2025-01-29 Nr. AB-1702-3-61-3-07940-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-474-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07940-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 7.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Borlika“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Borlika“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Borlika“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (10.10E) I-8116 (toliau – ir VSDFV sprendimas); 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (7.2E) DV_S-45523 (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti Bendrovės 2023 m. gegužės 10 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Bendrovė savarankiškai perskaičiavo ir deklaravo papildomas valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) ir privalomojo socialinio draudimo (toliau – ir PSD) įmokas už dirbusius ir dirbančius Bendrovės darbuotojus. Bendrovė, siekdama atlikti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir VSDĮ) nustatytas pareigas, savo iniciatyva deklaravo papildomas darbuotojų pajamas, perskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – ir Fondas) mokėtinas įmokas ir kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dėl permokos įskaitymo į Fondo sąskaitą, siekiant sumažinti susidariusį įsiskolinimą Fondo biudžetui po draudėjo atlikto perskaičiavimo.

2.2. Bendrovė 2023 m. gegužės 10 d. VSDFV pateikė prašymą: 1) priimti Bendrovės patikslintas deklaracijas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn.; 2) nevykdyti išieškojimo iš Bendrovės; 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101–6.110 straipsnių nuostatomis perimti iš Bendrovės jos turimas reikalavimo teises į kitas dvi bendroves, Fondo turimo reikalavimo į Bendrovę ribose (tarpusavio priešpriešiniams reikalavimams įskaityti) arba sudaryti su Bendrove mokestinės paskolos sutartį pagal prašyme nurodytas sąlygas. Bendrovė nurodė, kad Fondo biudžetui skolinga 20 113,02 Eur. Šios nepriemokos Bendrovė nėra pajėgi sumokėti iš karto, todėl VSDFV prašė išdėstyti likusią mokėtiną nepriemoką ilgesniam laikui.

2.3. Tačiau nei atsakovas, nei VSDFV Bendrovės prašymo iš esmės neišnagrinėjo. VSDFV Vilniaus skyrius nesiaiškino Bendrovės prašymo pateikimo priežasčių, nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepasisakė dėl prašymo ir papildomų paaiškinimų esmės ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus įstatymo viršenybės ir lygiateisiškumo principus.

2.4. VSDFV Vilniaus skyrius, nagrinėdamas Bendrovės prašymą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, reglamentuojančiomis mokestinės paskolos sudarymo galimybes, sąlygas ir tvarką, ir taikyti MAĮ 3 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.

2.5. VSDĮ 19 straipsnio 12 dalis, kuria rėmėsi atsakovas ir kuri yra analogiška Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu „Dėl Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“ Nr. V-243 (toliau – ir Taisyklės), 77 ir 80 punktams, pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės, teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo, socialinio solidarumo, valstybės socialinės orientacijos, protingumo bei sąžiningumo principus.

2.6. Vien formali aplinkybė, kad Bendrovės elektroninis prašymas nebuvo išsiųstas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EDAS), negali nulemti jo nenagrinėjimo ar atmetimo, nes prašymas atitiko jam keliamus reikalavimus.

2.7. Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar VSDĮ 19 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalį ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

2.8. Pareiškėjas taip pat prašė pradėti tyrimą, ar Taisyklių 77 punktas ta apimtimi, kuri nustato, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami draudėjo prašymu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau tik elektroniniu būdu, ir 80 punktas ta apimtimi, kuri nustato, kad draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus socialinio draudimo pranešimus ir duomenis apie apdraustojo asmens didesnes draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, atitinka Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalį, teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, mokesčių mokėtojų lygybės, teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo principus, VSDĮ reguliavimą, MAĮ 2 straipsnio 4, 21 dalių, 7 straipsnio, 81 straipsnio 3 dalies, 88 straipsnio, 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 105 straipsnio 3 dalies, 141 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakovas pakartojo ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad VSDĮ ir Sveikatos draudimo įstatyme nėra įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų atidėjimui turi būti taikomos MAĮ nuostatos, reglamentuojančios mokestinės paskolos sutarties sudarymą. Priešingai, minėtų įmokų atidėjimą nustato specialioji teisės norma – VSDĮ 19 straipsnio 3 dalis.

4.2. Nei VSDFV, nei jos teritoriniams skyriams nėra suteikta teisė vadovautis kita tvarka nei nustatyta teisės aktuose. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neteisingai supranta ir aiškina VSDĮ ir Taisyklių nuostatas, klaidingai pritaikydamas jas savo naudai. Pareiškėjas nenurodė pagrįstų argumentų dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo.

4.3. Dėl siūlymo perimti iš Bendrovės jos turimas reikalavimo teises į kitas dvi bendroves atsakovas nurodė, kad tai yra VSDFV Vilniaus skyriaus, kaip kreditoriaus teisė, bet ne pareiga. VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai pasinaudojo teise neperimti minėtų reikalavimo teisių.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. VSDFV rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. MAĮ nuostatos dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo VSD įmokoms ir PSD įmokoms netaikomos. Prieštaravimų tarp minėtų MAĮ nuostatų ir VSDĮ 19 straipsnio 12 dalyje nustatyto reikalavimo sumokėti trūkstamas socialinio draudimo įmokas nėra.

6.2. Nesumokėjus mokesčių, kuriuos administruoja VMI, neatsiranda būsimų valstybės prievolių. Draudėjui nesumokėjus priskaičiuotų ir į Registrą įrašytų socialinio draudimo įmokų (pvz., draudėjo nemokumo atveju), atsiranda (padidėja) būsimos Fondo prievolės apdraustiesiems asmenims kaip socialinio draudimo išmokų gavėjams. VMI administruojamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų nesumokėjimo pasekmės yra skirtingos. Todėl argumentas, kad teisinis reguliavimas pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą, yra nepagrįstas.

6.3. Nei VSDFV, nei jos teritoriniams skyriams nėra suteikta teisė vadovautis kita tvarka nei nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjas neteisingai supranta ir aiškina VSDFĮ ir MAĮ nuostatas, klaidingai pritaikydamas jas savo naudai.

6.4. VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai pasinaudojo teise neperimti reikalavimo teisių bei atkreipė dėmesį į Taisyklių 88 punktą. Prašymai dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo VSDFV Vilniaus skyriui buvo pateikti kaip priedai prie Bendrovės 2023 m. gegužės 10 d. prašymo.

6.5. Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjo nurodytais argumentais jų keisti ar naikinti nėra pagrindo.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias aplinkybes:

8.1. Bendrovė 2023 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą VSDFV, kuriuo prašė: 1) priimti Bendrovės patikslintas deklaracijas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn.; 2) nevykdyti išieškojimo iš Bendrovės; 3) perimti iš Bendrovės jos turimas reikalavimo teises į kitų dviejų bendrovių Fondo turimo reikalavimo į Bendrovės ribose arba sudaryti su Bendrove mokestinės paskolos sutartį pagal prašyme nurodytas sąlygas. VSDFV Bendrovės prašymą nagrinėti persiuntė VSDFV Vilniaus skyriui.

8.2. VSDFV Vilniaus skyrius 2023 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (7.2E) DV_S-45523:

8.2.1. Bendrovei nurodė, kad vadovaujantis VSDĮ 19 straipsnio 12 dalimi bei Taisyklių 77 ir 80 punktais apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal draudėjo teikiamus prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo gali būti tikslinami tik sumokėjus papildomai apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojančius dydžius. VSDFV Vilniaus skyrius Bendrovės prašymą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad Bendrovės apdraustųjų asmenų duomenys už 2021 metų gruodžio–2022 metų gegužės mėnesius nebus tikslinami kol nebus sumokėtos trūkstamos įmokos.

8.2.2. Informavo, kad įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimą draudėjams nustato Taisyklės ir nurodė, kad pagal Taisyklių 58 punktą Fondo valdybos teritorinis skyrius gali atidėti draudėjams socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo Fondui sumokėjimą iki vienerių metų, jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą arba jo įsiskolinimo Fondui sumokėjimas visiškai užtikrintas hipoteka (įkeitimu), laidavimu ir (ar) garantija.

8.2.3. Paaiškino, kad 2023 m. gegužės 24 d. duomenimis pareiškėjas Fondo biudžetui skolos neturi. VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis Taisyklių 88 punktu, atkreipė dėmesį, kad elektroninis prašymas dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo teikiamas siunčiant elektroninį dokumentą per EDAS. Šis prašymas turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

8.2.4. Informavo Bendrovę, kad ji 2023 m. balandžio 4 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2023 m. balandžio 3 d. prašymą dėl apdraustųjų asmenų duomenų tikslinimo ir įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, į kurį buvo atsakyta 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. DV_S-37012. Nurodytame rašte Bendrovė buvo informuota apie teisines galimybes tikslinti duomenis.

8.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu, 2023 m. birželio 19 d. pateikė skundą VSDFV.

8.4. VSDFV, išnagrinėjusi Bendrovės skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2023 m. liepos 19 d. sprendimu skundą tenkinti atsisakė, patvirtindama VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, VSDĮ, Taisyklėmis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad draudėjas Fondo administravimo įstaigoms privalo laiku teikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Draudėjui pažeidus šią pareigą, taikomos poveikio priemonės.

10. Teismas pakartojo byloje nustatytas aplinkybes ir atkreipė dėmesį, kad Bendrovė VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrius atsisakė tenkinti Bendrovės prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, pateiktus per EDAS, kol Bendrovė nesumokės trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tikslinamo laikotarpio galiojusius dydžius, VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neskundė. Taip pat, teismo teigimu, Bendrovė pripažino, kad ji į VSDFV 2023 m. gegužės 10 d. kreipėsi su savarankišku prašymu priimti Bendrovės patikslintas deklaracijas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn.; nevykdyti išieškojimo iš Bendrovės; perimti iš Bendrovės jos turimas reikalavimo teises (tarpusavio priešpriešiniams reikalavimams įskaityti) arba sudaryti su Bendrove mokestinės paskolos sutartį pagal prašyme nurodytas sąlygas. Šį Bendrovės prašymą VSDFV persiuntė VSDFV Vilniaus skyriui, kuris ir priėmė byloje skundžiamą sprendimą.

11. VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamu Sprendimu Bendrovei dar kartą nurodė, kad apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal draudėjo teikiamus prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo gali būti tikslinami tik sumokėjus papildomai apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojančius dydžius, o Bendrovės 2023 m. gegužės 10 d. prašymas, kuriuo ji prašė tikslinti apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, pateiktas ne per EDAS ir draudėjo nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

12. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2023 m. gegužės 10 d. prašymą VSDFV pateikė atstovaujama advokato. Bendrovė pripažino, kad šį prašymą pateikė ne per EDAS ir kad patikslintas deklaracijas pateikė kaip priedus prie prašymo. Taigi Bendrovė sutiko su šia VSDFV Vilniaus skyriaus konstatuota faktine aplinkybe.

13. Teismo teigimu, byloje duomenų, kad apdraustųjų asmenų, kurių draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas siekia patikslinti Bendrovė, duomenys sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, nėra. Todėl VSDFV Vilniaus skyriaus argumentas, kad Bendrovės 2023 m. gegužės 10 d. prašymas pateiktas nesilaikant Taisyklių 77 punkte įtvirtintų reikalavimų, yra pagrįstas ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą atsisakyti tenkinti Bendrovės prašymą ir tikslinti apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, pagal prie prašymo pateiktas popierines patikslintas deklaracijas.

14. Bendrovė, siekdama pasinaudoti VSDĮ 19 straipsnio 11 dalyje numatyta galimybe patikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, kvestionuoja VSDĮ 19 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą pareigą prieš pateikiant patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius. Pareiškėjas argumentavo, kad jis sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis neturi galimybės dėl lėšų trūkumo. Teismas pažymėjo, kad įrašius į Registrą socialinio draudimo įmokas, Fondui atsiranda prievolė apdraustiesiems asmenims kaip socialinio draudimo išmokų gavėjams, išmokėti jiems priklausančias išmokas, nepaisant to, kad draudėjas priskaičiuotų ir į Registrą įrašytų socialinio draudimo įmokų nesumokėjo. VSDĮ 19 straipsnio 12 dalyje įtvirtintas reikalavimas prieš pateikiant patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius yra imperatyvus.

15. Taigi, teismo teigimu, VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas Bendrovei sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Nei VSDĮ, nei Taisyklės nenustato galimybės sudaryti su draudėju mokestinės paskolos sutartį ar išdėstyti trūkstamų socialinio draudimo įmokų mokėjimą už apdraustuosius asmenis pagal patikslintus prašymus. Fondo administravimo įstaigos neturi pareigos perimti iš draudėjo jo turimas reikalavimo teises, todėl Bendrovės prašymas perimti jos turimas reikalavimo teises į dvi bendroves Fondo turimo reikalavimo į Bendrovės ribose, teismo vertinimu, taip pat yra nepagrįstas.

17. Teismas, įvertinęs ginčijamų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų turinį, konstatavo, kad jie atitinka VAĮ reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Atitinkamai teismas atmetė išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. prašymą iš naujo.

18. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjo prašymą, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

19. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl norminės bylos inicijavimo, nes teismui nekilo abejonių, kad Taisyklių 77 ir 80 punktuose įtvirtintas reikalavimas sumokėti trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius yra aiškus, taip pat nenustatyta, kad šis reguliavimas gali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams – pareiškėjo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti Taisyklių 77 ir 80 punktų teisėtumu.

III. 20. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi teismas tik pakartojo ginčo faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą (jį apibendrino). Teismas neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus ir nepasisakė dėl ginčui taikytinų teisės normų. Bendrovė niekada neteigė, kad atsakovas privalo priimti Bendrovės pasiūlymą. Bendrovė tik pareiškė tokią valią, kad skola VSDFV galėtų būti padengta jos turimomis reikalavimo teisėmis.

21.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą arba Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą atmetė tik po bylos išnagrinėjimo. Be to, šie prašymai buvo atmesti nemotyvuotai – su tuo susiję teismo argumentai yra neaiškūs. Analogiškai pareiškėjas vertina ir nepagrįstai teismo atmestą prašymą dėl norminės bylos inicijavimo.

22. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti.

23.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl nėra pagrindo tenkinti Bendrovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. VSDFV nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti Bendrovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes, vadovaudamasis teisės aktais ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad skundžiami sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Regionų administracinis teismas atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjo prašymą, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Regionų administracinis teismas atmetė pareiškėjo prašymą iškelti norminę bylą, nes nenustatė, kad Taisyklių 77 ir 80 punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra neaiškus ar gali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad jis, o taip pat ir atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar iškelti norminę bylą yra nemotyvuoti ir neteisėti, neišnagrinėti pareiškėjo skundo argumentai, netinkamai taikytos teisės normos.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalis nustato, kad draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius. Jeigu patikslinus duomenis apie apdraustuosius asmenis – jų pajamas ir (ar) kitus duomenis, kuriais remiantis skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos ir kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, susidaro nurodytų išmokų permoka, ji mažinama socialinio draudimo įmokų permokos suma. Likusi socialinio draudimo įmokų permokos suma administruojama šio įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

30. Taisyklių 77 punktas nustato, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami: 1) draudėjo prašymu: i) duomenys už laikotarpius iki 2009 m. gruodžio 31 d. gali būti tikslinami pateikus elektroninį arba rašytinį prašymą, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau - tikslinami tik elektroniniu būdu; ii) Fondo valdybos Vilniaus skyriaus aptarnaujami draudėjai prašymus dėl duomenų tikslinimo apie šių Taisyklių 5.1 papunktyje nurodytus apdraustuosius teikia šių Taisyklių 9 punkte nustatytu būdu; 2) apdraustojo asmens prašymu; 3) dėl klaidingai ar pagal dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, į Registrą įrašytų duomenų; 4) pagal prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą/sprendimą, ar kitos kompetentingos valstybės institucijos sprendimą, išvadą, pažymą ar patikrinimo aktą (toliau – kompetentingos valstybės institucijos/pareigūno sprendimas); 5) pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą; 6) pagal ES valstybės narės ar kitos valstybės, kuriai taikomi Europos Sąjungos socialinio draudimo koordinavimo reglamentai, (toliau visos šios valstybės kartu – ES valstybės narės) kompetentingos valdžios institucijos paskirtos įstaigos išduotą dokumentą dėl taikytinų teisės aktų nustatymo ar sprendimą, kuriuo panaikinamas dokumentas dėl taikytinų teisės aktų nustatymo; 7) pagal Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatas; 8) pagal dokumentus, pateiktus valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti ar valstybinio socialinio draudimo stažo patvirtinimui; 9) Fondo valdybos teritorinio skyriaus iniciatyva, nustačius, kad draudėjas teisės aktų nustatyta tvarka neteikia duomenų apie apdraustojo draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas arba teisės aktų nustatyta tvarka konstatuojama, kad draudėjas nevykdo veiklos.

31. Taisyklių 80 punktas nustato, kad draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus SD pranešimus ir duomenis apie apdraustojo asmens didesnes draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondą trūkstamas įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, išskyrus atvejus, kai duomenys tikslinami įmonės administratoriaus prašymu, kai įmonei yra iškelta bankroto byla.

32. Taisyklių 88 punktas nustato, kad prašymas dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (toliau – ir PT elektroninis prašymas) teikiamas siunčiant elektroninį dokumentą per EDAS. PT elektroninis prašymas (elektroninė FFData formato byla, kuri turi atitikti PT elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo formos duomenų struktūros apraše išdėstytus reikalavimus) turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

33. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, kad: i) 2022 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba raštu ikiteisminiame tyrime pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje, kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl informacijos ir dokumentų pateikimo apie pareiškėją; ii) 2022 m. rugpjūčio 26 d. VSDFV Vilniaus skyrius raštu atsakė Policijos departamentui „Dėl informacijos apie UAB „Borlika“ pateikimo“; iii) 2023 m. kovo 28 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba pateikė reikalavimą ikiteisminiame tyrime VSDFV Vilniaus skyriui pateikti duomenis apie pareiškėją laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.; iv) 2023 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba pateikė reikalavimą ikiteisminiame tyrime VSDFV Vilniaus skyriui pateikti duomenis apie pareiškėją laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d.; v) 2023 m. balandžio 12 d.

VSDFV Vilniaus skyrius Policijos departamentui atsakė raštu „Dėl informacijos apie UAB „Borlika“ pateikimo“; vi) 2023 m. balandžio 26 d. VSDFV Vilniaus skyrius Policijos departamentui atsakė raštu „Dėl informacijos apie UAB „Borlika“ pateikimo“. Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Borlika“ 2023 m. balandžio 3 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą „Dėl patikslintų duomenų priėmimo ir mokėtino likučio išdėstymo“, 2023 m. balandžio 6 d. UAB „Borlika“ pateikė PT prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo už 2021 m. gruodžio–2022 m. gegužės mėnesius, kurių bendra pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (draudžiamosios pajamos) suma didinama 91 206,05 Eur ir valstybinio socialinio draudimo įmokų suma didinama 20 113,02 Eur.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. DV_S-37012 atsakė pareiškėjui ir informavo, kad tikslinti duomenis privalu laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalies, Taisyklių 77 ir 80 punktų nuostatų. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. pakartotinai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama tikslinti apdraustųjų duomenis pagal pateiktus PT prašymus už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 m. gegužės, nurodė, kad papildomai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų iš karto sumokėti negali, nes su bendrove laiku neatsiskaito debitoriai, todėl prašo skolos mokėjimą perleisti debitoriams arba sudaryti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo atidėjimo sutartį, išdėstant mokėjimą dalimis per ilgesnį laiką pagal pateiktą grafiką.

VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamu sprendimu priminė, kad pareiškėjui jau atsakyta 2023 m. balandžio 28 d. raštu, pakartojo 2023 m. balandžio 28 d. rašte nurodytų teisės aktų ir sprendimo turinį, papildomai nurodė, kad turi būti laikomasi Taisyklių 88 punkto reikalavimų. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimą draudėjams nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647, ir kad 2023 m. gegužės 24 d. duomenimis pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolos neturi. 2023 m. birželio 19 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į VSDFV.

VSDFV skundžiamu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jį atmetė, laikėsi pozicijos, kad prašymas priimti patikslintus duomenis pateiktas pažeidžiant Taisyklių 88 punktą, kiti prašymai (atidėti įmokų sumokėjimą, perimti reikalavimus, panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą) atmesti, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalimi ir Taisyklėmis.

34. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai surinko ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus. Byloje surinktais įrodymais pagrįsta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, pažeisdamas Taisyklių 88 punktą. Teismų praktikoje yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Byloje nenustatyta ir neįrodyta teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjui pateikti prašymą tokia forma, kokia reikalauja teisės aktai. Pareiškėjas yra ūkio subjektas, byloje esantys įrodymai (2022 m. rugpjūčio 26 d. VSDFV Vilniaus skyriaus raštas Policijos departamentui) patvirtina, kad pareiškėjo vardu VSDFV Vilniaus skyriui per elektroninę draudėjų sistemą įgalioti asmenys saugiu elektriniu parašu teikė pasirašytus valstybinio socialinio draudimo pranešimus.

Ginčo prašymą pareiškėjo vardu pateikė profesionalus atstovas – advokatas (2023 m. gegužės 10 d. prašymas). Pareiškėjas skundžiamais VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu ir VSDFV sprendimu buvo informuotas apie Taisyklių 88 punkto reikalavimus. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ar kitaip vertinti įrodymus, kad minėtų reikalavimų taikymas pareiškėjui būtų formalus, biurokratinis ir (ar) neteisingas. Priešingi pareiškėjo argumentai atmetami, nes jie paneigti byloje surinktais pareiškėjo situaciją individualizuojančiais įrodymais.

Taigi skundžiamais VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimais pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, nes jis neatitinka Taisyklių 88 punkto reikalavimų. Tiek VSDFV Vilniaus skyrius, tiek VSDFV, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė daugiau motyvų, tačiau teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako ir nevertina, nes pareiškėjo prašymas neatitiko Taisyklių 88 punkto reikalavimų, o tai sudarė pakankamą ir savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjo skundo.

36. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

37. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepasisakyta dėl pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmesdamas, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentų svorį ir reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjo poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu. Teisėjų kolegija, akcentuoja, jog teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-203/2013).

38. ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d.).

39. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo ištirti, ar Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija), 77 punktas ta apimtimi, kuri nustatyto, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami draudėjo prašymu už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau tik elektroniniu būdu, ir 80 punktas ta apimtimi, kuri nustatyto, kad draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus SD pranešimus ir duomenis apie apdraustojo asmens didesnes draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondą trūkstamas įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalį, teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, mokesčių mokėtojų lygybės, teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo principus, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytą reguliavimą, Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 4, 21 dalių, 7 straipsnio, 81 straipsnio 3 dalies, 88 straipsnio, 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 105 straipsnio 3 dalies, 141 straipsnio 2 dalies nuostatas.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo argumentus, atsižvelgdama į ginčo esmę ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (nenustatyta ir neįrodyta priežasčių, kodėl pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos pateikti prašymą), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų pradėti aptariamų norminio teisės akto nuostatų tyrimą. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl norminės bylos inicijavimo, nes šiai bylai teisingai išnagrinėti minėtas tyrimas nėra reikalingas (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.), teismui nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl kitų nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų nuostatų teisėtumo.

41. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo nepradėti norminio teisės akto nuostatų tyrimo, nes skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos ginčui aktualios faktinės aplinkybės, išspręstas pareiškėjo prašymas ir nurodytos priežastys (pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių ir pareiškėjo argumentai nesudarė pagrindo abejoti Taisyklių 77 ir 80 punktuose įtvirtintų reikalavimų teisėtumu). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo motyvus ir ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktu (šiai bylai teisingai išnagrinėti minėtas tyrimas nėra reikalingas). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nustato galimybę teismui prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą gali išspręsti tiek motyvuota nutartimi, tiek motyvuotu sprendimu (ABTĮ 113 str. 2 d.).

42. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Prašymams kreiptis į Konstitucinį Teismą išspręsti administracinėje byloje taikomos ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, t. y. jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą (ABTĮ 100 str. 1 d. 4 p.).

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1645/2012). Taigi teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

44. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant išaiškinti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, nes Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas nenumato atskiros nesumokėtų privalomų sveikatos draudimo įmokų atidėjimo bei išdėstymo tvarkos, Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo 19 straipsnyje yra įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo argumentus ir nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjo prašymas neatitinka Taisyklių 88 punkto reikalavimo, neatitikimo priežastys nesudaro pagrindo kitaip vertinti situaciją), daro išvadą, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą, nes nekyla abejonių dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo nesikreipti į Konstitucinį Teismą, nes skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos ginčui aktualios faktinės aplinkybės, išspręstas pareiškėjo prašymas ir nurodytos priežastys (pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Analogiškai kaip ir dėl prašymo pradėti norminio teisės akto tyrimą, teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas gali išspręsti tiek motyvuota nutartimi, tiek motyvuotu sprendimu. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atmesti aptartus pareiškėjo prašymus, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentais šios išvados nekeičia ir nepaneigia, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

45. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

47. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jam nėra priteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Borlika“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė