2025-12-12 Nr. CB-6614-2-68-3-14737-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4182

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14737-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS

2025 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 30 d. paduotu atsakovės L. U. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutarties, 2025 m. spalio 22 d. papildomos nutarties ir dviejų 2025 m. lapkričio 6 d. nutarčių peržiūrėjimo,

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutarties, 2025 m. spalio 22 d. papildomos nutarties ir dviejų 2025 m. lapkričio 6 d. nutarčių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus industrijos projektai“ ieškinį atsakovei L. U. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo įvykdyti darbus ir žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. sprendimą ir patikslino jo rezoliucinę dalį – priteisė ieškovei iš atsakovės 10000 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10000 Eur) nuo bylos iškėlimo (2023 m. spalio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojo ieškovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pranešti apie viso pastato (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, parengiant viso pastato reikiamus dokumentus 100 proc. baigtumą įregistruoti VĮ Registrų centre, pasiekus pastato energetinio efektyvumo A++ klasę, pripažino 2022 m. gegužės 3 d. Rangos sutarties Nr. 202205/01 8.5 punkto sąlygą dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių nesąžininga ir negaliojančia, priteisė atsakovei iš ieškovės 10 033,08 Eur nuostolių atlyginimo, 500 Eur turto saugojimo išlaidų, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12533,08 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2024 m. liepos 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 4051,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. spalio 22 d. papildoma nutartimi priteisė ieškovei iš atsakovės 2807,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo ištaisyti klaidą ir 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo priimti papildomą nutartį.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino, ar visos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su ginčo objektu, ar jos atitinka racionalumo ir proporcingumo kriterijus ir ar jos neatsirado dėl pačios šalies nereikalingų procesinių veiksmų ar neteisėto elgesio. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 98 straipsnio nuostatą, pagal kurią turi būti atlyginamos tik būtinos, pagrįstos ir sąžiningos išlaidos, bei CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo principo „pralaimėjęs moka“, jei to reikalauja teisingumas, proporcingumas, sąžiningumas. Pagal kasacinio teismo praktiką teismai negali mechaniškai taikyti „pralaimėjęs moka“ taisyklės, nevertindami ginčo esmės, šalių procesinio elgesio ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).

2. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. spalio 22 d. papildoma nutartimi priteisdamas ieškovei iš atsakovės 2807,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, į šią sumą nepagrįstai įskaičiavo PVM, nors ieškovė yra PVM mokėtoja ir turi teisę į PVM atskaitą. Taigi, paskirstant bylinėjimosi išlaidas nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).

3. Nepaisant atsakovės argumentų, teismai neatliko ieškovės bylinėjimosi išlaidų vertinimo ir nenurodė, kurios bylinėjimosi išlaidos už konkrečius ieškovės atstovo darbus (paslaugas) įskaičiuotos į priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Spręsdami dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės advokatas byloje teikė atskirąjį skundą, nors pirmosios instancijos teismo nutartis atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti apeliacinį skundą nėra skundžiama (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismas nesirėmė ieškovės atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą, nes pirmosios instancijos teismas nepersiuntė šio procesinio dokumento. Tokio procesinio dokumento parengimo išlaidos neturėjo būti kompensuojamos.

6. Apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovės pareigos įrengti atsakovei vandens šaltinį sklypui laistyti nusprendė, kad atsakovė šį klausimą gali pakartotinai kelti pareikšdama naują ieškinį, tačiau padarė esminę klaidą – rezoliucinėje dalyje nepaliko šio reikalavimo nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

7. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, nors šis klausimas atsakovės procesiniuose dokumentuose buvo keliamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė ištaisyti 2025 m. spalio 22 d. papildomoje nutartyje padarytą akivaizdžią klaidą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 277 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti papildomą nutartį dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes šis klausimas nebuvo išspręstas (CPK 278 straipsnis).

10. Ieškovė yra verslininkė, atsakovė – vartotoja, todėl teismai, spręsdami dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turėjo remtis vartotojų teisių apsaugos principais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Už kasacinį skundą sumokėtas 83 Eur žyminis mokestis, kuris, nepriimant kasacinio skundo, grąžintinas (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

nutaria:

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei L. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 83 (aštuoniasdešimt trijų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. lapkričio 30 d. AB „Swedbank“; mokėjimo nurodymas Nr. 250.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė