e037e32c-e5ed-4d0f-8d0e-50ba9db4006c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2064-560/2012Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01114-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.5.2.; 121.18; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundÄ dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui E. J. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. J. 13 740 Lt už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . Nurodė, kad buvo nustatyta, jog atsakovas E. J. įvykdė neteisėtÄ kirtimÄ (duomenys neskelbtini) esančiame žemės Å«kio paskirties sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso E. J., t.y. atsakovas savavaliÅ¡kai, neturėdamas nustatyta tvarka Ukmergės rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duoto leidimo, iÅ¡kirto 20 žalių beržų, kurie pagal norminį reglamentavimÄ yra saugotini.

Tokiu bÅ«du padarė žalÄ aplinkai. Už ATPK 78 str. 1 d. padarytus pažeidimus atsakovui 2011 m. sausio 24 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-13.1-14 ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentÅ«ros 2011 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-13.1-14 jam skirta 225 Lt administracinė bauda. Neteisėtais E. J. veiksmais buvo padaryta 13 740 Lt žala gamtai. Ji apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.2011-06-15 Ukmergės rajono apylinkės teismas preliminariu sprendimu patenkino ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį bei iš atsakovo E. J. ieškovo naudai priteisė 13 740 Lt gamtai padarytos žalos.

Atsakovas E. J. pateikė prieÅ¡taravimus, kur nurodė, kad nesutinka su preliminariu sprendimu. Atsakovas teigė, jog minimame žemės sklype atsakovas nusprendė įveisti miÅ¡kÄ . Vadovaujantis 2010 m. gruodžio 16 d. Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėjos L. V. patvirtintu žemės sklypo planu su įveisiamo miÅ¡ko ribomis, Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius iÅ¡davė leidimÄ Ä¯veisti miÅ¡kÄ ne miÅ¡ko žemės sklype.

Vadovaudamasis minėtu leidimu, 2011 metų pradžioje atsakovas pradėjo želdavietės paruoÅ¡imo miÅ¡ko įveisimui darbus, remdamasis LR aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-199 patvirtintais MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatais. Atsižvelgiant į tai, kad dirva, kurioje yra planuojamas įveisti miÅ¡kas, reikalauja specialaus paruoÅ¡imo jÄ ariant, frezuojant, žemės sklype buvę medžiai trukdė ne tik atlikti minėtus žemės sklypo paruoÅ¡iamuosius darbus bet ir iÅ¡ esmės kliudė miÅ¡ko įveisimo projekto įgyvendinimui.

Teigė, kad leidimÄ iÅ¡kirti medžius jis turėjo, nes leidime įveisti miÅ¡kÄ ne miÅ¡ko žemės sklype yra nurodyta, kad leidimas yra iÅ¡duotas vadovaujantis Ukmergės žemėtvarkos skyriaus 2010-12-16 parengtu žemės sklypo planu su įveisiamo miÅ¡ko ribomis, kuriame buvo detaliai įvertinta žemės sklypo esama bÅ«klė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti jo neteisėtus veiksmus, o ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Atkreipia dėmesį į LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, darbų vykdymo ir leidimų darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo apraÅ¡o“ patvirtinimo 12.3 p.IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡taravimus, prašė juos atmesti.

Nurodė, kad medžiams kirsti atsakovas turėjo gauti savivaldybės leidimÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas atsiliepime pažymėjo, jog asmenys gali pasinaudoti teise įveisti miÅ¡kÄ , tačiau ji nepanaikina pareigos, prieÅ¡ įveisiant miÅ¡kÄ , teisėtai kirsti įveisiamame miÅ¡ke augančius medžius. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad medžių priskirtinumo saugotiniems bei veiksmų neteisėtumo klausimas iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-04-29 nutartimi, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusius teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (teismo sprendimo prejudicialumo savybė).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėUkmergės rajono apylinkės teismas 2011-12-01 galutiniu sprendimu paliko nepakeistÄ 2011-06-05 Ukmergės rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo E. J. 740 Lt gamtai padarytos žalos ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai, skolos mokėjimÄ iÅ¡dėstė 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 1 145 Lt. Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo E. J. 206 Lt žyminio mokesčio ir 15,97 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų Valstybei.

Nurodė, kad atsakovas medžius iÅ¡kirto neturėdamas tam reikiamo leidimo, t.y. iÅ¡kirto neteisėtai, todėl jam netaikoma LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 12.3 punktas. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog visais atvejais, sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas privalo įrodyti žalos padarymo faktÄ ir jos dydį, nes žalos atsiradimo faktas, kaip toks, nepreziumuojamas. Atsakovas, neturėdamas leidimo, iÅ¡kirto saugotinus medžius- 20 beržų, tuo padarė aplinkai 13 740 Lt žalÄ , padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovas apskaičiavo remdamasis teisės aktais: Aplinkos ministro 1995 12 14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika ir Aplinkos ministro 2008 06 26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais.

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovo 13 470 Lt žalos atlyginimo bei sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstė 12 mėnesių.  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas E. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas, priteisdamas žalÄ , neatsižvelgė į tai, kad žemės Å«kio paskirties žemėje buvę savaime užaugę medžiai trukdė įveisti miÅ¡kÄ ir todėl E. J. neturėjo kitos iÅ¡eities ir turėjo paÅ¡alinti miÅ¡ko įveisimui trukdžiusius medžius, nes, prieÅ¡ingu atveju, atsakovas nebÅ«tų galėjęs tinkamai atlikti miÅ¡ko įveisimo darbų.

Atsakovo tikslas buvo bÅ«tent padidinti medžių skaičių, - t.y. įveisti miÅ¡kÄ 3.60 ha plote, - o ne mažinti medžių skaičių. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių objektyviai akivaizdu, kad E. J. neturėjo tikslo ir priežasties naikinti medžius ir mažinti jų kiekį. Teigia, kad gamtai žala padaryta nebus, kadangi vietoj 20 vnt. beržų bus įveistas miÅ¡kas 3.60 ha plote. Apelianto įsitikinimu, teismas nevertino atsakovo E. J. paaiÅ¡kinimų, jog siekdamas tinkamai sutvarkyti miÅ¡ko įveisimui reikalingus dokumentus, jis kreipėsi į kompetentingas institucijas - Ukmergės miÅ¡kų urėdijÄ , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentÄ , kur jam buvo paaiÅ¡kinta, jog jokie papildomi leidimai ar sutikimai, iÅ¡skyrus jo turimus, nereikalingi.

Taigi, atsakovas nesikreipė ir negavo leidimo kirsti medžius bÅ«tent dėl to, kad buvo suklaidintas kompetentingų institucijų. Apelianto teigimu Ukmergės rajono apylinkės teismas nepagrįstai netaikė LR aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 12.3 punkto, pagal kurį saugotinų medžių ir krÅ«mų vertė neatlyginama, kai pareiÅ¡kėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per vienerius metus pasodinti (...) paÅ¡alintų medžių ar krÅ«mų atkuriamÄ jÄ vertę atitinkantį kiekį ir juos prižiÅ«rėti tris metus.

Apelianto įsitikinimu nurodytoji teisės norma reglamentuoja situacijÄ kai asmuo, atlikdamas leistus medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo darbus, atlieka ir leidimu neleistÄ darbÄ - be leistų, nukerta dar ir neleistus kirsti medžius ar krÅ«mus. Pažymi, kad apeliantas turėjo patvirtintus žemės sklypo planÄ su įveisiamo miÅ¡ko ribomis, leidimÄ Ä¯veisti miÅ¡kÄ ne miÅ¡ko žemės sklype ir vadovaudamasis Å¡iais dokumentais kartu su kitais leistais atlikti miÅ¡ko įveisimo darbais, taip pat atliko ir neleistus veiksmus - iÅ¡kirto medžius, todėl Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikoma analogija bei taikomas minėto apraÅ¡o 12.3 punktas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 1.5 str. nuostatų bei nepagrįstai nevertino atsakovo E. J. atliktų neteisėtų veiksmų - medžių iÅ¡kirtimo - tikslo bei aplinkybių, kurioms esant medžiai buvo iÅ¡kirsti. Pasak apelianto, nustatytos bylos faktinės aplinkybės, jog atsakovas medžius iÅ¡kirto siekdamas Å¡iame plote teisėtai įveisti miÅ¡kÄ , leidžia konstatuoti, kad teismo įpareigojimas atlyginti žalÄ neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nes yra baudinio pobÅ«džio.

Atsakovo manymu, teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ sumažinti atsakovui paskirtÄ baudÄ . IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti. Nurodė, kad skundžiamame sprendime Ukmergės rajono apylinkės teismas labai aiÅ¡kiai konstatavo žalos padarymo faktÄ . Atsakovui neteisėtai nukirtus 20 žalių beržų žala buvo paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Teigti, kad apeliantui neteisėtai iÅ¡kirtus 20 žalių beržų, buvo sunaikinta dalis per deÅ¡imtmečius susiformavusio natÅ«ralaus ir gamtiniu požiÅ«riu Å¡iai vietovei itin svarbaus biotopo, reikÅ¡mingo augalijai ir gyvÅ«nijai. Pažymi, kad apelianto teiginiai, jog jis buvo suklaidintas valstybės institucijų bei dėl to nežinojo, kokį konkretų leidimÄ turėjo gauti, norėdamas iÅ¡kirsti medžius, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Atsakovas bylÄ nagrinėjant teisme tik bendrai nurodė kreipęsis į miÅ¡kų urėdijÄ bei aplinkosaugÄ , tačiau neįvardijo konkrečių valstybės institucijų, į kurias galimai yra kreipęsis, bei su kuriais pareigÅ«nais galimai konsultavęsis dėl medžių iÅ¡kirtimo. Be to, ankstesniuose jo procesiniuose dokumentuose apeliantas nekėlė klausimo dėl galimai klaidingų valstybės institucijų konsultacijų suteikimo, prieÅ¡ingai - tvirtai laikėsi pozicijos, jog jo turimas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. leidimas įveisti miÅ¡kÄ ne miÅ¡ko žemės sklype Nr. 19 esÄ suteikia teisę iÅ¡kirsti medžius.

IeÅ¡kovas pažymi, kad apeliantas klaidingai interpretuojama ApraÅ¡o 12.3 punkto nuostatÄ . ApraÅ¡e nurodyta galimybė neatlyginti saugotinų medžių ir krÅ«mų vertės 12.3 punkte nustatytais atvejais tik tada, kai saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimai bei jų vertė numatyti leidime, bei vykdant teisėtÄ kirtimÄ . Å i teisės norma nereguliuoja situacijos, kai įvykdomi neteisėti kirtimai. IeÅ¡kovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas skundžiame sprendime įgyvendino tik formalų teisingumÄ , įpareigodamas E. J. atlyginti gamtai padarytÄ Å¾alÄ , nes jo tikslas esÄ buvo įveisti miÅ¡kÄ 3.60 ha plote.

Pažymi, kad neteisėtai iÅ¡kirsti medžiai buvo, brandÅ«s, apie 18 metų amžiaus. Neteisėtai iÅ¡kirtus Å¡iuos medžius, vietoj jų net ir pasodinus naujus, konstatuotina žala gamtai, kadangi medis formuojasi deÅ¡imtmečiais, kol pasiekia brandÄ . Taip pat pažymi, kad atsakovui pateiktas ieÅ¡kinys dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo pagrįstas Å¡ioje byloje surinktais faktiniais duomenimis apie E. J. neteisėtais veiksmais gamtai padarytÄ Å¾alÄ bei teisės aktų reikalavimais, todėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki, nepagrįsti bei nemotyvuoti, todėl atmestini.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApelianto E. J. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinos byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė norminį reglamentavimÄ bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalos gamtai, kuriÄ turi atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas, padarydamas šias išvadas, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, formuojamos teismų praktikos. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai. Vis tik, teismas nepagrįstai nesirėmė LR CK 1.5 str. reikalavimais, pilnai neįvertino susiklosčiusios situacijos, atsakovo ketinimus, todėl nepagrįstai nesumažino priteistinos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas priteistinos žalos dydį sumažinti.

Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad agentÅ«ros valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai 2011-01-12 nustatė, kad atsakovas E. J. įvykdė neteisėtÄ kirtimÄ (duomenys neskelbtini) esančiame žemės Å«kio paskirties sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso E. J.. E. J. minėtame žemės Å«kio paskirties sklype savavaliÅ¡kai, neturėdamas nustatyta tvarka Ukmergės rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duoto leidimo, nukirto 20 žalių beržų.

Å ie medžiai priskiriami saugomiems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o 3.11 punktu. Nukirsdamas saugomus medžius atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 9 punkto reikalavimus, bei padarė žalÄ aplinkai.

Už ATPK 78 str. 1 d. padarytus pažeidimus atsakovui 2011 m. sausio 24 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-13.1-14 ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentÅ«ros 2011 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-13.1-14 jam buvo skirta 225 Lt administracinė bauda. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismÄ dėl 13 740 Lt dydžio žalos gamtai iÅ¡ atsakovo priteisimo.

Teismas, nustatęs deliktinės atsakomybės, ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡ioje byloje atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ , neįvertino visų bylos aplinkybių, neįvertino to, jog atsakovas medžius nukirto, nes pastarieji trukdė miÅ¡ko įveisimui, kad jį suklaidino kompetentingos valstybės institucijos, kad pagal ApraÅ¡o 12.3 p. jis turi bÅ«ti atleistas nuo iÅ¡kirstų medžių vertės atlyginimo, kad jo turimas patvirtintas žemės sklypo planas su įveisiamo miÅ¡ko ribomis bei leidimas įveisti miÅ¡kÄ ne miÅ¡ko žemės sklype leido jam atlikti minėtų medžių iÅ¡kirtimo veiksmus.

Minimi apelianto teiginiai yra nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais. Atsakovas neneigia, kad iškirto minimus medžius žemės ūkio paskirties žemės sklype. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad medžius atsakovas iškirto, neturėdamas tam reikiamo įgaliotos institucijos leidimo, t.y. neteisėtai. Nors apeliantas teigia, kad medžius iškirto, nes jie trukdė miško įveisimui šiame sklype, siekė ne mažinti medžių skaičių, o priešingai - padidinti, tačiau tai nepašalina jo veiksmų neteisėtumo.

Atsakovas formaliai remiasi LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-199 patvirtintomis „MiÅ¡ko atkÅ«rimo ir įveisimo nuostatomis“, teigdamas, kad remiantis jų reikalavimais, jis privalėjo iÅ¡kirsti medžius. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas VRAAD Ukmergės rajono vyresnysis specialistas R. K. paaiÅ¡kino, jog miÅ¡kÄ Ä¯veisti galima ir neiÅ¡kertant medžių. Be to, atsakovas, siekdamas tinkamai pasiruoÅ¡ti miÅ¡ko sodinimui bei ketindamas iÅ¡kirsti Å¡iame žemės sklype esančius medžius, galėjo ir privalėjo kreiptis į atitinkamus pareigÅ«nus dėl leidimo kirtimui iÅ¡davimo, kaip tai yra numatyta LR aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintame Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – ApraÅ¡as).

Tačiau tokių veiksmų apeliantas nesiėmė. Laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, kad apie tai, jog jis turi gauti leidimÄ Å¡iems medžiams kirsti, jis nežinojo, buvo suklaidintas Ukmergės miÅ¡kų urėdijos bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nų, kur jam buvo paaiÅ¡kinta, jog jokie papildomi leidimai ar sutikimai, iÅ¡skyrus jo turimus, nereikalingi. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal konstitucinį principÄ Ä¯statymų (norminių teisės aktų) reikalavimų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 str.).

Kaip teisingai pažymėjo ieškovas, atsakovo nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas aplinkybių, jog jis kreipėsi į valstybės institucijas, kurių pareigūnai nurodė, kad jam nereikalingi papildomi leidimai medžių kirtimui, nenurodė teismui pateiktuose prieštaravimuose. Priešingai, teigė, kad jis medžius iškirto teisėtai, remiantis turimais dokumentais. Taip pat apeliantas neįvardijo konkrečių valstybės pareigūnų, su kuriais jis galimai konsultavosi dėl medžių iškirtimo, dėl ko nėra galimybės objektyviai patikrinti apelianto nurodomų aplinkybių teisingumo, todėl šiuos atsakovo teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus.

Atsakovas nepagrįstai laikosi pozicijos, jog jo turimi dokumentai – patvirtintas žemės sklypo planas su įveisiamo miÅ¡ko ribomis, leidimas įveisti miÅ¡kÄ ne miÅ¡ko žemės sklype, suteikė jam teisę iÅ¡kirsti Å¡iame sklype buvusius medžius. Tokia atsakovo pozicija neatitinka norminių teisės reikalavimų, pagal kuriuos, kaip minėta, atsakovas medžių kirtimui privalėjo gauti savivaldybės leidimÄ . Apeliantas neteisingai, nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kina ApraÅ¡o 12.3 punktÄ , teigdamas, kad jis yra atleidžiamas nuo iÅ¡kirstų medžių vertės atlyginimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minimas ApraÅ¡o punktas neatsiejamai turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas su Å¡io ApraÅ¡o 9 punktu, kuris suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ApraÅ¡o 12.3 p. gali bÅ«ti taikomas tik vykdant (įvykdžius) teisėtÄ (t.y. turint atitinkamÄ leidimÄ ) kirtimÄ . Nagrinėjamoje byloje buvo teisingai konstatuota, kad atsakovas neteisėtai iÅ¡kirto medžius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti atsakovo minimÄ apraÅ¡o punktÄ . Taigi, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu bei bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalos gamtai, kuriÄ privalo atlyginti.

Priešingi apeliacinio skundo teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, nepilnai įvertino atsakovo neteisėtų veiksmų tikslo bei aplinkybių. Pagal ieškovo pateiktus duomenis atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta 13 740 lt dydžio žala gamtai. Apeliantas neginčija šios sumos paskaičiavimo pagal norminių teisės aktų reikalavimus, tačiau mano, kad priteistos žalos dydis yra neadekvatus padarytam pažeidimui, jo ketinimams, yra baudinio pobūdžio, prieštarauja LR CK 1.5 punkte numatytiems principams.

Nors nagrinėjamoje byloje nėra pagrindų taikyti LR CK 6.253 str. nuostatas, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nustatant priteistinos žalos atlyginimo dydį turi remiamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (LR CK 1.5). Nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovas siekė teisėtai žemės Å«kio paskirties žemėje pasodinti miÅ¡kÄ , gavo tam reikiamus leidimus, medžius iÅ¡kirto ne piktybiÅ¡kai siekiant pasisavinti iÅ¡kirstus medžius, gauti iÅ¡ to materialios naudos, o iÅ¡ esmės dėl norminio reglamentavimo neiÅ¡manymo, siekdamas tinkamai pasiruoÅ¡ti miÅ¡ko sodinimui, kartu vertinant tai, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, jo oficialiai gaunamos kasmėnesinės pajamos nėra didelės, turi nepilnametį vaikÄ , prie kurio iÅ¡laikymo turi prisidėti, neturi nekilnojamojo turto, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ priteistinos žalos atlyginimo dydį sumažinti per pus - iki 6 870 Lt dydžio, jo mokėjimÄ iÅ¡dėstant 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant 572,50 Lt.

Remiantis LR CPK 93 str. 5 d. nuostatomis, perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kadangi buvo patenkinta ½ ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 206 Lt žyminio mokesčio ir 7,99 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, viso 213,99 Lt. Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 412 Lt žyminio mokesčio. Kadangi buvo iÅ¡ dalies patenkintas apeliacinis skundas, iÅ¡ valstybės biudžeto atsakovui gražintina 206 Lt dydžio dalis žyminio mokesčio. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo E. J. valstybės naudai priteistini 7,99 Lt (213,99 Lt – 206 Lt).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             Atsakovo E. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. galutinį sprendimÄ dalyje pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, į.k. 190742148, naudai 6 870 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo, skolos mokėjimÄ iÅ¡dėstant 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 572,50 Lt.

Priteisti iÅ¡ atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,99 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                              Romualda Janovičienė                                                                            Dalia Kačinskienė Kolegijos pirmininkas                                                 Dainius Rinkevičius