e032c5a6-63ee-477f-b35e-1085a6be115b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-4-545/2022 Teisminio proceso Nr. 2-02-3-03077-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.6.2; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius 2022 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rimai Bražinskienei, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, Andriui Å alkevičiui, dalyvaujant dalyvaujant atsakovo B. G. atstovui advokatui Sigitui Å lakaičiui, atsakovei M. L., jos atstovui advokatui Aleksandrui DoroÅ¡evui, trečiojo asmens GelvoraSergel UAB atstovui advokatui Mindaugui Badarui, teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo B.

G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui BAB „Ūkio bankas“ su atsakove M. L. bei trečiaisiais asmenimis R. L., GelvoraSergel UAB, dėl vartojimo kredito sutarties bei kasos iÅ¡laidų orderio pripažinimo negaliojančiais, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, – n u s t a t ė: atsakovas B. G. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: -pripažinti negaliojančiais 2007-04-17 pasiraÅ¡ytus Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); -priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BAB „Ūkio bankas“ visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ administravimui skirtų lėšų (t. 2 72-75, dok-31418).

Patikslintame priešieškinyje (t. 2 72-75, dok-31418) bei bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civ.byla Nr. 2-4-545/2022 pagal ieškovo BAB Ūkio bankas ieškinį atsakovams B. C. ir M. L. dėl skolos priteisimo ir atsakovu B. G. priešieškinį ieškovui, dėl vartojimo kredito sutarties ir kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiais. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja R. L. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-05 d. nutartimi buvo sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-5056-643/2011 (š.m.bylos Nr.2-4-545/2022) nagrinėjimas iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK NTS baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-202-22, kurioje buvo sprendžiama dėl trečiojo asmens R.

L. atsakomybės. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-31 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-190/2018 priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažino, kad R. L. apgaulės bÅ«du pasisavindavo kitų asmenų vardu neteisėtai gautas paskolas ir tuo tikslu klastodavo dokumentus bei kitų asmenų paraÅ¡us, o konkrečiai, B. G. epizode nustatė, kad R. L.: „turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , t.y. kito asmens vardu paimti iÅ¡ AB „Ūkio Bankas“ kreditÄ ir neketinant jo grÄ Å¾inti, panaudojant jį savo reikmėms, jis tam tikslui sukÅ«rys konkretų veiksmų planÄ , pagal kurį veikė, pasinaudodamas įgytu B.

G. pasitikėjimu ir apgaulingai įtikindamas jį, kad padės jam rasti darbÄ . 2007-04-12 pateikė B. C. pasiraÅ¡yti užpildyta kredito praÅ¡ymÄ dėl 35000 litų vartojamojo kredito iÅ¡ AB „Ūkio Bankas“ gavimo ir iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ 2007 m. balandžio mėn. 17 dienos AB „Ūkio bankas“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). pasinaudojęs L. Å . pasitikėjimu, kuris dėl amžiaus negalėjo suprasti pateikiamų dokumentų turinio bei pasekmių, pateikė L.

Å . pasiraÅ¡yti informacijÄ apie laiduotojÄ bei tÄ pačiÄ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), antru kredito laiduotoju praÅ¡yme įrašė M. L., suklastojęs jos paraÅ¡Ä informacijoje apie laiduotojÄ ir vartojimo kredito sutartyje, po ko jis (R. L.) nuvyko į AB „Ūkio bankas“ (duomenys neskelbtini) filialÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur pateikė B. G. vardu užpildytÄ praÅ¡ymÄ suteikti 35000 litų kreditÄ bei jau pasiraÅ¡ytÄ informacijÄ apie laiduotojus su suklastotu M.

L. paraÅ¡u, po ko 2007-04-17 AB „Ūkio bankas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai suteikė B. G. 35000 litų kreditÄ , kurį nurodydamas B. G. nuimti nuo sÄ skaitos grynais, panaudojo savo reikmėms. Tokiu bÅ«du R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , padarydamas AB „Ūkio bankas“ didelę 35000 litų sumai didelę žalÄ . t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 2 d. (2006-12-12 įstatymo Nr. VIII-196H redakcija).

Už nusikalstamÄ veikÄ B. G. epizode teismas pripažino R. L. kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. ir paskyrė 1 m. laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu 2018-07-31 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad J. K. iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės svetimÄ jai patikėtÄ turtÄ , o bÅ«tent B. G. epizode nustatė, kad J. K.: „eidama AB „Ūkio bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojo pavaduotojos pareigas, ne vėliau kaip 2007-04-17 R. L. atvykus į AB „Ūkio bankas“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pateikus B.

G. vardu užpildytÄ 2007-04-12 praÅ¡ymÄ suteikti 35000 litų kreditÄ bei iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ ir B. G. jau pasiraÅ¡y tÄ 2007-04-17 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat informacijÄ apie laiduotojus su suklastotu M. L. paraÅ¡u, nedalyvaujant kredito gavėjui ir laiduotojams, pažeisdama AB „Ūkio bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktu dokumentu bei juos pasiraÅ¡iusiu asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad dokumentai bÅ«tų pasiraÅ¡yti banko darbuotojų akivaizdoje, Å¡iuos dokumentus priėmė, toliau pažeisdama AB „Ūkio bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles.

AB „Ūkio Bankas“ administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr.76-G patvirtintÄ â€žKliento tapatybės nustatymo tvarkÄ â€œ bei netinkamai įvertinusi kredito rizikÄ , t.y. skolininko galimybę grÄ Å¾inti kreditÄ , pažeisdama banko limitų tvarkÄ , B. C. neatitinkant banko „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų. 2007-04-17 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu B. G. buvo neteisėtai suteiktas 35 000 Lt kreditas, lokiu bÅ«du J.

K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikant pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sÄ lygojo neatlygintinÄ (kreditas nebuvo grÄ Å¾intas) jai patikėto didelės vertės AB „Ūkio bankas“ turto perleidimÄ trečiajam asmeniui (R. L.). Å¡iais savo veiksmais padarydama AB Ūkio bankas“ didelę 35 000 Lt turtinę žalÄ , t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 184 str. 2 d. (2006-12-12 įstatymo Nr. VIII-196H redakcija). Ikiteisminio tyrimo metu AB „Ūkio bankas“ į byla pateikė raÅ¡tÄ , kad „35000 litų vartojimo kreditas negalėjo bÅ«ti suteiktas, nes B.

G. neatitiko banko tvarkoje „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų, o J. K. ir V. K. pažeidė minėtÄ tvarkÄ netinkamai įvertinę banko rizikÄ . Be to, atsižvelgiant į tai, kad B. G. nebuvo AB „Ūkio banke“ (duomenys neskelbtini) filiale ir jokių sÄ skaitų banke neatidarinėjo, banko darbuotojų V. K. ir J. K. buvo pažeistos visos banko tvarkos bei bendrieji bankininkystės principai.“ Vilniaus apygardos teismo 2018-07-31 d. nuosprendžiu J.

K. ir V. K. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal LR BK 182 str. 2 d. buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Lietuvos apeliacinis teismas 2021-12-14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-307/2021 priėmė naujÄ nuosprendį, iÅ¡ dalies panaikino pirmosios instancijos nuosprendį, o bÅ«tent tÄ Vilniaus apygardos teismo 2018-07-31 d. nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla dėl BK 184 str. 2 d. numatyto nusikaltimo V. K. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir V.

K. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 184 str. 2 d. (dėl UAB „Revensta“ 2005 m. gruodžio 14 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iÅ¡ kaltinimo pagal BK 184 str. 2 d. (dėl UAB „Revesta“ 2007 m. vasario 23 d. susitarimo Nr. I) iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismo 2018-07-31 d. nuosprendžio dalį nuteistojo R. L. atžvilgiu B. G. epizode ir J. K. atžvilgiu B. G. epizode paliko nepakeistÄ . 2022-02-11 d. ieÅ¡kovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimų dėl ieÅ¡kinio atsisakymo, nes byloje reikÅ¡ti reikalavimai atsakovui B.

G. prarado savo aktualumų atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis trečiojo asmens R. L. atžvilgiu. Atsakovas B. G. palaiko savo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiais 2007-04-17 pasiraÅ¡ytÄ Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-04-17 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir praÅ¡o, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas toliau nagrinėtų jo 2011-09-05 prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes: -atsakovas B. G. nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti skirstomos; -atsakovas mano, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog:

a) atsisakymų nuo ieÅ¡kinio lėmė ne ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas. o susiklosčiusios objektyvios aplinkybės;

b) ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ieÅ¡kovas neturėjo jokių objektyvių galimybių žinoti, kad kredito iÅ¡davimÄ lėmė neteisėta (nusikalstama) veika:

c) ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio, sÄ moningai neveikė prieÅ¡ greitų ir teisingų bylos iÅ¡nagrinėjimų, yra nepagrįsti: -atsakovui taip manyti pagrindo suteikia ieÅ¡kovo procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu, o bÅ«tent:

a) ieškovas neatsisakė nuo ieškinio ir palaikė savo reikalavimus ir po to, kai atsakovas B. G. 20M-04-26 pateikė savo prieštaravimus dėl 2011-04-13 d. teismo preliminaraus sprendimo, kuriuose detaliai išdėstė esmines faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kuriuos Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliaeinis teismas patvirtino baudžiamosiose bylose;

b) ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai elgėsi atsakovo atžvilgiu net eivilinės bylos sustabdymo metu, nes sudarė su UAB „Gelvora“ Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ minėtai bendrovei perleido reikalavimo teisę į byloje ginčytÄ skolÄ , o pastaroji, pasinaudojusi atsakovo B. G. teisiniu neiÅ¡manymu, neįgalumu ir psichologiniu spaudimu, per 2 metų laikotarpį vykdytais daliniais mokėjimais iÅ¡sireikalavo iÅ¡ atsakovo visÄ ginčytÄ skolÄ . CPK 182 str. l d. 3 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

Aukščiau minėtoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyti teisinę galiÄ turintys prejudiciniai faktai patvirtina, kad 2007-04-17 Vartojimo kredito sutartis Nr.) (duomenys neskelbtini) bei 2007-04-17 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryti (pasiraÅ¡yti) apgaulės bÅ«du. CK 1.91 str. 1 d. numatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris, gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį, o to paties str. 6 d. nurodyta jog. jeigu apgaulę panaudojo ne kita sandorio Å¡alis, o trečiasis asmuo, sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio Å¡alis žinojo arba turėjo žinoti Å¡iuos faktus.

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytus prejudicinius faktus, jog 35000 litų vartojimo kreditas negalėjo bÅ«ti suteiktas atsakovui, nes B. G. neatitiko Banko tvarkoje „kreditų fiziniams asmenims suteikimo Taisyklėse“ nurodytų reikalavimų, taip pat kad B. G. nebuvo AB „Ūkio banke“ (duomenys neskelbtini) filiale ir jokių sÄ skaitų banke neatidarinėjo, o J. K. ir V. K. pažeidė minėtÄ tvarkÄ netinkamai įvertinę Banko rizikÄ , yra pagrindas pripažinti negaliojančiais 2007-04-17 d.

Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2007-04-17 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas BUAB „Ūkio bankas“ j.a.k. 112020136, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ atsaklovo B. G. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko bei prašė priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2 b.l. 88-90, dok-43143). Atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 2 b.l. 88-90, dok-43143) ieÅ¡kovas nurodė, kad aplinkybė, jog Bankas gynė savo pažeistas teises teisme, nėra ir negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti subjekto nesÄ Å¾iningumui, nes jo teisę kreiptis į teismÄ numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.

Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju Bankas, manydamas, jog ieÅ¡kovas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus bei neatsiskaito su Banku pagal tarp Å¡alių sudarytÄ Sutartį, į teismÄ kreipėsi dar 2011-04-11 d. IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu Bankui nebuvo (ir objektyviai negalėjo bÅ«ti) žinoma apie trečiojo asmens R.

L. vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ ir Banko lėšų pasisavinimÄ apgaulės bÅ«du. IeÅ¡kovo pozicija, kad Bankas privalėjo atsisakyti savo reikalavimų gavus 2011-04-26 d. prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kinio, yra apskritai nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d. yra įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, pagal kuriÄ asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6 str. 2 d., yra vienas iÅ¡ teisingo bylos nagrinėjimo, reikalaujamo pagal Konvencijos 6 str. 1 d., elementų. Nagrinėjamu atveju nei ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu, nei ieÅ¡kovo prieÅ¡taravimų pateikimo metu trečiojo asmens R. L. kaltumas nebuvo įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusio teismo nuosprendžiu. Toks procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2021-12-14 d. Taigi, ieÅ¡kovo pozicija, kad Bankas privalėjo atsisakyti savo reikalavimų prieÅ¡ daugiau nei 10 metų, kuomet neegzistavo joks teismo sprendimas, kuriame bÅ«tų konstatuotos Å¡iai bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, gali bÅ«ti vertinama kaip siekis paneigti nekaltumo prezumpcijÄ bei bÅ«tų praleistas CK1.125 str. 1 d. numatytas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kovo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje Banko kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu nėra ir negali bÅ«ti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes Bankas nadojosi teise pagal paskirtį, be to atsakovas nenurodė ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas nurodė, kad: -Bankas savalaikiai kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynybos; -atnaujinus bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgus į ginčo nuosprendyje nustatytas aplinkybes operatyviai pateikė pareiÅ¡kimÄ teismui dėl ieÅ¡kinio atsisakymo; -Bankas savo reikalavimus, kylančius dėl trečiojo asmens R.

L. neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kė asmeniÅ¡kai Å¡iam asmeniui savarankiÅ¡kame civiliniame procese. IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovo argumentu, jog Bankas yra nesÄ Å¾iningas, nes perleido savo reikalavimus trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“, nes: -reikalavimo teisių perleidimÄ reglamentuoja CK – tai yra teisėtas ir sÄ Å¾iningas veiksmas. CK numatytų reikalavimo teisių perleidimo sÄ lygų buvo laikytasi; -atsakovas tarp Banko ir UAB „Gelvora“ sudarytos sutarties neginčija; -reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra Å¡io ginčo dalykas, tai nesudaro prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo; -prieÅ¡ieÅ¡kinyje nėra nurodomų jokių argumentų, kodėl sudaryta sutartis pažeidžia jo teises ir (ar) patvirtina Banko nesÄ Å¾iningumÄ ; -Bankas yra bankrutuojantis juridinis asmuo, o pagal teisės aktų reikalavimus bankrutuojančio juridinio asmens turtas, tame tarpe ir reikalavimo teisės, yra parduodami siekiant užbaigti bankroto procedÅ«ras.

IeÅ¡kovo vertinimu, Å¡i byla yra praradusi savo aktualumÄ bei faktiÅ¡kai bÅ«simas teismo sprendimas nesukurs jokių teisinių padarinių. Šį teiginį Bankas motyvavo tuo, kad pagal pradinį ieÅ¡kinį Bankas siekė susigrÄ Å¾inti iÅ¡duotÄ kreditÄ , todėl reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti skolÄ , atitinkamai, įrodinėjo Sutarties sudarymo aplinkybes, kurios buvo konstatuotos baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai Å¡iai bylai CPK 182 str. 3 p. CPK 182 str. 3 p. yra numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 182 str. 3 p. dėl padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, prejudicialumo civilinėje byloje, yra suformavęs tokias Å¡io punkto aiÅ¡kinimo nuostatas: -įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje; -nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje, asmens nusikalstamų veikų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nėra susiaurinami aiÅ¡kinant juos kaip apimančius tik faktÄ , kad atitinkamas asmuo buvo pripažintas padariusiu nusikaltimÄ .

Prejudicinę galiÄ civilinėje byloje turi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas, taip pat ir tai, ar tuos veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; prejudicinę galiÄ turi visų rÅ«Å¡ių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, iÅ¡teisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės; -prejudicinę galiÄ visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo bÅ«na pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius.

Taigi, baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad kreditai buvo iÅ¡duoti dėl nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai (bei į aplinkybę, jog Bankas, kaip ir atsakovas buvo pripažinti nukentėjusias nuo nusikalstamos veikos), Bankas savo reikalavimus nukreipė į nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį baudžiamajame procese. Pagal patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje dėstomÄ pozicijÄ matyti, kad atsakovas savanoriÅ¡kai sumokėjo visas imokas pagal Sutartį trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas savo faktiniais veiksmais pripažino kreditoriaus asmens pasikeitimÄ . Banko vertinimu, Sutarties pripažinimas (ne)galiojančia, neturi įtakos ieÅ¡kovo teisei reikÅ¡ti reikalvimus UAB „Gelvora“ tuo atveju, jeigu atsakovas vertina, kad jo teisės buvo pažeistos. Dėl įvykusio kreditoriaus pagal reikalvimų teisių perleidimo sutartį pasikeitimo atsakovas turėtų spręsti ir dėl UAB „Gelvora“ procesinės padėties pasikeitimo (t.y. dėl tinkamo atsakovo Å¡ioje byloje CPK 45 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas). Tai reiÅ¡kia, kad sudarytu vartojimo kredito sutarčiu (ne)galiojimas neturi įtakos nei atsakovo B. G., nei Banko teisėms ir pareigoms, nes kredito iÅ¡davimÄ lėmė nusikalstama (neteisėta) veika, o Banko žalos reikalavimai yra sprendžiami (o atsakovo- galėtų bÅ«ti sprendžiami) savarankiÅ¡kame civiliniame procese.

Banko vertinimu, pagal patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuotÄ atsakovo pozicijÄ matyti, kad B. G. reiÅ¡kia pretenzijas dėl pagal Sutartį sumokėtų sumų UAB „Gelvora“ naudai. Banko nuomone, jis nėra tinkamas atstovas sprendžiant tarp B. G. ir UAB „Gelvora“ ginÄÄ , ypač, kai atsakovas apskritai nėra ieÅ¡kovo kreditorius pagal Sutartį (įvykus reikalavimo teisių perleidimui). Banko vertinimu, Å¡i byla neturi jokios tiesioginės ir (ar) netiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms ir ieÅ¡kovas neturi atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Bankas prašė civilinę bylÄ Nr. 2-4-545/2022 nagrinėti jam nedalyvaujant. Trečiasis asmuo M. L. a.k. (duomenys neskelbtini) 2022-03-24 d. teisminio nagrinėjimo metu prašė bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. M. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad apie laidavimÄ B. G. gaunat kreditÄ , nieko nežinojo, R. L. (brolis) suklastojo jos paraÅ¡Ä informacijoje apie laiduotojÄ ir vartojimo kredito sutartyje. Trečiojo asmens GelvoraSergel, UAB j.a.k. 12514834, atstovas advokatas M. Badaras prašė bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

PrieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas AB „Ūkio bankas“ 2011-04-11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų B. G. bei M. L. 25356,39 Lt, 380,35 žyminį mokestį bei 5 proc.metines palÅ«kanas (t. 1 b.l. 1-2). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-14 d. nutartimi buvo nutarta ieÅ¡kovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Ūkio bankas“, j. a. k. 112020136, ieÅ¡kinio atsisakymÄ priimti ir nutraukti civilinės bylos dalies, iÅ¡keltos pagal akcinės bendrovės „Ūkio bankas“, ieÅ¡kinį atsakovams B.

G., M. L., nagrinėjimÄ ieÅ¡kovui atsisakius ieÅ¡kinio. Taip pat buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011-04-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – atsakovų B. G., M. L., kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ 25356,39 Lt reikalavimo ribose, Å¡io turto nepakakus – atsakovų piniginių lėšų, esančių bankų sÄ skaitose, areÅ¡tÄ (t. 2 b.l.64-66, 69-70). 2011-09-05 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas B.

G. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti pripažinti negaliojančiais 2007 m. balandžio 17 d. jo vardu pasiraÅ¡ytus Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. balandžio 17 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas praÅ¡o, civilinę bylÄ sustabdyti iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-09-05 d. nutartimi nutarė priimti atsakovo B. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui AB „Ūkio bankas“ ir sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-5056-643/2011 (naujas civilinės bylos Nr. 2-4-545/2022) nagrinėjimÄ iki įsiteisės sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-202-22. 2018-07-31 d.

Vilniaus apygardos teismas priėmė nuosprendį, kuriame R. L. pripažino kaltu, t. y. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , sukčiavimÄ , apgaulės bÅ«du pasisavindavo kitų asmenų vardu neteisėtai gautas paskolas ir tuo tikslu klastodavo dokumentus ir kitų asmenų paraÅ¡us. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-307/2021 (teisminio proceso Nr. 1-88-1-00776-2008-8) priėmė naujÄ nuosprendį, iÅ¡ dalies panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018-07-31 nuosprendį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-21 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujinta atsakovui B.

G. palaikant pareikÅ¡tÄ byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 2 b.l. 72-75, 82-83). Atsakovas B. G. prieÅ¡ieÅ¡kinyje (t. 1 b.l. 100-107) bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2007 m. vasario pabaigoje, bare-kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), buvo pirmÄ kartÄ užkalbintas keletÄ kartų matyto asmens – R. L., kuris paprašė paskolinti pinigų. Kadangi pinigų neturėjau, R. L. pasiÅ«lė paimti kreditÄ ir gautus pinigus paskolinti jam. Tuo metu atsakovas buvo bedarbis, nekilnojamojo turto neturėjau, tuomet R.

L. pasiÅ«lė jį įdarbinti, tačiau jokių veiksmų įdarbinanat neatliko. R. L. įkalbinėjo paimti kreditÄ , pažadėjo jį dengti. Susitikus su toje pačioje kavinėje atsakovas pasirašė keletÄ R. L. paruoÅ¡tų dokumentų kreditui gauti iÅ¡ UAB „Lateko lizingas“. Visi tolimesni kredito gavimo ir įsigaliojimo procesai vyko be atsakovo dalyvavimo ir nežinomu laiku. R. L. paėmęs kreditÄ iÅ¡ UAB „Lateko lizingas“, iÅ¡ pradžių pats mokėjo įmokas, o po to mokėjimai sustojo ir buvo vykdomas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, tačiau po ilgų derybų su antstoliais (antstolių N. S. ir D.

S. kontora) ir R. L., su įmone UAB „Lateko lizingas“ buvo atsiskaityta. MinėtÄ skolÄ ir antstolių paslaugas padengė R. L., pervedęs į atsakovo žmonos, A. G., Swedbank banke esančiÄ sÄ skaitÄ reikiamus pinigus. 2007-07-15 d. atsakovas iÅ¡ AB „Ūkio bankas“ netikėtai gavau praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kredito sutarties sÄ lygų vykdymo (pradelsto kredito mokėjimo). Apie tokio kredito paėmimÄ atsakovas nieko nežinojo. Pradėjus aiÅ¡kintis, paaiÅ¡kėjo, kad 2007-04-17 d. neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis AB „Ūkio bankas“ skyriuje (duomenys neskelbtini), B.

G. vardu buvo pasiraÅ¡yta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau — Kredito sutartis) 35000,00 Lt sumai, atidaryta banko sÄ skaita bei pagal 2007-04-17 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais iÅ¡ jos neva atsakovui iÅ¡mokėta 34000,00 Lt suma. Atsakovas nurodė, kad AB „Ūkio bankas“ padalinyje jis niekuomet nebuvo apsilankęs, jokių sutarčių dėl kredito gavimo ir sÄ skaitų atidarymo nepasiraÅ¡inėjo, jokių pinigų neėmė ir apie jų paėmimÄ nieko nežino.

R. L. pripažino AB „Ūkio bankas“ skyriuje (duomenys neskelbtini) paėmęs kreditÄ B. G. vardu, tačiau įtikino, kad viskas bus sutvarkyta, mokėjimai bus atnaujinti ir nebus jokių problemų, nes jis banke turi pažįstamų. Po kuriuo laiko 2008 m. pabaigoje Bankas informao atsakovÄ , kad kredito sutartis buvo nutraukta, nes nebuvo įmokų. Atsakovas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Kredito sutartyje laiduotojais įvardinti asmenys yra R. L. giminaičiai, kurių atsakovas nepažinojo, t.y. tai R. L. sesuo M.

L. ir jo uoÅ¡vis L. Å . (a.k. (duomenys neskelbtini) kuris jau yra miręs. Atsakovas nurodė, kad R. L. atsisakius mokėti paimtÄ kreditÄ , jis 2011-03-15 d. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Vilniaus m. apylinkės prokuratÅ«rÄ dėl R. L. padarytos nusikalstamos veiklos, t. y. Kredito sutarties ir Kasos iÅ¡laidų orderio suklastojimo ir apgaulės bÅ«du (pasinaudojant atsakovo asmens duomenimis) B. G. vardu AB „Ūkio bankas“ iÅ¡duoto 35000,00 Lt kredito pasisavinimo. 2011-03-21 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra pradėjo ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr 10-2-202-11 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2018-07-31 d. nuosprendžiu R.

L. bvuo pripažintas kaltu, t. y. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , sukčiavimÄ , apgaulės bÅ«du pasisavindavo kitų asmenų vardu (tame skaičiuje ir atsakovo B. G., veikla kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d.) neteisėtai gautas paskolas ir tuo tikslu klastodavo dokumentus ir kitų asmenų paraÅ¡us. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-307/2021 (teisminio proceso Nr. 1-88-1-00776-2008-8) priėmė naujÄ nuosprendį, iÅ¡ dalies panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018-07-31 nuosprendį, tačiau dėl B.

G. apgalės epizodo apskųstas nuosprendis buvo paliktas nepakeistu. R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, kad jis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. kito asmens vardu paimti iÅ¡ AB „Ūkio bankas“ kreditÄ ir neketinant jo grÄ Å¾inti, panaudojant jį savo reikmėms, jis tam tikslui sukÅ«ręs konkretų veiksmų planÄ , pagal kurį veikė, pasinaudodamas įgytu B.

G. pasitikėjimu ir apgaulingai įtikindamas jį, kad padės jam rasti darbÄ , 2007 m. balandžio 12 d. pateikė B. G. pasiraÅ¡yti užpildytÄ kredito praÅ¡ymÄ dėl 35 000,00 Lt vartojamojo kredito iÅ¡ AB „Ūkio bankas“ gavimo ir iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ 2007 m. balandžio 17 d. AB „Ūkio bankas“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs L. Å . pasitikėjimu, kuris taip pat ir dėl amžiaus negalėjo suprasti pateikiamų dokumentų turinio bei pasekmių, pateikė L.

Å . pasiraÅ¡yti informacijÄ apie laiduotojÄ bei tÄ pačiÄ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), antru kredito laiduotoju praÅ¡yme įrašė M. L., suklastojęs jos paraÅ¡Ä informacijoje apie laiduotojÄ ir vartojimo kredito sutartyje, po ko jis (R. L.) nuvyko į AB „Ūkio bankas“, (duomenys neskelbtini) filialÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur pateikė B. G. vardu užpildytÄ praÅ¡ymÄ suteikti 35 000,00 Lt kreditÄ bei jau pasiraÅ¡ytÄ informacijÄ apie laiduotojus su suklastotu M.

L. paraÅ¡u, po to 2007 m. balandžio 17 d. AB „Ūkio bankas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai suteikė B. G. 35 000,00 Lt kreditÄ , kurį nurodydamas B. G. nuimti nuo sÄ skaitos grynais, panaudojo savo reikmėms. Tokiu bÅ«du R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , padarydamas AB „Ūkio bankas“ didelę 35 000,00 Lt žalÄ . Baudžiamojoje byloje atsakovas buvo pripažintas nukentėjusioju (t. 1 b.l.109).

Taigi, trečiojo asmens R. L. kaltė įrodyta teismo nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje. Teismo vertinimu, nustatyta, kad atsakovas B. G. Banke iÅ¡duodant kreditÄ , nebuvo, kredito negavo, o laidotojos M. L. paraÅ¡as yra suklastotas. Ikiteisminio tyrimo duomenimis (baudžiamojoje byloje yra ieÅ¡kovo 2011-06-16 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus m. 2 PK 2011-05-19 paklausimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008-10-17 d. iÅ¡ pareigų buvo atleista AB „Ūkio bankas“ Vilniaus filialo (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus darbuotoja V.

B., kuri pasirašė ginčijamÄ Kasos iÅ¡laidų orderį, pagal kurį neva atsakovui 2007-04-17 grynaisiais pinigais buvo iÅ¡mokėta 34000,00 Lt suma, o 2008-12-24 d. iÅ¡ pareigų buvo atlesta Banko (duomenys neskelbtini) filialo valdytojo pavaduotoja J. K., užpildžiusi B. G. vardu paraiÅ¡kÄ ginčijamai Kredito sutarčiai sudaryti bei neva dalyvavusi pasiraÅ¡ant ginčijamÄ Kredito sutartį. Be to, iÅ¡ 2011-01-18 d. „Sodros“ iÅ¡raÅ¡o paaiÅ¡kėjo, jog nuo 2007-03-01 iki 2007-09-17 d. atsakovas be jo žinios buvo įdarbintas įmonėje UAB „Revensta“, į.k. 125024953.

Atsakovas B. G. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia CK 1.91 str. (apgaulė). CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Å io straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių (LAT 2021-04-14 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-87-611/2021).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (LAT 2015-04-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019-01-15 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (LAT 2006-12-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007-07-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008-12-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2021-04-14 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-87-611/2021). Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas).

Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių (LAT 2013-04-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015-05-14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019-06-06 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

Be to, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys), (LAT 2019-06-06 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (LAT 2013-04-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015-05-14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2020-11-04 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-293-969/2020;

Lietuvos apeliacinio teismo 2022-03-31 d. sprendimas civ.byloje Nr. e2A-192-567/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai iÅ¡plėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (LAT 2019-02-14 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Pagal CK 6.870 str. 1 d., paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Paskolos sutarties priskyrimas realinei reiškia, kad nors sutarties sudarymu yra įtvirtinama šalių suderinta valia, tačiau būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas paskolos gavėjui. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) į perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis,kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta. Teismas sutinka su atsakovo cituojama teismų praktika, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad – paskolÄ grÄ Å¾ino arba jos negavo (LAT 2008-03-26 d .nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Tuo atveju, kai paskolos sutartis patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui (LAT 2010-09-28 d. nutartis civ. byloje Nr 3K-3-366/2010). Paskolos dalykas, t. y. 35000,00 Lt suma atsakovo B. G. nuosavybėn niekada nebuvo perduota, o paskolos suteikimÄ sÄ lygojo neteisėti Banko darbuotojų veiksmai, pasireÅ¡kė tuo, kad kredito sutartis buvo sudaryta ir kredito suma iÅ¡duota grynais pinigais nedalyvaujant kredito gavėjui B.

G., o trečajam asmeniui R. L. Å ios nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei įrodymai sudaro pagrindÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt). Dėl netinkamo atsakovo (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį). IeÅ¡kovas procesiniame dokumente-atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ne tam asmeniui, kam priklauso.

IeÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡ieÅ¡kinis turi bÅ«ti pareikÅ¡tas kitam atsakovui – GelvoraSergel UAB, o sprendimo priėmimas nagrinėjamoje byloje nesukels teisinių pasekmių. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu. CPK 45 str. 1 d.-2 d. numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu.

Jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad jis bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, tai Å¡is asmuo gali įstoti į bylÄ kaip trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneÅ¡a Å¡iam asmeniui. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Å alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga.

Dispozityvumo principas kartu reiÅ¡kia, kad Å¡alys pareiÅ¡kia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikÅ¡tais materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Å iuo atžvilgiu Å¡alys naudojasi plačia autonomija (LAT 2014-12-09 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016-12-23 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 p.; 2019-02-07 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 43 p.). IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiÅ«ra pasirenka ir nustato ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ) bei nurodo faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimÄ (CPK 135 str. 1 dalies 2, 4 p.p.).

Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei faktinio ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių Å¡alys teismui nenurodė), iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus (LAT 2008-07-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-387/2008). Spręsdamas priteisti Å¡aliai tai, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisdamas daugiau, negu ji praÅ¡o, teismas iÅ¡eitų už bylos nagrinėjimo ribų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieÅ¡kovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. iÅ¡spręsti kilusį Å¡alių ginÄÄ (LAT 2009-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014-04-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015-07-03 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015;

LAT 2021-05-27 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-22-701/2021). Nagrinėjamu atveju atsakovas keisti ieÅ¡kovo nesutiko, laikydamas, kad pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį turi atsakyti bÅ«tent ieÅ¡kovas. Byloje nustatyta, kad BAB „Ūkio bankas“ ir UAB „Gelvora“ (Å¡.m. GelvoraSergel UAB), sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ BAB „Ūkio bankas“ perleido, o UAB “Gelvora“ įgijo reikalvimo teisę į atsakovo B. G. skolÄ . Å iuo metu atsakovas visÄ skolÄ sumokėjo GelvoraSergel UAB.

GelvoraSergel UAB įtraukta į bylÄ trečiuoju asmeniu. BAB „Ūkio bankas“ neperdavė UAB „Gelvora“ teisių, susijusių su ginčo kredito sutarties sudarymu bei kredito iÅ¡mokėjimu, o tik teisę į B. G. skolÄ . Pažymėtina, kad byloje konstatuoti ne tik R. L. neteisėti/nusikalstami veiksmai, tačiau ir Banko darbuotojų neteisėti veiksmai iÅ¡duodant B. G. jam nedalyvaujant kreditÄ . Pažymėtina, kad Å¡io sprendimo pagrindu atsakovas ketina kreiptis į teismÄ su nauju ieÅ¡kiniu GelvoraSergel UAB dėl sumokėtų sumų grÄ Å¾inimo, todėl sprendimas bylos Å¡alims sukels teisines pasekmes.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ , rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas B. G. patyrė 14,48 Eur/50 Lt žyminio mokesčio bei 578 Eur advokato iÅ¡laidų (t. 1 b.l.123; t.2 b.l. 103-107).

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, popierinė, susideda iÅ¡ dviejų bylos tomų, nereikalaujanti didelių darbo laiko sÄ naudų, nes teismo praktika nagrinėjamu atveju gerai iÅ¡plėtota, bylos trukmę, pareiÅ¡kimas priimtas 2011-04-11 d., byla nagrinėjama iki Å¡iol, byla buvo sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo bei baudžiamojoje byloje įsiteisėjusių pocesinių sprendimų priėmimo, byloje buvo keli teismo posėdžiai, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo patirta 578 Eur advokato iÅ¡laidų suma yra minimali, nevirÅ¡ija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl teismas iÅ¡ atsakovo priteisia 578 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, Å¡i suma atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina ir 14,48 Eur/50 Lt žyminio mokesčio atsakovo naudai (CPK 79 str., 80 str., 93 str. 11 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra bankrotuojanti bendrovė, tiek atsakovo patirtų žyminio bei advokato iÅ¡laidų suma priteistina iÅ¡ BAB „Ūkio bakas“ administravimui skirtų lėšų, o likusi žyminio mokesčio suma iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės pajamas nepriteistina (CPK 83 str. 1 d. 8 p.; t. 1 b.l. 106-107; 126-127). Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas bei jo atstovas nepalaikė praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „FACTUM VILNIUS“ 2011-09-02 Kasos pajamų orderyje-Kvite (duomenys neskelbtini) nurodytÄ 480,00 Lt sumÄ už teisines paslaugas (prieÅ¡taravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo), todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos.

Patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 21,05 Eur. PrieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo bankrutavusio AB „Ūkio bankas“ į valstybės pajamas nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Teismas, vadovaudamasis CPK 78 str., 262-270 str.,- n u s p r e n d ž i a : prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti negaliojančiais nuo jo sudarymo momento 2007-04-17 d. pasiraÅ¡ytus Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ AB „Ūkio bankas“ j. a. k. 1220201363, ir B.

G. a. k. (duomenys neskelbtini) bei jos pagrindu iÅ¡duotÄ 2007-04-17 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 34000 Litų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BAB „Ūkio bankas“, j. a. k. 112020136, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 14,48 Eur (keturiolika Eur 48 ct / 50 Lt) žyminio mokesčio, 578 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur) advokato iÅ¡laidų iÅ¡ administravimui skirtų lėšų B. G. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja R. Bražinskienė