e053bc66-eb76-44fc-abf7-e42d569a2861 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja B

Pranešėja B. Simonaitienė                                                 Â

Nuorašas

Teisėjas V. Å iukÅ¡tienė       Â

                                             Civilinė byla Nr. 2A-751-372/2010

                                                                                         Â

Proceso Nr. 2-35-3-00573-2010-1

                                                                                         Â

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                                      Â

     11.9.12.; 11.9.13.; 121.21.   Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 21 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo  Civilinių bylų  skyriaus  teisėjų  kolegija,  susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Reginos Agotos Gutauskienės, sekretoriaujant Kristinai Bagdonienei,

dalyvaujant ieškovams V. M. ir J. C. , jų atstovui T. R. , atsakovo atstovui R. D. , vertėjai Linai Maciutkevičiūtei-Daukšienei, viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. M. ir J. C. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio

rajono apylinkės teismo 2010-09-03 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. M. ir J. C. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos RadviliÅ¡kio prekinių vagonų depui dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos RadviliÅ¡kio prekinių vagonų depo virÅ¡ininko 2010-01-11 įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-02-18 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ panaikinimo, grÄ Å¾inimo į pirmesnį darbÄ , priteisimo iÅ¡ atsakovo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovai V. M. ir

J. C. kreipėsi ieÅ¡kiniu į RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių direkcijos RadviliÅ¡kio prekinių vagonų depo virÅ¡ininko 2010-01-11 įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-02-18 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ panaikinimo, grÄ Å¾inimo į pirmesnį darbÄ , priteisimo iÅ¡ atsakovo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Nurodė, kad atsakovas su ieÅ¡kovais nutraukė darbo sutartį DK 136 str. 3 d. 2 p. (DK 235 str. 2 d. 9 p.) pagrindu dėl Å¡iukÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo. IeÅ¡kovų teigimu, jie buvo atleisti neteisėtai, nes pats atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ RadviliÅ¡kio prekinių vagonų depas 2009 m. gruodžio mėnesį vykusios platforminio junginio Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės metu neužtikrino ieÅ¡kovams tinkamų ir normalių darbo sÄ lygų, tuo pažeisdamas imperatyvias įstatymų normas, nustatytas DK 191 str., 260 str., 264 str., 266 str., todėl bÅ«tent dėl atsakovo kaltės ieÅ¡kovai negalėjo tinkamai įvykdyti darbo normų, (nors dėjo visas pastangas susidarius ekstremaliai situacijai eilę parų ginčo sekcijų junginyje palaikyti darbinį režimÄ ir iÅ¡saugoti jo žinioje esančiÄ technikÄ ), ko pasėkoje, buvo suÅ¡aldytas tarnybinis dyzelgeneratorinis vagonas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovai buvo priversti palikti platforminį junginį Nr. (duomenys neskelbtini)

Kazachstano Respublikoje, o patys grįžti į Lietuvos RespublikÄ . IeÅ¡kovas V. M. nurodė, kad kartu su J. C. iÅ¡vyko

į komandiruotę 2009-11-27, vežė krovinį į Kazachstano RespublikÄ . IÅ¡krovos darbai Kazachstano Respublikoje prasidėjo 2009-12-15, baigėsi 2009-12-19, kurios metu platforminis junginys stovėjo prie sandėlio. 2009-12-19 junginio gyvenamas vagonas užšalo, nes užšalo apÅ¡ildymo sistema, tuo metu Kazachstane buvo iki - 37 laipsnių Å¡alčio naktimis. IeÅ¡kovas J. C. , palaikydamas ieÅ¡kovo V. M. nurodytas aplinkybes, nurodė, kad viskÄ atliko pagal instrukcijÄ . Be to, ieÅ¡kovas J. C. pažymėjo, kad 2009-12-19 jis skambino virÅ¡ininkei R. L. , sakė apie problemas, prašė leidimo palikti sekcijÄ .

Radviliškio rajono apylinkės

teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovų V. M. ir J. C. lygiomis dalimis po 27,43

Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovas V. M. buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų

pažeidimÄ (DK 235 str. 2 d. 9 p.), darbo drausmės reikalavimų pažeidimus DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu: 1) iÅ¡mokant jam kompensacijÄ už 30 dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų už laikotarpį nuo 2009-01-23 iki 2010-01-11; 2) iÅ¡skaičiuojant vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡skaitÄ už depui padarytus materialinius nuostolius. IeÅ¡kovas J. C. buvo atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (DK 235 str. 2 d. 9 p.), DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu: 1) iÅ¡mokant jam kompensacijÄ už 6 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už laikotarpį nuo 2009-12-05 iki 2010-02-19; 2) iÅ¡skaičiuojant vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡skaitÄ už depui padarytus materialinius nuostolius. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, žinodami vidaus darbo tvarkos taisykles, pareiginius nuostatus, tarptautines instrukcijas ir kitus norminius teises aktus, iÅ¡vykę su kroviniu į Kazachstano RespublikÄ , jų nesilaikė, iÅ¡ ko kilo ieÅ¡kovų kaltė ir drausminės atsakomybės pagrindas. Nurodė, kad atsakovo iÅ¡ specialistų sudaryta komisija tinkamai nustatė faktÄ , kad ieÅ¡kovai eksploatuodami ginčo sekcijÄ nesilaikė pareiginių nuostatų ir kitų vidaus darbo taisyklių, todėl teismas atsakovų argumentus, kad pačių ieÅ¡kovų neatsakingas elgesys ir dėl jų kaltės sukeltos pasekmės negali bÅ«ti laikomas svarbiomis nebuvimo darbe priežastimis, laikė pagrįstais. Tuo pačiu teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas V. M. pažeidė ir DK 235 str. 2 d. 8 p. bei Lietuvos Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto

11 str., ieškovas J. C. atsakovo atstovų nurodymams laukti

geležinkelio stotyje nepakluso ir teisėtų nurodymų nevykdė. Todėl teismas konstatavo, kad darbdavys užtikrino

darbuotojo teises į normalias darbo sÄ lygas. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovai dirbdami atsakovo įmonėje ilgÄ laikÄ nuo (duomenys neskelbtini), susijusiÄ su krovinių gabenimais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse, žinojo atliekamo darbo specifikÄ , kad tinkamos, sveikatai saugios ir nekenksmingos darbo sÄ lygos yra užtikrinamos tik pačių darbuotojų tinkamu pareigų atlikimu ir griežtu atsakovo įmonėje nustatytų norminių aktų reikalavimų laikymusi. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nesivadovavo darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, neatliko profesinės rizikos vertinimo, nenustatė kenksmingų, keliančių sužalojimo ar kitokių rizikos veiksnių; taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovai atlikdami darbines pareigas nuo 2009-11-27 iki 2009-12-21 dėl atsakovo netinkamos naudoti darbo priemonės patyrė mechaninius sužalojimus ar susirgo profesine liga, todėl laikė, kad Å¡ie ieÅ¡kovų argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovai nei bÅ«nant iÅ¡krovos stotyje, nei atvykus į pagrindinę stotį pagalbos, kaip numato instrukcijos su kuriomis ieÅ¡kovai supažindinti pasiraÅ¡ytinai, nesikreipė, nesistengė apsaugoti atsakovo materialinį turtÄ nuo tolesnių neigiamų pasekmių, nors iÅ¡vyko iÅ¡ Kazachstano Respublikos tik 2009-12-21, nurodė, kad tai vertintina kaip aplaidus ir neatsakingas ieÅ¡kovų elgesys, kuris sukėlė atsakovui sunkias pasekmes – padaryta didelė žala įmonės turtui.

Teismas pripažino, kad ieškovai galėjo ir turėjo kreiptis pagalbos į vietinius geležinkelius Kazachstano Respublikoje, kad jiems būtų suteikta saugi vieta, bet to nepadarė, ieškovai siekdami išvengti jų sveikatai ir gyvybei gresiančio pavojaus pasielgė netinkamai ir neatsakingai, savavališkai palikdami darbo priemonę ir tuo pačiu darbo patalpas už Kazachstano Respublikos ribų. Teismo vertinimu, ieškovų argumentai, kad remiantis DK 275 str. 1 d. 5 p. jie turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokyti, jei neįrengtos kolektyvinės priemonės ar neaprūpinti reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis nelaikytini pagrįstais.

Nustatė, kad ieÅ¡kovai savo neatsakingais veiksmais sukėlė sunkius padarinius atsakovui. Konstatavo, kad ieÅ¡kovų V. M. ir J. C. padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ atsakovas pagrįstai įvertino kaip Å¡iurkÅ¡tų - DK 136 str. 3 d. 2 p. – vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas (DK 235 str.

2. d. 9 p.), todėl ieÅ¡kovų reikalavimus atmetė. Pažymėjo, kad drausminės nuobaudos ieÅ¡kovams yra paskirtos laikantis jų skyrimo tvarkos (DK 240 str. – 241 str.) bei jÄ parenkant pagal DK 238 str. nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovai atleisti iÅ¡ darbo laikantis jiems taikytinų garantijų (DK 131 str., 132 str. 1 d.). Pažymėjęs, kad atmestas reikalavimas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, teismas nurodė, kad atmestini ir iÅ¡vestiniai reikalavimai – grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ , priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Nustatęs, kad ieÅ¡kovai teismui nepateikė jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį patvirtinančių dokumentų, teismas atmetė ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai V. M. ir J. C. praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas netinkamai nustatė ir įvertino esmines faktines aplinkybes. Apeliantai ginčo vagono suÅ¡alimo metu buvo darbo vietoje ir pagal susiklosčiusias galimybes vykdė savo darbines funkcijas. Neigiami padariniai atsakovui atsirado po to, kai užšalo platforminio junginio Nr. (duomenys neskelbtini) dyzelgeneratorinis vagonas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai įvyko prieÅ¡ tai, kai apeliantai paliko šį ginčo vagonÄ , t. y. neigiami padariniai atsakovui atsirado ne dėl to, kad apeliantai padarė pravaikÅ¡tÄ .

2. Nurodo, kad faktinė aplinkybė, kad apeliantai netinkamai, t. y. nesilaikydami lokalinių teisės norminių aktų, reglamentuojančių apeliantų darbÄ , reikalavimų, pranešė atsakovo atstovams apie savo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Kazachstano į Lietuvos RespublikÄ , nesudaro pagrindo traktuoti apeliantų veiksmų kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

3. Pažymi, kad apeliantų veiksmuose nebuvo DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėties, todėl drausminė nuobauda

- atleidimas iÅ¡ darbo - apeliantams paskirta nesant drausminės atsakomybės pagrindo. Pagal savo pobÅ«dį, pasekmes, apeliantų kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes apeliantų padaryta pravaikÅ¡ta (neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ )) negalėjo bÅ«ti kvalifikuotas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka pagal DK 235 str. 2 d. 9 p.

4. Teismas nenustatė už kokį konkrečiai darbo drausmės pažeidimÄ apeliantai yra atleisti iÅ¡ darbo, kadangi savo sprendimÄ motyvavo ir grindė

faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo dyzelgeneratorinio vagono Nr. (duomenys neskelbtini) užšalimu ir dėl to atsakovui sukeltais

neigiamais padariniais. Atkreipia dėmesį į tai, kad dyzelgeneratorinio vagono Nr. (duomenys neskelbtini) suÅ¡alimo metu apeliantai buvo Å¡iame vagone ir atliko savo darbines pareigas. Pažymi, kad ginčo platforminį junginį Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantai paliko tik visiÅ¡kai užšalus ginčo vagonui Nr. (duomenys neskelbtini). Ir iÅ¡ ginčo stoties esančios Kazachstano Respublikoje apeliantai iÅ¡vyko tik po to, kai iÅ¡ Å¡ios stoties platforminis junginys Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡gabentas į Lietuvos RespublikÄ .

5. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ dėl DK normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir netinkamai aiÅ¡kino ir taikė konkrečiai DK 235 str. 2 d. 9 p. normÄ .

Atsiliepimu į ieÅ¡kovų V. M. ir J. C. apeliacinį skundÄ atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos RadviliÅ¡kio prekinių vagonų depas praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti ir RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. IeÅ¡kovai nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių jų tiesiogines pareigas, reikalavimų, o savavaliÅ¡kai paliko platforminį junginį ir iÅ¡vyko į namus, tokie darbuotojų veiksmai traktuotini kaip Å¡iurkÅ¡tus tiesioginių pareigų neatlikimas bei Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. Atsakovo atstovų sudaryta komisija nustatė, kad dyzelgeneratorinis vagonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis platforminiam junginiui Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo ieÅ¡kovai iÅ¡vyko į Kazachstano RespublikÄ buvo užšaldytas dėl brigados, susidedančios iÅ¡ abiejų ieÅ¡kovų, kaltės, dėl ko atsakovui dėl nepataisomo vagono sugadinimo ir

netinkamumo naudoti atsirado žala. Nurodo, kad atsakingas mechanikas V. M. telegramomis refrižeratorinių vagonų sekcijos ūkio

vadovų neinformavo, į vietos geležinkelius, kaip numatyta tarptautiniuose susitarimuose nesikreipė, abu ieÅ¡kovai savavaliÅ¡kai paliko junginį, grįžę į KaunÄ Ä¯ darbovietę pristatyti kelionės dokumentų neatvyko. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovų darbinės funkcijos ir darbo pareigų atlikimas nesibaigė jiems parvykus į Lietuvos RespublikÄ , nes jie turėjo atvykti į atsakovo įmonę atiduoti kelionės dokumentų. IeÅ¡kovai į

atsakovo įmonę neatvyko, o nuvykus atsakovo atstovams į KaunÄ , ieÅ¡kovui V. M. , bÅ«nant dar su atsakovu teisiniuose darbo santykiuose

buvo nustatytas 1,14 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais ieškovas V. M. pažeidė ir DK 235 str. 2 d. 8 p. bei Lietuvos

Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto 11 str. Ieškovas J. C. atsakovo atstovų nurodymams laukti geležinkelio stotyje

nepakluso ir teisėtų nurodymų nevykdė.

2. IeÅ¡kovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog gelbėdami savo gyvybę ir sveikatÄ bÅ«tų kreipiasi pagalbos į Kazachstano Respublikoje esančius medicinos darbuotojus ar kitus asmenis, nors turėjo tokiÄ galimybę kreiptis, be to, ieÅ¡kovai neįrodė ekstremalių sÄ lygų buvimo.

Apeliacinis skundas  atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovai buvo atleisti iÅ¡ darbo dėl to, jog savavaliÅ¡kai paliko darbo vietÄ ir grįžo į LietuvÄ . Taip pat iÅ¡ Reikalavimo pasiaiÅ¡kinti matyti, jog ieÅ¡kovas V. M. ir J. C. privalėjo pasiaiÅ¡kinti, kodėl savavaliÅ¡kai paliko Kazachijos Respublikoje paliktÄ ref. junginį, 2009-12-24 grįžo į LietuvÄ ir neatvyko į darbovietę (b. l. 9, t. 1; b. l. 10, t. 4).

Pareiga įrodyti darbuotojų, kuriems pritaikytos drausminės nuobaudos, neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ . Darbuotojų neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju reiÅ¡kiasi darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu jų vykdymu dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Darbuotojų pareigas gali reglamentuoti ne tik DK normos, bet ir kiti įstatymai ar poįstatyminiai aktai. Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto bendrosios dalies 1 punkte nurodyta, kad geležinkelių transportas – viena iÅ¡ svarbiausiųjų Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalių.

Kad geležinkelių transportas dirbtų darniai, kad keleiviai bei kroviniai laiku bÅ«tų pristatomi į paskirties vietÄ ir užtikrinamas eismo saugumas, geležinkelių transporto darbuotojai privalo dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai atlikti vadovų pavedimus, laikytis technologinės ir gamybinės drausmės, saugos darbe reikalavimų, nepalikti darbo vietos, kol jų nepakeičia kiti darbuotojai. Taigi, ieÅ¡kovai be vadovų leidimo paliko savo darbo vietas ir iÅ¡vyko į LietuvÄ , nepasirÅ«pinę tolesne junginio bÅ«kle.

IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie nustatyta tvarka gavo leidimÄ vykti į LietuvÄ . Refrižeratorinių riedmenų eksploatavimo tarptautiniame susisiekime tarp valstybių-bendrijos narių, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos Instrukcijoje Nr. DČ-479 3.2.4 dalies 9 punkte numatyta, kas turi bÅ«ti daroma įrangos gedimo atveju (b. l. 186, t. 1). Apeliantai Å¡ios instrukcijos nevykdė ir paliko traukinį be priežiÅ«ros. Taigi, atsakovas turėjo pagrindo pripažinti, jog apeliantai Å¡iurkščiai pažeidė savo pareigas ir dėl to atsirado pagrindo taikyti jiems drausmines nuobaudas.

PareigÄ Ä¯rodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ tenka darbuotojui (CPK 178 str.). Kolegija pripažįsta, kad apeliantai nenurodė jokių

svarbių priežasčių, kurios bÅ«tų pagrindas pripažinti jų neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pateisinamu.

Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad jie nustatyta tvarka, t.y. iÅ¡siųsdami telegramÄ iÅ¡ artimiausios stoties darbdaviui, gavo jo nurodymus Å¡ioje konkrečioje situacijoje. DK 275 str. 1 d. 5 p. yra numatyta darbuotojo teisė atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai. Tačiau Å¡iÄ aplinkybę privalo įrodyti pats darbuotojas. Tuo tarpu apeliantai, turėdami galimybę informuoti apie tai darbdavį, to nepadarė. Apelianto V.

M. teiginiai, kad jis siuntė darbdavio atstovei SMS žinutes, nėra įrodyti. Šiuo atveju jis privalėjo turėti nenuginčijamų įrodymų, kad darbdavio atstovė šias žinutes laiku gavo ir į jas sureagavo adekvačiai. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantų veiksmų ir padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovo veiksmų, pripažinus juos šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad darbdavys pareikalavo iÅ¡ apeliantų įrodymų ne tik dėl to, kodėl jie pažeidė darbo drausmę, bet ir dėl to, kodėl buvo sugadinta įranga. Tačiau Ä®sakyme „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ su V. M. (b. l. 11, t. 1) ir Ä®sakyme „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ su J. C. (b. l. 8, t. 4) aiÅ¡kiai nurodyta, jog darbo sutartis nutraukta dėl to, jog jie paliko junginį užsienyje ir grįžo į LietuvÄ be darbdavio leidimo. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantai Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę (DK 235 str. 2 d. 9 p.). IÅ¡vykus iÅ¡ darbo vietos 2009-12-21, apeliantai iki 2009-12-24 imtinai darbe nebuvo. Nėra nuginčytas tas faktas, kad 2009-12-24 apeliantas V. M. buvo neblaivus Kauno geležinkelio stotyje ir dėl to buvo nuÅ¡alintas nuo darbo (b. l. 60 – 61, t. 1). Apeliantas J. C. 2009-12-24 darbe iÅ¡ viso nepasirodė, nors darbdavio atstovai skambino ir reikalavo atvykti į darbÄ . Taigi, iÅ¡ esmės apeliantai be svarbių priežasčių neatvyko į darbÄ ne vienÄ , o kelias darbo dienas. Apeliantų teiginiai, kad jiems nėra suprantama, kokiu pagrindo buvo nutrauktos darbo sutartys, vertintini kaip formalÅ«s.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad jų veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo drausmės pažeidimai. Jiems neįrodžius, jog vienintelis bÅ«das iÅ¡saugoti savo gyvybę ir sveikatÄ buvo iÅ¡vykimas į LietuvÄ , be priežiÅ«ros palikus junginį, teismas pagrįstai pripažino, jog darbdavio taikytos drausminės nuobaudos yra adekvačios apeliantų padarytiems neteisėtiems veiksmams. Å iuo atveju svarbu ne tik tai, kad apeliantai nesilaikė lokalinių aktų, bet ir paliko be priežiÅ«ros junginį. Apeliantai teigia, kad neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių po to, kai ginčo vagonas užšalo ir jame vykdyti darbinių funkcijų buvo nebeįmanoma. Tačiau jie dirbo geležinkelių sistemoje pakankamai ilgÄ laikÄ ir aiÅ¡kiai žinojo, kaip turi elgtis, sugedus kuriai nors įrangos sistemai. Be to, apeliantai bet kokiu atveju privalėjo gauti darbdavio leidimÄ pasitraukti iÅ¡ darbo vietos. Tokio leidimo apeliantai teismui nepateikė.

Kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų pažeidimų, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Kiekviena byla yra individuali, joje nustatytos aplinkybės gali nesutapti, todėl teismas privalo ne tik vadovautis suformuota teismų praktika, bet ir įvertinti kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę konkrečioje byloje. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl tinkamai pritaikė proceso bei materialinės teisės normas (CPK 330 str.).

Atmetant apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantų turi bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.

1 d. 3 p.). Tačiau Å¡ios iÅ¡laidos sudaro tik 2,55 Lt. Sumokant lygiomis dalimis iÅ¡ apeliantų Å¡iÄ sumÄ , komisiniai mokesčiai bankui sudarytu žymiai daugiau. Teismas privalo vadovautis, be kita ko, ir protingumo kriterijumi (CK 1.5 str.

5 d.).

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,  n u t a r i a :

              RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

 Kolegijos pirmininkė                                                              Birutė

Simonaitienė

                  Â

Teisėjai                                                                                  Danutė

Burbulienė

                                                             Â

                             Regina Agota Gutauskienė

Nuorašas tikras

Teisėja

Birutė Simonaitienė