2019-05-08 Nr. AB-10756-3-61-3-03744-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1215-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03744-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017 m. vasario Lukiškių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant galiojančius teisės aktus – nebuvo laikomasi minimalaus ploto reikalavimų, kamerose nebuvo ventiliacijos, į kamerą nepateko dienos šviesa, visi kameroje laikomi asmenys netelpa prie vieno stalo pavalgyti. Pareiškėjo teigimu, duše užsikimšdavo vandens nuotekos, nenutekėdavo purvinas vanduo, kamerų sienos buvo apipelijusios, nuo jų byrėjo tinkas, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Lovos buvo surūdijusios, girgždėjo. Naktinis apšvietimas buvo per ryškius, trukdė užmigti. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo mažai vietos, pasivaikščioti buvo galima tik 1 val. per dieną. Lukiškių TI-K nebuvo galimybės atlikti fizinio lavinimo pratimų, dėl prasto maisto pareiškėjui trūko vitaminų, jų pareiškėjas negalėjo įsigyti. Nuteistieji į kameras buvo keliami neatlikus jų sveikatos apžiūros, todėl pareiškėjas bijojo užsikrėsti kokia nors liga. Pareiškėjas dažnai buvo etapuojamas į apylinkės teismus automobiliais, kuriais buvo nesaugu važiuoti. Kalbantis telefonu pareiškėjo klausėsi pareigūnai.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, kamerų plotus, asmenų skaičių kamerose. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės išduodami į kameras. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu tam skirtoje teritorijoje. Pareigūnai kontroliuoja, kokiais numeriais nuteistieji skambina, todėl privalo būti šalia skambintojo. Atsiliepime Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendrojo pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Be to, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl priteisė pareiškėjui 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d.) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 226 paras. Minimalus plotas pareiškėjui buvo užtikrintas visą jo kalinimo laikotarpį, todėl teismas darė išvadą, kad vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.

7. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško pareiškėjo privatumo, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirais laikotarpiais pareiškėjas kamerose buvo laikomas su kitais asmenimis, todėl tai laikė pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų.

8. Vertindamas byloje pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo atlikti visuomenės sveikatos saugos kontrolės patikrinimai, pažeidimų kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nenustatyta. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. pranešime Nr. 24-7544 „Dėl M. K. skundo“ nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Visose gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai. Kameros vėdinamos natūraliai per langus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Teismas sprendė, kad abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.

9. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti ilgiau kaip 1 val., teismas nurodė, jog pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K pareigūnus dėl ilgesnio pasivaikščiojimo, taip pat kad jis būtų ligonis ir jam pagal gydytojų išvadą būtų suteikti du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai. Todėl pareiškėjo argumentus dėl ilgesnio pasivaikščiojimo laikotarpio teismas atmetė.

10. Įvertinęs atsakovo pateiktą informaciją ir teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą. Teismas taip pat sprendė neturintis pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis dėl maitinimo, pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamo maisto nesikreipė.

11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K nevykdo etapavimo į teismus ir nėra atsakingas už suimtųjų ar nuteistųjų konvojavimo sąlygas, todėl toks pareiškėjo reikalavimas galėtų būti keliamas kaip atskiras ginčas.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad kalbant telefonu buvo pažeidžiamas jo privatumas, teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai registruoja ir tikrina skambučius, taip pat vykdo skambintojo apsaugą ir priežiūrą, kontroliuoja, kokiais numeriais ir kam skambinama, todėl privalo būti šalia suimtojo ar nuteistojo tam, kad nebūtų pažeisti apsaugos ir priežiūros principai.

13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (kad pareiškėjas kameroje būdavo ir vienas), pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 10 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms pakankama žalos atlyginimo suma yra 800 Eur.

III. 14. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nustatydamas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas tik formaliai rėmėsi EŽTT ir administracinių teismų formuojama praktika. Panašaus pobūdžio bylose minimali už vieną parą, praleistą kalint nežmoniškomis orumą žeminančiomis sąlygomis, priteisiama suma yra daugiau nei 10 Eur. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai dėl valstybės ekonominės padėties, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio yra diskriminacinio pobūdžio ir nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos 14 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neadekvatus pareiškėjo patirtiems išgyvenimams, todėl turėtų būti padidintas.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui pasibaigus dėl reorganizavimo, teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus ar analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų tariamai jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, priteisė jam 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

19. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti bei priteisti jam didesnę piniginę kompensaciją. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika panašaus pobūdžio bylose, pagal kurią už vieną parą, praleistą kalint nežmoniškomis orumą žeminančiomis sąlygomis, priteisiama suma esą yra didesnė nei 10 Eur.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Kaip minėta, apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto argumentus dėl jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir nereiškia jokių nesutikimo su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų susijusių motyvų. Apeliantui neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų jo teisių pažeidimų, jų pobūdžio ir masto, teisėjų kolegija šioje byloje dėl jų nepasisakys ir, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, vertins tik pareiškėjui už nustatytus pažeidimus priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumos dydžio teisėtumą ir pagrįstumą.

22. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K 226 paras buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Kitų pareiškėjo teisių pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip minėta, pareiškėjas šios teismo sprendimo dalies ir neginčija. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)), todėl į šį pažeidimą (įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą) turi būti atsižvelgiama, vertinant pareiškėjo patirtos žalos dydį.

23. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

24. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

25. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

26. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

27. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (žr., pvz., 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p.).

28. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, kuriais remdamasis teigia, kad minimali už vieną parą, praleistą neužtikrinant teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, priteistina suma turėjo būti didesnė nei 10 Eur. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į nustatyto pažeidimo pobūdį ir intensyvumą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati ir pakankama pareiškėjo patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams atlyginti. Tenkinti pareiškėjo skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą padidinant pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė