2018-05-23 Nr. AB-10250-3-61-3-04017-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-872-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04017-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nemėžio totorių bendruomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nemėžio totorių bendruomenės skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Nemėžio totorių bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą; 2) pripažinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM, atsakovas) sprendimą neskirti Nemėžio totorių bendruomenės pateiktam projektui finansinės paramos, t. y. Projektų, kuriems neskiriama valstybės parama pagal 2016 m. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos (01 01) priemonę „Parama kaimo bendruomenėms“ (01 001 01 03 09), sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-385, 4.3 eilutę, neteisėtu ir jį panaikinti; 3) įpareigoti ŽŪM ir Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrą (toliau – ir Centras) iš naujo įvertinti Bendruomenės paraišką „Laisvalaikio ir poilsio zonos įrengimas Nemėžio kaime“. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras, vadovaudamasis 2016 m. nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 3D-101 „Dėl 2016 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisyklių patvirtinimo“, vykdė projektų atranką 2016 m. nacionalinei paramai kaimo bendruomenių veiklai gauti. Pareiškėjas, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, parengė ir 2016 m. balandžio 6 d. pateikė Centrui projektą „Laisvalaikio ir poilsio zonos įrengimas Nemėžio kaime“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas 2016 m. birželio 30 d. raštu Nr. 20160630/01 „Dėl informacijos apie paraiškos vertinimą“ kreipėsi į Centrą, prašydamas pateikti informaciją apie Projekto vertinimą bei priimtus sprendimus dėl jo finansavimo. Centras 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 11RJD-147(1.8) „Dėl informacijos apie paraiškos vertinimą“ informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-385 „Dėl projektų, kuriems skiriama ir neskiriama valstybės parama pagal 2016 metų Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos (01 01) priemonę „Parama kaimo bendruomenėms“ (01 001 01 03 09), sąrašų patvirtinimo“ buvo priimtas sprendimas pareiškėjo Projektui paramos neskirti. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į VAGK, kuri 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

1.2. Pareiškėjas tvirtino, kad VAGK nepagrįstai nustatė, jog Bendruomenės pagrindinis tikslas, įtvirtintas 2013 m. gegužės 8 d. patvirtintuose Nemėžio totorių bendruomenės įstatuose, siejamas vien tik su totorių kultūra ir tradicijomis, bet ne su Nemėžio gyventojų viešųjų interesų tenkinimu, kad Bendruomenė atstovauja narius ne gyvenimo kaimynystėje, bet tautybės pagrindu. Pareiškėjo nuomone, tokia VAGK išvada yra neteisėta, diskriminacinio pobūdžio. Pareiškėjas pažymėjo, kad VAGK klaidingai nustatė, jog Bendruomenės įstatai neatitinka Taisyklių 17.7 punkto, kuriame nurodyta, kad netinkama pareiškėja yra bendruomenė, neatstovaujanti kaimo vietovei.

Pareiškėjas teigė, kad tiek Bendruomenės įstatai, tiek jos Projekto turinys visiškai atspindi, kaip pareiškėjas atstovauja Nemėžio kaimą ir veikia būtent Nemėžio kaimo gyventojų interesais. Šiuo aspektu akcentavo, kad bendruomeninės organizacijos sąvokos apibrėžimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje, kurioje nurodoma, kad bendruomeninė organizacija yra asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Bendruomeninės organizacijos sąvokos aiškinime išskiriami 3 pagrindiniai būtinieji kriterijai (požymiai):

1) bendruomenine organizacija gali būti pripažintas ne bet koks juridinis asmuo, o asociacija;

2) steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai);

3) jos paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Atitinkamai Bendruomenės įstatų 5 punkte nurodyta jos teisinė forma – asociacija. Pagal Bendruomenės įstatų 1 punktą, ji vienija Vilniaus raj. Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius ir kitų apylinkių ir tautybių žmones, besidominčius totorių kalba, kultūra ir istorija. Taigi, Bendruomenė atitinka ir antrąjį bendruomeninės organizacijos požymį. Pareiškėjas pabrėžė, kad ginčijamame VAGK sprendime nepagrįstai nurodyta, jog Bendruomenė neatitinka trečiojo bendruomeninės organizacijos požymio, nes Bendruomenė narius vienija kitais, nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad VAGK, darydama minėtą išvadą, nenagrinėjo Bendruomenės įstatų kaip vientiso dokumento.

1.3. Pareiškėjo manymu, jo pateikto Projekto vertinimas buvo formalus, todėl negali būti pripažįstamas tinkamu. Pareiškėjas nurodė, kad jo veikla yra tiesiogiai susijusi su Nemėžio kaimo (jaunimo), totorių tradicijų puoselėjimu ir yra aiškiai įvardinta Bendruomenės įstatų 8 bei 9 punktuose. Pareiškėjo įstatų 9 punkte įtvirtinti Bendruomenės tikslai yra susiję su gyvenimu kaimynystėje ir neprieštarauja Taisyklių 9 punktui. Visi pareiškėjo tikslai yra susiję su tam tikroje teritorijoje, t. y. Vilniaus raj. Nemėžio apylinkėje gyvenančių totorių ir kitų tautybių asmenų bendrais interesais, tiek totorių, tiek jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybių plėtimu (Bendruomenės įstatų 9.6 punktas). Pareiškėjas pažymėjo, kad asmenų gyvenimas greta, kaip ir gyvenimas kaimynystėje, yra labai plati sąvoka, apimanti visus greta gyvenančių asmenų interesus, kurie neapsiriboja vien ūkinių, buitinių poreikių tenkinimu. Gyvenimas greta reiškia ir kitų bendrų religinių, kultūrinių, socialinių poreikių tenkinimą, į kuriuos patenka ir tradicijų, papročių, tautinio identiteto (jei greta gyvenantys asmenys yra kažkokios tautinės bendruomenės dalis), kultūros ir istorijos puoselėjimas. Viešųjų interesų, susijusių su gyvenimu kaimynystėje, sampratai, visų pirma, taikomas teritorinis principas. Tuo tarpu visi Bendruomenės nariai atitinka teritorinį kriterijų, o Bendruomenės tikslai, nurodyti jos įstatų 9 punkte, yra susiję su Bendruomenės narių gyvenimu kaimynystėje (tiek totorių tradicijų puoselėjimu, tiek Nemėžio kaimo jaunimo užimtumo didinimu). Pareiškėjas paaiškino, kad jo tikslas veikti tautiniu pagrindu yra tik vienas iš daugelio tikslų, todėl paraišką vertinę ekspertai išėjo iš Taisyklėse nustatytų ribų ir priėmė neteisėtą bei naikintiną sprendimą.

1.4. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad, jo nuomone, 2016 m. Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisyklių 9 punktas ir 17.7 punktas yra diskriminaciniai tautinių mažumų, veikiančių tam tikroje apibrėžtoje kaimo teritorijoje, atžvilgiu bei sudaro galimybes vertinančiai paraiškas institucijai piktnaudžiauti padėtimi (prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui). Pareiškėjas nurodė, kad Taisyklių 17.7 punktas apriboja pareiškėjų ratą ir įtvirtina, jog paraiškas gali teikti tik bendruomenės, kurių veikla susijusi su viešųjų interesų įgyvendinimu kaimynystėje, todėl šiuo atveju susidarė situacija, kai nėra aišku, kokios tikslinės grupės yra tinkamos paramai gauti, nes Taisyklėse nėra apibrėžimo, išaiškinančio, kas yra kaimynystės požymis.

1.5. Pareiškėjas kartu pabrėžė, kad 2013 m. jam buvo skirtos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšos projekto „Nemėžio kaimo totorių bendruomenės centro įkūrimas“ Nr. Leader-12-Vilnius-04-001 įgyvendinimui. Vertinant minėtą paraišką, nebuvo nustatyta jokių pareiškėjo neatitikimų kaimo bendruomenės principams, projekto įgyvendinimui buvo skirtas finansavimas.

1.6. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad ginčijamas atsakovo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

2. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Atsakovas nurodė, kad neginčija Nemėžio totorių bendruomenės, kaip kaimo bendruomenės, ar Nemėžio, kaip kaimo vietovės, statuso. Tačiau paaiškino, kad parama pagal Taisykles teikiama ne visoms kaimo bendruomenėms – Taisyklių 9 punktas numato, kad pagal šias Taisykles organizacija, vienijanti atskiras gyventojų grupes kitais, nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais (pvz., lyties, amžiaus, religijos, tautybės ir kt.) yra laikoma netinkama pareiškėja. Tuo tarpu Nemėžio totorių bendruomenės įstatų 1 punkte nurodyta, jog ši bendruomenė vienija Vilniaus rajone Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų apylinkių bei tautybių žmones, besidominčius totorių kalba, kultūra, religija ir istorija. Taigi, minėtų įstatų 1 punkte yra aiškiai apibrėžta Bendruomenės vienijama tikslinė grupė. Įstatų 8 punkte nurodytas pagrindinis bendruomenės tikslas – išsaugoti unikalią etninę Lietuvos totorių grupę, telkti Vilniaus rajone Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų tautybių žmones totorių nacionalinių tradicijų bei papročių atgaivinimui bei puoselėjimui, t. y. Bendruomenės pagrindinis tikslas siejamas su tikslinės grupės – totorių – tradicijomis ir papročiais.

2.2. Nors pareiškėjo skunde ne kartą minimas Bendruomenės įstatų 9 punktas, apibrėžiantis kitus bendruomenės tikslus (koordinuoti Bendruomenės narių veiklą; atstovauti Bendruomenės narių interesams ir juos ginti, tenkinti svarbiausius Bendruomenės socialinius, kultūrinius, ūkinius poreikius; ugdyti Bendruomenės lyderius ir ruošti juos visuomeninei, organizacinei, administracinei veiklai; bendradarbiauti su valstybės ir savivaldos institucijomis vystant savivaldą; plėsti turiningo totorių vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybes), atsakovas pabrėžė, kad nurodyti tikslai klaidinamai įvardijami kaip susiję su tam tikroje teritorijoje, t. y. Vilniaus rajono Nemėžio apylinkėje, gyvenančių totorių ir kitų tautybių asmenų bendrais interesais, bei klaidingai teigiama, jog šie tikslai neprieštarauja Taisyklių 9 punktui ir patvirtina, kad Bendruomenė atstovauja ją sudarančių Nemėžio kaimo gyventojų interesus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo įstatų 9 punkte nurodyti tikslai aiškiai susiję su Bendruomenės nariais, jų veikla ir interesais, o Bendruomenė vienija tikslinę grupę – totorius bei kitų tautybių ar apylinkių žmones, tačiau ne visus Nemėžio apylinkėje gyvenančius kitų tautybių asmenis, bet tik tuos, kurie domisi totorių kalba, kultūra, religija ir istorija. Bendruomenės įstatų 24 punkte reglamentuota Bendruomenės narių priėmimo tvarka ir sąlygos, pagal kurias asmuo, norintis tapti Bendruomenės nariu, turi įsipareigoti, kad jis nėra analogiškų Lietuvos totorių bendruomenių nariu, atsakovo manymu, taip pat patvirtina, jog Bendruomenė vienija ne visus pageidaujančius Nemėžio apylinkėje gyvenančius asmenis, o tikslinę grupę.

2.3. Atsakovas sutiko su VAGK nuomone, kad iš Bendruomenės įstatų matyti, jog jos pagrindinis tikslas siejamas su totorių kultūra ir tradicijomis, bet ne su Nemėžio gyventojų viešųjų interesų tenkinimu. Kitaip tariant, Bendruomenė atstovauja nariams ne gyvenimo kaimynystėje, bet tautybės pagrindu. Tačiau pagal Taisyklių 9 punktą organizacija, vienijanti atskiras gyventojų grupes kitais, nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais (pvz., lyties, amžiaus, religijos, tautybės ir kt.), nėra tinkama pareiškėja. Šiame kontekste atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog Taisyklių tikslas, siejamas su finansinės paramos teikimu kaimo bendruomenių ir jas vienijančių organizacijų ne pelno projektams, skirtiems kaimo gyventojų bendruomeniškumo iniciatyvoms skatinti ir jų viešiesiems poreikiams tenkinti, jokiu būdu nelaikytinas diskriminaciniu – atvirkščiai, Taisyklių nuostatomis siekiama užtikrinti, kad parama pasiektų visus kaimo gyventojus, o ne atskiros bendruomenės narius.

2.4. Paramos paraiškos pagal 2016 m. nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles (reg. 2016 m. balandžio 8 d. Nr. PKB-57) 4.1 punkte nurodytas Projekto tikslas taip pat siejamas su Bendruomenės poreikiais – įrengti poilsio ir laisvalaikio zoną Nemėžio kaime, pritaikant ją Bendruomenės poreikiams. Tuo tarpu pagal Taisyklių 3 punktą projektai skirti ne konkrečiai bendruomenei, bet kaimo gyventojams: pagal šias Taisykles teikiamos paramos tikslas – teikti finansinę paramą kaimo bendruomenių ir jas vienijančių organizacijų ne pelno projektams, skirtiems kaimo gyventojų bendruomeniškumo iniciatyvoms skatinti ir jų viešiesiems poreikiams tenkinti.

2.5. Nors pareiškėjas nurodė, kad yra gavęs paramą projektui „Nemėžio kaimo ir totorių bendruomenės centro įkūrimas“, atsakovas pažymėjo, jog ši parama buvo gauta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Pagal šią priemonę, vadovaujantis Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3D-578, vietos veiklos grupės pačios savo rengiamose vietos plėtros strategijose nustato priemones, remiamas veiklas ir tinkamus pareiškėjus. Atsakovas paaiškino, kad vietos plėtros strategijos, kurios rengiamos pagal Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, atrankos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-549, turi būti rengiamos vadovaujantis lygių galimybių ir nediskriminavimo principu – šių taisyklių 11.8 punkte įtvirtintas tinkamumo kriterijus: „strategija atitinka EB horizontaliąsias sritis: darnaus vystymo, lygių galimybių, regioninės plėtros, informacinės visuomenės“. Šiuo aspektu pareiškėjas akcentavo, kad tuo metu, kai Bendruomenė gavo ar pretendavo gauti paramą pagal kitas priemones, tinkamiems pareiškėjams nebuvo nustatyti apribojimai veikti kitais, nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais (pvz., lyties, amžiaus, religijos, tautybės ir kt.), todėl Bendruomenė ne tik galėjo būti pripažinta tinkama pareiškėja pagal kitas taisykles, bet ir šiuo metu turi teisę pretenduoti į paramą pagal kitas priemones, pvz., ŽŪM kuruojamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Leader“.

2.6. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, atsakovas tvirtino, kad Nemėžio totorių bendruomenės Projektas yra netinkamas gauti paramą, o ginčijami VAGK ir ŽŪM sprendimai yra teisėti bei pagrįsti.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas, vadovaudamasis Taisyklėmis, 2016 m. balandžio 6 d. pateikė Centrui projekto „Laisvalaikio ir poilsio zonos įrengimas Nemėžio kaime“ paraišką.

5.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-385 patvirtino Projektų, kuriems neskiriama valstybės parama pagal 2016 metų Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos (01 01) priemonę „Parama kaimo bendruomenėms“ (01 001 01 03 09) sąrašą, kurio 4.3 punkte nurodyta, kad pareiškėjo Projektas netinkamas gauti paramą pagal Taisykles, nes pareiškėjas neatitinka tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų, įtvirtintų Taisyklių 17.7 punkte, t. y. jis neatstovauja kaimo vietovei, todėl nėra laikomas kaimo bendruomene ir tinkamu pareiškėju, kaip apibrėžia Taisyklių 6.4 ir 8.1 punktai. Taip pat Taisyklių 9 punktas įtvirtina, kad netinkamas pareiškėjas – organizacija, vienijanti atskiras gyventojų grupes kitais, nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais (pvz., lyties, amžiaus, religijos, tautybės ir kt.). Tuo tarpu pareiškėjas vienija Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų apylinkių ir tautybių žmones, besidominčius totorių kalba, kultūra, religija ir istorija. Atitinkamai pareiškėjo pateikta paraiška buvo atmesta, vadovaujantis Taisyklių 49.3 punktu.

5.3. 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. 11RD-147(1.8) Centras informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis projektų atrankos komiteto rekomendacija, 2016 m. birželio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-385 pareiškėjo Projektui paramos neskirti.

5.4. Sprendimas neskirti pareiškėjui paramos, nurodant priežastis, paskelbtas 2016 m. birželio 27 d. ŽŪM interneto svetainėje. Taip pat 2016 m. liepos 4 d. Centras išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie neskirtą paramą, nurodydamas paramos neskyrimo priežastis.

5.5. VAGK 2016 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-385 patvirtinto Projektų, kuriems neskiriama valstybės parama pagal 2016 metų žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos priemonę „Parama kaimo bendruomenėms“, sąrašo dalį (4.3 eilutę), kuria pareiškėjo Projektui nuspręsta neskirti paramos, taip pat įpareigoti ŽŪM ir Centrą iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką, pripažįstant, kad ji atitinka visus reikalavimus, bei skiriant paraiškoje nurodytą finansavimą.

5.6. VAGK 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo skundas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovo 2016 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 3D-385 4.3 punktas, tiek VAGK 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas yra motyvuoti, pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti bei įpareigoti atsakovą ir Centrą iš naujo vertinti pareiškėjo Paraišką.

7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojančios Taisyklės numato, jog paramos pagal jas kaimo bendruomenių veiklai tikslas – teikti finansinę paramą kaimo bendruomenių ir jas vienijančių organizacijų ne pelno projektams, skirtiems kaimo gyventojų bendruomeniškumo iniciatyvoms skatinti ir jų viešiesiems poreikiams tenkinti (3 p.). Tinkama pareiškėja nurodytai paramai gauti yra kaimo bendruomenė, atitinkanti Taisyklių 17 punkte nurodytus reikalavimus (8.1 p.). Kaimo bendruomenė – tai kaimo vietovės gyventojai, siejami bendrų gyvenimo kaimynystėje poreikių ir interesų. Kaimo bendruomenė, siekianti gauti finansinę paramą, turi Asociacijų įstatymo arba Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka įsteigti bendruomeninę organizaciją, kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje (6.4 p.). Netinkama pareiškėja – organizacija, vienijanti atskiras gyventojų grupes kitais, nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais (pvz., lyties, amžiaus, religijos, tautybės ir kt.) (9 p.). Tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai, taikomi pareiškėjai – kaimo bendruomenei, įtvirtinti Taisyklių 17 punkte, tarp kurių, be kita ko, reikalavimas, jog kaimo bendruomenė turi veikti ir atstovauti kaimo vietovei (17.7 p.). Kaimo vietovė – pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, kaimo vietovės ar miestelio statusą atitinkanti gyvenamoji vietovė (6.5 p.). Už paramos paraiškose pateiktų duomenų tikrinimą ir paramos paraiškų vertinimą atsakingas Centras (42 p.). Paramos paraiška toliau nevertinama ir projektų atrankos komitetas siūlo ją atmesti, jei tinkamumo vertinimo metu nustatoma, kad pareiškėja ir jos projektas neatitinka tinkamumo sąlygų ir reikalavimų, nurodytų Taisyklių III–VI skyriuose (49.3 p.). Sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo, remdamasi projektų atrankos komiteto rekomendacija, priima Ministerija (62 p.). Tuo atveju, kai parama neskiriama, Ministerija per 10 darbo dienų nuo tokio sprendimo priėmimo Ministerijos interneto svetainėje ir (arba) elektroniniu būdu informuoja pareiškėją, nurodydama paramos paraiškos atmetimo ar paramos neskyrimo priežastis, arba tai pavedama atlikti Centrui (65 p.).

8. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad tam, jog Bendruomenė būtų laikoma tinkama pareiškėja, ji turi vienyti tam tikrą gyventojų grupę gyvenimo kaimynystėje pagrindu. Tuo tarpu Bendruomenės įstatų, 2013 m. gegužės 8 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre, 1 punkte nustatyta, kad Bendruomenė vienija Vilniaus rajone Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų apylinkių ir tautybių žmones, besidominčius totorių kalba, kultūra, religija ir istorija. Pagrindinis Bendruomenės tikslas yra išsaugoti unikalią etninę Lietuvos totorių grupę, telkti Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų tautybių žmones totorių nacionalinių tradicijų bei papročių atgaivinimui ir puoselėjimui (Bendruomenės įstatų 8 p.). Teismo vertinimu, iš šių nuostatų matyti, kad Bendruomenės pagrindinis tikslas siejamas su totorių kultūra ir tradicijomis, bet ne su Nemėžio gyventojų viešųjų interesų tenkinimu, Bendruomenė atstovauja narius ne gyvenimo kaimynystėje, bet tautybės pagrindu. Teismas pabrėžė, kad Bendruomenės įstatų 9 punkte išvardinti veiklos tikslai (koordinuoti Bendruomenės narių veiklą; atstovauti Bendruomenės narių interesams ir juos ginti; tenkinti svarbiausius Bendruomenės socialinius, kultūrinius, ūkinius poreikius; plėsti turiningo totorių vaikų ir jaunimo laisvalaikio praleidimo galimybes ir kt.) taip pat patvirtina, jog Bendruomenė atstovauja būtent jos narių, t. y. asmenų, kuriuos vienija totorių kultūra, tradicijos, interesus. Tačiau Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad organizacija, vienijanti atskiras gyventojų grupes kitais, nei gyvenimo kaimynystėje pagrindais (pvz., lyties, amžiaus, religijos, tautybės ir kt.), nėra tinkama pareiškėja.

9. Kadangi pareiškėjas paraišką teikė vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, teismas nurodė, kad paraiška turi atitikti nurodytus Taisyklių reikalavimus. Todėl, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nelaikė Bendruomenės tinkama pareiškėja pagal Taisyklių 17.7 punktą ir pagrįstai atmetė pareiškėjo paraišką. Teismas nenustatė, kad atsakovo sprendimas bei VAGK sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovo sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Taigi, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad, atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

III. 10. Pareiškėjas Nemėžio totorių bendruomenė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir pripažinti ŽŪM sprendimą neskirti Bendruomenės pateiktam Projektui finansinės paramos, t. y. Projektų, kuriems neskiriama valstybės parama pagal 2016 m. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos (01 01) priemonę „Parama kaimo bendruomenėms“ (01 001 01 03 09), sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-385, 4.3 eilutę, neteisėtu bei jį panaikinti, taip pat įpareigoti ŽŪM ir Centrą iš naujo įvertinti Bendruomenės paraišką „Laisvalaikio ir poilsio zonos įrengimas Nemėžio kaime“.

11. Pareiškėjas mano, kad skundžiami sprendimai yra diskriminaciniai tautinių mažumų, įgyvendinančių veiklas tam tikroje kaimo teritorijoje, atžvilgiu. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog Bendruomenės įstatai neatitinka Taisyklių 17.7 punkto, kuriame nurodyta, kad netinkama pareiškėja yra Bendruomenė, neatstovaujanti kaimo vietovei. Pareiškėjas pažymi, jog Bendruomenės tikslai turi būti vertinami nagrinėjant Bendruomenės įstatus kaip vientisą dokumentą, nesuteikiant nei vienai įstatų nuostatai aukštesnės galios. Atitinkamai, kaip visumą įvertinus Bendruomenės įstatų 1, 5, 8 ir 9 punktus, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš punktų, galima daryti išvadą, kad Bendruomenė atstovauja Nemėžio kaimą ir veikia būtent Nemėžio kaimo gyventojų interesais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja šiuo aspektu jau pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytus argumentus ir tvirtina, kad teismas, nevertindamas Bendruomenės įstatų kaip vientiso dokumento, priėmė klaidingą, todėl naikintiną sprendimą.

11.2. Teismas nepasisakė ir neanalizavo fakto, jog pati „Gyvenimo kaimynystėje“ sąvoka nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra reglamentuota, bei nenagrinėjo / neanalizavo „Gyvenimo kaimynystėje“ sąvokos reikšmės. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat tik pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytus motyvus, nepateikdamas naujų argumentų.

11.3. Taisyklių 9 ir 17.7 punktai yra diskriminaciniai tautinių mažumų, veikiančių tam tikroje apibrėžtoje kaimo teritorijoje, atžvilgiu bei sudaro galimybes vertinančiai paraiškas institucijai piktnaudžiauti padėtimi, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad atsakovo bei VAGK sprendimai yra diskriminacinio pobūdžio, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms. Šiam argumentui pagrįsti pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos jau buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

12. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigia, kad Nemėžio totorių bendruomenės pateiktas Projektas yra netinkamas gauti paramą, o skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis bei ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl joms pritaria. Apskųstame teismo sprendime buvo išsamiai pasisakyta dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, jie detaliai išanalizuoti, visapusiškai ir objektyviai įvertinta byloje esanti medžiaga bei padarytos pagrįstos išvados.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde naujų argumentų nepateikta. Pasikartojama dėl Bendruomenės įstatų kaip vientiso dokumento neįvertinimo, dar kartą sakoma, kad Taisyklės (9 ir 17 p.) yra diskriminacinio pobūdžio, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui (žr. šios nutarties 11 p.).

16. Apeliacinio skundo argumentas dėl Bendruomenės įstatų neįvertinimo kaip vientiso dokumento yra atmestinas visiškai. Kad tokia analizė buvo atlikta matyti iš šio baigiamojo teisės akto 8 punkto. Bendruomenės įstatų visuma, atvirkščiai nei teigia pareiškėjas (apeliantas), būtent ir byloja, kad Bendruomenė atstovauja narius ne gyvenimo kaimynystėje pagrindu. Pavyzdžiui, Bendruomenės įstatuose nurodyta:

16.1. Bendruomenė vienija Vilniaus rajone Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius bei kitų apylinkių bei tautybių žmones, besidominčius totorių kalba, kultūra, religija ir istorija (Bendruomenės įstatų 1 p.);

16.2. Pagrindinis Bendruomenės tikslas – išsaugoti unikalią etninę Lietuvos totorių grupę (Bendruomenės įstatų 8 p.).

17. Bendruomenės įstatų Bendrųjų nuostatų ir Bendruomenės tikslų, funkcijų ir uždavinių dalys yra esminės dalys, kurios atskleidžia Bendruomenės steigimo tikslą ir kryptis bei niekaip neprieštarauja kitoms Bendruomenės įstatų dalimis. „Gyvenimo kaimynystėje“ sąvoka šiuo atveju, t. y. sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo galimos korektūros, teisinės reikšmės neturi. Nustačius kitokius Bendruomenės steigimo tikslus bei atsižvelgiant į tai, kad Bendruomenė vienija ne tik Vilniaus rajone Nemėžio apylinkėje gyvenančius totorius, bet ir kitų apylinkių bei tautybių žmones, akivaizdu, jog tai nesuderinama ir su kaimo bendruomenės, kaip tinkamos pareiškėjos sąvoka, su reikalavimu kaimo bendruomenei veikti viename rajone ir atstovauti to rajono kaimo bendruomenėms (Taisyklių 6.4, 6.5, 8.1, 17, 18.2 p.).

18. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia, turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas).

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimas).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, turint omenyje ne tik paminėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nėra visiškai jokio pagrindo abejoti, jog Taisyklės neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio, kadangi Taisyklių adresatas yra kaimo bendruomenės (Taisyklių 1 p.), vienijančios savo narius pagal administracinį susiskirstymą, o ne kitais pagrindais (Bendruomenės įstatų 1 p.). Nėra jokio pagrindo teiginiui, kad tokia pati asmenų grupė, kaip šiuo atveju Bendruomenė, pagal tą patį teisinį reguliavimą būtų buvusi traktuota kitaip. Tikrinamoje administracinėje byloje taikytinas teisinis reguliavimas nukreiptas tik į kaimo bendruomenę (Taisyklių 1 p.) ir nėra taikytinas Bendruomenei – skiriasi asmenys, o tai šalina bet kokias teisines abejones dėl apeliaciniame skunde minimo neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

21. Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas bei pagrįstas, paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

22. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, o šiuo atveju sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Nemėžio totorių bendruomenės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius