e04dedf0-339c-4fe0-8b4e-d3e71139f677 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-4513-335/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00477-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 24 d. Molėtai Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų teisėja Roma Rimkienė raÅ¡ytinio proceso tarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas, atstovaujamas advokato A. K., kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė senelio J. N., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ , pradėjęs turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad J. N., gyvenęs (duomenys neskelbtini), testamentu paliko vaikaičiui V. R. gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Žinodamas senelio valiÄ , nekilnojamuoju turtu pareiÅ¡kėjas pradėjo rÅ«pintis nuo (duomenys neskelbtini), po senelio mirties ir tuo bÅ«du faktiÅ¡kai valdyti testamentu jam paliktÄ turtÄ .

Teigė, kad po palikėjo mirties jis yra vienintelis įpėdinis, priėmęs jo palikimÄ . Senelio mirties dienÄ galiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) norma, numatanti Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ palikimui priimti. Nustatytu laiku jis nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, kadangi manė, kad paveldėjimo teisiniai santykiai savaime atsirado pagal testamentÄ , bet notaras jam paaiÅ¡kino, jog vien testamento palikimui priimti nepakanka. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo neprieÅ¡taravo dėl pareiÅ¡kimo.

Pažymėjo, kad palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jeigu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bÅ«tų atmestas. VÄ® Turto bankas nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ J. N. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų paliktojo turto priėmimÄ valdyti. Tik visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kimo patenkinimui.

Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Kadangi pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis priėmė J. N. palikimÄ , todėl praÅ¡omas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas dviem bÅ«dais: kai palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Pagal galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , o Å¡ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

O pagal 2001-07-01 įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo vienÄ iÅ¡ bÅ«dų, kai paveldimas turtas faktiÅ¡kai pradedamas valdyti. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Ä®pėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ajame registre. Ä®statymas leidžia įpėdiniui priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ . Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos A.

T. 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). IÅ¡ byloje esančių leistinų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad J. N., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jis buvo nevedęs, turėjo du vaikus: pareiÅ¡kėjo motinÄ V. Z. R. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir P. N. (miręs (duomenys neskelbtini)). Palikėjas 1995-12-05 testamentu medinį gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, visÄ priklausančiÄ Å¾emę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir visÄ kitÄ turtÄ , kuris jam priklausė mirties dienÄ , paliko vaikaičiui V.

R.. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažyma patvirtina, kad J. N. vardu pagal (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos Å«kinę knygÄ Nr. 19, registruojasi gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų matyti, kad J. N. priklausė ir du žemės sklypai, esantys tuo pačiu adresu. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, ar pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, ar įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

Ar įpėdinis priėmė palikimÄ , svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi įpėdinio valios jį priimti iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne jos įforminimas. Nustatyta, kad V. R. po senelio mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėjo naudotis visu turtu ir naudojasi iki Å¡iol: rÅ«pinasi teritorija, Å¡ienauja žolę. Sodyba yra naudojama tik vasaros metu, todėl elektros įvado buvo atsisakyta ir jokių papildomų mokesčių už elektros energijÄ pareiÅ¡kėjas nemoka. Darytina iÅ¡vada, kad V. R. faktiniu valdymu priėmė po J.

N. mirties likusį turtÄ (CK 5.51 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad palikimÄ bÅ«tų priėmę kiti asmenys. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių spręstina, kad pareiÅ¡kėjas, besirÅ«pindamas likusiu turtu, priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti ir turtu naudotis (CK 5.51 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tam, kad jis galėtų teisiÅ¡kai įforminti paveldėjimÄ notaro biure. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neaiÅ¡kina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , 7 dalį ypatingosios teisenos bylose mokamas 41 Eur dydžio žyminis mokestis (pagal pareiÅ¡kimo padavimo metu galiojusį vartotojų kainų indeksÄ ). Paduodamas pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjÄ atstovaujantis advokatas sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio, todėl jam grÄ Å¾intina 42 Eur dydžio neįskaityta žyminio mokesčio dalis. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiniu valdymu. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu. GrÄ Å¾inti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42 Eur (keturiasdeÅ¡imt du eurus) žyminio mokesčio, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad jį, remiantis Å¡ia nutartimi, grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus. Teisėja Roma Rimkienė