2020-06-03 Nr. AB-11204-3-62-3-02910-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2023-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02910-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. (K. Č.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. (K. Č.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 19 ir Nr. 26, kuriose buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai. Tvirtino, kad pastatas, kuriame buvo jo gyvenamosios patalpos, yra blogos būklės, sienų tinkas – sutrūkinėjęs, vietomis atsilupę dažai. Kamerose langai (matmenys – 40x80) buvo maži, dėl ko trūko oro. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo labai blogos būklės, ant sienų – pelėsis, grybelis, grindų danga – išdaužyta, duobėta. Kalint tokiomis sąlygomis, patyrė didžiausių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu jam paskirtas nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose Nr. 26 ir Nr. 19, kuriose jam tekusio gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Alytaus PN užtikrina tinkamą oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, bendrą dirbtinę apšvietą. Uždarosios zonos kameros vėdinamos natūraliu būdu per langą. Kamerų tipo patalpose Nr. 19 įrengtas vienas langas, kameroje Nr. 26 – du langai, vieno lango dydis 1020x530 mm. Patalpas turi valyti jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių ir netvarkos kameroje nepagrįsti. Uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolatos palaikoma švara (valo nuteistieji, įdarbinti tvarkinių pareigose), sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas. Sienos nėra apsilupę, grindys išbetonuotos lygiai ir neištrupėję. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų atsiradusios neturtinės žalos.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. ir 111.2. punktais. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 111.1 ir 111.2. punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

7. Teismas nustatė, kad kameroje Nr. 26, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,73 kv. m; kameroje Nr. 19, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,93 kv. m.

8. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo ir pačio pareiškėjo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais rėmėsi. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo. Teismas konstatavo, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista.

9. Teismas pažymėjo, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertino pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015) „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16, 39, 12, 17 punktų nuostatomis. Nurodė, jog atsakovo atstovas aplinkybes dėl geros kamerų būklės grindė į bylą pateiktomis kamerų Nr. 19 ir Nr. 26 fotonuotraukomis, kurios patvirtino, kad kamerose įrengti atveriami langai, sienos lygios, tvarkingos, nėra jokių plyšių ar skylių, vietomis grindyse matyti patamsėjimai.

11. Nurodė, jog į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas (toliau – Patikrinimo aktas) Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545, kuriame HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Pateiktais duomenimis, kamerų tipo patalpose ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta. Kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė papildomai išvėdinti patalpas per atidarytą langą, to neginčija ir pats pareiškėjas. Pažymėta, kad tinkamai vėdinant ir prižiūrint patalpas jose pelėsis neatsiranda.

12. Pareiškėjas į bylą pateikė 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (1-12) 4.80)2-34663, kuris patvirtino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tikrinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento kamera Nr. 19. Kontrolės metu nustatyta, kad kamera Nr. 19 vėdinama natūraliu būdu per langą, kas atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, oro judėjimo greitis neatitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimų, santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus.

13. 2018 m. rugsėjo 6 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento raštas Nr. (1-12 4.80)2-38417 patvirtino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo tikrinta kamera Nr. 26. Kontrolės metu nustatyta, kad kamerų tipo patalpa Nr. 26 vėdinama natūraliu būdu per langą, vizualiai matomų pelėsių nėra, sienos lygios, be plyšių ir skylių. Grindų dažai vietomis nusitrynę. Nustatyti oro judėjimo greičiai neatitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimų. HN 134:2015 privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais (3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad lango padidinimas ir oro judėjimo greičio verčių užtikrinimas yra susijęs su rekonstrukcijos darbais, teismas nusprendė, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Alytaus PN neteisėto neveikimo.

14. Dėl pareiškėjo į bylą pateikto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 18 rašto Nr. 2S-5772, kuriuo jis grindė savo skundo aplinkybes, kad Alytaus PN patalpos ir pastatai yra negyvenami, teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad kameros Nr. 19 ir Nr. 26, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, būtų negyvenamos, be to, pateiktas dokumentas neapima ginčo laikotarpio. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečių atvejų, kuomet dėl prastos gyvenamosios patalpos būklės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nebuvo jokių konkrečių įrodymų dėl vietomis nuo grindų pasitrynusių dažų ar prastos kameros būklės tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

16. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo blogos būklės, ant sienų grybelis, pelėsis, grindų danga išdaužytą, duobėta, teismas vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18–21 punktais. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemelių būklė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolat palaikoma švara (valo nuteistieji įdarbinti tvarkinių pareigose), dėl gamtinių veiksmų (kritulių, temperatūrų skirtumo) sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas. Sienos nėra apsilupę, grindys išbetonuotos lygiai ir neištrupėję, savo argumentus grindė į bylą pateiktomis fotonuotraukomis. Pareiškėjas skunde nurodytus argumentus dėl blogos pasivaikščiojimo kiemelių būklės grindė Alytaus PN 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. raštais. Pateiktais duomenimis kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliai buvo suremontuoti 2017 metais, o pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 yra atliktas dalinis remontas, trūkumai pašalinti.

17. Teismo vertinimu, byloje esančios fotonuotraukos patvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė nevisiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, tai iš esmės galėtų sudaryti sąlygas atsakovo atstovo deliktinei atsakomybei kilti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įvertinus nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, t. y., kad pasivaikščiojimo kiemelyje pareiškėjas praleisdavo tik labai trumpą dienos dalį, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl pasivaikščiojimo kiemo grindinio būklės keliamų nepatogumų pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas atsakovo atstovui, į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovės atstovas sąmoningai siekė sukelti pareiškėjui šiuos nepatogumus, teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas dėl byloje nustatyto pažeidimo, t. y. dėl pasivaikščiojimo kiemelio netinkamo grindų įrengimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Teismo vertinimu, pareiškėjo išgyvenimai nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, todėl šiuo aspektu nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

18. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

19. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

III. 20. Pareiškėjas K. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimą.

21. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), kad sanitariniai įrenginiai neturtėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą.

22. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos nekokybiškos, nespalvotos, be to, nesimato visų sienų, todėl pareiškėjas prašė išreikalauti spalvotas, ryškias nuotraukas, kad būtų objektyviai įvertinti jo teiginiai.

23. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai vertino jo teiginius dėl mažų langų. Dėl mažų langų negalėjo tinkamai išvėdinti kamerą, kas sąlygojo pelėsio ir grybelio atsiradimą.

24. Pareiškėjas pabrėžia, jog iš pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukų matosi pareiškėjo skunde dėstomi nusiskundimai, dėl ko nuolat buvo ribojamas pasivaikščiojimo laikas. Pasivaikščiojimo kieme yra daug duobių, vaikščiojant kyla dulkės. Teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad sienos purvinos, tinkas byra, be to, yra pelėsio. Pasivaikščiojimo kiemai visiškai nevalomi ir netvarkomi. Sporto inventorius surūdijęs ir techniškai netvarkingas.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d., atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Alytaus PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu gyvenamojo ploto skaičiavimu, teigia, kad atsakovo pateiktos nuotraukos nekokybiškos, taip pat skundžiasi dėl per mažų langų ir pasivaikščiojimo kiemelių būklės.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto apskaičiavimu, pažymi, jog ginčo laikotarpiu Alytaus PN kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto dydį reglamentavo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Šioje nuostatoje nėra nurodyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).

32. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

33. Atsižvelgiant į Alytaus PN teismui pateiktus duomenis apie kamerų tipo patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose buvusių asmenų skaičių, kurių pareiškėjas neginčija, vienam asmeniui kameroje teko nuo 3,73 kv. m iki 3,99 kv. m ploto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui pagal nurodytą teisinį reglamentavimą turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrinta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl kamerų ir pasivaikščiojimo kiemelių būklės. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

35. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jo teigimu, netinkamą atsakovo pateiktų nuotraukų kokybę, tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas visiškai nedetalizavo, kokios konkrečios aplinkybės nebuvo matomos pateiktose nuotraukose. Be to, pažymėtina, kad Alytaus PN kartu su atsiliepimu į skundą elektroninių ryšių priemonėmis teismui buvo pateikę spalvotas nuotraukas. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad šiuo atveju turi būti išreikalautos spalvotos nuotraukos, nepagrįsti.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

37. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo teiginius dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde apsiriboja tik bendro pobūdžio teiginiais dėl pasivaikščiojimo kiemelių nusidėvėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliai buvo suremontuoti 2017 metais, o pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 2 yra atliktas dalinis remontas, trūkumai pašalinti. Be to, priešingai, nei savo apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, įvertinus byloje pateiktas pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukas, nėra pagrindo spręsti, jog jų būklė buvo tokia, kad tai galėtų lemti pasivaikščiojimo laiko ribojimą.

38. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad dėl per mažų langų jis negalėjo tinkamai išvėdinti kamerą, dėl ko atsirado pelėsis ir grybelis, pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas neneigia, kad langai galėjo būti atidaromi, be to, byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2018 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. (1-12 4.80)2-38417 ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. (1-12) 4.80)2-34663 bei 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545 patvirtina, kad tiek kamera Nr. 19, tiek kamera Nr. 26 vėdinamos natūraliu būdu per langą, o pelėsio šiose kamerose ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 3 punktą ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Lango padidinimas yra susijęs su rekonstrukcijos darbais, todėl vien tik pareiškėjo teiginiai dėl, jo manymu, per mažų langų matmenų nesudaro pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus.

39. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlygų – neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir neturtinės žalos. Todėl pareiškėjo skundas pagrįstai buvo atmestas.

41. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. Č. (K. Č.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė