2022-04-06 Nr. AB-8349-3-61-3-05198-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-228-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05198-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kelių policijos tarnybos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kelių policijos tarnybos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. sausio 13 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui skundą, kuriame būtų aiškiai nurodytas skundo pagrindas ir dalykas, pateikti objektyvius įrodymus dėl žalos dydžio.

Vykdydamas teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį pareiškėjas 2022 m. sausio 4 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad jo tapataus skundo priėmimo klausimas jau buvo nagrinėtas administraciniame teisme. Pasak pareiškėjo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Nr. eI2-4777-809/2021 konstatavo tik vieną skundo trūkumą (pareiškėjas, suformuluodamas skundo reikalavimą, nenurodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio), todėl skundo nepriėmė. Pareiškėjas, nurodęs neturtinės žalos kompensacijos dydį (500 Eur), skundą padavė pakartotinai. Dėl teismo reikalavimo atskirai nurodyti, kokio dydžio žalą iš kiekvieno Lietuvos valstybės atstovo jis siekia prisiteisti, pareiškėjas pažymėjo, kad žalos pagrindimo ir atsakomybės solidarumo klausimai yra ginčo išnagrinėjimo iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijos, klausimai.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo 2022 m. sausio 4 d. pareiškimu ir vertindamas, jog pareiškėjas nepašalino teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, 2022 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti skundo trūkumus.

Teisme 2022 m. vasario 9 d. gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, kad teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis jam yra žinoma. Pareiškėjas mano, kad skundo dalykas ir pagrindas yra aiškūs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo A. S. skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nutartimis nustatytų skundo trūkumų, t. y. nepateikė skundo, kuriame būtų nurodyti konkretūs Lietuvos kelių policijos tarnybos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (jų pareigūnų) veiksmai ar sprendimai, priimti viešojo administravimo srityje, iš kurių kildinama neturtinė žala; formuluodamas materialinius reikalavimus dėl neturtinės žalos dydžio atskirai nenurodė, kokio dydžio žalą iš kiekvieno Lietuvos valstybės atstovo jis siekia prisiteisti; nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Teismo nuomone, nurodyti skundo trūkumai laikytini esminiais, kurių nepašalinus teismas neturi galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimo.

III. Pareiškėjas A. S. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumus. Mano, kad nurodė teismui visus sprendimus, pridėjo visus aktus (protokolą su nurodymu, nutarimą, teismo nutartį), todėl nebeturi daugiau ką teismui pateikti. Pažymi, kad įvertinti, ar pareiškėjo nurodyti sprendimai sukėlė jam žalą, teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Pareiškėjas nurodo, kad nesiekia žalos prisiteisti iš kiekvieno atsakovo atskirai, o naudojasi solidariosios atsakomybės institutu. Pabrėžia, kad skundo priėmimo stadijoje neturi įrodinėti, jog atsakovo atstovų atsakomybė yra solidari.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad su analogišku skundu jau buvo kreipęsis į administracinį teismą, tačiau jo skundas nebuvo priimtas dėl vienintelio trūkumo – neturtinės žalos kompensacijos reikalaujamo dydžio nenurodymo. Kitų trūkumų (įskaitant skundo pagrindą, atsakomybės solidarumą, įrodymus) teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo A. S. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nutartimis nepagrįstai nustatė skundo trūkumus. Teigia, kad skundo priėmimo stadijoje jis neturi įrodinėti patirtos neturtinės žalos pagrįstumo ir atsakovo atstovų atsakomybės solidarumo klausimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduotas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. Pagal ABTĮ 34 straipsnį skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teismui pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 24–25 straipsnių reikalavimų, 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nutartimis nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui skundą, kuriame būtų aiškiai nurodytas skundo pagrindas ir dalykas, pateikti objektyvius įrodymus dėl žalos dydžio.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo faktinį pagrindą ir dalyką, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjui nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Iš teismo 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nutarčių turinio matyti, kad teismui nebuvo aiškus pareiškėjo suformuluotas skundo materialinis reikalavimas. Pareiškėjas reiškė reikalavimą Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Lietuvos valstybės atstovais nurodydamas Lietuvos kelių policijos tarnybą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, tačiau žalą prašydamas priteisti iš Lietuvos kelių policijos tarnybos. Teismas įpareigojo pareiškėją nurodyti konkrečius Lietuvos kelių policijos tarnybos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (jų pareigūnų) veiksmus ar sprendimus, priimtus viešojo administravimo srityje, iš kurių jis (pareiškėjas) kildina neturtinę žalą, bei, formuluodamas materialinius reikalavimus dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atskirai nurodyti, kokio dydžio žalą iš kiekvieno Lietuvos valstybės atstovo jis siekia prisiteisti.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, neturėjo pagrindo aiškintis Lietuvos kelių policijos tarnybos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos veikų, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, bei reikalauti atskirai nurodyti, kokio dydžio žalą iš kiekvieno Lietuvos valstybės atstovo jis siekia prisiteisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, grįsdamas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą solidariosios atsakomybės institutu, pareiškėjas visų pirma turi pagrįsti, kokiais Lietuvos kelių policijos tarnybos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos bendrais veiksmais (bendru tikslu) jam (pareiškėjui) kilo žala; nurodyti, kokia žalos dalis priskirtina Lietuvos kelių policijos tarnybai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, t. y. ar visa, ar tik konkreti žalos dalis yra priskirtina šiems nurodytiems Lietuvos Respublikos atstovams.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas su analogišku skundu jau buvo kreipęsis į administracinį teismą, tačiau jo skundas nebuvo priimtas dėl vienintelio trūkumo – neturtinės žalos kompensacijos reikalaujamo dydžio nenurodymo, nesudaro pagrindo vertinti, jog nagrinėjamu atveju teismo nustatyti skundo trūkumai yra nepagrįsti. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš naujo vertino pareiškėjo skundo atitiktį ABTĮ įtvirtintiems reikalavimams ir nustatęs, kad pareiškėjo teismui pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 24–25 straipsnių reikalavimų, 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nutartimis pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas teismo 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nutartimis nustatytų įpareigojimų neįvykdė, aplinkybių dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nepatikslino. Pareiškėjas 2022 m. sausio 4 d. ir 2022 m. vasario 9 d. pareiškimais iš esmės nesutiko su teismo 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nutartimis nustatytais skundo trūkumais ir atsisakė juos pašalinti. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, 2021 m. gruodžio 30 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nutartimis nustatytų skundo trūkumų nepašalino, dėl to teismas pagrįstai skundžiama 2022 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė

Virginija Volskienė