Legislator Case Law & Legislation
e044b364-b254-454a-bfa3-4540cbbf092d AI generated

e044b364-b254-454a-bfa3-4540cbbf092d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number e044b364-b254-454a-bfa3-4540cbbf092d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1852-1035/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24600-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorui Benediktui LeiÅ¡iui, kaltinamajam D. J. (J.), nukentėjusiajam E. J. (E. J.), jo atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, vertėjui Giedriui Račkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

Legislator headnote

AI generated

e044b364-b254-454a-bfa3-4540cbbf092d · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Trenkė su buteliu, nes neapgalvojo savo veiksmų. Mano, kad alkoholis turėjo Å¡iek tiek įtakos jo veiksmams. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. J. parodė, kad sudavė E. J. du kartus. Å iuo metu tarnauja (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, tarnaus iki (duomenys neskelbtini). E. J. pažįsta, jie yra geri pažįstami ir ankščiau su juo bendravo. 2019 metais, vasaros metu, datos tiksliai neprisimena, galimai įtarime nurodyta data, jis kartu su E. buvo prie Dvarčionių ežero. Jis buvo nuėjęs į parduotuvę, o E. buvo likęs prie ežero.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1852-1035/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24600-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorui Benediktui LeiÅ¡iui, kaltinamajam D. J. (J.), nukentėjusiajam E. J. (E. J.), jo atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, vertėjui Giedriui Račkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) atliekantis (duomenys neskelbtini) tarnybÄ , teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : D. J. 2019 m. birželio 11 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Puodžių g., prie Dvarčionių ežero, barnio metu su buteliu trenkė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam E. J. (E. J.) į galvÄ , o pastarajam nugriuvus ant žemės sudavė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veido deÅ¡inę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. J. poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose su kraujo patekėjimu po jungine ir muÅ¡tinę žaizdÄ kairėje momeninėje srityje, tuo jis nukentėjusiajam E. J. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ .

Å iais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis D. J. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad įvykį padarė, nes E. J. iÅ¡provokavo jį tai padaryti. Ä®vykis galėjo bÅ«ti 2019 m. birželio 11 d., labiau į vakarÄ , Puodžių gatvėje, prie Dvarčionių ežero. Provokacija pasireiÅ¡kė keiksmažodžiais, necenzÅ«riniais žodžiais. Ä® jį buvo nukreipti necenzÅ«riniai žodžiai.

Tiksliai nežino, dėl kokios priežasties į jį buvo nukreipti necenzÅ«riniai žodžiai. E. J. jį pasiuntė tris kartus, jis pastarajam atsakė panaÅ¡iai. E. J. jam pasakė, kad pasakytų tai į akis. E. J. atėjo prie jo ir jis nepagalvodamas trenkė. E. J. prie jo priėjo vieno metro ar mažiau atstumu. Nežino, kokiu tikslu nukentėjusysis priėjo prie jo. Nukentėjusiojo priėjimas prie jo jį iÅ¡provokavo. Jis trenkė nukentėjusiajam iÅ¡ butelio į galvÄ . Likerio butelis buvo tuščias.

Butelį laikė deÅ¡ine ranka. Pataikė kažkur į ausies sritį. Kai trenkė, butelis sudužo. Po smÅ«gio nukentėjusiajam pradėjo tekėti kraujas. Po smÅ«gio nukentėjusysis toliau ėjo link jo. Nukentėjusysis laikėsi ant kojų ir jis dar kartÄ trenkė iÅ¡ kumščio. Trenkė deÅ¡inės rankos kumščiu. Pataikė kažkur į kairės akies sritį. Po smÅ«gio nukentėjusysis apsisuko ir nuėjo atgal. Jis prie ežero buvo su liudytojais, kurie yra jo pažįstami. Nukentėjusysis buvo su A., jis buvo su D..

Nuo pat pradžių buvo visi kartu. Galima sakyti, kad buvo viena kompanija. Iki konflikto jie ilgai bendravo. Jie prie ežero atėjo skirtingu laiku, bet iÅ¡ anksto buvo susitarę. Anksčiau buvo kartu, jis nuėjo į parduotuvę, nukentėjusysis liko ir jie susižodžiavo. Neatsimena, dėl ko įvyko žodinis konfliktas, praėjo ilgas laiko tarpas. Jis vartojo alkoholinius gėrimus. TÄ vakarÄ buvo pavartojęs trečdalį likerio butelio, 11 laipsnių. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis vartojo alkoholį.

Neatsimena tiksliai, kaip buvo apsirengęs. Nepamena, kaip buvo apsirengęs nukentėjusysis. Buvo su rÅ«bais. Po įvykio neteko bendrauti su nukentėjusiuoju. Turėjo galimybių pasiteirauti dėl nukentėjusiojo sveikatos, bet nesiteiravo. Jam nežinomos aplinkybės, kad nukentėjusysis ar pastarojo motina buvo atėjusi pas jo motinÄ kalbėtis dėl įvykio. Jis nepripažįsta, kad nukentėjusysis buvo parkritęs, nes pastarasis stovėjo. Nukentėjusysis nesuklupo, stovėjo. Jis su nukentėjusiuoju iki įvykio buvo draugai.

Nukentėjusysis, jo manymu, civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o per daug. Nebandė spręsti klausimo dėl civilinio ieÅ¡kinio. Mano, kad nukentėjusysis gali reikalauti žalos, bet ne tokiÄ didelę sumÄ . Mano, kad 500 Eur yra suma, kuriÄ galėtų kompensuoti. Savo elgesį vertina blogai. Gailisi. Baudos nesusimokėjo, nes Å¡iuo metu neturi finansų. NecenzÅ«riniai žodžiai buvo adresuoti jam, nes žiÅ«rėjo į jį. Aplink žmonių buvo. Buvo visiÅ¡kai kiti žmonės. Draugai buvo arti nukentėjusiojo, o kitas toliau.

Tuo metu buvo prie ežero, maudėsi. Likerio butelis buvo po maudynių. Daugiau alkoholio nebuvo vartota tÄ dienÄ . Ä® parduotuvę ėjo nusipirkti likerio butelio. Kai parėjo, įvyko konfliktas. Nusipirko butelį, iÅ¡gėrė ir tada atėjo. Butelį iÅ¡gėrė su drauge, dviese. Prie ežero atėjo tuščiu buteliu. Jį nešėsi iÅ¡mesti į Å¡iukÅ¡liadėžę. Taip susiklostė, kad iÅ¡ karto viskas įvyko. Jis buvo arčiau vandens linijos. Nukentėjusysis atėjo iÅ¡ kranto link ežero vidurio, jis stovėjo su buteliu.

Å iukÅ¡linė buvo netoli ežero kranto. Jis butelį turėjo visÄ laikÄ rankose nuo momento, kai iÅ¡gėrė. Žodinio konflikto metu jau turėjo butelį. Dar nebuvo vartota alkoholio be likerio. 7-10 m atstumu prasidėjo žodinis konfliktas. Pokalbis buvo netylus. Aplinkiniai turėjo girdėti jų konfliktÄ . Kai sudužo butelis, Å¡ukės nukrito ant žemės. Jis nesusižalojo. Po įvykio jis apsisuko ir nuėjo į kitÄ pliaÅ¾Ä . Nukentėjusysis atsisėdo ant suoliuko. Neprisimena, ar su nukentėjusiuoju buvo kažkas iÅ¡ liudytojų.

Jis į kitÄ pliaÅ¾Ä nuėjo vienas. Jis nuėjo pas liudytojÄ D., kuris buvo kitame krante, o A. stovėjo netoliese nukentėjusiojo. Nuo kito kranto galėjo bÅ«ti 20, 30 ar 50 m. Liudytojas matė jų konfliktÄ . Nebuvo pokalbių dėl atsipraÅ¡ymo. Sutinka atlyginti 500 Eur. IeÅ¡kinį dėl telefono vertės nepripažįsta. Jis nematė telefono. Reikalavimo dėl turtinės žalos jis nepripažįsta visiÅ¡kai. Planai po kariuomenės eiti toliau kariauti (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. PirmÄ smÅ«gį sudavė su buteliu, nes jį turėjo rankose.

Trenkė su buteliu, nes neapgalvojo savo veiksmų. Mano, kad alkoholis turėjo šiek tiek įtakos jo veiksmams. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. J. parodė, kad sudavė E. J. du kartus. Šiuo metu tarnauja (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, tarnaus iki (duomenys neskelbtini). E. J. pažįsta, jie yra geri pažįstami ir ankščiau su juo bendravo. 2019 metais, vasaros metu, datos tiksliai neprisimena, galimai įtarime nurodyta data, jis kartu su E. buvo prie Dvarčionių ežero. Jis buvo nuėjęs į parduotuvę, o E. buvo likęs prie ežero.

Tuo metu kai grįžo iÅ¡ parduotuvės, tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas. Å iuo metu neprisimena dėl ko jie sukonfliktavo, atsimena tik, kad jie susiginčijo. Konflikto metu E. kažkÄ pasakė, Å¡is jam į tai atsakė, kad jis ateitų prie jo ir jam pasakytų. Jis tuo metu E. atsakė tÄ patį, t. y. kad jis pats ateitų, jeigu jam reikia, ir pasakytų. Tada jis pamatė, kad E. pradėjo eiti link jo agresyviai nusiteikęs. Tuo metu jis rankoje turėjo butelį ir su minėtu buteliu sudavė E. per galvÄ .

Tuo metu E. nenugriuvo, o ėjo link jo norėdamas jam suduoti. Tai pamatęs, jis su kumščiu sudavė E. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Tada E. nurimo, apsisuko ir išėjo. Tuo metu kas dar buvo su jais pasakyti negali, neprisimena. Po minėto įvykio jis su E. ilgÄ laikÄ nebendravo. Jie vėl pradėjo bendrauti tik kai susitiko kariuomenėje, kur E. irgi tarnauja. E. jam nieko nesakė, apie tai, kad parašė pareiÅ¡kimÄ , apie tai, kad yra sugadintas jo telefonas, dėl to jam jokių pretenzijų E. nereiÅ¡kė.

Nori pasakyti, kad E. tikrai nebuvo nugriuvęs po jo suduoto smÅ«gio (b. l. 80). Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas D. J. parodė, kad sudavė E. vienÄ kartÄ buteliu per galvÄ , o kitÄ kartÄ kumščiu. Kaip jau minėjo, tarp jų įvyko konfliktas. E. nuo smÅ«gių nepargriuvo, jokio pastarajam priklausančio telefono nedaužė. PadarytÄ Å¾alÄ Â valstybinei ligonių kasai atlygino. Nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, kadangi jis yra per didelis. Jis labai gailisi dėl to, kad sumušė E. (b. l. 84).

Nukentėjusysis E. J. apklausiamas teisme parodė, kad su kaltinamuoju yra labai blogi santykiai. Jie prieÅ¡ tarnybÄ buvo pažįstami, bet nebuvo draugai. Iki įvykio su kaltinamuoju neturėjo konfliktinių santykių. Jis, kaltinamasis ir A. buvo prie ežero. Darius nuo jų buvo 50 m. Jie buvo labiau vienas Å¡alia kito, ne kaip kompanija. PrieÅ¡ įvykį jie buvo susitikę, jo paprašė nupirkti alkoholio, jis atsisakė ir nuo to laiko jie nesimatė, kol susitiko prie ežero. Tai iki įvykio buvo 1,5 val.

Jis ėjo link ežero, kartu ėjo. Jie link parduotuvės ėjo kartu, iÅ¡ parduotuvės jau iÅ¡siskyrė. Jis nuėjo iÅ¡simaudyti ir pasėdėti prie ežero. Atėjo neblaivus kaltinamasis. Buvo aplink daug vaikų. Jis davė kaltinamajam pastabÄ , kad nesikeiktų, nes aplink daug vaikų ir matėsi, kad suaugusieji buvo nepatenkinti. PrieÅ¡ pastabÄ nelabai bendravo. Kaltinamasis keikėsi bendraudamas su draugais ir su panele. Keikėsi ne su juo bendraudamas. Jis davė pastabÄ , priėjo prie kaltinamojo ir paprašė, kad apsiramintų ir nerėkautų, kaltinamasis sutiko ir apsiramino.

Jis apsisuko nugara, norėjo dėti žingsnį ir jam iÅ¡ kairės pusės smÅ«gis iÅ¡ kaltinamojo. Jam tas smÅ«gis buvo staigmena. Kaltinamasis sutiko apsiraminti, jis apsisuko ir norėjo eiti į savo vietÄ . SmÅ«gis buvo į kairę pusę virÅ¡ ausies. Po smÅ«gio bandė atsisukti, jam pradėjo svaigti galva, prisėdo. Jis vos neprarado sÄ monės. Jis atsisėdo ant žemės. Negriuvo pilnai, nes prisilaikė su ranka. Jam sėdint Å¡onu ant žemės jam trenkė smÅ«gį iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Antro smÅ«gio nematė, nes jam buvo apsvaigusi galva.

Po antro smÅ«gio sÄ monės nebuvo praradęs. Jis sėdėjo toliau. Pajautė, kad bėga kraujas, nusiprausė. Paskambino pamotei, kad atvažiuotų jo paimti. Nepastebėjo, kad kaltinamasis nuėjo po smÅ«gio. Jam A. pasakė, kad kaltinamasis pabėgo. SmÅ«gius tikrai galėjo matyti liudytojas A.. Jis su A. yra pažįstami. Su A. bendravo paskutinį kartÄ . Po įvykio buvo sutikęs ir pasisveikinęs. Ä®vykio momentu D. negalėjo girdėti. Kai buvo įvykis, buvo dvi panelės Å¡alia kaltinamojo.

Telefonas pas jį buvo kairės pusės kiÅ¡enėje. Neatsimena, ar priekinėje, ar galinėje kiÅ¡enėje. Telefonas buvo „Xiomi“. Telefonui sudužo ekranas ir nebuvo įmanoma pataisyti. Pirmas smÅ«gis buvo suduotas buteliu, bet jis nebuvo sudužęs. Nežino, kaip butelis atsirado kaltinamojo rankose. Kai pasakė pastabÄ , nepastebėjo butelio kaltinamojo rankose. Kai gavo smÅ«gį, jis susmuko nuo smÅ«gio. Tada sekė antras smÅ«gis. Po pirmo smÅ«gio pradėjo tempti akyse. Kraujas pradėjo bėgti po pirmojo smÅ«gio.

Kitų žmonių dėmesį tikrai atkreipė. Bet pamotė jį nuvežė namo ir jie nuvažiavo pas kaltinamojo motinÄ . IÅ¡ pradžių norėjo draugiÅ¡kai susitaikyti. Kaltinamojo mama nenorėjo kalbėti. Jis norėjo iÅ¡ pradžių draugiÅ¡kai susitarti. Po įvykio buvo labai daug kontaktų, nes jie yra vienoje tarnyboje. Kai susitiko prie parduotuvės, kaltinamasis jau buvo iÅ¡gėręs. Kaltinamasis buvo su savo draugu D.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 17.00 val., kartu su savo draugu A. (pavardės nežino) atvyko adresu Vilniuje, Podžių g., prie „Dvarčionių“ ežero.

Tenai jie sutiko savo pažįstamÄ D. J., kuris buvo girtas ir elgėsi neadekvačiai. Jis padarė pastabÄ , tuomet Å¡is pradėjo jį įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais ir po padarytos pastabos vienÄ kartÄ trenkė su buteliu į galvÄ ir pataikė į kairę pusę prie ausies. Nuo smÅ«gio jam buvo praskelta galva, pradėjo tekėti kraujas. Nuo smÅ«gio jis nukrito ant žemės. Jam bandant atsikelti, D. jam dar vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veidÄ ir pataikė į deÅ¡inę pusę ties akimi.

Nuo smÅ«gio atsirado patinimas ties akimi ir mėlynė. Sumušęs jį D. iÅ¡ karto pabėgo. Jis D. ne vieno karto nesudavė ir jo neįžeidinėjo. Savo veiksmais D. sukėlė jam fizinį skausmÄ . Vėliau jis apžiÅ«rėjo ir pastebėjo, kad jo rankinuke telefono „Mi“ ekranas yra suskilęs, sudaužytas. Ekranas sudužo tuo momentu kai jis nukrito ant žemės, iki to laiko telefono ekranas buvo tvarkingas. MinėtÄ Ä¯vykį matė draugas, vardu A.. Vėliau jis nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur buvo konstatuotas veido sumuÅ¡imas bei susiÅ«ta galvos žaizda (trys siÅ«lai).

SÄ monę praradęs nebuvo. Butelio, kuriuo jam buvo suduotas smÅ«gis, apibÅ«dinti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Ar D. J. pasiÅ¡alino su buteliu, ar butelį iÅ¡metė, pasakyti negali (b. l. 28). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju papildomai apklaustas E. J. parodė, kad dėl įvykio, įvykusio 2019 m. birželio 11 d., nori papildyti, kad tuo metu kai D. jam sudavė buteliu per galvÄ , jis griuvo, kaip ir atsisėdo ant žemės. Tuo metu jo kelnių galinėje kiÅ¡enėje buvo mobilaus ryÅ¡io telefonas „Mi“, liečiamu ekranu, kuris nuo to, kad jis atsisėdo ant žemės, suskilo.

Dėl telefono sugadinimo padaryta 60 Eur dydžio žala. Taip pat buvo sutrikdyta jo sveikata, jis negalėjo dirbti, sportuoti, dėl to patyrė moralinę žalÄ , kuriÄ Â vertina 1 000 Eur. MinėtÄ Ä¯vykį matė pažįstamas A., jo duomenis pateiks vėliau. Dar nori pasakyti, kad po įvykio D. jo neatsiprašė. Tarp jų įvyko konfliktas todėl, kad D. buvo gerokai iÅ¡gėręs ir kitų žmonių akivaizdoje pradėjo keiktis, o jis dėl to padarė pastabÄ (b. l. 31). Liudytoja S. J. apklausiama teisme parodė, kad E. yra jos vyro sÅ«nus, kurį augino nuo pat darželio.

Kaimynas yra D.. Pati įvykio nematė. VasarÄ E. nuvažiavo pasimatyti tvenkinyje su draugais, paskambino, pasakė, kad D. sumušė jam galvÄ . Skambutis neiÅ¡liko. Neatsimena, iÅ¡ kurio numerio jis skambino. E. pasakė, kad D. trenkė buteliu per galvÄ , butelis sudužo ir jis kraujuoja, kad jis yra su krikÅ¡to tėvu, klausia, kÄ jam daryti. Pasakė jam važiuoti namo, važiuos į ligoninę. Atvyko į ligoninę, papasakojo, kas atsitiko. Buvo naktis, visÄ naktį praleido ligoninėje. Apie šį įvykį pranešė policijai.

E. buvo sudaužytas jų telefonas. Jis grįžo su sudaužytu telefonu, iki įvykio telefonas buvo sveikas. E. telefonas buvo „Xiomi“. Neprisimena, kada buvo įsigytas telefonas. Vėliau jam telefonÄ nupirko, nes jis nebeturėjo ryÅ¡io. Po to, kai buvo E. telefonas sudaužytas, ji E. nupirko telefonÄ â€žXiomi“. Neatsimena telefono modelio. E. telefonas buvo nupirktas geresnis, nes seno telefono nebebuvo. Mokėjo virÅ¡ 400 Eur. Neprisimena, kas buvo nupirkęs pirmÄ telefonÄ . E. sakė, kad sėdėjo su draugais prie ežero.

Su D. susiginčijo ir E. paprašė apsiraminti, nes prie ežero buvo moterų su vaikais. E. pasakė D., kad negražiai kalba, nes moterys su vaikais ilsisi. D. apsiramino, E. apsisuko, kad nueitų ir tuo metu pajuto smÅ«gį buteliu per galvÄ . Nukrito ant kelių ir dar pajuto vienÄ smÅ«gį ar kumščiu, ar koja. Po įvykio krikÅ¡to tėvas kruvinÄ E. atvežė namo. E. pasakė, kad paskambino jai ir krikÅ¡to tėčiui. Niekas nebuvo atėjęs atsipraÅ¡yti, nei karto neskambino po įvykio. E. sumuÅ¡ta galva, smÅ«gis buvo prie smilkinio.

Dvi savaites buvo Å¡oke, jam svaigo galva, buvo baisu. Po įvykio nupirko E. telefonÄ . Žaizda gijo gana sunkiai, dažnai ji arba E. vykdavo jÄ sutvarkyti. Po įvykio turbÅ«t nebendravo E. su D.. Kad E. su D. tarnauja viename padalinyje sužinojo tÄ dienÄ , kai E. nuėjo tarnauti. D. visÄ laikÄ prie E. kabinėjasi ir pateikia jį taip, kad jam teko kreiptis į policijÄ . D. norėjo E. parodyti kaip skundikÄ , nors jis kreipėsi į policijÄ , nors į policijÄ jį nuvežė ji. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. J. parodė, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 18.00 val., E. grįžo namo.

Tuo metu vyro namuose nebuvo. Kai tik E. užėjo namo, ji pamatė, kad jis yra sumuÅ¡tas, buvo sumuÅ¡ta deÅ¡inė akis bei pamatė, kad kaklu bėga kraujas. Pas E. buvo prakirsta galva, prie kairės ausies, iÅ¡ galo. E. jai pasakė, kad buvo prie ežero su vaikinais ir vienam vaikinui, vardu D., kažkas nepatiko, Å¡is pradėjo agresyviai elgtis ir kadangi E. nenorėjo veltis į konfliktÄ , nusisuko eiti, tada pajuto smÅ«gį į galvÄ . Nuo smÅ«gio jis pargriuvo ant žemes ir pajuto dar vienÄ smÅ«gį į veido sritį, į akį. Ji kartu su E. nuvyko į ligoninę.

E. buvo nustatytos muÅ¡tinės žaizdos galvoje bei akies sumuÅ¡imas. KitÄ dienÄ , jie nesulaukę jokių atsipraÅ¡ymų bei jokių žinių iÅ¡ D., nusprendė nuvažiuoti į policijÄ ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (b. l. 54). Liudytojas A. S. apklausiamas teisme parodė, kad prieÅ¡ metus, prie Dvarčionių karjero, jis sėdėjo su E., D. buvo prie karjero. Jis buvo ne mažai iÅ¡gėręs. E. su D. pradėjo konfliktuoti. E. kažkÄ pasakė, priėjo prie D., D. E. sudavė smÅ«gį iÅ¡ butelio ir kumščiu.

Nematė, kaip E. priėjo prie D.. Nematė, kaip dužo butelis. Kai žmonės pradėjo rėkti, E. ir D. stovėjo. E. buvo toje vietoje, kur jie sėdėjo ir kruvinas. Jis matė, kad E. stovėjo ir D. E. kažkur trenkė iÅ¡ kumščio į veido sritį. Jam atrodo, kad smÅ«gio metu E. stovėjo. Jis neatsimena, ar įvykio metu E. stovėjo. Po antro smÅ«gio E. nuėjo atgal, o jis sėdėjo ir žiÅ«rėjo. E. iÅ¡važiavo, o jis liko prie ežero. Žmonės rėkė: „KÄ JÅ«s čia darot“.

Matė Å¡ukes, nes D. jas rinko iÅ¡ vandens. Neatsimena, ar E. buvo suklupęs. Jis buvo nuo jų 20 m atstumu. Jam atrodo, kad E. kažkas pasiėmė. E. turėjo telefonÄ , sakė, kad jis sudužo, skilo ekranas. Jo neprašė paskambinti telefonu. Jam atrodo, kad D. su E. jau buvo prie ežero. Su juo buvo dvi merginos, D.. TÄ dienÄ buvo nemažai iÅ¡gėręs. D. ir E. buvo prie jo, gėrė alų. D. gėrė likerį. D. neÅ¡iojosi butelį, iÅ¡ jo gėrė. Nežino likerio stiprumo. D. likerį gėrė su drauge.

D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio vidutiniÅ¡kai. E. su D. pradėjo konfliktuoti žodiniu konfliktu. D. nuėjo žemiau. E. nusileido prie D., D. sudavė smÅ«gį. Nematė, kaip D. nusileido prie E.. Nežino, kokiu atstumu D. buvo su E.. Trenkė į veido sritį. D. stovėjo po smÅ«gio, po to rinko Å¡ukes. E. nuo jų nuėjo. Surinko ir iÅ¡metė Å¡iukÅ¡les. E. kraujas bėgo iÅ¡ galvos. Jis nebandė E. padėti. Kažkas nebandė padėti E.. Nematė, kaip E. iÅ¡vyko. Nežino, kÄ D. darė po smÅ«gio.

Liudytojas D. K. apklausiamas teisme parodė, kad įvykis buvo prie Dvarčionių ežero prieÅ¡ metus. Ten D. sudaužė E. butelį į galvÄ ir kumščiu trenkė. Jis matė tiesiogiai. Buvo 10-15 m. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie su E. ir A. stovėjo vietoje, D. nusileidinėjo link ežero, E. D. pavadino debilu, D. pasakė, kad tu pats esi toks. E. pradėjo eiti link D.. Buvo konfliktas. E. artinosi prie D. ir D. pastarajam trenkė su buteliu į galvÄ . E. toliau stovėjo ir paskui trenkė pastarajam su kumščiu.

Butelis sudužo. Stovinčiam E. buteliu sudavė. Po smÅ«gio ranka E. nebuvo pargriuvęs. Kai E. pradėjo artintis prie D., jis pamatė, kad gali kilti konfliktas, jis ėjo prie E.. Tvenkinys turi daug krantų. Jie buvo prie to paties kranto. Nebuvo priėję prie kito kranto. Po dviejų smÅ«gių E. nuėjo, o jis D. padėjo surinkti Å¡ukes. Paskui E. iÅ¡važiavo. Jis nepastebėjo, kaip E. iÅ¡važiavo. Jis D. ilgesnį laikÄ pažįsta. Ä®vykio metu visi buvo apsvaigę. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus.

Jis nedaug buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Jis, A., E. matė D. su panele. Niekas nekvietė medicininės pagalbos. Apie telefonÄ jis nieko nežino. Galva susvyravo, kai gavo smÅ«gį. Pargriuvimo nematė. Kai viskas įvyko, telefono nematė. PrieÅ¡ tai nukentėjusysis naudojosi telefonu. D. ėjo su buteliu. Buvo stiklinis likerio butelis. Galėjo bÅ«ti butelis alkoholio, kurį vartojo D.. Jis vartojo alų. Trenkė su deÅ¡ine ranka. Pastebėjo tik smÅ«gį į galvos Å¡onÄ . Jis matė, kaip sujudėjo D. ranka.

Neatsimena, į kuriÄ vietÄ buvo smÅ«gis iÅ¡ deÅ¡inės rankos. Jis buvo 10-15 m atstumu nuo įvykio. Kai E. pradėjo nusileidinėti, po kuriuo laiko ir jis pradėjo nusileidinėti. Po suduotų smÅ«gių D. rinko Å¡ukes. Surinkęs Å¡ukes, nuėjo atsisėsti ant suoliuko. E. nuėjo prie tos vietos, kur prieÅ¡ tai buvo ir po kurio laiko iÅ¡važiavo. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro praneÅ¡imo matyti, kad 2019 m. birželio 12 d. 15.19 val. įregistruotas įvykis, kad į 1 PK kreipėsi pareiÅ¡kėjas, kuris pranešė, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Puodžių g., prie Dvarčionių ežero, sumušė pažįstamas D.

J., t. y. vienÄ kartÄ trenkė su buteliu į galvÄ , kairę pusę prie ausies ir vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ prie deÅ¡inės akies, tuo savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ (b. l. 18). IÅ¡ E. J. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Puodžių g., prie Dvarčionių ežero, bÅ«damas girtas, pažįstamas D. J. pradėjo jį įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais. Jis D. padarė pastabÄ ir tada D. vienÄ kartÄ trenkė su buteliu į galvÄ ir pataikė į kairę pusę prie ausies.

Nuo smÅ«gio jis nukrito ant žemės. Jam bandant atsikelti, D. dar vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veidÄ ir pataikė į deÅ¡inę pusę ties akimi. Sumušęs jį D. pabėgo jam nežinoma kryptimi. Tuo savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ . Vėliau jis apžiÅ«rėjo ir pastebėjo, kad jo rankinuke telefono „Mi“ ekranas yra suskilęs. Daugiau nieko nesugadinta. Žalos dydį praneÅ¡ vėliau, kada žinos (b. l. 20). IÅ¡ įvykio vietos ir vietovės apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas yra tvenkinys, esantis Vilniuje, Puodžių g.

Puodžių gatvės pabaigoje iÅ¡ deÅ¡inės pusės yra mÅ«riniai garažai, toliau yra paplÅ«dimys, kuriame įrengtos sÅ«pynės, persirengimo bÅ«delė. ApžiÅ«rėjus teritorijÄ , pėdsakų turinčių reikÅ¡mės tyrimui nerasta, teritorija nefilmuojama (b. l. 23, 25). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1975/2019(01) matyti, kad E. J. nustatyta poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose su kraujo patekėjimu po jungine, muÅ¡tinė žaizda, kairėje momeninėje srityje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, iki kreipiantis medicininės pagalbos, t. y. 2019 m. birželio 11 d. Sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. KÅ«no sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39–40). IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. J. parodė vietÄ , kurioje konflikto pradžioje stovėjo nukentėjusysis bei vietÄ , kurioje jis nukentėjusiajam sudavė buteliu ir kumščiu (b. l. 86–88).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Teismo vertinimu, kaltinamojo D. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino, t. y. kad žodinio konflikto metu buteliu trenkė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam E. J. per galvÄ , vėliau sudavė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veido pusę, tačiau neigia aplinkybę, jog po pirmo smÅ«gio sudavimo nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant žemės. Kaltinamojo D.

J. teigimu, tuo metu nukentėjusysis nenugriuvo, jis stovėjo, nebuvo suklupęs. Teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡iÄ D. J. byloje užimtÄ pozicijÄ ir ja nesivadovauja, nes ji prieÅ¡tarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis E. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, paaiÅ¡kindamas, jog po pirmo kaltinamojo smÅ«gio susmuko, griuvo, pilnai nenugriuvo, nes prisilaikė ranka, atsisėdo ant žemės, bandant atsikelti, pajuto dar vienÄ smÅ«gį į veidÄ .

Kai jis nukrito ant žemės, tuo metu sudužo mobiliojo ryÅ¡io telefono ekranas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis aplinkybę, kad nuo kaltinamojo smÅ«gio nukrito ant žemės, iÅ¡ karto nurodė ir savo protokole-pareiÅ¡kime. MinėtÄ aplinkybę be nukentėjusiojo parodymų patvirtina ir liudytoja S. J., teigdama, kad nukentėjusysis jai pasakojo, jog nuo smÅ«gio pargriuvo ant žemės. Vertinant liudytojo A. S. parodymus, matyti, kad jis nei patvirtino, nei paneigė aplinkybę dėl nukentėjusiojo nugriuvimo ant žemės, teigdamas, kad paties nukentėjusiojo pargriuvimo nematė, neprisimina, gal nukentėjusysis ir buvo suklupęs. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagrindÄ abejoti kaltinamojo užimta pozicija sudaro dar ir tai, kad po įvykio nuketėjusiojo telefono ekranas buvo sudužęs. Aplinkybę, kad telefono ekranas sudužo tuo metu, kai nukentėjusysis nukrito ant žemės, patvirtina liudytųjų A.

S. ir D. K. parodymai. Pastarasis matė, kad nukentėjusysis prieš įvykį naudojosi telefonu. O liudytojas A. S. matė, kad po įvykio nukentėjusiojo telefonas buvo sugadintas. Liudytoja S. J. taip pat patvirtino, kad iki įvykio nukentėjusiojo telefonas buvo veikiantis, po įvykio telefonas buvo sudaužytas. Akivaizdu, kad tik nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės (ar po smūgio atsirėmus į žemę) galėjo sudužti telefono ekranas. Kita vertus, aplinkybė dėl nukentėjusiojo pargriovimo, nėra esminė sprendžiant dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes į šios veikos sudėtį neįeina turto sugadinimas.

Kaltinamasis pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, sudarančias minėtos veikos objektyviosios puses požymius, t. y. kad du kartus sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį: vienÄ kartÄ tuščiu buteliu, o kitÄ â€“ kumščiu. Minėta aplinkybė (nukentėjusiojo pargriovimas) labiau reikÅ¡minga sprendžiant nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kurie paneigia kaltinamojo versijÄ , kad nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs. Å iame kontekste teismas taip pat pažymi, kad nesivadovauja liudytojo D.

K. kategoriškais parodymais, kad jis tikrai matė, jog nukentėjusysis po pirmo smūgio gavimo nebuvo pargriuvęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik nukentėjusysis, bet ir kaltinamasis teisme parodė, kad šis liudytojas paties įvykio metu buvo kitame tvenkinio krante, todėl įvykį galėjo stebėti iš tolo. Tai reiškia, kad šio liudytojo parodymai dėl paties įvykio detalių nėra patikimi, išskyrus tuos parodymus, kurie sutampa su kitų asmenų parodymais. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo dalinis prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y.

Bendrojo pagalbos centro praneÅ¡imo duomenys, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, E. J. protokolas-pareiÅ¡kimas, įvykio vietos ir vietovės apžiÅ«ros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto iÅ¡vada. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad D. J. konflikto metu su buteliu trenkė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam E. J. per galvÄ , o pastarajam nugriuvus ant žemės sudavė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veido deÅ¡inę pusę, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatÄ .

Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę D. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta), atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – teistas (b. l. 95, 96), baustas administracine tvarka (b. l. 98–102), nuo (duomenys neskelbtini) tarnauja (duomenys neskelbtini) kariuomenėje (b. l. 104), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 105).

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. J. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siÅ«loma bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei numatytas Å¡ios bausmės rūšies vidurkis, taip pat paskiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 193,73 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 43). IÅ¡ mokėjimo nurodymo matyti, kad D. J. 2020 m. vasario 14 d. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 193,73 Eur turtinę žalÄ (b. l. 49). Vilniaus teritorinė ligonių kasa raÅ¡tu pareiÅ¡kė, kad atsisako civilinio ieÅ¡kinio, kadangi PSDF biudžetui padaryta turtinė žala atlyginta, nurodė, kad joms yra žinomos civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo teisinės pasekmės (b. l. 132).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, civilinio ieÅ¡kinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str.). Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 50, 51). Nukentėjusiojo reikalavimas dėl žalos priteisimo iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sugadintas jo mobilaus ryÅ¡io telefonas, dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti, todėl prarado savo atlyginimÄ , negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, vesti normalų gyvenimo bÅ«dÄ , sportuoti.

Nukentėjusysis E. J. apklausiamas teisme dėl civilinio ieÅ¡kinio parodė, kad telefonas buvo „Xiomi“. Telefonui sudužo ekranas ir nebuvo įmanoma pataisyti. Ikiteisminio tyrimo metu telefonÄ atvežė. Jis nusprendė, kad telefonas nebetaisomas, nes servise pasakė, kad sugedo ne tik ekranas, bet ir vidinė mikroschema. TelefonÄ turėjo mėnesį, truputį daugiau nei mėnuo. Už telefonÄ sumokėjo 385 Eur, už draudimÄ â€“ 140 Eur. Draudimas padengia telefono vertę. Jis, kai įsigijo telefonÄ , jau vienÄ kartÄ pasikeitė stiklÄ ir draudimas buvo anuliuotas, kai iÅ¡davė naujÄ .

Kai jis ikiteisminio tyrimo metu prašė 60 Eur, jis galvojo, kad ekranas bus taisomas. Telefono vertė 400 Eur plius jo laikas. Savo laikÄ apskaičiuoja, kiek jis uždirbo anksčiau. Čia jo negautos pajamos. Tuo metu jis dirbo užsienyje, bet buvo atvažiavęs į LietuvÄ vasarai. Ä®vykio metu atostogavo. Žaizda pilnai nesugijo, liko randas, bÅ«na, kad pÅ«liuoja. Antras smÅ«gis buvo į akį. Buvo pamėlynavusi akis tris savaites, mėnesį. Buvo paraudonavusi akis, silpnai matė. Pasekmių dėl akies nėra.

Nuo smÅ«gio jam užkabino nosį. Kitų žmonių dėmesį tikrai atkreipė. Tarnyboje iÅ¡ jo visi Å¡aiposi, vadina ožiu, duchu. Jį bando iÅ¡provokuoti, kad jis sukeltų muÅ¡tynes. Jam buvo suduoti du smÅ«giai ir telefonas sudužo. Telefonas buvo sveikas, dėl kaltinamojo smÅ«gio sudužo telefonas. IÅ¡ pradžių buvo parašęs 1 000 Eur, bet prasidėjo tarnyba, jį žemino, pasunkino jo 9 mėnesių gyvenimÄ , jam buvo labai sunki tarnyba, buvo nemalonu bÅ«ti, kai iÅ¡ jo Å¡aiposi.

Jaučiasi nesaugiai, bijo kaltinamojo. Mano, kad 10 000 Eur yra per mažai. Kaltinamasis jo neatsiprašė, Å¡aiposi iki Å¡ios dienos. Neturtinės žalos pasikeitimas lėmė, kai pradėjo tarnauti, kaltinamasis nežinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, o kai sužinojo, kad bus kviečiamas į teismÄ , pradėjo jį žeminti ir kaltinamojo draugai. Apie įvykio aplinkybes pasakojo, prigalvojant naujas versijas. Dėl patirto sužalojimo beveik mėnesį negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kad neatsirastų komplikacijų.

Jis visÄ vasarÄ praleido sėdėdamas namuose. Nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veikos buvo nepataisomai sugadintas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, todėl teko įsigyti naujÄ telefonÄ . Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė pardavimo PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ ir mokėjimo kvitÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad už kitÄ panašų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Xiomi Mi 9 64GB Black jo pamotė sumokėjo 469 Eur.

Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nepripažino. Teismas konstatuoja, kad civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra tik iÅ¡ dalies pagrįstas ir tenkintinas. Visų pirma, teismas priteisia nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo ne naujo telefono įsigijimo kainÄ , o buvusio, t. y. to, kuris įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas.

Nukentėjusysis nurodo, kad už buvusį telefonÄ mokėjo 385 Eur, todėl bÅ«tent Å¡i suma priteistina. BÅ«tent Å¡i suma nagrinėjamu atveju laikytina protinga ir pagrįsta, kadangi, paties nukentėjusiojo teigimu, naujas telefonas, kuris kainavo 469 Eur, buvo jau naujesnio modelio, be to, nukentėjusiojo senas telefonas nebuvo naujas, netgi buvo jau vienÄ kartÄ sudaužytas ir jam buvo pakeistas ekranas. Nukentėjusysis nepateikė teismui jokių duomenų apie savo prarastas pajamas, todėl reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo taip pat atmestinas, kaip neįrodytas.

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didžiulį emocinį iÅ¡gyvenimÄ , emocine krizę, kas turėjo įtakos ir jam, kaip (duomenys neskelbtini). Pasak nukentėjusiojo, tarnybos metu jį žemino, Å¡aipėsi, kas apsunkimo jam ne tik gyvenimÄ , bet ir tarnybos atlikimÄ . Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl D. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė pažeminimÄ , kadangi be liudytojų įvykį matė ir kiti aplink buvę žmonės, taip pat patyrė emocinį sukrėtimÄ , atsirado nesaugumo jausmas, kaltinamasis iÅ¡ nukentėjusiojo Å¡aiposi iki Å¡ios dienos, tarnyboje jį žemina, kas apsunkina tinkamai atlikti tarnybÄ . Nukentėjusysis patyrė nepatogumų kuriam laikui negalėdamas dirbti, gerai matyti, turėjo lankytis sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, visÄ vasarÄ praleido namuose, liko randas, žaizda nesugijusi iki Å¡iol, pÅ«liuoja.

Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo elgesiu, jam ir nukentėjusiajam kartu tarnaujant (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, Å¡i žala nebuvo kompensuota. Kaltinamasis ne tik iki Å¡iol neatsiprašė nukentėjusiojo, tačiau ir, pasak nukentėjusiojo, tarnybos metu bandė sumenkinti nukentėjusiojo asmenį, visiems paÅ¡aipiai pasakodamas apie šį įvykį. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti 500 Eur neturtinę žalÄ . Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindo tik iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų klausimų Ikiteisminio tyrimo metu D. J. paskirta kardomoji priemonė – karinio dalinio vadovybės stebėjimas (b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : D. J. (J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigoti D.

J. pradėti dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, iki 2020 m. sausio 1 d. atlyginti nukentėjusiajam E. J. (E. J.) padarytÄ 385 Eur turtinę žalÄ . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kaltinamajam D. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – karinio dalinio vadovybės stebėjimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Priimti civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio dėl 193,73 Eur turtinės žalos atlyginimo atsisakymÄ ir nutraukti procesÄ dėl Å¡io reikalavimo.

Nukentėjusiojo E. J. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ D. J. 385 (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis) Eur turtinės žalos atlyginimo, 1 200 (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. IÅ¡aiÅ¡kinti D. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Valerij LauÅ¡