e03e9b70-ea6a-40b8-9a3d-e70645a0a693 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-594/2019 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00430-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 1.2.8.1.2; 2.4.6.6.3; 2.10.11 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Giedraičio ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Melisai Žvirblytei, dalyvaujant prokurorams Audriui Armui, Juozui Bagdonavičiui, asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės V.

R. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones), jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, ekspertei N. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės V. R. (toliau – V. R.) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismo) 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria pripažinta, kad V. R. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalyje padarė bÅ«damas nepakaltinamas.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 3 dalimi, V. R. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. V. R. M. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi paskirtos ir 2019 m. vasario 19 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų nutartimi pratęstos procesinės prievartos priemonės - atidavimo į specialiÄ gydymo įstaigÄ , taikymo terminas pratęstas iki nutarties paskirti V.

R. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi pripažinta, kad V. R., bÅ«damas nepakaltinamas, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 2 dalyje, Å¡iomis aplinkybėmis: 2017 m. gegužės 23 d. socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ (internetinė nuoroda – (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ paskyros pavadinimu „V. R.“ patalpino audiovizualinį įraÅ¡Ä pavadinimu – „korumpuotos policijos vykdomi slapti engimai ir persekiojimai“ (internetinė nuoroda (duomenys neskelbtini)), kuriame vaizduojamas A.

J. ir sakomi žodžiai: „šitas žmogus 8 mėnesius persekioja vienÄ Lietuvos pilietį ir visÄ giminę dėl jo iÅ¡kratęs yra“, „A. J., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato virÅ¡ininkas, pajungęs policijÄ ir policijos sekimo įrangÄ 24 valandas per parÄ seka nelegaliai žmogų, jokių kaltinimų nepateikia ir iÅ¡ tikrųjų jis daro represijas ir kontroles žmogaus, persekioja po EuropÄ , po visur kur keliautų ir niekur neskelbia, bando nuslėpti nuo teismo“, „iÅ¡ tikrųjų jis yra iÅ¡krypėlis, jis teisinasi, kad daro tyrimÄ , bet tÄ Å¾mogų, kurį persekioja, jisai prievartauja namuose per ekranÄ , masturbuoja jį, vienu žodžiu, gamina iÅ¡krypimus, daro iÅ¡krypėliÅ¡kÄ veiklÄ ir nieko, reiÅ¡kia teisinasi, kad tipo daro tyrimÄ â€œ, „Dabar tÄ policijÄ , jÄ sponcoriauja korumpuotais pinigais (duomenys neskelbtini) meras R.

M., jisai papirkinėja, slaptas žinutes siunčia ir nurodo kaip elgtis, praktiÅ¡kai J. nutyli apie visus tuos dalykus, nors žino. JÅ«s matot Å¡itÄ Å¾mogų, kuris užsiima visokia nusikalstama veikla nematoma, grasinimai žudyti, jisai pilnas, reiÅ¡kia, visokių ambicijų, visokių policijos nelegalaus valdymo, valdo jÄ nelegaliai, nes legaliai negali valdyti, moka pinigus ir ji vykdo jo įsakymus, tai yra žmogus, kuris palaiko tÄ KGB naujÄ lietuviÅ¡kÄ , kad tai bÅ«tų daromos represijos, kartu su J. transliuoja internetÄ â€œ.

Tokiu bÅ«du V. R. per visuomenės informavimo priemonę vieÅ¡ai paskleidė apie A. J. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , niekinančiÄ ir žeminančiÄ jį, kaip asmenį bei galinčiÄ pakirsti pasitikėjimÄ juo.

2. IÅ¡ V. R. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su 2019 m. gegužės 7 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi jam paskirta priverčiamÄ ja medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Skunde jis pabrėžia, kad yra psichiÅ¡kai sveikas, gali pilnai valdyti savo veiksmus ir juos suprasti. Apelianto teigimu jis yra nekaltas, tiesiog vyksta jo ir jo Å¡eimos įžūlus persekiojimas, kurį vykdo A. J. Duomenis apie galimÄ korupcijÄ jis pavieÅ¡ino įkeldamas filmuotÄ medžiagÄ Ä¯ „(duomenys neskelbtini)“ internetinę svetainę, tačiau dabar už tai yra nepagrįstai persekiojamas.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė V. R. ir jo gynėja pritarė apeliacinio skundo argumentams, ir prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

4. Asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė V. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu V. R. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta priverčiamÄ ja medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Dėl BK 154 straipsnio 2 dalies 6.

Nors V. R. skunde teigia, kad buvo nepagrįstai pripažinta, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 2 dalyje, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, neÅ¡aliÅ¡kai, nepažeisdamas BPK nuostatų, iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad V.

R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje sudėtį.

7. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog Å¡meižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Å ios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumÄ , privataus gyvenimo neliečiamumÄ .

SaviraiÅ¡kos laisvė negali bÅ«ti įgyvendinama skleidžiant apie asmenį netikras jį žeminančias ir niekinančias žinias. Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas. Teismų praktikoje apibrėžiant Å¡meižimo sÄ vokos turinį įtvirtinta, jog paskleisdamas informacijÄ kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Nuomonė apie tam tikrÄ informacijÄ â€“ tai faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikÅ¡ta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija. Kvalifikuodamas veikÄ pagal BK 154 straipsnį teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. 2017 m. gegužės 23 d. socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ savo asmeninės paskyros patalpindamas audiovizualinį įraÅ¡Ä pavadinimu „korumpuotos policijos vykdomi slapti engimai ir persekiojimai“ paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie nukentėjusįjį A. J.: “šitas žmogus 8 mėnesius persekioja vienÄ Lietuvos pilietį ir visÄ giminę dėl jo iÅ¡kratęs yra“, „A. J., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato virÅ¡ininkas, pajungęs policijÄ ir policijos sekimo įrangÄ 24 valandas per parÄ seka nelegaliai žmogų, jokių kaltinimų nepateikia ir iÅ¡ tikrųjų jis daro represijas ir kontroles žmogaus, persekioja po EuropÄ , po visur kur keliautų ir niekur neskelbia, bando nuslėpti nuo teismo“, „iÅ¡ tikrųjų jis yra iÅ¡krypėlis, jis teisinasi, kad daro tyrimÄ , bet tÄ Å¾mogų, kurį persekioja, jisai prievartauja namuose per ekranÄ , masturbuoja jį, vienu žodžiu, gamina iÅ¡krypimus, daro iÅ¡krypėliÅ¡kÄ veiklÄ ir nieko, reiÅ¡kia teisinasi, kad tipo daro tyrimÄ â€œ, „Dabar tÄ policijÄ , jÄ sponcoriauja korumpuotais pinigais (duomenys neskelbtini) meras R.

M., jisai papirkinėja, slaptas žinutes siunčia ir nurodo kaip elgtis, praktiÅ¡kai J. nutyli apie visus tuos dalykus, nors žino. JÅ«s matot Å¡itÄ Å¾mogų, kuris užsiima visokia nusikalstama veikla nematoma, grasinimai žudyti, jisai pilnas, reiÅ¡kia, visokių ambicijų, visokių policijos nelegalaus valdymo, valdo jÄ nelegaliai, nes legaliai negali valdyti, moka pinigus ir ji vykdo jo įsakymus, tai yra žmogus, kuris palaiko tÄ KGB naujÄ lietuviÅ¡kÄ , kad tai bÅ«tų daromos represijos, kartu su J. transliuoja internetÄ â€œ ir tokiu bÅ«du per visuomenės informavimo priemonę vieÅ¡ai paskleidė apie A.

J. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , niekinančiÄ ir žeminančiÄ jį, kaip asmenį bei galinčiÄ pakirsti pasitikėjimÄ juo.

9. V. R. neneigia fakto, kad jis sukÅ«rė minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä ir iÅ¡ savo asmeninės paskyros patalpino socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“. Tai jis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 49-50) ir savo pateiktame apeliaciniame skunde. Nors V. R. nesutinka, kad padarė įstatymo uždraustÄ veikÄ , tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, iÅ¡sakytos informacijos turinį, jos pobÅ«dį ir paskleidimo bÅ«dÄ , su tokiais apelianto teiginiais neturi pagrindo sutikti.

Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡e iÅ¡sakytų teiginių pateikimo bÅ«do, V. R. informacijÄ , kad A. J., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininku, veikia prieÅ¡ingai baudžiamiesiems įstatymams, neteisėtai atlieka baudžiamÄ jį persekiojimÄ , yra iÅ¡krypėlis ir prievartauja persekiojamÄ asmenį per internetÄ , vykdo iÅ¡krypėliÅ¡kÄ veiklÄ , yra korumpuotas, papirktas (duomenys neskelbtini) mero ir už pinigus vykdo jo įsakymus, iÅ¡dėstė teiginio forma kaip neginčijamÄ faktÄ .

Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų Å¡iuos V. R. įraÅ¡e nurodytus teiginius ir juos pagrįstų. Å iame kontekste pažymėtina, kad paskleisdamas tokiÄ informacijÄ (nurodant, kad asmuo neteisėtai atlieka baudžiamÄ jį persekiojimÄ , vykdo korumpuotÄ veiklÄ , yra papirktas ir pan.) vieÅ¡umon asmuo privalo elgtis atsakingai ir turėti tas žinias patvirtinančius patikimus duomenis ar nurodyti Å¡altinius. Nagrinėjamu atveju V. R. tokių duomenų ar Å¡altinių savo teiginiams pagrįsti nepateikė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme.

Informacijos tikrumÄ pagrindžiančių įrodymų nebuvo pateikta ir apeliacine tvarka bylÄ nagrinėjančiai teisėjų kolegijai. Todėl Å¡iuo atveju V. R. teiginiai, kuriais A. J. yra siejamas su nusikalstamomis veikomis, korumpuotu ir iÅ¡krypėliÅ¡ku elgesiu, neabejotinai žeminančiais ir niekinančiais nukentėjusiojo vardÄ , siejami ne su jo reiÅ¡kiama nuomone, o su faktais, kurie nėra įrodyti. Siekį paskleisti tokio turinio informacijÄ patvirtina audiovizualiniame įraÅ¡e iÅ¡sakytos informacijos iÅ¡dėstymas teiginio forma su konkrečiomis detalėmis.

Tai, kad informacija buvo paskleista patalpinant audiovizualinį įraÅ¡Ä socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ (internete), t. y. per visuomenės informavimo priemonę (veikÄ kvalifikuojantis požymis), neabejotinai reiÅ¡kia, kad Å¡is vaizdo įraÅ¡as su nukentėjusiojo asmenį žeminančia, jo orumÄ ir garbę įžeidžiančia informacija, buvo laisvai prieinamas ir jį turėjo galimybę perskaityti neapibrėžtas skaičius asmenų. Visų Å¡ių duomenų kontekste, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad patalpindamas socialiniame tinkle audiovizualinį įraÅ¡Ä , kuriame vaizduojamas nukentėjusysis A.

J. ir iÅ¡sakyti Å¡ios nutarties 1 punkte nurodyti teiginiai, kurie neatitinka tikrovės ir niekina bei žemina nukentėjusįjį kaip asmenį ir gali pakirsti pasitikėjimÄ juo, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 2 dalyje. Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo 10. Apeliantas taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, skirti jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

11. Vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumÄ pažymėtina, kad priverčiamosios medicinos priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripa II. žintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės skyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). III. Jų taikymo tikslas yra iÅ¡gydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ , jį prižiÅ«rint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustÄ veikÄ padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. IV. Å ių priemonių taikymas (paskyrimas) priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas:

1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK specialioje dalyje numatytÄ veikÄ ;

2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo;

3) veikÄ padaręs asmuo pagal veikos pobÅ«dį ir savo psichinę bÅ«senÄ yra pavojingas visuomenei (BK 98 straipsnis). V. Å iame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) gausioje praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymÄ galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar vieÅ¡ajam interesui apsaugoti (O. G. prieÅ¡ LatvijÄ , Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieÅ¡ RumunijÄ , Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonėmis rÅ«Å¡ies parinkimo klausimÄ , įvertinęs V. R. ligos diagnozę, socialinį pavojingumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, remdamasis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad V.

R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu, jam konstatuotas – kliedesinis sutrikimas (F 22.0), dėl ko jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad Å¡iuo metu V. R. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu (F 22.0), dėl ko negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam rekomenduojama taikyti priverstinį gydymÄ â€“ stacionarinį stebėjimÄ specializuotoje gydymo įstaigoje VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis (t. 2, b. l. 2-6).

Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į ekspertės J. D., patvirtinusios ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kinimus duotus apklausiant pirmos instancijos teisiamajame posėdyje, kad V. R. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas. Dėl Å¡io sutrikimo V. R. yra neprognozuojamas ir socialiai pavojingas. Visi asmenys, kuriems nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas yra laikomi pavojingais visuomenei. Jeigu liga aprimsta stebima ilgesnė ar trumpesnė ligos remisija. Tada gali iÅ¡nykti ir socialinis pavojingumas.

Ekspertės teigimu, kadangi V. R. nėra kritiÅ¡kas savo bÅ«klės atžvilgiu, jam bÅ«tinas priverstinis gydymas stacionaraus stebėjimo sÄ lygomis (t. 2, b. l. 139).

13. Siekiant paÅ¡alinti abejones dėl V. R. skundžiama apylinkės teismo nutartimi taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pagrįstumo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas ne tik V. R., bet ir ekspertė N. M., kuri apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino minėtÄ ekspertizės aktÄ ir jo iÅ¡vadÄ , kad R. R. rekomenduotina taikyti stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis. Nurodė, kad vertindama A. R. bÅ«klę 2018 m. spalio - lapkričio mėnesiais ir rekomenduodama jam priverčiamÄ sias priemones - stebėjimÄ stacionarinio gydymo sÄ lygomis, ekspertų komisija vertino tai, kad skiriant ambulatorinį gydymÄ derėtų tiriamajam turėti bent dalinę kritikÄ savo bÅ«klės atžvilgiu, suvokti gydymo bÅ«tinumÄ , ir reguliariai lankytis pas psichiatrÄ , tačiau V.

R. nekritiškas savo būklės atžvilgiu, savaip interpretuoja specialistų išvadas, anksčiau niekada nebuvo gydytas, todėl laikui bėgant jam išsivystė minėtas sutrikimas. Nurodė, kad po apklausos apeliacinės instancijos teisme negali daryti jokių išvadų dėl dabartinės V. R. būklės (t. 2, b. l. 206).

14. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme asmuo, kuriam taikomos priverčiamos medicinos priemonės V. R. parodė, kad supranta kodėl yra gydymo įstaigoje. Jo teigimu, jį gydyti priverstinai nėra pagrindo, nes jis tik iÅ¡sakė savo nuomonę apie J., visa tai nufilmavo ir į dėjo į (duomenys neskelbtini) internetinę svetainę, tačiau Lietuvoje yra žodžio laisvė, todėl jis gali laisvai reikÅ¡ti savo mintis. Jis gali valdyti savo veiksmus, nes jau metai laiko jokio įraÅ¡o nėra padaręs ar patalpinęs į internetÄ . Gyvena vienas bute, dirba, moka mokesčius. Medicininę komisijÄ vairuotojo pažymėjimui gauti praėjo, jokių sutrikimų jam nebuvo nustatyta. Pas psichiatrus iki Å¡io įvykio nesilankė (t. 2, b. l. 205-206).

15. Aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų kontekste, sprendžiant apeliantui V. R. skirtos priverčiamos medicinos priemonės - stacionaraus stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis, pagrįstumo klausimÄ , svarbu yra įvertinti ir įstatymo uždraustÄ veikÄ , kuriÄ padarė V. R. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pripažino, kad V. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 2 dalyje, bÅ«damas nepakaltinamas.

Jo padaryta pavojinga veika pasireiÅ¡kė tuo, kad jis socialiniame tinkle patalpino audiovizualinį įraÅ¡Ä , kuriame per visuomenės informavimo priemonę vieÅ¡ai paskleidė apie A. J., (duomenys neskelbtini) apskrities komisariato virÅ¡ininkÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , niekinančiÄ ir žeminančiÄ jį, kaip asmenį bei galinčiÄ pakirsti pasitikėjimÄ juo. Minėtame BK straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas yra įvertintas įstatymo leidėjo ir priskirtas nesunkiems nusikaltimams.

Ä®vertinus konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pobÅ«dį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad V. R. Å¡iuo konkrečiu atveju kelia didelį pavojų aplinkiniams, aplinkai, sau ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Juolab, kad V. R. padaryta nusikalstama veika nėra smurtinė. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad V. R. kada nors praeityje bÅ«tų teistas už kokios nors nusikalstamos veikos padarymÄ , nėra baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 86-87).

16. IÅ¡dėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma betarpiÅ¡kai patvirtina, kad dėl V. R. diagnozuoto psichikos sutrikimo jį reikia priverstinai gydyti, tačiau sutikti su tuo, kad Å¡iuo metu V. R. yra tokia visuomenei pavojinga asmenybė, kad reikėtų taikyti stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, Å¡iuo metu nėra pakankamo pagrindo. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad V. R. M. apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi procesinė prievartos priemonė – atidavimas į specialiÄ gydymo įstaigÄ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę taikoma jau daugiau nei metus laiko, o nusikalstamÄ veikÄ V.

R. padarė prieÅ¡ daugiau kaip dvejus metus keturis mėnesius. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, po padarytos nusikalstamos veikos praėjo ilgas laiko tarpas, jokių naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų V. R. nepadarė, jau ilgÄ laikÄ (daugiau nei metus) jis yra patalpintas specialioje gydymo įstaigoje, anksčiau nėra gydytas nei ambulatoriÅ¡kai, nei stacionaro sÄ lygomis, jo padaryta nusikalstama veika pagal savo pobÅ«dį nėra itin pavojinga, jis turi artimųjų (mamÄ , tėvÄ ), kurie palaiko artimus santykius su juo, juo rÅ«pinasi.

Be to, kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto bei ekspertės N. M. paaiÅ¡kinimų apeliacinės instancijos teisme, ekspertų siÅ«lymÄ taikyti V. R. stacionarų stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis lėmė ir jo nekritiÅ¡kumas savo bÅ«klei, psichikos sutikimų nepripažinimas. Paminėtų duomenų kontekste, įvertinus tiek V. R. asmenybę, tiek jam diagnozuoto psichikos sutrikimo požymius, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu V.

R. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ nėra pakankamo pagrindo, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti taikant jam ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Tai laikytina pakankama priemone, siekiant gydyti V. R. (BK 98 straipsnio 2 dalis, BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl skundžiama apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis atitinkamai keistina - V. R. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis (BPK 326 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. R. pažeidus ambulatorinio stebėjimo sÄ lygas, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sÄ lygos iÅ¡ ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis gali bÅ«ti pakeistos į stacionarinį stebėjimÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (BK 98 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V.

R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2019 m. gegužės 7 d. nutartį pakeisti: - V. R. paskirtÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, pakeisti į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. - Panaikinti nutarties dalį, kuria V. R. pratęstas procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specialiÄ gydymo įstaigÄ , taikymo terminas.

Likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Algirdas Giedraitis Nerijus Meilutis