e05612bd-951a-402c-9758-e54734e6efef · Kauno apygardos teismas

civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-240-555/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16415-2010-0       Pirmosios instancijos teismo teisėja Ona ValentukevičiÅ«tėProcesinio sprendimo kategorija 42.6;42.8;50.1;51;114.11;121.14;121.18(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Egidijaus TamaÅ¡ausko,kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo P. B. atstovo advokato Žilvino StaÅ¡aičio apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

B. ieÅ¡kinį atsakovui P. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos, V. Å ., dėl turto pagerinimo iÅ¡laidų ir n u s t a t ė :ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 313 Lt iÅ¡laidų, susijusių su tvoros aptvėrimu bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009-05-18 sudarė su atsakovu gyvenamojo namo, esančio Kalniečių g. 209-1, Kaune panaudos sutartį, tačiau faktiÅ¡kai tarp jų buvo sudaryta nurodytojo namo nuomos sutartis, nes ji atsakovui kas mėnesį mokėjo po 800 Lt nuomos mokesčių, o už komunalinius patarnavimus – pagal faktiÅ¡kai sunaudotÄ elektros energijÄ , vandenį ir kt.

Kadangi laiko ir veisia Å¡unis, todėl kiemas buvo bÅ«tinas. IÅ¡sinuomoto namo kiemas buvo neaptvertas, todėl su atsakovu susitarė, kad ji savo lėšomis ir darbu kiemÄ aptvers, o atsakovas už tai su ja atsiskaitys. Atsakovas kiemo aptvėrimui tiekė lentas, kurias gavo iÅ¡ savo žmonos senelio, iÅ¡sikvietė matininkus, kurie nustatė tvoros kampus. 2009 metų birželio – liepos mėnesiais namas buvo aptvertas tvora. Tvoros pastatymas, neskaitant jos – ieÅ¡kovės darbo ir atsakovo patiektos medienos, kainavo 5313 litų.

PapraÅ¡ius, kad atsakovas atlygintų už tvoros pastatymÄ arba Å¡ias lėšas įskaitytų į gyvenamųjų patalpų nuomÄ , jis tÄ daryti atsisakė ir liepė iÅ¡sikraustyti. 2009-12-19 iÅ¡sikraustė, o atsakovas jai liko skolingas 5313 Lt už tvoros pastatymÄ .Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ir 2011 m. spalio 10 d. papildomu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovei R. B. iÅ¡ atsakovo P. B. 5313,00 Lt iÅ¡laidų už tvoros pastatymÄ , 160,00 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ atsakovo P. B. valstybei 55,03 iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė (CPK 178 straipsnis), kad tarp jos ir gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune savininko buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo savo darbu ir lėšomis pastatyti tvorÄ aplink namÄ (duomenys neskelbtini) , o atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovei už tai sumokėti arba įskaityti už gyvenamųjų patalpų nuomÄ , pastačius tvorÄ , atsakovas delsė atlyginti ieÅ¡kovei iÅ¡laidas, susijusias su tvoros statymu, o vėliau ir visiÅ¡kai atsisakė tai padaryti.

Teismas atsakovo teiginius, kad ieÅ¡kovė tvorÄ pastatė savavaliÅ¡kai ir savo rizika, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nes susitarimÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo statyti tvorÄ Ä¯rodo ir konkliudentiniai atsakovo veiksmai: jis davė medienÄ tvorai aptverti, pasikvietė matininkus, kad jie nustatytų žemės sklypo ir tuo pačiu tvoros ribas. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė patirtų tvoros statymo iÅ¡laidų dydį taip pat įrodė, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas.Atsakovo P. B. atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti.

Mano, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė rangos teisinius santykius, įrodymų leistinumÄ bei vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas. Nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune nebuvo 2009-05-18 nuomos sutarties objektu, nes sutartimi buvo iÅ¡nuomota ir leista naudotis ieÅ¡kovei tik gyvenamosiomis patalpomis (butu), o apeliantas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs valios, kad ieÅ¡kovė gali naudotis r žemės sklypu, be to, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad apeliantui priklauso tik 336/610 žemės sklypo dalis, tuo tarpu likusi dalis (274/610) priklauso valstybei.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik kad neiÅ¡reiÅ¡kė valios, bet netgi ir teisiÅ¡kai nebÅ«tų galėjęs iÅ¡nuomoti ieÅ¡kovei visÄ Å¾emės sklypÄ dėl kurio aptvėrimo tvora Å¡ioje byloje kilo ginčas. Teigia, kad teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybes, kurių ieÅ¡kovė net neįrodinėjo – kad tarp Å¡alių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Mano, kad teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad tarp jos ir apelianto buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, privalėjo konstatuoti, kad tokiai rangos sutarčiai sudaryti nebuvo laikomasi įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos.

Ä®statymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais Å¡i faktÄ Ä¯rodyti, tačiau Å¡iuo atveju teismas vertino ir vadovavosi liudytojų parodymais. Taip pat mano, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir neteisingai įvertino minėtų liudytojų parodymus ir visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino, kad atsakovė savo paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais tariamai įrodė žodžiu sudarytÄ rangos sutartį.

Tačiau nei vienas iÅ¡ byloje apklaustu liudytoju negalėjo patvirtinti pats betarpiÅ¡kai matęs ar girdėjęs, kad apeliantas su ieÅ¡kove bÅ«tu taręsi dėl tvoros įrengimo. Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir dėl bylos aplinkybių, susijusių su namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, juosusios gyvatvorės pakeitimu tvora, be to, aplinkybes, dėl medienos tvorai davimo ir matininkų, kurie matavo sklypo ribas, teismas nepagrįstai ir klaidingai pripažino apelianto konkliudentiniais veiksmais, kuriais jis neva patvirtino rangos sutartį.

Mano, kad nesant raÅ¡ytiniu apskaitos dokumentų, patvirtinančių 2500 Lt iÅ¡mokėjimÄ liudytojams R. Å . ir L. S., Å¡ios sumos priteisimui iÅ¡ apelianto teismas neturėjo nei jokio teisinio nei faktinio pagrindo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės atstovas praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normų ir dėl Å¡ių pažeidimo skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.Pagal civiliniame procese įtvirtintÄ dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalykÄ nustato ginčo Å¡alys.

Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieÅ¡kinio turinio reikalavimus nustatyta, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009).Å ioje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu P. B. sudarė sutartį, kuri įvardinta kaip panaudos, tačiau faktiÅ¡kai įtvirtinančiÄ nuomos teisinius santykius, dėl dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, nuomos. IeÅ¡kovės teigimu, prie namo buvo suformuotas žemės sklypas, kuris nebuvo aptvertas tvora, todėl sutinkant namo dalies savininkui ji - ieÅ¡kovė savo lėšomis aptvėrė žemės sklypÄ - pastatė tvorÄ , kurios statybÄ ieÅ¡kovė vertina kaip iÅ¡sinuomoto turto pagerinimÄ .

Taip pat ieÅ¡kinyje nurodoma, kad nutrÅ«kus nuomos teisiniams santykiams ir atsakovui neatlyginus tvoros įrengimo iÅ¡laidų ji - ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti atlyginimo už patirtas bÅ«tinas iÅ¡laidas nuomotojo turtui pagerinti. Toks ieÅ¡kinio turinys, kolegijos vertinimu, teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nors ir glaustai, apibendrintai, tačiau ieÅ¡kinio pagrindu buvo nurodoma nuomininko teisė reikalauti iÅ¡sinuomoto turto pagerinimo iÅ¡laidų. Atsižvelgdama į ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinį, kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu neteigė ir neįrodinėjo, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta rangos sutartis.

Kolegijos vertinimu, šioje byloje pareikštame ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas, byloje dalyvaujančių asmenų teikti kiti procesiniai dokumentai, įrodymai, paaiškinimai teikia pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos kaip ieškinio reikalavimų pagrindas, t.y. peržengė bylos nagrinėjimo ribas, spręsdamas, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai.Kaip jau minėta šalių ginčas kilo dėl išnuomoto turto pagerinimo išlaidų.

Byloje yra pateikta Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis Nr.3-2009 (b.l. 9-10), kurios pagrindu atsakovas ieÅ¡kovei perdavė naudotis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , Kaunas. Tarp Å¡alių nekyla ginčas, jog patalpos buvo perduotos naudotis už atlygį, Å¡alys pripažįsta, kad Å¡alys siekė ir sudarė Å¡ių patalpų nuomos sutartį (CK 6.477 straipsnis). Minėtoje sutartyje įtvirtinta teisė į patalpų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nuomos pagrindu perduotos patalpos buvo gyvenamajame name, prie kurio buvo suformuotas kiemas, nuomos sutarties sudarymo metu Å¡alių susitarimu taip pat jai buvo suteikta teisė Å¡iuo kiemu naudotis.

IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog tarp jos ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu ieÅ¡kovė savo jėgomis ir lėšomis įsipareigojo aptverti kiemÄ tvora, o atsakovas įsipareigojo atlyginti patirtas iÅ¡laidas, tuo tarpu atsakovas pripažįsta, jog jis neprieÅ¡taravęs, jog ieÅ¡kovė įrengtų tvorÄ , tačiau teigia, kad tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas, kad tvora bus įrengta nuomininkės poreikiams ir jos lėšomis, kurių nuomotojas atlyginti neprivalės. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, aiÅ¡kinant sutartį turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji Å¡alių ketinimai, o visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ , jos sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. AiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v.

UAB „Vaidluvė“, byla Nr. 3K-3-406/2000, kat. 14). Be to, vertinant Å¡alių santykius, turi bÅ«ti atsižvelgta į CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , kad kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai.Pagal CK 6.501 straipsnio nuostatas, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato kÄ kita; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui pagerinimų vertė neprivalo bÅ«ti atlyginama.

Pagal įstatymo nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas pagerino iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ ; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė atliko dalį tvoros statybos darbų, kurių vertė 5313 Lt.

Byloje, kaip jau minėta, ginčas nekyla, jog tvoros statybos darbai buvo atlikti nuomotojo sutikimu. Nuomotojo sutikimÄ atlikti tvoros statybos darbus patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas medienos tiekimu prisidėjo prie statybos darbų, prieÅ¡ statybos darbų pradžiÄ matininko pagalba atliko sklypo ribų matavimus. Nors sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovei naudotis perduodamos tik patalpos, tačiau iÅ¡ byloje surinktų įrodymų spręstina, kad ieÅ¡kovė naudojosi ir prie Å¡ių patalpų esančiu kiemu, todėl tvoros pastatymas namų valdoje vertintinas kaip antraeilio daikto, skirto pagrindiniam daiktui (namui) tarnauti sukÅ«rimas (CK 4.12–4.13 straipsniai), kas iÅ¡ esmės atitinka iÅ¡sinuomoto daikto pagerinimo sÄ vokÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl nuomojamo daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tikruosius nuomos sutarties Å¡alių ketinimus ir tikslus, į sutarties vykdymo aplinkybes, be kita ko, ir į sutarties galiojimo laikotarpį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nors ir tvoros statybos iniciatorė buvo nuomininkė - ji pateikė pasiÅ«lymÄ namų valdÄ aptverti tvora, kuri užtikrintų jos poreikį auginti Å¡unis, tačiau įvertinus byloje nustatytÄ aplinkybę, jog nuomotojo pasiÅ«lymu buvo įrengta medinė tvora, kurios įrengimo sÄ naudos yra žymiai didesnės už nuomininko poreikius atitinkančios tvoros įrengimÄ , jog dalį statybinių medžiagų tiekė nuomotojas, bei tai, jog nebaigus tvoros statybos darbų nuomos santykiai tarp Å¡alių nutrÅ«ko, spręstina, kad toks nuomotojo elgesys neparodo savo prieÅ¡taravimo atlyginti nuomininkui už atliktus pagerinimus ir laikytinas leidimu pagerinti nuomos objektÄ be kokių nors iÅ¡lygų.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl iÅ¡sinuomoto turto pagerinimo iÅ¡laidų dydžio įrodinėjimo, yra nurodęs, kad nuomininkas, pagerinęs nuomotÄ daiktÄ , turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtų iÅ¡laidų dydį.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo atveju atliktų darbų vertę, rėmėsi byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriuose nurodyta medžiagų įsigijimo vertė, įvertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad ji darbus atliko vadinamuoju Å«kio bÅ«du, rėmėsi liudininkų parodymais apie jiems sumokėtas už atliktÄ darbÄ sumas. Byloje pateikta tvoros statybos sÄ mata (b.l. 8, 1 t.), kurioje pateikta informacija, jog tvoros įrengimo vertė 19821 Lt. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuomininkas dalį darbų atliko vadinamuoju Å«kio bÅ«du, jis realiai galėjo turėti mažiau iÅ¡laidų, negu apskaičiavo darbus atliekanti bendrovė, remdamiesi tam tikra metodika.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atliktų darbų vertę, nepažeidė įrodymų leistinumo taisyklių (CPK 177 straipsnio 4 dalis), todėl spręstina, kad teismo sprendimo dalis dėl atliktų darbų vertės gali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡sinuomoto turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau konstatuoti materialiosios teisės normų pažeidimai neturėjo įtakos iÅ¡ esmės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ nėra.

Kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė:               Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                  Egidijus TamaÅ¡auskas Kolegijos teisėjai                                                                               Jolita Cirulienė                                                                                                         Evaldas Burzdikas