e03a0ad0-5cac-4554-b58d-c1663b6988a4 · Alytaus apylinkės teismas

?45242141440,88,887/778889632710795535626Baudžiamoji byla Nr. 1-716-791/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22504-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 2.12.1.4. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 1 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Vilma Dapkevičienė iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės N. K. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01–1–22504–19 medžiagÄ , kurioje E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014 m. gruodžio 3 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, 2015 m. birželio 8 d. nutartimi bausmė pakeista 90 parų areštu; 2) 2015 m. liepos 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo, subendrinus su 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, skirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) 2017 m. gruodžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė; 4) 2019 m. birželio 18 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė 60 parų areÅ¡to bausmė (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė: E. Č. 2019 m. gegužės 29 d. apie 15.39 val. namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia pastÅ«mė Å¡eimos narį – motinÄ A.

Č., dėl to ji krisdama į lovos kampÄ susižalojo kairę kojÄ . Tokiu bÅ«du smurtaudamas E. Č. dėl poodinės kraujosruvos kairio kelio sÄ naryje, odos nubrozdinimų kairėje blauzdoje, kairiajame kelyje nežymiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ A. Č.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, E. Č. kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, jog 2019 m. gegužės 29 d. apie 15.39 val. jis grįžo į namus, (duomenys neskelbtini), ir reikalavo motinos, kad ji jam duotų valgyti ir rÅ«kyti.

Ji nedavė, todėl supykęs motinÄ pastÅ«mė ir nuėjo miegoti. Motina nukrito, po to atsikėlė ir išėjo iÅ¡ namų. Dėl to kÄ padarė motinai, labai gailisi ir pažada daugiau taip nesielgti. Taip pasielgė bÅ«damas neblaivus (b. l. 53–54, 57–58). Be paties kaltinamojo E. Č. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiÄ ja, A. Č. parodė, jog 2019 m. gegužės 29 d. apie 15.00 val. į namus, (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sÅ«nus E. Č., kuris garsiai Å¡aukdamas reikalavo duoti jam valgyti. Jai atsakius jog namuose yra tik makaronų, pastarasis jos atžvilgiu ėmė vartoti necenzÅ«rinius žodžius. SÅ«nus eidamas pro Å¡alį jÄ pastÅ«mė ir ji neiÅ¡laikiusi pusiausviros trenkėsi į lovos kampÄ ir susimušė kairę kojÄ , dėl to pajuto fizinį skausmÄ .

Po įvykio ji nuėjo pas kaimynus, kurie iÅ¡kvietė socialinę darbuotojÄ ir seniÅ«nę. Civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡ (b. l. 26–28). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, R. B. parodė, jog 2019 m. gegužės 29 d. ji buvo namuose, kai apie 14.00 val. pas jÄ atėjo A. Č., kuriÄ pagal sutartį ji globoja, suteikia visas reikiamas buities paslaugas. A. Č. yra įraÅ¡yta į psichiatrinę įskaitÄ , jai reikalinga pagalba. A. Č. skundėsi, jog ji labai bijo neblaivaus sÅ«naus E. Č., socialinei darbuotojai ir seniÅ«nei rodė savo kairę kojÄ .

KÄ jos kalbėjo negirdėjo, nes dirbo savo darbÄ . Kuomet E. Č. bÅ«na neblaivus, kartais praÅ¡o pas motinÄ , kad duotų pavalgyti, rÅ«kyti, bet motina pati dažnai bÅ«na alkana. A. Č. kartais pasakoja, jog E. Č. trenkė jai, o po kurio laiko keičia savo pozicijÄ ir sako, jog nieko nebuvo, ji gina savo vaikus. Mano, kad E. Č. kartais smurtauja prieÅ¡ savo motinÄ A. Č., bet ji pati to nematė (b. l.42–43). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, A. Č. parodė, jog 2019 m. gegužės 29 d., apie pietus, jis dirbo pas žmogų, kapojo jam malkas, tuo momentu pas jį atėjo motina A.

Č., kuri verkė ir skundėsi, kad jo brolis E. Č. iÅ¡ jos reikalauja valgyti ir cigarečių. Jis dirbo, todėl mamai pasakė, kad eitų pas socialinę darbuotojÄ R. B.. Vėliau iÅ¡ R. B. sužinojo, kad ji su seniÅ«ne iÅ¡kvietė policijÄ , kadangi E. Č. prieÅ¡ motinÄ smurtavo. Jis nematė kÄ mamai padarė E. Č., kai jis bÅ«na neblaivus priekabiauja prie motinos ir tarp jų įvyksta konfliktas, yra matęs kaip E. Č. smurtauja prieÅ¡ motinÄ , jÄ muÅ¡a. Ne kartÄ yra apgynęs motinÄ nuo E. Č..

Mano, jog E. Č. galėjo neblaivus iÅ¡ piktumo pastumti motinÄ A. Č. ir ji galėjo susižaloti (b. l. 45–46). IÅ¡ 2019 m. gegužės 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nės A. A. tarnybinio praneÅ¡imo dėl įvykio matyti, jog 2019 m. gegužės 29 d. apie 15.39 val. gavo praneÅ¡imÄ nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes namuose neblaivus sÅ«nus sumušė A. Č.. Atvykus į įvykio vietÄ pasitiko seniÅ«nė I. K., kuri paaiÅ¡kino, jog 2019 m. gegužės 9 d. apie 15.30 val.

A. Č. sumušė sÅ«nus E. Č.. Bendraujant su A. Č. ji parodė, kad jai skauda kairę kojÄ , kaip jÄ sumušė nenurodė. Ji jautėsi prastai, todėl buvo iÅ¡kviesti medikai. E. Č. buvo nustatytas 2,99 promilių neblaivumas (b. l. 1). IÅ¡ 2019 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir nuotraukų matyti, jog buvo apžiÅ«rėta ir apraÅ¡yta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 10–17). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 491/2019 (06) matyti, jog A.

Č. nustatyta poodinė kraujosruva kairio kelio sÄ naryje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, kairio kelio sÄ naryje, kurie galėjo bÅ«ti padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek smÅ«giavimo bÅ«du, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ (b. l. 38).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. Č. tyčia, dėl asmeninių paskatų smurtaudamas prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – motinÄ A. Č., sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ , tuo padarydamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Prokurorė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės pareiÅ¡kimas tenkinamas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis E. Č., jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamÄ jį procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamasis susipažino su Å¡io proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis E. Č. sutiko ir su prokurorės pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡imi bei jos trukme (b. l. 72–77). Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamasis E. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). NusikaltimÄ E. Č. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis E. Č. teistas, paskutinis jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs (b. l. 63–75), baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 76–84). Kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 90–91).

Nagrinėjamu atveju E. Č. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ä®vertinęs nustatytas ir iÅ¡tirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. Č. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bus visiÅ¡kai įgyvendinta E. Č. paskyrus prokurorės pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , nes Å¡i bausmės rÅ«Å¡is visiÅ¡kai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (b. l. 93–100). Kadangi kaltinamojo E. Č. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

E. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 90 parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. Č. galutinę bausmę – areÅ¡tÄ 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imčiai) parų. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo E. Č. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , dienos. Bausmę paskirti atlikti areÅ¡tinėje.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Padavus praÅ¡ymÄ teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylÄ teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali bÅ«ti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepateikus praÅ¡ymo surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Vilma Dapkevičienė