e038a587-fb97-4eea-9bc9-0fedffdfb9f1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-24824-937/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18889-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja raÅ¡ytinio proceso tvarka, priimdama sprendimÄ už akių, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

Ž. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 318,33 Eur negrÄ Å¾into kredito, 28,65 Eur delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nordecum“ ir atsakovė nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis sudarė 2015-11-17 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. („duomenys neskelbtini“), pagal kuriÄ UAB „Nordecum“ suteikė atsakovei 900 Eur kreditÄ 24 mėn. laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sÄ lygomis dalimis grÄ Å¾inti sutarties mokėjimo grafike iÅ¡dėstytas sumas.

Atsakovė pradelsė eilinių įmokų mokėjimÄ , todėl UAB „Nordecum“ siuntė 2016-12-13 įspėjimÄ dėl sutarties nutraukimo, o nuo 2017-01-02 nutraukė sutartį. IeÅ¡kovė ir UAB „Nordecum“ 2017-05-30 pasirašė reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kuria įgijo reikalavimo teisę į perleistÄ atsakovės įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ nuo visos nesumokėtos sumos, tačiau nevirÅ¡ijant 180 d., kurie ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo metu sudarė 28,65 Eur (318,33 Eur x 0,05 proc. / 100 x 180 d.) (e. b. l. 1-5).

IeÅ¡kinys, jo priedų kopija ir teismo praneÅ¡imas siųsti ir įteikti atsakovei asmeniÅ¡kai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Per teismo nustatytÄ ir praneÅ¡ime nurodytÄ terminÄ atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kovė prašė priimti sprendimÄ už akių, esant CPK numatytiems pagrindams (e. b. l. 1-5). Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformavus Å¡alių apie raÅ¡ytinį procesÄ dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ . IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015-11-17 tarp pradinės kreditorės UAB „Nordecum“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. („duomenys neskelbtini“), pagal kuriÄ pradinė kreditorė atsakovei suteikė 900 Eur dydžio kreditÄ 24 mėnesių terminui (e. b. l. 28-35, 36-38).

Kredito suteikimÄ patvirtina į bylÄ pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. („duomenys neskelbtini“) (e. b. l. 39). Atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grÄ Å¾inti kreditÄ bei sumokėti kredito mokestį ir palÅ«kanas už naudojimÄ si kreditu. Atsakovė sutartyje nustatytu laikotarpiu tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. IeÅ¡kovė nurodo, jog 2017-05-30 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ perleido UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teises į skolininkę (e. b. l. 9-15, 16).

Å iai dienai atsakovės skolÄ sudaro 318,33 Eur negrÄ Å¾intas kreditas ir 28,65 Eur delspinigiai. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). IeÅ¡kinio ir jo priedų kopijos atsakovei įteiktos asmeniÅ¡kai, todėl laikytina, kad ji apie reikalavimo teisės perleidimÄ yra informuota tinkamai, be to, ieÅ¡kovė siuntė praneÅ¡imÄ apie kreditorės pasikeitimÄ (e. b. l. 27).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Vartotojas, bÅ«damas silpnesnioji sutarties Å¡alis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sÄ lygų pagrindu gali įgyti nepateisinamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ vartotojÄ . Dėl Å¡ių priežasčių teisingai sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas.

Vienas vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sÄ lygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visÄ sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ . Neskaidrios sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant iÅ¡vengti stipresniosios Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. IeÅ¡kinyje pateiktas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės 318,33 Eur skolÄ yra pagrįstas ir tenkintinas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis).

Susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis (CK 6.72 straipsnis). Pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties bendrosios dalies 8.3 punkte nustatyta, jog klientui uždelsus sumokėti bet kurį kreditavimo sutartyje nustatytÄ mokėjimÄ , klientas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos mokėjimų sumos už kiekvienÄ kalendorinę dienÄ . Kreditavimo sutarties nutraukimas neatleidžia kliento nuo mokėtinų sumų grÄ Å¾inimo ir nuostolių bei netesybų, numatytų kreditavimo sutartyje atlyginimo.

Delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kada klientas visiÅ¡kai grÄ Å¾ina kreditoriui mokėtinas sumas (e. b. l. 28-35). IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ nuo 2017-01-02, nevirÅ¡ijant 180 dienų laikotarpio, kurie ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo dienÄ sudarė 28,65 Eur. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai iÅ¡ atsakovės 28,65 Eur delspinigių už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71-6.73 straipsniai, 6.260 straipsnio 1, 2 dalis).

Å aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur už gyventojų registro iÅ¡raÅ¡Ä (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) (e. b. l. 45, 46-50) bei 198 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis) (e. b. l. 53, 54), iÅ¡ viso – 213,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, t. y. 7,44 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iÅ¡ Å¡alies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iÅ¡ Å¡alies priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (3 Eur) (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, iÅ¡ atsakovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 318,33 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų 33 ct) negrÄ Å¾into kredito, 28,65 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 65 ct) delspinigių ir 213,84 Eur (du Å¡imtus trylika eurų 84 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,44 Eur (septynis eurus 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke.

Ä®mokos kodas 5660. Sumokėjus iÅ¡laidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus. IeÅ¡kovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Erika Zablockaja