiau girtumo faktai nepasitvirtino. Kiti ieÅ¡kovės vaikai pagal susitarimÄ gyvena su tėčiu, ieÅ¡kovė teikia iÅ¡laikymÄ , palaiko ryšį su vaikais. NeprieÅ¡tarauja, kad dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina. Daugiau vaiko teisių pažeidimų nėra registruota.

Rengiant iÅ¡vadÄ su atsakovu pabendrauti nepavyko, jo gyvenamoji vieta skyriui nėra žinoma, kitų kontaktų nerado. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ ieÅ¡kinio teismui bei pateikto bylai raÅ¡ytinio įrodymo – santuokos liudijimo teismas nustatė, kad K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. V. (iki santuokos – (duomenys neskelbtini)), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Santuokos metu Å¡alims (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. V. (b. l. 5). Gyvendami santuokoje sutuoktiniai neįgijo jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris turėtų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusÄ (b. l. 10-11, 31-32). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2021 m. birželio 22 d. pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Nr. (2021-590-PD)-229 patvirtina, kad M. V. 2020 m. lapkričio 20 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2021 m. liepos 16 d. pažyma apie Å¡eimos sudėtį Nr. (3.15) PŽ-31 M.

V. šeimos sudėtis – K. V., vyras ir L. V., dukra (b. l. 9). Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 28 d. drausta pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu (b. l. 6- 7). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. pranešimu dėl socialinės pašalpos skyrimo Nr. 4565 KSP ir pranešimu dėl išmokos vaikui skyrimo Nr. 4564 KSP M. V. mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (b. l. 12-13).

SODRA duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o duomenimis, atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Antstolio informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡uose matyti, kad atsakovo K. V. atžvilgiu yra vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai, periodinis mokėjimas – iÅ¡laikymas, ANK bauda, kitos vykdomosios bylos pradėtos iki santuokos sutarymo (b. l. 33-42). Dėl sutuoktinio kaltės Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ ; sutuoktinio neiÅ¡tikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais; sutuoktinio Å¡eimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas ja.

Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.27 straipsnyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

IÅ¡ ieÅ¡kinyje ir ieÅ¡kovės teismo posėdyje nurodytų aplinkybių teismas nustatė, jog atsakovas K. V. nevykdė sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.30 straipsniuose. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, gavęs darbo užmokestį, prie Å¡eimos poreikių tenkinimo prisidėjo labai maža dalimi. Atsakovas iÅ¡laikymo mažametei dukrai nemoka, su ja nebendrauja. Tokiu bÅ«du, atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų materialiai remti sutuoktinę ir iÅ¡laikyti savo nepilnametę dukrÄ .

IeÅ¡kovei neapsikentus atsakovo girtavimo, iÅ¡sikrausčius iÅ¡ namų, atsakovas nebepalaiko su sutuoktine jokių ryÅ¡ių, nesidomi ir nesirÅ«pina Å¡eima, vaikui iÅ¡laikymo neteikia, todėl pažeidė lojalumo pareigÄ , pareigÄ remti sutuoktinę moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, iÅ¡laikyti savo vaikÄ ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu Å¡alims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnyje.

Atsakovas ieÅ¡kinį gavo, tačiau atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo ydingo gyvenimo bÅ«do, neprisidėjimo prie bendro Å«kio ir vaiko iÅ¡laikymo neneigė, argumentų ir įrodymų, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės ar abiejų sutuoktinių kaltės neteikė. Akivaizdu, kad atsakovui atsisakant prisidėti prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo, vaiko iÅ¡laikymo, ryÅ¡io nepalaikant su sutuoktine, santuokos iÅ¡irimÄ lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai.

Atsakovas nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovas neneigė ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, dėl ko iÅ¡iro Å¡alių santuoka, pripažįsta, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo K. V. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , dalyvavimo juos auklėjant ir jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ ir iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, taip pat vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

Todėl teismas dėl Å¡iai civilinei bylai aktualių klausimų iÅ¡sprendimo pasisako žemiau. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tėvų gyvenimo sÄ lygas, bÅ«dÄ , užimtumÄ ir t. t.

Nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra nepilnametės dukros L. V. tėvai. IeÅ¡kovė praÅ¡o nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, nes mergaitė yra mažametė, turi artimÄ ryšį su motina, be to tėvui piktnaudžiaujant alkoholiu kyla grėsmė užtikrinti vaiko interesus.

IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija neprieÅ¡tarauja dėl to, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, nurodė, kad mergaitė yra prisiriÅ¡usi prie mamos, su ja ji jaučiasi saugiai, o tėvas nepalaiko ryÅ¡ių su sutuoktine ir dukra, yra nusiÅ¡alinęs nuo dukros auklėjimo ir priežiÅ«ros. Teismo vertinimu, vaikas yra prisirišęs prie motinos, pas ieÅ¡kovę jam sudarytos saugios gyvenimo sÄ lygos. Atsakovas Å¡eimÄ paliko, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, vaiku rÅ«pintis nepageidauja, jam reguliaraus iÅ¡laikymo neteikia.

Atsižvelgiant į tai, ir nesant atsakovo prieštaravimų, nepilnametės dukros L. V. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su jos motina M. V.. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. teismo įsakymu priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai L. V. kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, kurių dydis 200 Eur iš atsakovo, todėl šiuo sprendimu vaiko išlaikymo klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl bendravimo tvarkos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais.

Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; Å¡ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra, aplinkybių, dėl kurių galėtų bÅ«ti ribojamas atsakovo maksimalus bendravimas su dukra, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, nurodytina, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja maksimaliai bendru Å¡alių sutarimu. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad remiantis CK 3.170 straipsnio 3 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo Å alims po santuokos nutraukimo sau iÅ¡laikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis). Dėl turto padalinimo ir prievolių kreditoriams CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus.

Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Pagal kasacinio teismo praktikÄ santuokoje įgytas turtas paprastai dalijamas natÅ«ra, nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ .

Ä® dalytinÄ turtÄ neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu (CK 3.120 straipsnio 1 dalis). Gyvendami santuokoje, ieÅ¡kovė ir atsakovas neįgijo nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, kuris nutraukiant santuokÄ turėtų bÅ«ti padalijimas. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro bei VÄ® „Regitra“.

Å alys, gyvendamos santuokoje, bendrų kreditorių neįgijo, todėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimai nutraukiant santuokÄ nesprendžiami. Dėl pavardžių CPK 382 straipsnis numato, jog ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo turi bÅ«ti nurodytas praÅ¡ymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi bÅ«ti po santuokos nutraukimo ir teismas, nutraukdamas santuokÄ , tokį praÅ¡ymÄ privalo iÅ¡spręsti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „V.“, dėl atsakovui paliktinos pavardės nepasisakė.

Atsižvelgiant į įstatymo teismui numatytÄ pareigÄ Å¡Ä¯ klausimÄ iÅ¡spręsti nutraukiant santuokÄ , į tai, kad atsakovas neprieÅ¡taravo, jog ieÅ¡kovei bÅ«tų palikta jos santuokinė pavardė, nutraukus Å¡alių santuokÄ ieÅ¡kovei paliktina jos santuokinė pavardė „V.“, atsakovui jo pavardė – „V.“. Kiti klausimai Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis ). IeÅ¡kovė 2021 m. birželio 10 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, jai teikta teisinė pagalba. IÅ¡ 2021 m. gruodžio 21 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų matyti, kad ieÅ¡kovei suteiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 232,73 Eur. IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo K. V. valstybės naudai priteistina 113,00 Eur žyminio mokesčio už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ â€“ santuokos nutraukimÄ , ir 232,73 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259-270 ir 385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio K. V. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti jos santuokinę pavardę „V.“, atsakovui jo pavardę „V.“.

Nustatyti vaiko L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Nurodyti, kad vaikas L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su skyrium gyvenančiu tėvu K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja maksimaliai bendru Å¡alių sutarimu. Priteisti iÅ¡ atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trylika eurų) žyminio mokesčio, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iÅ¡ atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 232,73 Eur (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus 73 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims, jog santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos. Sprendimo kopijÄ ne vėliau kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Teismo sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja Sigita Rozgaitė