e0530f98-e740-4680-9644-283ffb0a29d0 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2585-266/2018 Proceso Nr. 2-14-3-00332-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;2.6.10.2.4.1;2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1;3.2.5.1 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 3 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų teisėja Zita Gavėnienė, Sekretoriaujant JÅ«ratei KauÅ¡ylienei, Dalyvaujant ieÅ¡kovei R. S. , jos atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, atsakovams J. R., V. R., jų atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, VieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

S. ieÅ¡kinį atsakovams J. R. ir V. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovės J. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo , ir,- n u s t a t ė: ieÅ¡kovė R. S. ieÅ¡kiniu atsakovams J. R. ir V. R. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 774,01 eurÄ turtinės žalos atlyginimui vienkartinę iÅ¡mokÄ ir turtinės žalos atlyginimÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 eurų per mėnesį iki tęstinio gydymo pabaigos, priteisti solidariai 5000 eurų neturtinės žalos , priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, jos atstovas ieÅ¡kinį palaikė pilna apimtimi ir paaiÅ¡kino, jog 2015m. liepos 12d., jai melžiant karvę motinos S. V. namų kieme, atsakovė, jos sesuo J. R. , koliodama jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, neva jos karvė sumindė ir surijo daržoves, koja spyrė jai į nugarÄ . Jai atsistojo, sugriebus suoliukÄ ir bandžius sutramdyti seserį, ji pradėjo isteriÅ¡kai Å¡aukti . Tada prie jų pribėgo sesers vyras V. R. ir, jÄ keikdamas necenzÅ«riniais žodžiais , kumščiu smogė jai į veidÄ , tampė už palaidinės. IÅ¡bėgęs iÅ¡ namo neįgalus atsakovų sÅ«nus A.

R. jai spyrė į kojÄ , griebė už kaklo. Po to atsakovai jÄ pargriovė ant žemės ir vėl jÄ mušė. Dėl patirto smurto jį patyrė sužalojimus . Dėl to ji kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ ir į policijÄ , parašė pareiÅ¡kimÄ policijai bei kreipėsi į ekspertus. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota jos patirti sužalojimai. Ä®vykį matė R. M. . JÄ sumuÅ¡tÄ matė R. L.. Policijos komisariate dėl jos pareiÅ¡kimo buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir buvo pasiÅ«lyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

IeÅ¡kovė teigė, jog buvo sumuÅ¡ta atsakovų. Jų sÅ«nus A. yra neįgalus, todėl jo atsakovu netraukė. Jos santykiai su atsakovais yra blogi, tai ne pirmas kartas kai buvo gÄ sdinama susidorojimu . Po patirtų sumuÅ¡imų jos sveikata pablogėjo, ji gydėsi ir Å¡iuo metu dar gydosi, nebegali dirbti taip, kaip dirbo iki sužalojimų. Prašė priteisti turtinę žalÄ â€“ 541,28 eurus už vaistus ir 232,52 eurų kelionės iÅ¡laidų į gydymo įstaigas, viso prašė priteisti 774,01 eurÄ turtinės žalos.

IeÅ¡kovės nurodė, jog sveikatos atstatymui ji kiekvienÄ mėnesį iÅ¡leidžia 30 eurų, dėl to, kad buvo sužalota liko nedarbinga, nesveika ir prarado pragyvenimo Å¡altinį, todėl prašė priteisti iÅ¡ atsakovų kas mėnesį 200 eurų žalos atlyginimui iki pagerės jos sveikata. Kadangi buvo sužalota dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tai dėl to ji patyrė didelę neturtinę žalÄ , nes buvo pažeminta Å¡eimos narių , aplinkinių, pakito santykiai su vyru, jaučia didelį nesaugumo jausmÄ , todėl prašė priteisti ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės J. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti, nes jis pareikÅ¡tas tik kaip gynybinė atsakovės pozicija. IeÅ¡kovė nurodė, jog ji nesmurtavo prieÅ¡ seserį . Sesuo iÅ¡sigalvoja, jog ji metė į jÄ suoliukÄ . Ji dėl blogos sveikatos negalėjo suoliuko mesti. Suoliukas yra iÅ¡likęs iki Å¡iol ir jis sveria virÅ¡ trijų kilogramų. Tokio svorio suoliuko ji negalėtų numesti. Atsakovė teigia, jog tai matė, jų motina S. V., tačiau tai netiesa, nes S. V. kieme nebuvo.

Be to, S. V. parodymai, duoti pas notarÄ , netampa su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis . Tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atstovas teigė, jog atsakovė neįrodė jog jÄ sužalojo ieÅ¡kovė, todėl prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovai J. R. ir V. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir jame nurodė, jog ieÅ¡kinio nepripažįsta , nes ieÅ¡kovė nurodė visas melagingas aplinkybes . Teigė, jog ieÅ¡kovė eilę metų terorizuoja motinÄ , juos , siekdama turtinės naudos.

IeÅ¡kovei apsigyvenus pas motina, jos elgesys tapo nebepakeliamas , todėl teko jÄ iÅ¡keldinti. IeÅ¡kovė melagingai kreipėsi į policijÄ , kad jÄ jie sužalojo. Kadangi ieÅ¡kovė tÄ dienÄ atsakovę J. R. sužalojo mesdama į jÄ suoliukÄ , tai ji byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jai 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu atsakovė J. R. prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , o jo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, jog nurodytu laiku ji su vyru su sÅ«numi A. buvo pas motinÄ S. V. (duomenys neskelbtini). Jau iÅ¡ vakaro ji ir sesuo R. konfliktavo. Nurodytos dienos rytÄ ji nuėjo į darÅ¾Ä ir pamačiusi, jog nulaužtos lelijos, iÅ¡trypti svogÅ«nai , apie tai pasakė seseriai R., kuri kieme melžė karvę. Sesuo supyko, pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti ir metė į jÄ suoliukÄ , ant kurio sėdėjo. Suoliukas pateikė į rankÄ . Pagriebusi suoliukÄ , sesuo dar kartÄ Ä¯ jÄ metė ir suoliukas praskriejo pro galvÄ .

Tuomet atbėgo vyras ir sÅ«nus A.. Jie nemušė ieÅ¡kovės, o tik susistumdė ir ji klestelėjo ant žemės. Tada ji pasakė, jog kvies policijÄ . Visa tai matė jų motina, kuri buvo name ir pro langÄ viskÄ matė. Nei ji , nei jos vyras ieÅ¡kovės nemušė. Tai ieÅ¡kovė iÅ¡sigalvojo. Ji seniai serga įvairiomis ligomis, todėl niekuo nepagrįsti jos teiginiai, jog dėl sumuÅ¡imo ji prarado sveikatÄ . PaÅ¡alinių žmonių nebuvo ir įvykių niekas nematė. Jos liudytoja R. M. yra ieÅ¡kovės draugė ir ji liudija jai visuose reikaluose.

Kadangi ieÅ¡kovė mesdama suoliukÄ jÄ sužalojo, tai ji kreipėsi į policijÄ , tačiau policija priėmė sprendimÄ nepradėti tyrimo ir pasiÅ«lė kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Dėl patirto sužalojimo ji jautėsi blogai, buvo pažeminta, todėl ir praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . Atsakovas V. R. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės J. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. PaaiÅ¡kino, jog nurodytu laiku su žmona ir sÅ«numi buvo pas žmonos motinÄ S. V., tuo metu gyvenusiÄ (duomenys neskelbtini).

Nurodytos dienos ryte, jis skynė serbentus, o žmona J. R. buvo darže. IeÅ¡kovė kieme melžė karvę. Skindamas serbentus, jis iÅ¡girdo barnį tarp seserų , o paskui pamatė, kaip R. metė suoliukÄ Ä¯ J. R. ir pataikė į rankÄ . Tada jis pribėgo prie jų ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atėmė suoliukÄ . Kieme buvo ir jų neįgalus sÅ«nus A., kuris lakstė po kiemÄ ir klykė, todėl teko jį gaudyti ir raminti. Atsakovas teigė, jog buvo labai susinervavęs, todėl galėjo ieÅ¡kovę ir pavadinti necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau jos nemušė.

Nemušė ieÅ¡kovės nei žmona , nei sÅ«nus. IeÅ¡kovė taip sakydama viskÄ iÅ¡sigalvoja ir galėjo pati susižaloti. IeÅ¡kovė labai supyko, kai sužinojo, jog jai reikės iÅ¡ motinos namų iÅ¡sikraustyti. Abi seseris nesutaria seniai, tai įvairÅ«s turtiniai Å¡eimos reikalai. Policija buvo atvykusi į vietÄ , tačiau jokių veiksmų neatliko. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas. Bylos medžiaga nustatyta, Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimais , liudytojų parodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė R.

S. 2015m. liepos 14d., su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijÄ ir nurodė , kad jÄ 2015m. liepos 12d., 8 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), jai , melžiant karvę, sumušė sesuo J. R., kuri spyrė koja jai nugarÄ ir jos vyras V. R., kuris kumščiu smogė į veidÄ , bei jų neįgalus sÅ«nus A. R.. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jo sužalojimo bei grasinimo. 2015m. liepos 30d., policijos komisariato vyriausiais tyrėjas priėmė nutarimÄ dėl R.

S. pareiÅ¡kimo, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir pasiÅ«lė R. S. dėl smÅ«gių sudavimo ir fizinio skausmo sukėlimo kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. IeÅ¡kovė priimtÄ nutarimÄ apskundė prokuratÅ«rai, tačiau 2015-08-19 nutarimu prokuroras paliko priimtÄ nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galioti . IeÅ¡kovė 2015m. liepos 14d., kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrių ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. G838/15(05) konstatuota, kad R.

S. apžiÅ«ros metu nustatyta poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose, nugaroje, kairiame dilbyje, abiejose Å¡launyse, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. IeÅ¡kovė R. S. į teismÄ privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, o 2018m. balandžio 4 d. teismui pateikė ieÅ¡kinį atsakovams J. R. ir V. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovais J. R. ir V. R. su pateikė byloje atsiliepimÄ , jog su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka, o atsakovė J.

R. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kad ieÅ¡kovė jÄ sužalojo ir prašė priteisti 3000 eurų neturtinės žalos. Prie pareiÅ¡kimo pridėjo nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡ kurio matyti, jog ir J. R. 2015-07-29 kreipėsi į policijos komisariatÄ , jog jÄ 2015-07-12 sužalojo R. S. ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Vyriausiais tyrėjas nutarime nurodė, jog galimai R. S. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl pasiÅ«lė J.

R. dėl smÅ«gių sudavimo kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Atsakovė J. R. 2015-07-16 kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrių, kur buvo apžiÅ«rėta . 2015-07-16 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G852/15(05) nurodyta, jog apžiÅ«rint J. R. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡iniame žaste ir dėl to jai sveikata sutrikdyta nežymiai. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys nesitaikė, teikė į bylÄ Ä¯rodymus ieÅ¡kiniui ir prieÅ¡ieÅ¡kiniui pagrįsti, kvietė į apklausÄ liudytojus.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , remiasi Å¡iais motyvai: Dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio. Kaip byloje nustatyta , ieÅ¡kovė R. S. ieÅ¡kinį grindžia CK 6.245-6.250 str., 6.263str., 6.281 str., 6.283str., 6.288str. nuostatomis. Tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir teismo posėdžių metu ieÅ¡kovė teigė, jog atsakovai neteisėtais veiksmai , kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad 2015m. liepos 12d., 8val, 45 minutės (duomenys neskelbtini), S. V. namo kieme, atsakovai sesuo J. R. ir jos vyras V. R. tyčia jÄ sužalojo, suduodami smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Atsakovų kaltę įrodinėjo raÅ¡ytiniais įrodymais, bei prašė apklausti liudytojus . Kaip nustatyta, ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po įvykio pareiÅ¡kimu kreipėsi į Anykščių rajono policijos komisariatÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. PareiÅ¡kime nurodė tokios pat aplinkybes kaip ieÅ¡kinyje , tik pareiÅ¡kime nurodyta, jog prieÅ¡ jÄ smurtavo ir atsakovų neįgalus sÅ«nus A. R.. Policijos pareigÅ«nas tirdamas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ , apklausė pačiÄ ieÅ¡kovę, atsakovus.

Tyrimo metu nustatęs, jog konfliktas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų įvyko iÅ¡ asmeninių paskatų ir, kad atsakovų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovei dėl sužalojimų kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. IeÅ¡kovė nesutiko su tokiu tyrėjo nutarimu, jį skundė prokurorui, tačiau prokuroras skundÄ atmetė, konstatavęs tas pačias aplinkybes kaip ir tyrėjas.

IeÅ¡kovė dėl sužalojimų į teismÄ privataus kaltinimo tvarka nesikreipė. Tai, kad ieÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ privataus kaltinimo tvarka , nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių . Kad ieÅ¡kovė buvo atsakovų sužalota patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrių. Å eimos gydytojui nurodė, jog jÄ sumušė sesuo su vyru ir jų sÅ«numi. Gydytojas nustatė skausmingÄ sprando sritį, rankų srityje poodines kraujosruvas melsvos spalvos.

Å ios aplinkybės nurodytos specialisto iÅ¡vadoje , kuomet buvo atliekamas ieÅ¡kovės tyrimas dėl sužalojimų. ApžiÅ«rint ieÅ¡kovę, specialistas konstatavo kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, nugaroje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, abiejose Å¡launyse, kairėje blauzdoje . Visi sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais ir galimai nurodytomis ieÅ¡kovės aplinkybėmis ir laiku, nes tam neprieÅ¡tarauja sužalojimų pobÅ«dis. Nustatyti sužalojimai ieÅ¡kovės nugaroje atitinka jos paaiÅ¡kinimus, jog pirmÄ smÅ«gį ji gavo iÅ¡ atsakovės koja į nugarÄ .

Sužalojimai veide patvirtina, jog kitas smÅ«gis buvo atsakovo kumščiu į veidÄ . Kuomet ieÅ¡kovė nukrito ant žemės , tai toliau buvo muÅ¡ama atsakovų ir jų neįgalaus sÅ«naus, kÄ patvirtina kiti sužalojimai ant rankų, kojų. Atsakovai nesutikdami su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu, teigė, jog ieÅ¡kovė visa tai iÅ¡sigalvojo ir pati galėjo susižaloti, tačiau tokiems argumentams įrodymų neteikė. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti tyrimo metu pareigÅ«no nustatytoms aplinkybėms, Å¡eimos gydytojo konstatuotoms aplinkybėms, bei specialisto iÅ¡vada.

Å ie ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nėra paneigti. Taigi, ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrindimui prašė apklausti liudytojus R. M., R. L., D. M. . Teismo posėdžio metu apklaustos Å¡ios liudytojos patvirtino, jog ieÅ¡kovę nurodytu laiku sumušė sesuo, jos vyras ir jų sÅ«nus. Liudytoja R. M. parodė, jog ji tÄ dienÄ Ä—jo keliu pro S. V. namus ir matė, kaip kieme ieÅ¡kovė melžė karvę. Matė, kaip jos sesuo J. spyrė jai į nugarÄ , kaip ieÅ¡kovę mušė sesers vyras ir sÅ«nus.

Atsakovų pusė bandė įrodyti, jog liudytoja R. M. , eidama keliu , negalėjo matyti kas vyksta S. V. namų kieme ir teikė iÅ¡ google.lt/maps duomenis, jog atstumas buvo 150 metrų ir liudytoja negalėjo įvykio matyti. IeÅ¡kovė atsikirsdama į bylÄ pateikė MB“Uosėja“ atliktÄ situacijos schemÄ . IÅ¡ pateiktų matavimų matyti, jog atstumas nuo kiemo, kur buvo sužalota ieÅ¡kovė iki kelio, kuriuo ėjo liudytoja R. M. yra 58,55 m. Tai aiÅ¡kiai matyti, jog liudytoja R. M. , eidama keliu, esant atstumui 58,55m., galėjo matyti kas vyksta S. V. kieme.

Å is ieÅ¡kovės pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas , atliktas profesionalaus matininko yra patikimas, todėl teismas , juo remiasi priimdamas sprendimÄ . Ä® bylÄ buvo pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas, tai liudytojos R. M. parodymai, duoti pas notarÄ dėl vėlesnių aplinkybių, tai yra apie jos pokalbį telefonu su ieÅ¡kovės motina S. V.. Liudytoja R. M. dėl sveikatos negalėjo atvykti į teismÄ , todėl jos parodymai buvo užraÅ¡yti pas notarÄ . Liudytoja R. M. parodė, jog Å¡ių metų liepos 8d., jai paskambino S. V. ir domėjosi vykstančiu teismu.

Pokalbio metu S. V. pripažino, jog R. sumušė sesuo J., kad jie stengsis visaip, kad tik R. teisme nieko nelaimėtų. Pokalbio metu S. V. pripažino, jog įvykio nematė, tačiau sakė, jog taip reikia jai liudyti. Kalbėjo, jog viskas vyksta dėl turto. Ši R. M. pokalbį telefonu su S. V. girdėjo L. B., nes R. M. buvo įjungusi telefono garsiakalbį . Teisme apklausta L. B. šias aplinkybes patvirtino. Kad S. V. 2018-07-08 skambino R. M. patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Visos šios liudytojos R.

M. nurodytos aplinkybės , sutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl teismui nėra jokio pagrindo abejoti liudytojos R. M. parodymais, duotais teisme ir notarui . Liudytojos R. L. ir D. M. matė ieÅ¡kovę kitÄ dienÄ sužalota . Pati ieÅ¡kovė joms nurodė tas pačias aplinkybes, jog jÄ sumušė atsakovai ir jų sÅ«nus ir prie kokių aplinkybių tai padarė. Liudytojos matė sužalojimus ieÅ¡kovės veide, ji Å¡lubavo. Å ių liudytojų parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, jog ieÅ¡kovę sužalojo atsakovai.

Teismas iÅ¡klausė ir ieÅ¡kovės liudytojÄ V. K., kuris patvirtino , jog po įvykio, atsakovė J. R. ir M. V. buvo atvykę pas jį ir už atlygį prašė jį liudyti, jog jis matė įvykį kaip ieÅ¡kovė suoliuku mušė atsakovę. Å ie liudytojo parodymai leidžia teismui manyti, jog atsakovė, supratusi dėl savo poelgio, bandė ieÅ¡koti liudytojų, kurie liudytų prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Atsakovų atstovas teigė, jog nėra pagrindo tikėti liudytojos R. M. parodymais, nes ji yra ieÅ¡kovės draugė ir visuomet liudija ieÅ¡kovės naudai, o liudytojas V.

K. už alkoholį gali liudyti bet kÄ . Tokie atsakovų atstovo argumentai niekuo nepragrįsti. Visų ieÅ¡kovės liudytojų parodymai sutampa, jie nurodė tas pačias aplinkybes , todėl teismas pažymi, jog nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovai veikdami kartu, aktyviais veiksmais, smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jÄ sužalojo , todėl yra kalti ir privalo solidariai atsakyti. IeÅ¡kovė teigė, jog kartu atsakovais prieÅ¡ jÄ smurtavo ir atsakovų sÅ«nus A.

R., tačiau jis yra neįgalus, todėl ieÅ¡kovė atsakovais pasirinko tik J. R. ir V. R.. Dėl ieÅ¡kovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Kaip byloje nustatyta, tai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovė buvo sužalota, jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, todėl atsakovai privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė teikė į bylÄ medicininius dokumentus , jog dėl patirtų sužalojimų ji kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ , gydėsi, pablogėjo jos sveikata, važinėjo į įvairias gydymo įstaigas, turėjo pirkti vaistus.

Turtinei žalai pagrįsti pateikė kvitus iÅ¡ vaistinių ir kelionės bilietus. IÅ¡laidos vaistams sudaro 541,49 eurai, o kelionės iÅ¡laidos – 232,52 eurai, viso gydymo ir kelionės iÅ¡laidos sudaro 774,01 eurÄ . Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovė ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai. IeÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas visiÅ¡kai. Turtinė žala pagrįsta raÅ¡ytiniais įrodymai, Å¡ios sumos neginčijo ir atsakovai, todėl 774,01 eurų turtinės žalos priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai.

Be to, ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimui periodines išmokas, tai 30 eurų vaistams kas mėnesį ir 170 eurų pragyvenimui, nes dėl patirtų sužalojimų ji nebegali dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, kaip buvo iki sužalojimo, viso po 200 eurų kas mėnesį iki tęstinio gydymo pabaigos. Šis ieškovės prašymas nepagrįstas ir netenkintinas. Ieškovė teismui neįrodė, jog dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ji taip ilgai turi gydytis. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog ieškovė ir iki tol turėjo įvairių sveikatos problemų ir, kad jos sveikatos pablogėjimas nėra susijęs vien tik su 2015-07-12 įvykiu.

Taip pat ieÅ¡kovė neįrodė ir praÅ¡omų priteisti kas mėnesį 170 eurų negautų pajamų. IeÅ¡kovė teigė, jog iki sužalojimo dirbo ir turėjo pajamų , tačiau neįrodė, kokios jos mėnesinės pajamos tuo laiku buvo , todėl nėra jokio pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovų mėnesinę iÅ¡mokÄ po 200 eurų, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovų ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

PraÅ¡ydama Å¡iÄ sumÄ priteisti, ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovų buvo sužalota, kentė skausmus, turėjo gydytis, buvo pažeminta, tai jÄ slėgė psichiÅ¡kai, jai buvo diagnozuota depresija. . Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita , teismo įvertinta pinigais. (LR CK 250 str. 1d.) Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ tenka teismui. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta , byloje ieÅ¡kovei dėl patirtų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

Dėl to ji patyrė skausmus, nepatogumus, gydėsi, patyrė pažeminimÄ , todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę po sužalojimų, pateiktus medicininius dokumentus , padarytos turtinės žalos dydį, ir atsižvelgiant į suformuota Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl atsakovės J. R. prieÅ¡ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovei pateikus ieÅ¡kinį atsakovams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo , atsakovė J. R. byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti , nes 2015m. liepos 12d., konflikto metu ieÅ¡kovė- sesuo R. S. metė į jÄ suoliukÄ ir sužalojo. PrieÅ¡ieÅ¡kinį grindė raÅ¡ytiniais įrodymais, tai nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , medicininiais dokumentais, bei prašė apklausti liudytojus.

Kaip matyti iÅ¡ pateikto 2015-07-31 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tai Anykščių rajono policijos komisariatas 2015m. liepos 29d. gavo atsakovės J. R. pareiÅ¡kimÄ , jog 2015-07-12 jÄ sužalojo sesuo R. S.. Tyrėjas apklausęs J. R., V. R. ir R. S. konstatavo, kad R. S. veiksmai galimai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius ir pasiÅ«lė J. R. kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Atsakovė priimto nutarimo neskundė, į teismÄ privataus kaltinimo tvarka nesikreipė.

IÅ¡ pateikto raÅ¡ytinio įrodymo, tai 2015-07-16 specialisto iÅ¡vados matyti, jog atsakovė tyrimo metu nurodė, jog sesuo du kartus į jÄ metė suoliukÄ ir pataikė į deÅ¡inę rankÄ ir deÅ¡inę galvos sritį. ApžiÅ«rint atsakovę, buvo nustatyta gelsvos spalvos poodinė kraujosruva deÅ¡iniame žaste . Kitokių sužalojimų nekonstatuota. Å ie atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina , jog atsakovę tÄ pačiÄ dienÄ sužalojo ieÅ¡kovė. Atsakovė iÅ¡ karto po sužalojimo į policijos komisariatÄ nesikreipė ir pareiÅ¡kimo nerašė.

Tik matant, jog ieÅ¡kovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, aktyviai gina savo teises, po dviejų savaičių pateikė pareiÅ¡kimÄ policijai. Tai vertintina kaip atsakovės J. R. gynybinė pozicija. Nėra byloje ir duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų atsakovė bÅ«tų kreipusis į gydytojus. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog atsakovei nustatyta kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje, yra gelsvos spalvos, tai rodo, jog sužalojimas galėjo atsirasti žymiai ankščiau nei nurodo atsakovė.

Teismo atsakovų praÅ¡ymu buvo apklausti liudytojai , tai ieÅ¡kovės ir atsakovės brolis R. V. . Å is liudytojas įvykio nematė, teigė, jog apie seserų konfliktÄ sužinojo iÅ¡ motinos S. V.. Byloje nustatyta, jog Å¡is liudytojai nuo seno yra bloguose santykiuose su ieÅ¡kove, jie nebendrauja. Liudytojas teigė, jog ieÅ¡kovė blefuoja dėl pinigų, niekur nedirba, todėl tokiu bÅ«du nori gauti pinigų pragyvenimui. Liudytojas M. V.- R. V. sÅ«nus teigė, jog apie įvykį sužinojo iÅ¡ tėvo R.

V., įvykio nematė, su ieÅ¡kove nebendrauja. Teisme liudijo ir ieÅ¡kovės ir atsakovės pusseserė D. J.. Ji nurodė, jog su ieÅ¡kove nebendrauja, įvykio nematė, tačiau mano, jog atsakovai negalėjo ieÅ¡kovės primuÅ¡ti ir, kad ieÅ¡kovė tik fantazuoja. Liudytoja S. V. irgi įvykio nematė, o tik iÅ¡ kalbų sužinojo apie įvykį. Matė ieÅ¡kovę, kuri važiavo į raistÄ uogauti. Teismas, įvertinęs visų liudytojų parodymus, konstatuoja, jog nei vieno iÅ¡ Å¡ių parodymais negali remtis priimdamas sprendimÄ Å¡ioje byloje, nes nei vienas įvykio nematė ir nepatvirtino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl jos sumuÅ¡imo.

VisiÅ¡kai pasitvirtino aplinkybės, jog tarp ieÅ¡kovės ir liudytojų R. V. ir M. V. yra blogi santykiai, tai buvo aiÅ¡kiai matyti teismo posėdžių metu, todėl Å¡ie liudytojai, duodami parodymus teisme, gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio. Kiti liudytojai D. J. ir S. V. įvykio nematė, tik teigia savo samprotavimus apie ieÅ¡kovę, jos sveikatÄ , todėl neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės priimant sprendimÄ . Ä® bylÄ buvo pateikti ir liudytojos – ieÅ¡kovės ir atsakovės motinos S. V. parodymai, duoti pas notarÄ .

Juose liudytoja nurodė, jog tÄ dienÄ ji, bÅ«dama savo namo viduje, girdėjo kieme kilusį tarp seserų ginÄÄ ir matė, kaip ieÅ¡kovė metė suoliukÄ ir pateikė atsakovei į kuprÄ . Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, tai atsakovei sužalojimai padaryti tik deÅ¡iniame žaste. Å iais liudytojos parodymais teismas nesiremia priimdamas sprendimÄ , nes liudytoja yra ieÅ¡kovės ir atsakovės motina. Jos santykiai su ieÅ¡kove buvo blogi, tai nurodo pati liudytoja. Tai vertinant , teismas konstatuoja , jog Å¡i liudytoja gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi, todėl davė parodymus palankius atsakovei.

Be to, byloje nustatyta, jog tÄ pati liudytoja S. V. 2018m. liepos 8 d. skambino R. M. ir jai prisipažino, jog taip liudyti jai reikia, kad ieÅ¡kovė pralaimėtų teismÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių teismas pasisakė aukščiau sprendime, konstatuodamas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, todėl tų pačių aplinkybių nekartoja. PrieÅ¡ieÅ¡kiniui pagrįsti atsakovei teikė į bylÄ kompaktinį diskÄ su įraÅ¡u, kuriame atsakovė 2018-10-31 (duomenys neskelbtini) pasakoja 2015m. liepos 12d.

įvykio detales. Tai tik pačios atsakovės pasakojimas , kuris nėra paremtas jokiais kitais įrodymais. Taigi, visa tai įvertinus, teismas konstatuoja, jog atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovė jÄ sužalojo, todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas. Atsikirsdama į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį , ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė suoliuko nuotraukÄ ir jo svorį, nurodydama, jog tai tas suoliukas, ant kurio ieÅ¡kovė sėdėjo tÄ dienÄ melždama karvę. IeÅ¡kovė teigė, jog dėl tokio suoliuko svorio, ji turėdama sveikatos sutrikimų, negalėjo mesti į atsakovę.

Atsakovai, jų atstovas nurodė, jog tai ne tas suoliukas, nes jo jau nebėra. Kadangi teismas dėl kitų motyvų atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, todėl Å¡ios ieÅ¡kovės pateiktos aplinkybės dėl suoliuko nevertintinas ir nepriimtinos priimant sprendimÄ . Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus Å¡alių, jų atstovų įrodymus, konstatuoja, jog objektyviau tikėtina, kad ieÅ¡kovė buvo sužalota abiejų atsakovų. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebÅ«tų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).

Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Asmuo, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) IeÅ¡kovė visas Å¡ias aplinkybes įrodė. Atsakovų panaudoto smurto rezultate ieÅ¡kovei sveikata buvo sveikata sutrikdyta nežymiai , Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovai nepateikė.

Esant tokioms aplinkybėms , ieškinys tenkintas iš dalies, o prieieškinys atmestinas. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog turėjo 2034,40 bylinėjimosi išlaidų ir jas prašė priteisti iš atsakovų. Byloje ieškovės ieškinys patenkintas iš dalis, t.y. 27.26 procentais ( 1574,01 x100 % : 5774.01 = 27.26 %) , todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai- 554,57 eurai .( 2034,40 x 27.26%: 100% = 554,57 eurai.

LR CPK 88, 93 str.) Sutinkamai su CPK 96 straipsnio reikalavimais , iÅ¡ atsakovų priteistinas žyminis mokestis nuo kurio sumokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista pagal įstatymÄ ir teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laido. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str, 270 str., 424 -430 str., n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti R. S. solidariai iÅ¡ J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) , 774, 01(septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus, 01 ct ) turtinės žalos ir 800 (aÅ¡tuonis Å¡imtus ) eurų neturtinės žalos, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos – 1574,01 eurų iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 554,57 ( penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 57 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės J. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) , į valstybės biudžetÄ 47,22 eurus žyminio mokesčio ir 17,93 eurus teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų. (NurodytÄ sumÄ sumokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor Bank AB , arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB ,,Citadele“ bankas, kodas 5660) Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundÄ per Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mus.

Teisėja Zita Gavėnienė