2021-10-06 Nr. AB-20374-3-61-3-01576-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-576-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01576-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

S

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl baudos panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti 23 Eur baudą, kuri jam skirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalies pažeidimą bei priteisti iš savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ 50 Eur neturtinės žalos už nekompetentingos situacijos sukūrimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gegužės 6 d. 9 val. 43 min. įlipo į 34 autobusą Bazilijonų stotelėje. Atsisėdus ir atsidarius elektroninių bilietų programėlę „Trafi“, jis pamatė, kad neturi nei vieno bilieto, todėl nusprendė įsigyti elektroniniu būdu. Tarp Bazilijonų ir Aušros Vartų stotelių yra 2 minučių atstumas. Baigiant elektroninio bilieto pirkimo procedūrą, autobusas artėjo prie Aušros Vartų stotelės, kur stovėjo keleivių kontrolė. Aktyvuojant bilietą turi praeiti 15 sekundžių, kad jis taptų galiojantis. Anot pareiškėjo, įlipus kontrolieriui patikrinti bilietų, jis jam pateikė aktyvuotą elektroninį bilietą. Kontrolierius jam pranešė, kad bilietas buvo aktyvuotas kontrolės metu. Pareiškėjas su kontrolieriaus teiginiais nesutiko, teigė, kad bilietą aktyvavo anksčiau. Pareiškėjas buvo paprašytas išlipti iš autobuso administracinės nuobaudos skyrimui ir dėl to jis pavėlavo į suplanuotą darbo pokalbį. Pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kurią įvertino 50 Eur, ir prašė ją priteisti iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: pateikti teismui patikslintą ir pasirašytą skundą, kuriame atsakovu būtų nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ „Susisiekimo paslaugos“; patikslinti skundo reikalavimą; nuosekliai, aiškiai, išsamiai ir konkrečiai nurodyti visas bylos faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; taip pat pridėti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą; nurodyti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo tvarkos (pageidaujamo žodinio ar rašytinio nagrinėjimo).

Teismas nustatė, kad pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ duomenis, ši nutartis pareiškėjui įteikta 2021 m. birželio 21 d., tačiau pareiškėjas iki teismo nustatyto termino pabaigos skundo trūkumų nepašalino ir neprašė pratęsti termino.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi laikė skundą nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad nutartis nekliudo jam vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą.

III. Pareiškėjas M. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį.

Pareiškėjas prašo išsiaiškinti 2021 m. gegužės 17 d. nutarties aplinkybes, taip pat pačiam Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įvertinti nuobaudos paskyrimo aplinkybes ir neturtinės žalos priteisimą. Taip pat jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas negavo skundo papildymo dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“, pareiškėjas prašo priteisti jo naudai 200 Eur neturtinės žalos, nes dėl jų kaltės turėjo sugaišti daug laiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Iš pareiškėjo atskirojo skundo esmės matyti, kad pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį, laiko, jog pašalino teismo nustatytus skundo trūkumus (išsiuntė patikslintą skundą) bei kelia naujus reikalavimus – prašo priteisti iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ jo naudai 200 Eur neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-52-756/2020).

Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad skundą pasirašo pareiškėjas arba jo atstovas. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Konkrečios bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai bylos nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį teismui pateiktame skunde, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, pridedamų dokumentų sąrašas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.273 straipsnio 2 dalimi, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirminio skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus, bei teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai minėta nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui patikslintą ir pasirašytą skundą, kuriame atsakovu būtų nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ „Susisiekimo paslaugos“; patikslinti skundo reikalavimą; nuosekliai, aiškiai, išsamiai ir konkrečiai nurodyti visas bylos faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; taip pat pridėti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą; nurodyti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo tvarkos (pageidaujamo žodinio ar rašytinio nagrinėjimo), kadangi šie skundo elementai pareiškėjo teiktame skunde tinkamai nurodyti nebuvo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje pareiškėjo skundo trūkumai buvo aiškiai išvardyti, taip pat buvo nustatytas konkretus terminas, iki kada pareiškėjas privalėjo pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus. Teismo nutartis dėl skundo trūkumų šalinimo įteikta pareiškėjui per AB „Lietuvos paštas“ – 2021 m. birželio 21 d., elektroniniu paštu – 2021 m. birželio 17 d., pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė pakankamai ilgą terminą skundo trūkumams pašalinti, per kurį pareiškėjas galėjo ir turėjo pašalinti nurodytus trūkumus arba, esant poreikiui, prašyti pratęsti minėtą terminą, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas iš esmės nekvestionuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties pagrįstumo, tačiau teigia, kad pašalino nustatytus trūkumus, t. y. 2021 m. birželio 18 d. per AB „Lietuvos pašto“ Lentvario padalinį išsiuntė naują papildytą skundą su pašalintais trūkumais.

Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas negavo patikslino skundo. Pastebėtina, kad pareiškėjas ir su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų (pvz. registruotos pašto siuntos kvito ar pan.) apie patikslinto skundo išsiuntimą, taigi, savo teiginių, nurodytų atskirajame skunde nepagrindė.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas visus teiginius privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Taigi teigdamas, kad išsiuntė patikslintą skundą laiku, pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Priešingai vertinant situaciją, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia (be kita ko) suponuoja procesinių terminų reglamentavimas.

Pareiškėjo reikalavimai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės (bylos aplinkybių ištyrimo) ir 200 Eur neturtinės žalos iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priteisimo nėra spręstini nagrinėjant atskirąjį skundą, kadangi šioje byloje sprendžiamas procesinio veiksmo – skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui – teisėtumas ir pagrįstumas. Kadangi minėti reikalavimai nesusiję su šio procesinio veiksmo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl dėl jų teisėjų kolegija papildomai nepasisako.

Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjui išaiškintina, kad šia nutartimi neribojama jo teisė kreiptis į teismą, tačiau, kaip jau buvo paminėta, teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad skundo laikymas nepaduotu neužkerta kelio, pašalinus trūkumus ir laikantis teisės aktų reikalavimų, vėl kreiptis į teismą, be kita ko, prašant atnaujinti skundo padavimo terminą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi spręsdamas skundo priėmimo klausimą tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė