e059c247-8efd-439f-8687-e4fbd567d5f2 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eB2-490-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00470-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. liepos 11 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ex Ante“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „Germedinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismas nustatė: I. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo esmė ir argumentai 1. Bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ex Ante“ kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu dėl mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Germedinas bankroto pripažinimo tyčiniu. Tuo pačiu praÅ¡oma apriboti S. L. teisę iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu. PareiÅ¡kime nurodė, jog Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi MB „Germedinas“ iÅ¡kelta bankroto byla, remiantis VÄ® Registrų centras duomenimis, MB „Germedinas“ buvo įsteigta 2014-11-14, jos steigėjas ir vadovas nurodytas S. L..

Bankrutavusios MB (toliau – ir BMB) “Germedinas” administratorius dėjo visas įmanomas pastangas dokumentų ir turto perėmimui iš buvusio įmonės vadovo, tačiau nei įmonės dokumentai, nei turtas bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Iš viešai prieinamų duomenų bankroto administratorius nustatė, kad MB “Germedinas” neturi jokio turto kreditoriniams reikalavimams padengti, taip pat iš esmės niekada neteikė finansinių ataskaitų, todėl neįmanoma nustatyti įmonės turto masės bei įsipareigojimų.

2. Nurodo, jog iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamų duomenų, įmonė dar 2015 m. turėjo finansinių sunkumų ir buvo nemoki. Å iaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-975-368/2015 pagal kreditoriaus UAB „Conlex“ reikalavimÄ jau buvo iÅ¡kėlusi bankroto bylÄ MB „Germedinas“, tačiau bankroto byla buvo nutraukta MB „Germedinas“ atsiskaičius su UAB „Conlex“, nors tuo pačiu metu MB „Germedinas“ jau turėjo kitų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, su kuriais liko neatsiskaityta (UAB „Litbelinvest“).

Dėl Å¡ių priežasčių akivaizdu, kad įmonė dar 2015 m. buvo nepajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl įmonės vadovas turėjo pareigÄ kelti bankroto bylÄ MB „Germedinas“ ir nebedidinti esamų bei neprisiimti naujų įsipareigojimų. Maža to, bankroto administratorius nustatė, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo MB „Germedinas“, atsakovas S. L. 2018-08-17 įsigijo įmonę UAB „Ridutas“, kuri užsiima ta pačia veikla, kaip ir MB „Germedinas“, naudoja tÄ pačiÄ elektroninę svetainę ir vykdo analogiÅ¡kÄ veiklÄ , kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad MB „Germedinas“ veikla buvo perkelta į naujai įsteigtÄ Ä¯monę.

Bankroto administratoriaus nuomone, šioje byloje egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose ir 3 dalies 1 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai.

3. Dėl įmonės vadovo pareigų nevykdymo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nurodė, jog įmonė tapo nemoki dar 2015 m., įmonė neteikė finansinių ataskaitų VĮ Registrų centras, o įmonės vadovas neperdavė absoliučiai jokių įmonės apskaitos dokumentų, todėl neįmanoma pagal įmonės apskaitos dokumentus nustatyti nemokumo atsiradimo momento. Dėl šios priežasties yra pagrįsta manyti, kad įmonė nemoki buvo dar 2015 m., nes turėjo pradelstų įsipareigojimų ne vienam kreditoriui.

Pažymėjo, kad dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei į teismÄ kreipėsi kreditorius VSDFV. Pagal VÄ® Registrų centras duomenis, įmonė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. VÄ® „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Dėl Å¡ių priežasčių, t. y. kad įmonė neatsiskaito su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir priteistų sumų, teismas sprendė, kad MB „Germedinas“ yra nemoki.

Taigi, vadovo nevykdymas Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos bei įmonės nuostolingos veiklos tęsimas, tuo pačiu didinant įmonės nuostolius ir kreditorinius įsipareigojimus, vertintinas kaip elgesys sÄ moningai siekiant privesti įmonę prie bankroto, o tokios aplinkybės atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžtÄ Ä¯monės tyčinio bankroto požymį. Taigi, S. L. buvo MB “Germedinas” vadovas, žinojo apie jo vadovavimo laikotarpiu susidariusiÄ didelę skolÄ kreditoriams, suprato, jog jo vadovaujama įmonė yra nemoki, tačiau dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo nei 2015 m., nei vėliau į teismÄ nesikreipė, toliau vykdė Å«kinę komercinę veiklÄ ir didino kreditorių kreditorinius reikalavimus.

MB „Germedinas“ vadovas nepagrįstai atsiskaitė tik su vienu kreditoriumi UAB „Conlex“, nors tuo pačiu metu įmonė turėjo pradelstÄ Ä¯sipareigojimÄ UAB „Litbelinvest“, kas reiÅ¡kia, kad įmonė nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, taigi, įmonė buvo nemoki. Tokiu bÅ«du MB „Germedinas“ vadovas leido įmonės kreditoriniams reikalavimams padidėti net 14 066,15 EUR dydžio suma, kas sudaro net 55,25 procentus visų bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

Dėl Å¡ių priežasčių akivaizdu, kad netinkamas vadovo pareigų vykdymas lėmė didžiosios dalies kreditorinių reikalavimų atsiradimÄ bankroto byloje.

4. Dėl įmonės apskaitos netinkamo tvarkymo (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas) pabrėžė, kad atsakovas iki Å¡iol bankroto administratoriui neperdavė BMB “Germedinas” apskaitos dokumentų, negana to, MB „Germedinas“ iÅ¡ esmės niekada neteikė ir finansinių atskaitomybių VÄ® Registrų centras. Taigi, nėra duomenų apie įmonės realiÄ finansinę padėtį, turto bei įsipareigojimų mastÄ . Å iuo atveju netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sÄ moningai siekiama nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais.

5. Dėl įmonės veiklos perkėlimo į naujÄ Ä¯monę UAB „Ridutas“ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas) nurodė, jog administratorius nustatė, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo MB „Gemedinas“, atsakovas 2018-08-17 įsigijo įmonę UAB „Ridutas“, kuri užsiima ta pačia veikla, kaip ir MB „Germedinas“, naudoja tÄ pačiÄ elektroninę svetainę ir vykdo analogiÅ¡kÄ veiklÄ , kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad MB „Germedinas“ veikla buvo perkelta į naujai įsteigtÄ Ä¯monę. Bankroto administratoriaus nuomone, nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo, naujos įmonės įsteigimas, perkeliant į jÄ dalį verslo, buhalterinės apskaitos netvarkymas ir įmonės dokumentų bei turto neperdavimas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovas S. L. sÄ moningais veiksmais siekė įmonės bankroto, o tai sudaro teisinį pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu.

6. Pažymėjo, kad S. L., kaip įmonės vadovas ir dalyvis, pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo, be to, jis netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos ir/ar neiÅ¡saugojo įmonės veiklos dokumentų bei turto, neperdavė jų bankroto administratoriui. Dėl netinkamo S. L. pareigų vykdymo neįmanoma nustatyti įmonės turtinės padėties. Bankroto administratoriaus nuomone, visos pareiÅ¡kime nurodytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindÄ taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalį ir paÅ¡alinti S. L. iÅ¡ verslo rinkos Å¡ioje normoje nustatytam maksimaliam terminui.

II. Trečiųjų asmenų atsikirtimai ir argumentai 7. Teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, apie gautÄ praÅ¡ymÄ ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos praneÅ¡a kitiems įmonės kreditoriams ir praneÅ¡ime nurodo, kad kreditoriai per teismo nustatytÄ , ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos, terminÄ turi teisę pateikti jiems žinomÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 3 dalies ir 130 straipsnio nuostatomis, pranešimai bei bankroto administratoriaus prašymo kopijos suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.

8. Nei atsakovas S. L., nei BMB „Germedinas“ kreditoriai atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

9. Apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys informuoti paskelbiant teismo praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados PareiÅ¡kimas dėl MB „Germedinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas.

10. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi MB „Germedinas“ iškelta bankroto byla, kuri Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi nutraukta atsakovei atsiskaičius su ieškove UAB „Conlex“ (civilinė byla Nr. B2-975-368/2015). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-166-856/2019 iškelta bankroto byla MB „Germedinas“, bankroto administratore paskirta UAB „Ex Ante“. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi BMB „Germedinas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenis, nuo 2014-11-14 iki 2015-12-17 ir nuo 2016-03-10 MB „Germedinas“ vadovas buvo S. L..

11. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Vadovaujantis Ä®BÄ® 20 straipsnio nuostatomis, teismas, esant aukščiau minėto Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ požymių, nurodytų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje, dėl kurio kilo bankrotas. Tyčinio bankroto prezumpcija nustatyta Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje.

12. Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorė įrodinėja esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte bei 3 dalies 1 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius, t. y. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas); bei tyčinio bankroto prezumpcijÄ - veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 13. PareiÅ¡kėja nurodo, jog atsakovės vadovas S. L., nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nei 2015 metais, kuomet įmonė tapo nemoki, nei vėliau, toliau vykdė veiklÄ ir didino įmonės įsiskolinimus kreditoriams, ir vadovo pareigos, numatytos Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymas ir tuo pačiu įmonės nuostolingos veiklos tęsimas vertintinas kaip sÄ moningas siekis privesti įmonę prie bankroto, kas atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžtÄ tyčinio bankroto požymį.

14. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

15. Teismų informacinės sistemos LITEKO ir nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ MB „Germedinas“ (civilinė byla Nr. B2-975-368/2015). Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog iÅ¡ atsakovės MB „Germedinas“ 2015-11-17 balanso matyti, kad įmonė turto neturi, pagal 2015-11-17 pelno (nuostolių) ataskaitÄ finansiniais metais įmonės nuostoliai siekė 74 Eur, o iÅ¡ duomenų apie pardavimo pajamas galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė realiai jokios Å«kinės komercinės veiklos nevykdo.

Å ios bylos duomenimis nustatyta, jog daugiau įmonė finansinių ataskaitų VÄ® Registrų centras neteikė, įmonės vadovas bankroto administratorei jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė, dėl ko neįmanoma tiksliai nustatyti nemokumo atsiradimo momento. Tačiau minėta bankroto byla Å iaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi buvo nutraukta, kadangi atsakovė atsiskaitė su pareiÅ¡kėja UAB „Conlex“. Nepaisant to, jog atsakovė, siekdama nutraukti bankroto bylÄ , sumokėjo UAB „Conlex“ skolÄ (2 382,26 Eur), jau iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovė buvo įsiskolinusi 11 145,90 Eur UAB „Litbelinvest“ (sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 2015-08-31, nenurodant apmokėjimo termino), dėl ko darytina iÅ¡vada, jog jau UAB „Conlex“ kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, t. y. 2015 m. lapkričio 1 d., MB „Germedinas“ buvo nemoki.

16. Teismo vertinimu, MB „Germedinas“ vadovas S. L., turėdamas pareigÄ Å¾inoti įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, privalėjo kreiptis į teismÄ vėliausiai 2015 m. lapkričio 1 d., tačiau vietoj jo bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ inicijavo įmonės kreditorius, su kuriuo vėliau MB „Germedinas“, kaip minėta, atsiskaitė, dėl ko byla buvo nutraukta. Todėl, teismo vertinimu, momentas, kada MB „Germedinas“ vadovui vėl atsirado pareiga kreiptis į teismÄ Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies pagrindu, yra 2016 m. balandžio 1 d., kuomet S. L., nutraukus bankroto bylÄ , nuo 2016-03-10 vėl grįžo į įmonės vadovo pareigas (nuo 2016-03-10), ir nuo tada jis privalėjo susipažinti su įmonės finansine padėtimi, jos galimybėmis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir priimti atitinkamus sprendimus. To nepadaręs, S. L. pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareigÄ .

17. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ ) pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Vien Å¡ios prievolės pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ esant tyčinį.

Byloje nustatyti įmonės vadovo neteisėti veiksmai galėtų bÅ«ti teisinis pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti įstatymuose nustatytais atvejais, tačiau nesuponuoja pagrindo konstatuoti Ä®BÄ® reglamentuojamo tyčinio bankroto, t. y. buvusio įmonės vadovo siekio sukelti įmonės bankrotÄ . Dėl įmonės apskaitos netinkamo tvarkymo 18. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovės vadovas iki Å¡iol bankroto administratoriui neperdavė BMB “Germedinas” apskaitos dokumentų, negana to, MB „Germedinas“ iÅ¡ esmės niekada neteikė ir finansinių atskaitomybių VÄ® Registrų centras.

Taigi, nėra duomenų apie įmonės realiÄ finansinę padėtį, turto bei įsipareigojimų mastÄ . Å iuo atveju netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sÄ moningai siekiama nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais.

19. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

20. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis.

Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iÅ¡kėlus MB „Germedinas“ bankroto bylÄ , įmonės vadovas neperdavė bankroto administratorei UAB „Ex Ante“ jokių apskaitos dokumentų, be to, nuo 2015 metų niekada neteikė ir metinių finansinių ataskaitų rinkinių VÄ® Registrų centras (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnis). Teismas sprendžia, kad buvusio įmonės vadovo S. L. neveikimas neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų, finansinių duomenų neteikimas VÄ® Registrų centras yra neteisėtas, tačiau tai netrukdė bankroto administratorei nustatyti įmonės veiklos, jos turto (turto neturi), nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, iÅ¡ bylos duomenų spręstina, jog įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (kreditorių pateikta informacija – sÄ skaitomis faktÅ«romis, pažymomis ir t. t.), Å¡ioje nutartyje aukščiau minėtomis teismų nutartimis, juolab, kad įmonė neturėjo jokio turto ir nesudarė jokių sandorių, kurie bÅ«tų sukėlę įmonės nemokumÄ , taigi, nėra pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu ir remiantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Dėl įmonės veiklos perkėlimo į naujÄ Ä¯monę UAB „Ridutas“ 22. PareiÅ¡kėja teigia, kad MB „Germedinas“ veikla buvo perkelta į kitÄ Ä¯monę – UAB „Ridutas“. Nurodė, jog po bankroto bylos iÅ¡kėlimo MB „Gemedinas“, atsakovas S. L. 2018-08-17 įsigijo įmonę UAB „Ridutas“, kuri užsiima ta pačia veikla, kaip ir MB „Germedinas“, naudoja tÄ pačiÄ elektroninę svetainę ir vykdo analogiÅ¡kÄ veiklÄ , kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad MB „Germedinas“ veikla buvo perkelta į naujai įsteigtÄ Ä¯monę.

23. Kaip minėta, Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcinė nuostata, pagal kuriÄ bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Pavyzdžiui, kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai gali bÅ«ti vertinami tokie atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklÄ Ä¯ kitÄ tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo įsteigta UAB „Ridutas“, buveinės adresas: Vytauto g. 110-20, Å iauliai, nuo 2018-08-17 Å¡ios įmonės akcininkas ir vadovas yra S. L., tiek UAB „Ridutas“, tiek MB „Germedinas“ naudoja tÄ pačiÄ elektroninę svetainę.

25. Pažymėtina, jog Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog atsakovas S. L. tapo kitos įmonės akcininku ir vadovu bei naudojasi ta pačia svetaine, kadangi turi egzistuoti ir kitos bÅ«tinos sÄ lygos Å¡ios prezumpcijos taikymui – tos pačios veiklos perkėlimas į kitÄ Ä¯monę, kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, ir į Å¡iÄ Ä¯monę pereina dirbti darbuotojai ar dalis jų.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog MB „Germedinas“ veikla buvo perkelta į UAB „Ridutas“, jog abi minėtos įmonės užsiėmė ta pačia veikla, jog naujai įsteigta įmonė perėmė MB „Germedinas“ nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ar į UAB „Ridutas“ perėjo dirbti MB „Germedinas“ darbuotojai. Taigi, vien ta aplinkybė, jog atsakovas įsteigė naujÄ Ä¯monę, o nesiekė tęsti veiklos MB „Germedinas“, pati savaime negali lemti iÅ¡vados dėl tyčinio bankroto.

26. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pripažinti BMB „Germedinas“ bankrotÄ tyčiniu, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas netenkinamas.

27. Netenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl BMB „Germedinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra pagrindo svarstyti ir taikyti Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalį, t. y. dėl S. L. paÅ¡alinimo iÅ¡ verslo rinkos Å¡ioje normoje nustatytam maksimaliam terminui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, n u t a r i a: ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „Germedinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti. Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apygardos teisme. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė