Legislator Case Law & Legislation
2022-06-01 Nr. AB-14433-3-62-3-01839-2020-9 AI generated

2022-06-01 Nr. AB-14433-3-62-3-01839-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-06-01 Nr. AB-14433-3-62-3-01839-2020-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

KAT 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams [pareiškėjas ir I. P.] parengti Namo techninį projektą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų [pareiškėjas ir I. P.] žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius apima galiojančio, suderinto ir patvirtinto 2004 m. techninio projekto, kuris atitiktų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d.

Legislator headnote

AI generated

2022-06-01 Nr. AB-14433-3-62-3-01839-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Skundžiamais Inspekcijos sprendimais nepagrįstai atsisakyta priimti svarstyti pareiškėjo Prašymą iš esmės, nepatvirtinus Deklaracijos pagal 2004 metų techninį projektą „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2004 m. techninis projektas) ir 2004 m. gruodžio 28 d. leidimą statyti Namą Nr. GN-299 (toliau – ir 2004 m. leidimas), kuris galioja iki šiol.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-264-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01839-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1.1. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą (toliau – ir 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas);

1.2. Panaikinti Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimą (toliau – ir 2020 m. birželio 25 d. sprendimas);

1.3. Įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) patvirtinti deklaraciją apie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Namas), apie statybos užbaigimą (toliau – ir Deklaracija);

1.4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiamais Inspekcijos sprendimais nepagrįstai atsisakyta priimti svarstyti pareiškėjo Prašymą iš esmės, nepatvirtinus Deklaracijos pagal 2004 metų techninį projektą „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2004 m. techninis projektas) ir 2004 m. gruodžio 28 d. leidimą statyti Namą Nr. GN-299 (toliau – ir 2004 m. leidimas), kuris galioja iki šiol.

2.2. Inspekcija, priimdama 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą, netenkino Prašymo, nes nustatė, jog Nekilnojamojo turto registre yra žyma apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, t. y. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 (toliau – ir KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartis), turinčią įtakos nekilnojamojo daikto (Namo) teisiniam statusui. Inspekcija nustatė, kad pagal KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartį pareiškėjas įpareigotas parengti Namo techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau su Prašymu pareiškėjas pagal naujai parengtą projektą statybą leidžiančio dokumento nepridėjo. Toks Inspekcijos aiškinimas nepagrįstas. Pareiškėjas kartu su Prašymu neteikė naujo Namo techninio projekto, nes kartu su Prašymu pateikė seną, t. y. 2004 m. techninį projektą, kuriam buvo išduotas, šiuo metu galiojantis 2004 m. leidimas. KAT 2018 m. vasario 21 d. nutarties įpareigojimas parengti Namo techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo numatytas, taikant savavališkos statybos įteisinimo būdą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kuriame numatyta teisė, bet ne pareiga statytojui legalizuoti savavališką statybą. Dėl to pareiškėjas neturėjo pareigos rengti naują Namo techninį projektą ir gauti statybos leidimą. Pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo, nugriaudamas savavališkai pastatytą statinio dalį, taip atkurdamas statinio padėtį, kuri atitinka 2004 m. techninį projektą, kuriam buvo išduotas, šiuo metu galiojantis 2004 m. leidimas.

2.3. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. padavė skundą Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriui dėl Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo. Šis priėmė 2020 m. birželio 25 d. sprendimą ir atmetė pareiškėjo skundą. Šis sprendimas grindžiamas aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 98.3.2 punktu ir kitaip motyvuotas nei skundžiamas Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius 2020 m. birželio 12 d. sprendime nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo žemės sklypui, kuriame yra Namas, yra įregistruoti apribojimai. Tačiau pareiškėjo žemės sklypui ir jame esančiam Namui Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie įsiteisėjusią KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartį, nesudaro faktinio pagrindo atmesti pareiškėjo Prašymą.

2.4. Pagal STR 1.05.01:2017 nuostatas prašymų patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą procedūrą sudaro 2 etapai: pirmame etape yra tikrinama prašymo atitiktis formaliems reikalavimams (STR 1.05.01:2017 94 p.) ir šis etapas gali būti užbaigiamas dviem galimais sprendimais, t. y. jeigu prašymas patvirtinti deklaraciją neatitinka STR 1.05.01:2017 94 punkto reikalavimus, prašymas atmetamas ir toliau nenagrinėjamas (STR 1.05.01:2017 95 p.), tačiau jeigu prašymas patvirtinti deklaraciją atitinka STR 1.05.01:2017 94 punkto reikalavimus – prašymas priimamas, pranešant per informacinę sistemą (toliau – ir IS) „Infostatyba“, kad prašymas priimtas ir bus toliau nagrinėjamas (STR 1.05.01:2017 96 p.); antrajame etape (STR 1.05.01:2017 97 p.) tikrinama prašymo atitiktis materialiems reikalavimams (STR 1.05.01:2017 97 p.). Antrasis etapas gali būti užbaigiamas dviem galimais sprendimais, t. y. jei prašymas patvirtinti deklaraciją neatitinka STR 1.05.01:2017 97 punkto reikalavimų, deklaracija nepatvirtinama bei nurodomos to priežastys (STR 1.05.01:2017 98.2 p.). Nustačius, kad prašymas patvirtinti deklaraciją atitinka STR 1.05.01:2017 97 punkto reikalavimus, deklaracija patvirtinama elektroniniu parašu. Pagal STR 1.05.01:2017 98.3.2 punkto nuostatas, jei nustatoma, kad: viešajame registre yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą; įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinis sprendimas patvirtinti žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, teritorijų planavimo dokumentą yra panaikintas; įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinis sprendimas išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra panaikintas, tuomet bet kuriame etape deklaracija negali būti patvirtinta. Kadangi Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu Prašymas buvo atmestas, tai reiškia, kad (remiantis jame išdėstytais motyvais) jis priimtas STR 1.05.01:2017 95 punkto pagrindu, t. y. konstatuojant, kad Prašymas neatitinka STR 1.05.01:2017 94 punkto reikalavimų. Tačiau tokių aplinkybių, kurios patvirtintų neatitiktį šio punkto reikalavimams, nėra nurodyta Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendime, kas reiškia, kad jis nepagrįstas.

2.5. 2020 m. birželio 25 d. sprendime, nurodžius, kad Prašymas atmestas STR 1.05.01:2017 98.3.2 punkto pagrindu, jame nėra išdėstytos aplinkybės, dėl kurių galėjo būti pritaikyta minėta nuostata. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad įsiteisėjusių teismo sprendimu nebuvo panaikintas dėl 2004 m. techninio projekto išduotas 2004 m. leidimas.

2.6. Skundžiamų sprendimų trūkumai lemia tai, kad jie naikintini, nes Prašymas netenkintas nepagrįstai.

3. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose palaikė skunde išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad, kadangi per teismo nustatytą terminą nepasinaudojo teise įteisinti savavališkos statybos padarinius, apie 2020 m. kovo mėnesį pareiškėjas pašalino savavališkai pastatytą Namo stoginę su kolonomis, tokiu būdu atstatydamas Namą į tokią padėtį, kuri atitinka 2004 m. techninio projekto, kuriam yra išduotas ir iki šiol galioja Leidimas, sprendinius. Tokia situacija negali būti vertinama kaip Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (toliau – ir KRAT 2012 m. spalio 19 d. sprendimas), ir KAT 2018 m. vasario 21 d. nutarties įpareigojimų neįvykdymas. Todėl nesant kitų pagrindų, pareiškėjo Prašymas pagal 2004 m. techninį projektą turėjo būti priimtas, o Deklaracija patvirtina.

4. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:

5.1. KRAT 2012 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo Namo statyba pripažinta savavališka statyba ir pareiškėjas buvo įpareigotas šalinti savavališkos statybos padarinius konkrečiu savavališkos statybos šalinimo būdu, parengiant Namo techninį projektą pagal galiojančius sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos, pertvarkant statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą Namo techninį projektą. KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas parengti Namo techninį projektą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto pareiškėjo žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą bei pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą Namo techninį projektą.

5.2. Inspekcijos pareigūnai 2019 m. birželio 17 d. atliko patikrinimą dėl teismo įpareigojimo įvykdymo ir nustatė, kad 2018 m. buvo parengtas techninis projektas „Vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Naujos statybos projektas pagal įsiteisėjusią teismo nutartį“ (toliau – ir 2018 m. techninis projektas), tačiau statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus nurodytų pastabų (patikrinimo aktas Nr. 4D-1765 (toliau – ir Patikrinimo aktas)).

5.3. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. kreipėsi dėl teismo sprendimo išaiškinimo, prašydamas išaiškinti, ar:

1) KAT 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams [pareiškėjas ir I. P.] parengti Namo techninį projektą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų [pareiškėjas ir I. P.] žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius apima galiojančio, suderinto ir patvirtinto 2004 m. techninio projekto, kuris atitiktų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d.

įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų [pareiškėjas ir I. P.] žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, ir 2004 m. leidimą, turėjimą, 2) ar KAT 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas atsakovams [pareiškėjas ir I. P.] nuo naujai parengto Namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą, apima galiojantį 2004 m. leidimą, išduotą pagal atsakovų [pareiškėjas ir I.

P.] turimą galiojantį suderintą ir patvirtintą 2004 m. techninį projektą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (toliau – ir 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis), išaiškino, kad KAT 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti Namo techninį projektą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų [pareiškėjas ir I.

P.] žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius apima galiojančio suderinto ir patvirtinto Namo techninio projekto, kuris atitiktų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto atsakovų žemės sklypo detaliojo plano sprendinius arba naujai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, turėjimą, taip pat KAT 2018 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įtvirtintas įpareigojimas per 3 mėnesius nuo naujai parengto Namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą apima galiojančio statybą leidžiančio dokumento, išduoto pagal turimą galiojantį suderintą ir patvirtintą Namo techninį projektą, turėjimą.

5.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsniu, 279 straipsnio 4 dalimi ir ja aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiškėjui teismas nurodė konkrečius veiksmus, kuriuos pareiškėjas turi įvykdyti dėl Namo savavališkos statybos įteisinimo. Tačiau pareiškėjas, neįvykdęs aptarto reikalavimo dėl Namo savavališkos statybos įteisinimo, pateikė Prašymą Inspekcijai tvirtinti Deklaraciją. Kartu su juo pareiškėjas padavė 2004 m. leidimą, 2004 m. techninį projektą, kitus STR 1.05.01:2017 93 punkte nurodytus dokumentus, 2018 m. techninį projektą.

5.5. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 94, 96, 97, 98 punktuose nustatytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo prašymas per IS „Infostatyba“ buvo užregistruotas 2020 m. balandžio 27 d. Inspekcijos pareigūnai, patikrinę pateiktus dokumentus (žr. Nutarties 4.4 p.), nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre yra žyma, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto (Namo) teisiniam statusui, todėl Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo Prašymą atmetė. Pareiškėjo 2020 m. gegužės 18 d. skundas dėl šio sprendimo nebuvo patenkintas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu, kuris priimtas, remiantis STR 1.05.01:2017 98.3.2 punktu. Šiame sprendime nurodyta, kad siekiant pašalinti šią Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą, t. y. apie galiojantį teismo sprendimą pateikiamas pranešimas apie teismo sprendimo įvykdymą. Pranešimo pagrindu nustačius, kad teismo sprendimas įvykdytas, bus priimtas sprendimas, kurio pagrindu pareiškėjas galės išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą. Panaikinus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus apribojimus, pareiškėjas galės teikti naują prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą.

5.6. Kadangi žyma Nekilnojamojo turto registre akivaizdžiai turi įtakos pareiškėjo subjektinių teisių įgyvendinimui, nes ji žymi, jog pareiškėjas nėra įvykdęs teismo sprendimo, Prašymas buvo netenkintas.

5.7. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, panaikinus Inspekcijos sprendimus ir įpareigojus Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, pareiškėjui nepakeitus faktinių aplinkybių dėl Namo savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. neįvykdžius teismo sprendimo pareiškėjo subjektinių teisių apimtis nepasikeis ir jo neva pažeistos teisės apgintos nebus.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai: panaikino Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą, panaikino Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimą, įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti Prašymą, priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 420,49 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu atmestas Prašymas pagrįstas tuo, jog pareiškėjas neįvykdė KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartyje nurodyto įpareigojimo parengti Namo techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi pagal 2018 m. techninį projektą statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimu netenkintas pareiškėjo 2020 m. gegužės 18 d. skundas ir šis sprendimas pagrįstas STR 1.05.01:2017 98.3.2 punktu, nurodžius, kad, siekdamas pašalinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą apie galiojantį teismo sprendimą, pareiškėjas turėtų pateikti pranešimą apie teismo sprendimo įvykdymą. Šio pranešimo pagrindu, vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir nustačiusi, kad teismo sprendimas įvykdytas, Inspekcija pateiks pareiškėjui sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjas galės išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žymą. Panaikinus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus apribojimus, pareiškėjas galės teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pakartotinai.

8. Teismas, apžvelgęs Statybos įstatymo nuostatas (28 str. 9 d.), Įstatymo nuostatas (16 str. 4, 5, 7 d.), STR 1.05.01:2017 nuostatas (10.3 p., 92.1 p., 92.2 p., 93.1–93.19 p., 94–94.5 p., 96 p., 97–97.8.3 p., 98–98.2 p.), nustatė, kad nagrinėjamu atveju Prašymas, pateiktas per IS „Infostatyba“, šioje sistemoje 2020 m. gegužės 12 d. pažymėtas kaip atmestas ir prašymo nagrinėjimo procedūra, numatyta STR 1.05.01:2017 97 punkte, nebuvo pradėta, nes konstatuota, jog Nekilnojamojo turto registre yra žyma apie turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui įsiteisėjusią KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartį, įpareigojančią pareiškėją parengti Namo techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris nėra išduotas pagal naujai parengtą projektą – 2018 m. techninį projektą.

Teismas pripažino, kad Inspekcijos aptartame sprendime nurodyti argumentai iš esmės atitinka STR 1.05.01:2017 94.1.2 punkto pažeidimą, kai kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nėra pateikiamas statybą leidžiantis dokumentas. Tai nustatęs, teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu Prašymas buvo nepriimtas nagrinėti iš esmės, motyvuojant tuo, jog nebuvo įvykdytas KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytas įpareigojimas parengti Namo techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Tačiau, teismas, remdamasis KAT 2018 m. vasario 21 d. nutarties 39 pastraipa (pareiškėjo Namas pastatytas ne 2004 m. leidime ir detaliajame plane nurodytoje vietoje, o kitoje žemės sklypo vietoje, nes Namo konstrukcijų atraminės kolonos yra valstybinės žemės sklype, Namas yra pastatytas nesilaikant detaliojo plano ir projekto reikalavimo statyti Namą 3,5 metro atstumu nuo šiaurinės žemės sklypo ribos), 43 pastraipa (atsakovų [pareiškėjas ir I. P.] Namas pastatytas, turint galiojantį 2004 m. leidimą, tačiau pažeidžiant detaliojo plano sprendinius ir statinio projektą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytu vertinimu, jog statinys gali būti reikiamai pertvarkytas, pašalinant pastatytas namo konstrukcijas nuo valstybinės žemės, atitraukiant jas nustatytu detaliuoju planu 3,5 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos. Šioje nutartyje teisėjų kolegija yra nustačiusi, kad atsakovų [pareiškėjas ir I. P.] Namo kolonos į valstybinę žemę išsikiša 0,58 m, jos stovi ant projektuojamo kelio valstybinės žemės sklype) ir, nustatęs, kad 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje išaiškino, jog KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartis, įpareigojanti pareiškėją parengti Namo techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, apima ir 2004 m. techninį projektą, konstatavo, kad pareiškėjas teismo įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius nepažeidė, su Prašymu Inspekcijai pateikęs pagal 2004 m. techninį projektą ir 2004 m. leidimą.

9. Teismo vertinimu, Inspekcija tinkamai neįvykdė STR 1.05.01:2017 94 punkte įtvirtintos pareigos patikrinti, ar su prašymu tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikti visi privalomi dokumentai atitinka STR 1.05.01:2017 94–94.5 punktų formaliuosius reikalavimus. Inspekcija, argumentuodama atsisakymą nagrinėti Prašymą, neįvertino pareiškėjo su Prašymu pateiktos 2020 m. pastato kontrolinės-geodezinės nuotraukos, iš kurios galima spręsti, jog Namas pastatytas tinkamu atstumu iki sklypo ribos ir atstumas nuo pastato iki sklypo ribos yra didesnis nei 3,5 m, o būtent tai reiškia, kad savavališkos statybos padariniai – pastato stoginės konstrukcija su kolonomis, kuri buvo pastatyta neišlaikant atstumų iki sklypo ribos, pašalinta – pašalinti. Kas reiškia, kad Namas pastatytas nepažeidžiant sklypo ribų bei iš esmės atitinka 2004 m. techninį projektą ir 2004 m. leidimą.

10. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre žyma apie turinčią įtakos nekilnojamojo daikto (Namo) teisiniam statusui įsiteisėjusią KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartį nebuvo kliūtimi priimti svarstyti Prašymą ir pradėti Deklaracijos tvirtinimo procedūrą, numatytą STR 1.05.01:2017 97–98 punktuose. KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartyje buvo nustatyta, jog statinys gali būti reikiamai pertvarkytas, pašalinant pastatytas Namo konstrukcijas nuo valstybinės žemės, atitraukiant jas detaliuoju planu nustatytu 3,5 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos. Pareiškėjas Inspekcijai kartu su Prašymu pateikė 2004 m. techninį projektą ir 2004 m. leidimą, pašalinęs pripažintas savavališkai pastatytomis Namo stoginės konstrukcijas – kolonas.

11. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, dėl kurių Prašymas patvirtinti Deklaraciją negalėjo būti priimtas nagrinėti.

12. Teismas pažymėjo, jog nebuvo teisinio pagrindo skundžiamą Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimą grįsti STR 1.05.01:2017 98.3.2 punktu, nes KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartimi nebuvo panaikinti žemės sklypo teritorijos planavimą ir statybą leidžiantys dokumentai. Todėl akivaizdu, jog faktinė situacija neatitiko 2020 m. birželio 25 d. sprendime nurodytos teisinės argumentacijos, t. y. STR 1.05.01:2017 98.3.2 punkte nurodytų sąlygų.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija, prieš patvirtindama Deklaraciją apie statybos užbaigimą, privalo patikrinti aplinkybes, numatytas STR 1.05.01:2017 97.1–97.8.3 punktuose. Inspekcijai nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga netvirtinti deklaracijos, jei nustatomi STR 1.05.01:2017 numatyti pažeidimai, tačiau prašymo dėl deklaracijos tvirtinimo nagrinėjimas nėra formali procedūra. Šiuo atveju Inspekcija nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų turinio teisėtumo, todėl apsiribojo formaliu pateiktų dokumentų vertinimu, priimdama nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, pažeidžiančius pareiškėjo teises ir neatitinkančius STR 1.05.01:2017 reikalavimų, atsisakymo priimti svarstyti prašymą dėl deklaracijos tvirtinimo teisinių pagrindų. Inspekcija nepagrįstai ir nemotyvuotai, t. y. teisiškai nepagrįstais motyvais, kurie neatitiko faktinės situacijos, pareiškėjui pertvarkius savavališkai pastatytas Namo konstrukcijas, atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl Deklaracijos patvirtinimo, nepagrįstai užkirsdama kelią pareiškėjui užbaigti statybos procedūrą pagal 2004 m. techninį projektą ir 2004 m. leidimą. Skundžiami sprendimai nepagrįsti teisinėmis nuostatomis, nes nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, vadovavosi atsisakydama priimti pareiškėjo Prašymą, neatitiko objektyvių faktinių aplinkybių ir sąlygų, kurioms egzistuojant pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad, priimdama skundžiamus sprendimus, Inspekcija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

15. Atsižvelgęs į visus argumentus, teismas konstatavo, kad skundžiami individualūs administraciniai aktai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, nes juos priimant buvo pažeistos taisyklės (procedūros), turėjusios užtikrinti objektyvų visų faktinių aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 ir 3 p.), o Inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti Prašymą.

16. Teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą visiškai, sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų, susidedančių iš skundo parengimo (245,29 Eur), rašytinių paaiškinimų parengimo (105,12 Eur) ir pasirengimo bei atstovavimo teismo posėdžiuose (70,08 Eur). Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.16, 8.19, 9 ir 10 punktais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė 420,49 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš Inspekcijos.

III. 17. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Inspekcija apeliaciniame skunde dėsto bylos aplinkybes ir argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme. Grįsdama apeliacinį skundą, Inspekcija nurodo, kad:

18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

18.2. Pareiškėjo apskųsti ir pirmosios instancijos teismo panaikinti Inspekcijos sprendimai priimti, laikantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje ir Įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl nepagrįstai pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

18.3. Įsiteisėjusiu KRAT 2012 m. spalio 19 d. sprendimu, kuris KAT 2018 m. nutartimi paliktas nepakeistas (pakeista rezoliucinė dalis), Namo statyba pripažinta savavališka statyba ir, be kita ko, pareiškėjas buvo įpareigotas šalinti savavališkos statybos padarinius konkrečiu ir nedviprasmišku savavališkos statybos šalinimo būdu: „per 6 (šešis) mėnesius <...> parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P. <...> ir T. P. <...> sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą <...> per 3 (tris) mėnesius <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą <...> per 6 (šešis) mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą“. Tai reiškia, kad KRAT 2012 m. spalio 19 d. sprendimas, kuris KAT 2018 m. nutartimi paliktas nepakeistas (pakeista rezoliucinė dalis), yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybos darbus. Nors teismas padarė išvadą, kad KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartimi nebuvo panaikinti žemės sklypo teritorijos planavimą ir statybą leidžiantys dokumentai, tačiau, kaip nustatyta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be kita ko, pareiškėjas buvo įpareigotas gauti naują statybą leidžiantį dokumentą pagal teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Kitoks aiškinimas pažeistų CPK 7 ir 18 straipsniuose įtvirtintą įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus, kurių turinys detaliai atskleistas aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ir atleistų pareiškėją nuo pareigos šalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi įrodymai, patvirtinantys, kad KRAT 2012 m. spalio 19 d. sprendimas, kuris KAT 2018 m. nutartimi paliktas nepakeistas (pakeista rezoliucinė dalis), vis dar yra vykdomas priverstinai.

18.4. Pareiškėjas Prašymą Inspekcijai padavė, kai KRAT 2012 m. spalio 19 d. sprendimas, kuris KAT 2018 m. nutartimi paliktas nepakeistas (pakeista rezoliucinė dalis), nebuvo įvykdytas, ir kai pareiškėjo prašymas išaiškinti įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje nebuvo išnagrinėtas. Esant tokioms aplinkybėms buvo priimti ir skundžiami sprendimai. Tai patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinomos ir suprantamos visos faktinės aplinkybės ir iš šių aplinkybių kylančios teisinės pasekmės, t. y. kad pareiškėjas visų pirma privalo pašalinti savavališkos Namo statybos padarinius taip, kaip yra nurodyta KRAT 2012 m. spalio 19 d. sprendime, kuris KAT 2018 m. nutartimi paliktas nepakeistas (pakeista rezoliucinė dalis), ir tik tada kreiptis dėl statybos užbaigimo procedūrų.

18.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, spręsdamas pareiškėjo apskųstų Inspekcijos sprendimų teisėtumą, juos tyrė vadovaudamasis jų priėmimo metu nepriimta 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir joje pateiktu KAT 2018 m. vasario 21 d. nutarties išaiškinimu. Inspekcijos priimtų sprendimų teisėtumas turi būti atliekamas tiriant tokias aplinkybes, kurios egzistavo jų priėmimo metu, o ne į tokias, kurios atsirado vėliau, ginčui persikėlus į teismą. Inspekcijos sprendimų priėmimo metu buvo priimtas Patikrinimo aktas, kuriame konstatuotos reikšmingos aplinkybės, lėmusios priimtus Inspekcijos sprendimus. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi, kurio nebuvo priimta ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tačiau ir ši nutartis patvirtina, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu įsiteisėjęs KRAT 2012 m. spalio 19 d. sprendimas, kuris KAT 2018 m. nutartimi paliktas nepakeistas (pakeista rezoliucinė dalis), nebuvo įvykdytas (CPK 278 str. 1 ir 2 d.). Vadinasi, pareiškėjas pats tuo metu laikė, kad minėtas teismo sprendimas neįvykdytas.

18.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, su Prašymu padavęs 2004 m. techninį projektą ir 2004 m. leidimą, pašalino pripažintas savavališkai pastatytomis namo stoginės konstrukcijas – kolonas, neteisėta ir nepagrįstą. Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti tokių aplinkybių ir jų pagrindu padaryti nurodytą išvadą, dėl ko peržengė teismo kompetenciją ir administracinės bylos ribas. Ne teismas, o Inspekcija turi teisę konstatuoti, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti (Statybos įstatymo 32 str., Įstatymo 8 str. 1 ir 2 d., 14 str., 15 str. 1 ir 5 d., Tvarkos aprašo 1, 1.2, 2 p.). Teismo sprendimo vykdymo klausimai spręstini pagal CPK bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme (ABTĮ 18 str. 1 d.), kaip ne kartą pažymėjo Specialioji teisėjų kolegija. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir konstitucinėje jurisprudencijoje aiškiai atskleistas valdžių padalinimo principo turinys, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismams priskirta vykdyti būtent tas funkcijas, kurios priskirtos tos instancijos teismams ir neperžengti savo jurisdikcijos ribų, neviršyti kitų įgaliojimų. Aktualu ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuosekli pozicija, jog teismas negali vykdyti viešojo administravimo subjekto funkcijų ar pavesti jam veikti tik konkrečiu būdu.

18.7. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti, kaip minėta visi dokumentai, įrodantys, kad įsiteisėjęs KRAT 2012 m. spalio 19 d. sprendimas, kuris KAT 2018 m. nutartimi paliktas nepakeistas (pakeista rezoliucinė dalis), priimant skundžiamus Inspekcijos sprendimus nebuvo įvykdytas (Patikrinimo aktas, raštas antstolei). Pareiškėjas šią aplinkybę paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė.

18.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neištyrė visų teisingai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Teismo išvada, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, turėjo įvertinti prie jo pateiktas Namo kontrolines-geodezines nuotraukas, padaryta ne tik, kaip minėta, neturint tam kompetencijos, bet ir neištyrus byloje esančių įrodymų. Kaip minėta, teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas (Patikrinimo aktas, raštas antstolei), kurių teismas visiškai nevertino ir netyrė.

18.9. Nors Inspekcijos skundžiamų sprendimų priėmimo metu KAT 2021 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-282-945/2021 (toliau – ir KAT 2021 m. vasario 4 d. nutartis), nebuvo priimta, tačiau joje pateiktas išaiškinimas dėl teismo sprendimo vykdymo proceso leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą teismo sprendimas sukurta situacija, kai pareiškėjui yra leidžiama, nevykdant teismo įpareigojimų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tikėtis, jog Inspekcija turės patvirtinti Deklaraciją ir kad toks pareiškėjo elgesys teisingas ir teisėtas. Tačiau, kaip nustatyta, toks Inspekcijos veikimas būtų priešingas teisės aktų nustatytai tvarkai KRAT 2012 m. spalio 19 d. sprendimo, kuris KAT 2018 m. nutartimi paliktas nepakeistas (pakeista rezoliucinė dalis), vykdymo procese.

19. Pareiškėjas atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą dėsto analogiškus argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakydamas į Inspekcijos apeliacinio skundo argumentus, pareiškėjas atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą nurodo, kad:

20.1. Inspekcija neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, kad Inspekcijos priimti sprendimai neatitinka STR 1.05.01:2017 nustatytų reikalavimų, todėl jos turi būti paliktos nepakeistos. Nenuginčyta, kad Inspekcija, atmesdama Prašymą, nesivadovavo tokių prašymų atmetimo pagrindais, nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų bei atitikties STR 1.05.01:2017 nustatytiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl STR 1.05.01:2017 įtvirtintos tokių, kaip pareiškėjo Prašymas, nagrinėjimo procedūros, yra teisėtos ir pagrįstos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo Prašymo atmetimas negalėjo būti grindžiamas neatitikimu STR 1.05.01:2017 94.1–94.5 punktams ir 97.1–97.8 punktams, turi būti palikta nepakeista.

20.2. Inspekcijos apeliaciniame skunde išdėstyta aplinkybė, kad KAT 2018 m. vasario 21 d. nutarties įpareigojimas gauti statybos leidimą reiškia 2004 m. leidimo galiojimo sustabdymą prieštarauja 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje pateiktam išaiškinimui, kad minėtas įpareigojamas apima ir galiojančio 2004 m. leidimo turėjimą. Su tuo susijusios pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos. Inspekcijos argumentas dėl to, kad minėta 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis nebuvo priimta, yra nepagrįstas, nes minėtoje nutartyje buvo pateiktos ne naujos aplinkybės, kurios atsirado vėliau, o egzistavusios aplinkybės, kurias Inspekcija aiškinimo netinkamai. Be to, pati Inspekcija prašė atidėti bylos nagrinėjimą tam, kad būtų sulaukta 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties ir KAT 2021 m. vasario 4 d. nutarties.

20.3. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo aplinkybių dėl KAT 2018 m. vasario 21 d. nutarties įvykdymo, o sprendė tik tai, ar Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymo dokumentus. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl peržengtos kompetencijos nepagrįsti. Akivaizdu, kad, jeigu KAT 2018 m. vasario 21 d. nutartis nebūtų įvykdyta, tokiu atveju Inspekcija, nagrinėdama Prašymą, galėjo konstatuoti, kad statybos darbų rezultatas (faktinė padėtis) neatitinka 2004 m. techninio projekto, kuriam išduotas 2004 m. leidimas. Tačiau to nepadarė, pažeisdama aptartą tokių kaip Prašymas nagrinėjimo tvarką, nustatytą STR 1.05.01:2017. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcija nevertino su Prašymu pateiktų dokumentų, neperžengia teismo kompetencijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl prašymo tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą (Deklaracija) atmetimo (įformintas Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu) ir Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Inspekcijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo, teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, šį patenkino visiškai, nustatęs, kad apskųsti Inspekcijos sprendimai yra neteisėti iš esmės ir priimti, pažeidus pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 ir 3 p.). Inspekcija, nesutikdama su tokiu sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl savavališkos statybos įteisinimo ir teismo sprendimo dėl savavališkų statybų padarytos viršijus teismui suteiktą kompetenciją, o apskųsti Inspekcijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

23. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.), vienas iš kurių – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).

24. Administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą <...> padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) (ABTĮ 46 str. 2 d.).

25. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis nustato, kad, jeigu skunde <...> pareiškėjas nenurodo <...> trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą <...> ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, <...>, tačiau skunde <...> pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas <...>, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą <...>, kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra <...> trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. <...>.

26. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad pareiškėjas Inspekcijai padavė prašymą (Prašymas) dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo (Namas), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apie statybos užbaigimą (Deklaracija).

27. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog Namas ½ nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir I. P. Taip pat į bylą pateiktame 2004 m. leidime, kurį pirmosios instancijos teismas vertino kaip vieną iš įrodymų, statytoja nurodyta I. P.

28. Iš to, kas aptarta, seka, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl atsisakymo tvirtinti Deklaraciją, nusprendė ir dėl I. P., kuri nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų.

29. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymo (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1321 redakcija) 28 straipsnyje ir Įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) 16 straipsnyje nustatyta statybos užbaigimo tvarka. STR 1.05.01:2017 Ketvirtame skirsnyje reglamentuojamas deklaracijos tvirtinimas: 93 punkte išdėstyti, kokie dokumentai pateikiami prie prašymo patvirtinti deklaraciją dėl statybos užbaigimo; 94 punkte nustatyta, ką, užregistravus prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas turi patikrinti; 95 punkte nustatyta, kokiais atvejais prašymas patvirtinti deklaraciją nepriimamas (atmetamas); 96 punkte nustatyta, kokiais atvejais prašymas priimamas nagrinėti, 97 punkte nustatyta, ką, priėmęs prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas per 5 darbo dienas turi patikrinti; 98 punkte nustatyta, kokius veiksmus Inspekcijos pareigūnas turi atlikti, įvykdęs patikrinimą.

30. Sprendimo užregistruoti (patvirtinti) deklaracijas apie statybos užbaigimą apskundimo tvarka detalizuota Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (2020 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 1V-40 redakcija).

31. Nustačius, kad ginčas kilęs dėl to, ar Inspekcijai teisėtai ir pagrįstai nepriėmė (atmetė) pareiškėjo Prašymą tvirtinti Deklaraciją ir netenkino pareiškėjo skundo dėl jo atžvilgiu priimto neigiamo sprendimo, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl administracinio sprendimo ar administracinių sprendimų teisėtumo, kiekvienu atveju privalo išreikalauti iš viešojo administravimo subjekto visą medžiagą, kuria buvo remtasi priimant apskųstą ar apskųstus administracinius sprendimus. Priešingu atveju, t. y. neišreikalavus visos medžiagos, kuria buvo remtasi priimant byloje skundžiamą ar skundžiamus administracinius sprendimus, teismas negalėtų priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo ir patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo, neįvertinęs viešojo administravimo subjekto surinktų įrodymų ir duomenų, kuriais buvo remtasi priimant apskųstą ar apskųstus administracinius sprendimus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1510-602/2019; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį byloje Nr. eA-718-602/2015).

32. Nustatyta, kad byloje nėra išreikalauta iš Inspekcijos į bylą pateikti jai pareiškėjo pateiktą Prašymą ir jo priedus (dokumentus). Tik Prašymo ir jo priedų (dokumentų) išreikalavimas iš Inspekcijos yra vada, leidžianti daryti visapusiškas, išsamias ir objektyvias išvadas dėl Inspekcijos sprendimų teisėtumo pareiškėjo ginčijamais aspektais.

33. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas apskųstų Inspekcijos sprendimų teisėtumą vertino taip pat ir ne pagal jų priėmimo metu egzistavusią faktinę situaciją, atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą išaiškinimą, skundžiamų administracinių sprendimų teisėtumas tikrinamas pagal jų priėmimo metu buvusią faktinę situaciją (faktinius duomenis, įrodymus) ir teisės aktus, galiojusius jų priėmimo metu. Vadinasi, vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių sprendimų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis sprendimas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio sprendimo, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą viešojo administravimo subjektui priimti naują administracinį sprendimą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014).

34. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.) ir aptartais aspektais pažeidė administracinio proceso taisykles, todėl yra pagrindas Inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

35. Apeliacijos procese nepriėmus galutinio sprendimo, nesprendžiamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė