2018-03-13 Nr. AB-5369-3-61-3-04183-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-181-525/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02331-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 43.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S

2018 m. kovo 13 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.

A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai SĮ „Vilniaus miesto būstas“, dėl įrašymo į eilę būstui išsinuomoti sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A.

A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas), prašydamas įrašyti jį į eilę būstui išsinuomoti. Kadangi pareiškėjo paduotas prašymas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl teismas 2017 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui nustatė terminą iki 2018 m. sausio 5 d. nurodytiems nutartyje skundo trūkumams pašalinti. Šalindamas teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas 2017 m. gruodžio

29 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė nesutinkantis su 2016 m. vasario 9 d. jo išbraukimu iš sąrašo išsinuomoti būstą. Nurodė, kad į eilę išsinuomoti būstą jis stojo 2009 m., tuo metu jis gavo pažymą, kad yra įrašytas į eilę, tačiau jo niekas neinformavo, kad jis kiekvienais metais iki gegužės mėnesio turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Nurodė, kad nuo 2014 m. iki 2017 m. buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, todėl neturėjo ką deklaruoti. Išėjęs į laisvę kreipėsi į Vilniaus savivaldybę ir 2017 m. lapkričio 23 d. dalyvavo komisijoje, kurioje jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. 2018 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatęs, kad pareiškėjo paduotas prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, t. y. jame nebuvo nurodytas atsakovas, konkretus skundžiamas viešojo administravimo subjekto veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, pareikštas netikslus reikalavimas, pareiškėjas nepateikė teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalo arba motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo, pareiškėjui nustatė terminą iki 2018 m. sausio 15 d. skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Pareiškėjas 2018 m. sausio 16 d. (pateikta per EPP) pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui suteikta teisinė pagalba nagrinėjant administracinę bylą. Kitų teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartyje nurodytų duomenų pareiškėjas nepateikė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 3 d. teismo nutartimi jam nustatytų trūkumų nešalino, todėl vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjas 2018 m. sausio 23 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo skundė teismo 2018 m. sausio

22 d. nutartį. Teismas 2018 m. sausio 24 d. pareiškėjo atskirąjį skundą priėmė. 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatęs, kad atskirąjį skundą pareiškėjo vardu pateikė advokatas Andriejus Tiščenko, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kad turi įgaliojimus atstovauti pareiškėją teikiant skundą kitam teismui (šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui), todėl 2018 m. sausio 25 d. nutartimi teismas panaikino savo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir nustatė terminą pareiškėjui trūkumams pašalinti – pateikti duomenis susijusius su advokato Andriejaus Tiščenko įgaliojimais byloje arba pateikti atskirąjį skundą kurį būtų pasirašęs pats.

III.

Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo veiksmais, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad teismui nebuvo jokio pagrindo įpareigoti apeliantą tikslinti savo skundą, kadangi jis atitiko formalius skundo reikalavimus, paaiškina, kad pirmasis pareiškėjo skundas buvo priimtas, todėl turėjo būti nagrinėjamas, jam pataisymų nereikėjo. Nurodo, kad apeliantas naudojasi advokato pagalbą. Kadangi tik 2018 m. sausio 15 d. buvo priimtas sprendimas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-117-798, todėl apygardos teismas, pats turėjo nustatyti naują terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi, kuria teismas panaikino savo 2018 m. sausio 24 d. nutartį, kurios pagrindu pareiškėjo atskirasis skundas buvo priimtas nagrinėti. Ta pačia nutartimi teismas pareiškėjui nustatė, terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, kadangi atskirasis skundas buvo pateiktas neįgalioto asmens.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė terminą iki 2018 m. sausio 5 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė jį įrašyti į eilę būstui išsinuomoti. Pažymėjo, jog administracinis teismas, kaip viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų teisminės kontrolės institucija, negali ir neturi teisės vykdyti viešojo administravimo subjektų funkcijų, nes priešingu atveju būtų pažeistas valstybinių valdžių pasidalijimo principas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintame skunde turėtų tikslinti reikalavimą, susiejant jį su konkrečios viešojo administravimo institucijos, kuri byloje turėtų būti atsakove, sprendimu (ar veiksmu / neveikimu) atsisakyti įrašyti pareiškėją į eilę būstui išsinuomoti.

Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 29 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame iš esmės tinkamo reikalavimo nesuformavo, nurodė, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovo suteikimo byloje. Pirmosios instancijos teismas pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. sausio 15 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2018 m. sausio 16 d. teismui pateikė duomenis, kad jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba byloje, daugiau duomenų teismui nepateikė. Teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Ginčijamoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas turėjo jam pratęsti terminą, kadangi pareiškėjas tik 2018 m. sausio 15 d. gavo advokato pagalbą, be to, mano, kad jo pirminis skundas buvo tinkamas pirmosios instancijos teismui priimti. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad jo skundas atitiko pagrindinius skundui, ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose keliamus, reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė trūkumus pareiškėjo skundui.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjui profesionali teisininko pagalba buvo suteikta tik 2018 m. sausio 15 d. sprendimu ir dėl šios priežasties pareiškėjui pratęsti terminą trūkumams pašalinti, kad jis galėtų tinkamai ištaisyti teismo nutartyse nurodytus skundo trūkumus. Teisėjų kolegija susipažinusi su teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi, nustatė, kad ji iš esmės neužkirto pareiškėjui kelio pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir pateikti atskirąjį skundą, tačiau, atkreipia dėmesį, jog Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatyta galimybė pakartotinai vertinti skundą, kuris jau yra priimtas nutartimi.

ABTĮ 138 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jeigu trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas. Taigi, tokio pobūdžio veiksmai, kuriuos šiuo atveju atliko pirmosios instancijos teismas iš esmės yra apeliacinės instancijos prerogatyva. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio

22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio

4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo

A. A. atskirąjį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. A. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė