e032b9f4-0642-458e-b36e-25d569bb60e8 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-183/2012                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 21.5; 25.3;                                      32,5; 42.4; 45.6; 121.18 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės MilaÅ¡ienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo „Swedbank“, akcinės bendrovės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-1221-264/2010 pagal ieÅ¡kovo J.

M. įmonės ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Atolas“, bei „Swedbank“, akcinei bendrovei dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo.  Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. M. įmonė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1. pripažinti galiojančia J. M. įmonės ir BUAB „Atolas“ sudarytÄ turto: 1.1. odontologijos klinikos su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2, (1/25 nuo 5,13 kv.m), su 7,31 kv. m rÅ«sio patalpa, pažymėta R-10, paskirtis - gydymo, 150,13 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.2. penkių automobilių stovėjimo vietų, pažymėtų pakeistame Preliminariosios sutarties priede Nr. 3 indeksais: 4 (ketvirta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)); 5 (penkta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)), 1 (pirma - prie siurblinės kompresorinės požeminėje automobilių saugykloje, pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)), 1 ir 2 (pirma ir antra - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)); idealinės 2/52 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kurios bendra kaina - 390 141 Lt, ir patvirtinti Å¡ios sutarties sudarymÄ ;

2. įpareigoti „Swedbank“, AB ir BUAB „Atolas“ ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padaryti hipotekos lakÅ¡to, identifikacinis kodas 02120060002008, ir hipotekos lakÅ¡to, identifikacinis kodas 02120070016560, pakeitimus, nurodant, kad iÅ¡ hipotekos iÅ¡laisvinamas Å¡is turtas: 2.1.odontologijos klinika su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2 (1/25 nuo 5,13 kv.m), su 7,31 kv.m rÅ«sio patalpa, pažymėta R-10, paskirtis - gydymo, 150,13 kv.m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.2. penkios automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos pakeistame Preliminariosios sutarties priede Nr.3 indeksais: 4 (ketvirta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)); 5 (penkta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)), 1 (pirma - prie siurblinės kompresorinės požeminėje automobilių saugykloje, pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)), 1 ir 2 (pirma ir antra - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)); 2.3. idealinė 2/52 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, o praleidus nustatytÄ Ä¯pareigojimo įvykdymo terminÄ â€“ skirti 1 000 Lt baudÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Atolas“ 2008 m. sausio 16 d. buvo sudaryta Preliminarioji statomos odontologijos klinikos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo daugiabučiame gyvenamajame name su požemine automobilių saugykla bei odontologijos klinika pastatyti ir parduoti patalpas su daline apdaila ieÅ¡kovui: odontologijos klinikÄ namo pirmame aukÅ¡te; individualiÄ vietÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, klinikos kompresorinę-siurblinę namo rÅ«syje; idealinę 2/52 žemės sklypo dalį.

UAB „Atolas“ pagal sutarties 3.1 punktÄ Ä¯sipareigojo iki 2008 m. balandžio 5 d. atlikti nurodytų objektų statybos su daline apdaila darbus. 2008 m. gegužės 8 d. Å¡alys pasirašė aktÄ dėl atliktų darbų, kuriame konstatavo, kad dalis darbų atlikti netinkamai bei susitarė, jog visi darbai turi bÅ«ti baigti per 14 dienų arba atskiru susitarimu. UAB „Atolas“ delsė užbaigti darbus, todėl 2009 m. balandžio 20 d. Å¡alys sudarė Susitarimo papildymÄ , kuriuo UAB „Atolas“ perdavė, o ieÅ¡kovas priėmė odontologijos klinikÄ su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2 (1/25 nuo 5,13 kv.m), su 7,31 kv. m rÅ«sio patalpa, pažymėta R-10 (kompresorinė-siurblinė), paskirtis - gydymo, 150,13 kv. m bendro ploto, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), bei penkias automobilių stovėjimo vietas, nurodytas pakeistame Preliminariosios sutarties priede Nr. 3, taip pat idealinę 2/52 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Be to, Å¡alys susitarė iki 2009 m. gegužės 1 d. sudaryti pagrindinę sutartį. Susitarimo papildymo 6 punkte Å¡alys konstatavo, kad galutinė pirkimo-pardavimo sutartis nepasiraÅ¡oma dėl atsakovo kaltės, patvirtino, kad ieÅ¡kovas sumokėjo visÄ turto kainÄ â€“ 390 141 Lt. IeÅ¡kovas atliko visus klinikos įrengimo darbus, sumokėjo visÄ sutarties kainÄ , savo lėšomis pilnai įsirengė ir naudoja įgytÄ turtÄ . IeÅ¡kovas ne kartÄ ragino atsakovÄ UAB „Atolas“ įforminti turto pirkimo-pardavimo sandorį notarine tvarka, tačiau atsakovas delsė tai padaryti, motyvuodamas tuo, jog statybÄ finansavęs bankas – Swedbank, akcinė bendrovė (toliau tekste – Bankas) nepanaikina turto įkeitimo bei neleidžia perleisti turto.

IÅ¡kėlus BUAB „Atolas“ bankroto bylÄ , Bankas informavo ieÅ¡kovÄ , kad turtas vis dar yra įkeistas Bankui ir bus priverstinai realizuojamas. 2010 m. vasario 26 d. BUAB „Atolas“ kreditorių susirinkime bankas pateikė pasiÅ«lymÄ dėl Preliminariosios sutarties vykdymo sÄ lygų, kuriuo pasiÅ«lė ieÅ¡kovui sumokėti Bankui esÄ ieÅ¡kovo neprimokėtÄ turto kainos dalį 15 000 Lt ir sumokėti papildomÄ sumÄ â€“ 229 712 Lt, skirtÄ BUAB „Atolas“ skolos Bankui pagal 2005 m. gegužės 25 d.

Kredito linijos sutartį Nr.05-029975-KL grÄ Å¾inimui. Taigi Bankas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui sumokėti papildomai dar 244 712 Lt sumÄ , kuri sudaro 63 procentus ieÅ¡kovo sumokėtos sumos už turtÄ , o prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovo lėšomis įrengtas ir jam faktiÅ¡kai priklausantis turtas bus priverstinai realizuojamas. IeÅ¡kovas tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus, t.y. sumokėjo visÄ turto kainÄ savo kreditoriui BUAB „Atolas“, todėl turtas iÅ¡laisvintinas iÅ¡ hipotekos, nes buto savininkas nėra skolingas.

IeÅ¡kovo ir Banko nesiejo sutartiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovas neturėjo teisinio pagrindo atsiskaityti su Banku. IeÅ¡kovas nebuvo kreditavimo sutarčių Å¡alis, taigi jis objektyviai negalėjo kontroliuoti kaip jo kreditorius BUAB „Atolas“ vykdo sutartinius įsipareigojimus saviems kreditoriams. Bankui buvo žinoma apie PreliminariÄ jÄ sutartį, pagal jÄ mokėtinas pinigų sumas, todėl Bankas turėjo visas galimybes kontroliuoti, kaip jo skolininkas BUAB „Atolas“ vykdo savo sutartinius įsipareigojimus bankui.

Bankas laiku nesiėmė jam prieinamų skolininko įsipareigojimų vykdymo kontrolės priemonių, o visÄ atsakomybę už skolininko prievolių neįvykdymÄ perkėlė ieÅ¡kovui, įvykdžiusiam savo piniginius įsipareigojimus.Atsakovo BUAB „Atolas“ atstovė ieÅ¡kinį pripažino iÅ¡ dalies dėl pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį prašė atmesti.Atsakovas „Swedbank“, AB su ieÅ¡kiniu nesutiko visiÅ¡kai ir prašė jį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieÅ¡kovo J.

M. įmonės ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai pagal patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus materialiuosius reikalavimus. Teismas netenkino tik procesinio pobÅ«džio ieÅ¡kovo praÅ¡ymo skirti atsakovams baudÄ už įpareigojimo padaryti pakeitimus hipotekos lakÅ¡tuose netinkamÄ vykdymÄ . Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis po 866 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas UAB „Atolas“, bÅ«damas ginčijamo turto savininku, prisiėmė pareigÄ parduodamÄ turtÄ , apsunkintÄ nekilnojamojo turto įkeitimu, iÅ¡laisvinti nuo tokio apsunkinimo, tačiau iki Preliminariosios sutarties Å¡alių sutarto termino pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti (iki 2009 m. gegužės 1 d.) to nepadarė, aiÅ¡kindamas, kad negavo kreditoriaus sutikimo.

IeÅ¡kovas pagal Preliminariosios sutarties Å¡alių prisiimtus įsipareigojimus už tai nebuvo atsakingas. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos pripažinti turto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu, nes Å¡alys susitarė dėl esminių tokio dviÅ¡alio sandorio sÄ lygų: sutarties dalyko – turto, kuris apibrėžtas Preliminariojoje sutartyje ir jos prieduose bei papildomuose susitarimuose; sutarties kainos – 390 141 Lt (Susitarimo papildymo 6 p.). IeÅ¡kovas sandorį visiÅ¡kai įvykdė, sumokėjo visÄ turto kainÄ , kuri buvo sumažinta, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas pats savo lėšomis atliko pardavėjo neužbaigtus statybos darbus; perėmė turtÄ valdyti ir naudoti (pilnai įrengė klinikÄ , perėmė komunalinių mokesčių mokėjimÄ ).

Atsakovo – Banko leidimo parduoti įkeistÄ turtÄ nebuvimas nėra kliÅ«tis pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio pagrindu, todėl reikalavimas dėl sandorio pripažinimo galiojančiu laikytas pagrįstu ir tenkintinu.Teismo sprendime nurodyta, kad Preliminariosios sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktai numatė, jog turtas yra įkeistas Bankui. UAB „Atolas“ įsipareigojo užtikrinti, kad pagrindinės sutarties sudarymo momentu Å¡is įkeitimas bÅ«tų pasibaigęs. Pagal 2009 m. vasario 27 d. susitarimÄ UAB „Atolas“ ir Bankas susitarė dėl naujos 2005 m. gegužės 25 d.

Kredito sutarties Specialiosios dalies redakcijos, kurios skirsnio „Kitos sÄ lygos“ 12 punktas numatė, jog: „Šalys susitaria, kad visi avansai, rezervavimo mokesčiai, rankpinigiai ir kiti iÅ¡ankstiniai mokėjimai, gauti pagal preliminarias Kredito gavėjo prievolių pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimo 1-56 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti pervesti į Kredito gavėjo vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ [...]“. IÅ¡ 2009 m. balandžio 3 d., birželio 17 d. ir rugpjūčio 20 d. raÅ¡tų matyti, kad UAB „Atolas“ nebevykdė savo skolinių įsipareigojimų Bankui pagal 2005 m. gegužės 25 d.

Kredito linijos sutartį bei 2007 m. vasario 27 d. kreditavimo sutartį. UAB „Atolas“ finansinė padėtis blogėjo jau nuo 2009 m. pradžios, apie tai Bankas buvo informuotas. 2007 m. vasario 27 d. susitarimu UAB „Atolas“ ir Bankas susitarė dėl naujos 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutarties redakcijos, kurios 2.4.2 punktu šalys susitarė, kad dalis kredito suteikiama apyvartinėms lėšoms ir dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos PVM finansavimui, todėl dalis kredito buvo panaudota išimtinai UAB „Atolas“ interesams, o už tai ieškovas nėra atsakingas. 2010 m. lapkričio 15 d. liudytoju teismo posėdyje apklaustas buvęs UAB „Atolas“ direktorius A.

B. paaiÅ¡kino, kad Bankas nesutiko panaikinti įkeitimo ieÅ¡kovui parduodamam turtui dėl pardavimo kainos, reikalaudamas už 1 kv. m pilnai įrengto buto skaičiuoti po 4 300 Lt už 1 kv. m. be PVM. Dėl to susidarė kainų skirtumas, kurį primokėti Bankas reikalauja iÅ¡ pirkėjo. IÅ¡ ieÅ¡kovo gautos lėšos buvo panaudotos statyboms, o Bankui nepervestos. Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Atolas“ buvo susitarimas dėl galutinės 390 141 Lt kainos už įgyjamÄ turtÄ kitomis sÄ lygomis nei reikalavo Bankas iÅ¡ UAB „Atolas“, todėl už atsiradusį kainų skirtumÄ kreditoriui yra atsakingas UAB „Atolas“, o ne ieÅ¡kovas.

Teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas UAB „Atolas“, gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus už parduodamÄ turtÄ , nevykdė pareigos atsiskaityti su savo kreditoriumi nustatyta tvarka, elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl jo teisės neginamos. Bankas iki UAB „Atolas“ bankroto nesiimdamas jam prieinamų skolininko įsipareigojimų vykdymo kontroliavimo priemonių, suteikdamas papildomas kredito sumas, nesiimdamas veiksmų, kad susigrÄ Å¾intų iÅ¡ UAB „Atolas“ ieÅ¡kovo sumokėtÄ ginčo turto kainos dalį (95 procentus), skirtÄ Â kredito pagal 2005 m. gegužės 25 d.

Kredito sutartį grÄ Å¾inimui, elgėsi nerÅ«pestingai, veikė savo rizika, todėl yra atsakingas už atsiradusias pasekmes, nes įgyvendindamas savo teises bei vykdydamas pareigas nesilaikė CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalies, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Teismo manymu, ieÅ¡kovas (pirkėjas) pilnai įvykdė savo prievoles pardavėjui pagal pirkimo-pardavimo sandorį 2008 m. sausio 16 d. Preliminariosios bÅ«simo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties bei 2009 m. balandžio 20 d. papildomo susitarimo sÄ lygomis. IeÅ¡kovas pagal 2005 m. gegužės 25 d.

Kredito sutartį Bankui nėra skolingas. Patenkinęs ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, teismas patenkino ir reikalavimÄ dėl įpareigojimo iÅ¡registruoti įkeisto turto hipotekÄ . IeÅ¡kovo reikalavimas dėl 1 000 Lt baudos skyrimo nesvarstytas, nes nuobaudų skyrimo tvarka numatyta sprendimų vykdymo procese. Teismo sprendime pažymėta, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei faktas negali užkirsti kelio asmenims, kurių teises ar teisėtus interesus pažeidė bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant įstatyme nustatytais teisinės gynybos bÅ«dais.

Å iÄ galimybę asmuo turi turėti iki įmonės pabaigos, kadangi iki to laiko juridinis asmuo iÅ¡saugo pareigÄ atsakyti pagal savo prievoles. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Atsakovo „Swedbank“, AB (Banko) atstovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti J. M. įmonės ieÅ¡kinį bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo iÅ¡vada, kad Banko leidimo parduoti įkeistÄ turtÄ nebuvimas nėra kliÅ«tis pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu, nepagrįsta.

Banko ir UAB „Atolas“ pasiraÅ¡yto pastato hipotekos lakÅ¡to 8 punkte nurodyta, kad įkeičiamo daikto savininkas UAB „Atolas“ be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus (Banko) sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeičiamo daikto (daiktų), taip pat be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus (Banko) sutikimo neturi teisės įkeisti, iÅ¡nuomoti ar kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamÄ daiktÄ (daiktus). AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir žemės hipotekos lakÅ¡te.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos 2008 m. sausio 16 d. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktų matyti, kad ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta, jog statomas namas ir žemės sklypas, kuriame yra statomas namas, įkeisti statybÄ finansuojančiam Bankui. Tiek UAB „Atolas“, tiek ieÅ¡kovas žinojo, kad pirkimo pardavimo sutarties sudarymui bÅ«tinas Banko raÅ¡tiÅ¡kas leidimas. UAB „Atolas“ ir ieÅ¡kovas suprato bei iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti ne pirkimo-pardavimo sutartį, o susitarti dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje tada ir tik tokiu atveju, jeigu įkaito turėtojas Bankas sutiks, kad turtas Bankui priimtinomis sÄ lygomis bÅ«tų perleistas ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas žinojo ir suprato, kad pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties be raÅ¡tiÅ¡ko Banko sutikimo jis sudaryti negalės, tačiau savo rizika sudarė PreliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį ir savo rizika sumokėjo atsakovui UAB „Atolas“ 390 141 Lt. Bankas iÅ¡duodavo leidimus parduoti turtÄ , esantį name, kuris hipotekos lakÅ¡tu įkeistas užtikrinant UAB „Atolas“ įsipareigojimus Bankui pagal 2005 m. gegužės 25 d. Kredito linijos sutartį, kai kiekvienu konkrečiu atveju potencialÅ«s pirkėjai kreipdavosi į BankÄ ir siekė įsigyti įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Bankas leisdavo perleisti įkeistus butus tik su sÄ lyga, kai ne mažiau kaip 95 procentai nuo konkrečios su Banku suderintos buto pirkimo pardavimo kainos bus pervesta ne į UAB „Atolas“ sÄ skaitÄ , o Banko sÄ skaitÄ , mokėjimo paskirtyje nurodant, jog lėšos skirtos UAB „Atolas“ kredito dalies grÄ Å¾inimui. Nei UAB „Atolas“, nei ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad Bankas bÅ«tų sutikęs leisti parduoti įkeistÄ ginčo turtÄ ir sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį sudaryta negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

PrieÅ¡ingu atveju pažeidžiamos galiojančių ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytų hipotekos lakÅ¡tų sÄ lygos.Teismas nepagrįstai sprendė, jog J. M. įmonės atliktas 390 141 litų sumos sumokėjimas leidžia PreliminariÄ jÄ statomos odontologijos klinikos pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi. Å iuo atveju CK 1.93 straipsnio 4 dalies norma negalėjo bÅ«ti taikoma, nes Bankui įkeisto turto pirkimo - pardavimo ar kitokio perleidimo sandoris nebÅ«tų notariÅ¡kai tvirtinamas be raÅ¡tiÅ¡ko Banko sutikimo.

CK 4.170, 4.171 straipsniai ir hipotekos lakÅ¡tai draudžia perleisti ginčo turtÄ be raÅ¡tiÅ¡ko Banko sutikimo, todėl notaras neturėtų pagrindo tvirtinti tokį sandorį. IeÅ¡kovas nepateikė raÅ¡tiÅ¡ko Banko sutikimo parduoti ginčo turtÄ , todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio dalies dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine.Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimus, pažeidė imperatyviÄ sias Ä®BÄ® normas. Kadangi atsakovas UAB „Atolas“ yra bankrutuojanti įmonė, tai CK 1.138 straipsnyje numatyti civilinių teisių gynimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi tiek, kiek neprieÅ¡tarauja imperatyvioms Ä®BÄ® normoms.

Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Ä®BÄ®. Bankas yra pareiÅ¡kęs, o teismas yra patvirtinęs Banko 15 437 858,72 Lt finansinį reikalavimÄ UAB „Atolas“ bankroto byloje, užtikrintÄ hipoteka. Ginčo turtas yra įkeistas Bankui užtikrinant BUAB „Atolas“ prievoles, hipoteka yra galiojanti, todėl Å¡is turtas privalo bÅ«ti realizuotas įstatymų nustatyta tvarka, o gautos lėšos nukreiptos kreditorių reikalavimų tenkinimui.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos imperatyvios Ä®BÄ® normos. Teismo iÅ¡vada, kad BUAB „Atolas“ gali bÅ«ti įpareigota vykdyti prievolę ne bankroto procedÅ«rų ribose, yra teisiÅ¡kai nepagrįsta.Teismas faktiÅ¡kai įpareigojo UAB „Atolas“ vykdyti prievoles J. M. įmonei pagal 2008 m. sausio 16 d. PreliminariÄ jÄ sutartį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismo sprendimas pažeidžia imperatyviÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normÄ . Ä®BÄ® normų analizė suponuoja, jog BUAB „Atolas“ pareigos, numatytos 2008 m. sausio 16 d. Preliminariojoje sutartyje, yra pasibaigusios ir kita sutarties Å¡alis J. M. įmonė negali reikalauti įvykdyti iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo neįvykdytų pareigų natÅ«ra, nes visi reikalavimai bankrutuojančiai įmonei tenkinami Ä®BÄ® 34-35 straipsniuose nustatyta tvarka. Jei J. M. įmonė patyrė nuostolių dėl neįvykdytos Preliminariosios sutarties, ji turi teisę pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus BUAB „Atolas“ bankroto byloje.

Nėra nei vieno įstatyminio pagrindo iÅ¡registruoti hipotekÄ ginčo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ Ä¯pareigoti iÅ¡registruoti hipotekÄ . Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ pagrindas pasibaigti hipotekai yra ne pirkėjo prievolės pardavėjui įvykdymas, o hipotekos skolininko prievolės hipotekos kreditoriui įvykdymas. Bankas nėra ir nebuvo 2008 m. sausio 16 d. Preliminariosios sutarties Å¡alimi, todėl minėta sutartis negali sukelti Bankui pareigų.

Teismo iÅ¡vada, jog buvo įvykdytos Preliminariosios sutarties sÄ lygos, todėl atsakovams (tarp jų ir Bankui, nesančiam Preliminariosios sutarties Å¡alimi) atsiranda prievolė kreiptis dėl hipotekos iÅ¡registravimo, yra ydinga ir prieÅ¡tarauja sutarties uždarumo principui. BÅ«tina atskirti UAB „Atolas“, kaip hipotekos skolininko ir įkeisto daikto savininko, teisinius santykius su hipotekos kreditoriumi (Banku) nuo prievolinių teisinių santykių tarp UAB „Atolas“ ir jo klientų, t. y. statomų (pastatytų) butų/patalpų pirkėjų.

Butų pirkėjai nėra kredito sutarties tarp Banko ir UAB „Atolas“ Å¡alimi, o Bankas nėra preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių Å¡alimi, todėl vienintelis dokumentas, kuris gali sukelti teisines pasekmes Banko ir butų pirkėjų tarpusavio teisiniams santykiams, yra vieÅ¡ame registre įregistruotų dokumentų - hipotekos lakÅ¡tų sÄ lygos. Pagal hipotekos lakÅ¡tus įkeisto turto pardavimui buvo bÅ«tinas Banko sutikimas. J. M. įmonė Banko sutikimo įsigyti patalpas neturėjo, iÅ¡ jos tiesiogiai UAB „Atolas“ sumokėtų lėšų Banko kreditas nebuvo padengtas, t. y. su hipotekos kreditoriumi neatsiskaityta.Hipoteka užtikrinta prievolė Bankui neįvykdyta.

Teismas nenurodė nei vieno iÅ¡ CK 4.197 straipsnyje nurodytų pagrindų egzistavimo, todėl Å¡iuo požiÅ«riu sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas sumokėjo už perkamÄ butÄ pardavėjai UAB „Atolas“, nesudaro teisinio pagrindo iÅ¡registruoti hipotekÄ . Ä®keisto daikto savininkas neprivalo bÅ«ti skolingas hipotekos kreditoriui ir/ar skolininkui, kad hipoteka galiotų. 2008 m. sausio 16 d. Preliminariojoje sutartyje aiÅ¡kiai įvardinta, kad planuojamas pirkti turtas yra įkeistas Bankui, todėl ieÅ¡kovas privalėjo suprasti, kad ketina pirkti įkeistÄ turtÄ ir kad hipoteka seka paskui daiktÄ .

Bankui įkeistas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡skaidytas į atskirus nekilnojamojo turto objektus, taip pat ir į ginčo turtÄ . Å io turto įkeitimas užtikrina visos UAB „Atolas“ skolos Bankui grÄ Å¾inimÄ , todėl hipoteka minėtam turtui gali bÅ«ti panaikinta tik grÄ Å¾inus visÄ hipoteka užtikrintÄ skolÄ . Preliminariosios sutarties 2.1.1. ir 2.1.2 punktuose nurodyta, kad perkamas turtas yra įkeistas Bankui. Ä®keitimas yra galiojantis ir nenuginčytas. IeÅ¡kovas, siekdamas įsigyti turtÄ nuosavybėn, suvokė, kad perka apsunkintÄ turtÄ .

IeÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinomi vieÅ¡i hipotekos registro duomenys, pagal kuriuos turto pardavimas negalimas be hipotekos kreditoriaus – Banko sutikimo. Tokioje situacijoje mokėdamas visÄ turto kainÄ tiesiogiai UAB „Atolas“, pirkėjas prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ . Bankas nėra Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi, todėl Å¡i sutartis negali sukelti Bankui pareigų bei atsakomybės už tai, kad UAB „Atolas“ neįvykdė Preliminariosios sutarties 2.1 punkto. UAB „Atolas“ padaryti Preliminariosios sutarties pažeidimai galėtų bÅ«ti pagrindas taikyti UAB „Atolas“ civilinę atsakomybę ir/ar reikalauti ieÅ¡kovui iÅ¡ UAB „Atolas“ nuostolių atlyginimo, tačiau tai nėra pagrindas reikalauti iÅ¡registruoti hipotekÄ turto, kuris įkeistas Bankui.

Teismo sprendimu paneigta hipotekos kaip daiktinės teisės esmė. IeÅ¡kovas savo rizika sumokėjo UAB „Atolas“ 390 141 Lt iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, nors ir žinojo, kad turtas yra įkeistas Bankui, taigi galėjo numatyti, jog hipotekos kreditorius prieÅ¡taraus įkeisto turto pardavimui. Tokiais veiksmais pirkėjas prisiėmė visÄ rizikÄ , jog UAB „Atolas“ su Banku neatsiskaitys ir turto hipoteka nebus iÅ¡registruota. Å iuo atveju neigiamos teisinės pasekmės dėl mokėjimo už įkeistÄ turtÄ nesant Banko sutikimo tokį turtÄ parduoti, turi tekti ne Bankui, o pirkėjui ir/ar pardavėjui UAB „Atolas”.Teismo sprendimas diskredituoja hipotekos institutÄ , nes sudaromos sÄ lygos, jog hipotekos kreditorius gali nukentėti be kaltės vien dėl to, kad nesÄ Å¾iningi ir/ar neapdairÅ«s asmenys nesilaikė hipotekos kreditoriaus sutikimo gavimo sÄ lygų.

Hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisių apimties jokia forma negali paveikti trečiųjų asmenų susitarimai ar veiksmai, neatitinkantys hipotekos lakÅ¡to ir/ar hipotekos kreditoriaus iÅ¡duoto sutikimo sÄ lygų. PrieÅ¡ingos teismo iÅ¡vados yra ne tik neteisėtos, bet ir neteisingos.J. M. įmonė 2008 m. sumokėjo pardavėjui UAB „Atolas“ Pagal preliminariÄ jÄ sutartį 390 141 Lt. Å ių mokėjimų pagrindu atsiradusiems teisiniams santykiams nėra pagrindo taikyti Banko ir UAB „Atolas“ Kredito sutarties 2009 metų redakcijÄ , juolab, kad J.

M. įmonė nėra Å¡ios Kredito sutarties Å¡alimi. Byloje nėra įrodymų kad 2008 metais (kada J. M. įmonė mokėjo pinigines sumas tiesiogiai UAB „Atolas“) UAB „Atolas“ skola (skolos dalis) Bankui pagal Kredito sutartį bÅ«tų buvusi pradelsta, kad Bankas turėjo teisinį pagrindÄ imtis iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. Tuo metu, kai ieÅ¡kovas savo rizika ir iniciatyva mokėjo lėšas UAB „Atolui“, nebuvo pagrindų Bankui perimti Å¡ias lėšas. Tik pats UAB „Atolas“ savo iniciatyva galėjo gautas lėšas nukreipti kredito dengimui, tačiau to nepadarė.

Byloje liudytoju apklaustas buvęs UAB „Atolas“ direktorius A. B. patvirtino, kad lėšų, gautų iÅ¡ J. M. įmonės, Banko kreditui dengti nepanaudojo. Nepagrįsti teismo motyvai, jog Bankas kreditavo klientÄ UAB „Atolas“ nepaisant blogos Å¡io finansinės padėties. Bankroto byla UAB „Atolas“ iÅ¡kelta 2009 m. rugsėjo 21 d. Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas pagal Kredito sutartį buvo numatytas 2009 m. rugpjūčio 23 d. Kredito suma paskutinį kartÄ buvo padidinta 2008 m. rugpjūčio 23 d., t. y. daugiau nei prieÅ¡ metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Be to, Å¡i aplinkybė (Banko suteikto kredito suma) negali turėti įtakos ieÅ¡kovui, kadangi ieÅ¡kovo įmonė nebÅ«tų patyrusi neigiamų pasekmių, jei prieÅ¡ mokėdama dideles pinigų sumas už turtÄ bÅ«tų pasidomėjusi, kokiomis sÄ lygomis hipotekos kreditorius sutiks su turto perleidimu. Pagal CPK 543 straipsnio 2 dalį praÅ¡ymas baigti hipotekÄ pateikiamas hipotekÄ Ä¯registravusiam hipotekos skyriui, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡registruoti hipotekÄ apskritai nenagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.Sprendime be pagrindo remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi, kurių ratio decidendi yra visiÅ¡kai skirtingas nei nagrinėjamos bylos aplinkybės. Minimose teismo nutartyse analizuojami gyvenamųjų namų statybos bendrijų teisiniai santykiai, o J.

M. įmonė nebuvo tokios bendrijos narė.Sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, kadangi faktiškai gali būti neįvykdomas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovų. Teismas įpareigojo du juridinius asmenis, kurių vienas yra bankrutavęs, atlikti hipotekos lakšto pakeitimus. Hipotekos lakšto pakeitimo, kurį pasirašo bankrutavusi įmonė, gali netvirtinti notaras, toks pakeitimas gali būti neįregistruotas hipotekos skyriuje, kadangi pagal ĮBĮ įkeistas bankrutavusios įmonės turtas gali būti išlaisvinamas iš hipotekos tik pardavus jį Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše nustatyta tvarka.Ieškovo J.

M. įmonės atstovė atsiliepime praÅ¡o atmesti Banko apeliacinį skundÄ , palikti teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymima, kad pagal Preliminariosios sutarties sÄ lygas UAB „Atolas“ įsipareigojo užtikrinti, jog pagrindinės sutarties sudarymo momentu turto įkeitimas Bankui bÅ«tų pasibaigęs. IeÅ¡kovo ir Banko nesiejo sutartiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovas neturėjo teisės tiek pagal PreliminariÄ jÄ sutartį, tiek pagal Banko nurodomus hipotekos lakÅ¡tus kreiptis į BankÄ dėl sutikimo perleisti turtÄ gavimo.

Turto savininkas dar buvo UAB „Atolas“, todėl jis ir galėjo praÅ¡yti Banko sutikimo. Atmestinas Banko argumentas, kad teismas negalėjo tenkinti reikalavimo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta nesant Banko sutikimo. Turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina galiojančia nuo 2009 m. balandžio 22 d., kada buvo sudarytas Susitarimo papildymas. Teismas, pripažindamas turto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, nepažeidė Ä®BÄ® nuostatų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės turto realizavimo tvarkÄ , kadangi turto nuosavybės teisė faktiÅ¡kai perėjo ieÅ¡kovui dar iki bankroto bylos UAB „Atolas“ iÅ¡kėlimo.

Pirmosios instancijos teisme atsakovas savo atsikirtimų negrindė tuo, kad tiek CPK 163 straipsnio 4 punktas, tiek Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas imperatyviai nustato, jog visi turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei yra sprendžiami bankroto bylos ribose, todėl Å¡is atsakovo argumentas nevertintinas. IeÅ¡kovas tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus, t.y. sumokėjo visÄ turto kainÄ kreditoriui UAB „Atolas“. IeÅ¡kovo ir Banko nesiejo sutartiniai santykiai, t.y. nebuvo sudarytos skolos perkėlimo, perėmimo, novacijos, solidaraus kreditorių reikalavimo ar kitokio panaÅ¡aus teisinio instituto sutartys, todėl ieÅ¡kovas neturi pareigos mokėti Bankui papildomos 244 712 Lt sumos ar bet kurios kitos BUAB „Atolas“ skolos Bankui pagal 2005 m. gegužės 25 d.

Kredito sutartį. Susidariusį kainų skirtumÄ Bankui turėtų padengti BUAB „Atolas“, o ne ieÅ¡kovas. Hipoteka, kuria užtikrintas UAB „Atolas" skolinis įsipareigojimas Bankui, pažeidžia ieÅ¡kovo kaip turto savininko teises bei sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus. Teismas pagal byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus, t.y. sumokėjo visÄ turto kainÄ kreditoriui UAB „Atolas“ ir perėmė turtÄ valdyti.

UAB „Atolas“ gautų iÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų Bankui neperdavė, tokiais veiksmais pažeisdamas jo ir Banko sudarytas sutartis, tačiau ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už atsakovo UAB „Atolas“ veiksmus. Turtas iÅ¡laisvintinas iÅ¡ hipotekos, nes patalpų savininkas kreditoriui nebėra skolingas. IeÅ¡kovas neturėjo teisinio pagrindo turto kainÄ mokėti Bankui, prieÅ¡ingu atveju jis bÅ«tų pažeidęs PreliminariÄ ja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Bankas nesiimdamas jam prieinamų skolininko UAB „Atolas” įsipareigojimų vykdymo kontrolės priemonių, suteikdamas papildomas UAB „Atolas” kredito sumas, nesiimdamas veiksmų, kad susigrÄ Å¾intų iÅ¡ UAB „Atolas” ieÅ¡kovo sumokėtÄ ginčo turto kainos dalį (95 proc.), skirtÄ kredito grÄ Å¾inimui, elgėsi nerÅ«pestingai ir veikė savo rizika, todėl yra atsakingas už atsiradusias pasekmes.

Reikalavimas ieškovui padengti dalį BUAB „Atolas” skolos arba nukreipimas skolos išieškojimo iš faktiškai ieškovui priklausančio turto laikytinas Banko piktnaudžiavimu savo subjektine teise. Turto nuosavybės teisė perėjo ieškovui 2009 m. balandžio 22 d. Susitarimu, t.y. iki UAB „Atolas“ bankroto bylos iškėlimo, todėl jam negali būti taikomos Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos nuostatos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados Dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas notariškai neįformintos nekilnojamojo turto (negyvenamųjų patalpų su priklausiniais ir žemės sklypo dalies) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir jos patvirtinimo teismo sprendimu klausimas.

Tam tikslui yra aktualus Å¡ioje sutartyje įtvirtintos kainos už perkamÄ turtÄ sumokėjimo ir kitų juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų sutarties sudarymo ir jos vykdymo faktų nustatymas. Dėl to reikia tinkamai apibrėžti įrodinėjimo dalykÄ , įvertinti byloje esančius faktinius duomenis ir nuspręsti, ar pirmosios instancijos teismas Å¡io teisinio ginčo iÅ¡sprendimui turėjo pagrindÄ taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatas.CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį.

IeÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Atolas“ 2008 m. sausio 16 d. sudarė PreliminariÄ jÄ statomos odontologijos klinikos pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 11-23, 1 t.). Pagal Å¡ios Preliminariosios sutarties sÄ lygas statytojas ir pardavėjas UAB „Atolas“ įsipareigojo pastatyti ir parduoti ieÅ¡kovui odontologijos klinikos patalpas, klinikos kompresorinę-siurblinę, individualiÄ vietÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, taip pat parduoti nuosavybės teisę į atitinkamÄ Å¾emės sklypo idealinę dalį (Preliminariosios sutarties 1.1-1.2 p.).

Preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad įvykdžius Å¡ios sutarties 4.1 punkto sÄ lygas, Å¡alys įsipareigoja sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas parduotų, o pirkėjas nupirktų aukščiau iÅ¡vardintus nekilnojamuosius daiktus (Preliminariosios sutarties 1.3 p.). Pažymėtina aplinkybė, kad Preliminariojoje sutartyje planuojami parduoti daiktai – patalpos buvo numatytos sukurti ateityje, pardavėjui jas pastatant. Numatomi parduoti ieÅ¡kovui daiktai buvo kuriami vykdant daugiabučio gyvenamojo namo statybÄ , t.y.

Å¡ie daiktai turėjo bÅ«ti sukurti kaip statomo daugiabučio gyvenamojo namo sudėtinės dalys (odontologijos klinikos patalpos su bendro naudojimo patalpa, taip pat klinikos kompresorinės-siurblinės patalpa namo rÅ«syje) arba kaip namo priklausiniai (vieta ar vietos automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje) jo statybai atsakovo įsigytame žemės sklype. IeÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos Preliminariosios sutarties dalykas ir Å¡ios sutarties sÄ lygų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių preliminariam susitarimui yra bÅ«dingi CK 6.401 straipsnio normų reguliuojamų ikisutartinių santykių požymiai, nes Å¡alys sutarė dėl daiktų bÅ«simame (statomame) gyvenamajame name pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

Å alių sudarytoje Preliminariojoje sutartyje aptartos visos sÄ lygos, kurios yra bÅ«tinos aptarti kiekvienoje preliminariojoje nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartyje (CK 6.401 str. 2 d. reikalavimas). Å iuo atveju Å¡alis siejusių ikisutartinių santykių ypatumas yra tik toks, kad viena iÅ¡ preliminariosios sutarties, kurių sudarymÄ reguliuoja CK 6.401 straipsnio normos, Å¡alių – pirkėjas buvo ne fizinis asmuo J. M., bet to fizinio asmens įsteigta jo individuali įmonė. Preliminariojoje sutartyje Å¡alių buvo aptarta numatomų pirkti daiktų pagrindinės sutarties kaina - 405 141 Lt (Preliminariosios sutarties 4 p.), numatant Å¡alių galimybę raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu pakeisti Preliminariojoje sutartyje nustatytÄ pagrindinės sutarties kainÄ (Preliminariosios sutarties 4.4 p.).

Taigi Preliminariojoje sutartyje Å¡alys nustatė konkrečiÄ pagrindinės sutarties kainÄ , už kuriÄ pirkėjas įsipareigojo nupirkti statomas patalpas ir kitus daiktus (CK 6.401 str. 1 d.), numatydamos galimybę kainÄ keisti tarpusavio raÅ¡ytiniu susitarimu. Vienas iÅ¡ CK 6.401 straipsnyje reglamentuojamų teisinių santykių ypatumų yra tas, kad preliminariojoje nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartyje gali bÅ«ti numatyta, jog pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybÄ sutartyje nustatytomis sÄ lygomis.

Å iuo atveju nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo (CK 6.401 str. 5 d. nuostatos). Nors iÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad viso daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame buvo statoma ir odontologijos klinika ieÅ¡kovui, statyba buvo finansuojama Banko suteikto kredito statytojui UAB „Atolas“ lėšomis, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovo mokėti pinigai taip pat buvo panaudoti Å¡io objekto statybos darbams.

Pagal pateiktus mokėjimo dokumentus beveik visÄ Preliminariojoje sutartyje numatytÄ pagrindinės sutarties kainÄ (maždaug 96 proc. Preliminariojoje sutartyje numatytos kainos) ieÅ¡kovas sumokėjo dar iki perduodant jam nebaigtÄ statyti pirkimo objektÄ (nebaigtų statybos darbų faktas fiksuojamas Å¡alių 2009 m. balandžio 22 d. sudarytame Susitarimo papildyme – 33-34 b. l., 1 t.). Liudytoju byloje apklaustas buvęs UAB „Atolas“ vadovas A. B. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo gauti pinigai buvo panaudoti namo statybos užbaigimui, iÅ¡ ieÅ¡kovo gautos lėšos pateko į viso objekto statybÄ (117-119 b. l., 2 t.).

Toks paaiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo lėšomis buvo finansuojama gyvenamojo namo statyba, nes prieÅ¡ingų duomenų byloje nepateikta. Akcentuotina, kad tais atvejais, kai bÅ«simas pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar kito bÅ«sto statybÄ , jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukÅ«rimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas, kuris ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę.

Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004). BÅ«tent tokius ketinimus puoselėjo bei tokį ekonominį poreikį turėjo ieÅ¡kovas, sudarydamas su atsakovu UAB „Atolas“ PreliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį ir vykdydamas joje numatytas pirkėjo prievoles.CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, apibrėžianti pirkimo-pardavimo sutartį kaip vienos Å¡alies (pardavėjo) įsipareigojimÄ perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, ir pirkėjo įsipareigojimÄ priimti daiktÄ (prekę) bei sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Nekilnojamojo turto perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiÅ«riu. Nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai, kaip dviÅ¡aliam sandoriui, privaloma notarinė forma. Notarinės formos reikalavimo nesilaikymas daro tokiÄ sutartį niekiniu sandoriu, todėl pagal bendrÄ jÄ taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo Å¡alių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (CK 6.159 str., 6.181 str. 4 d., 6.393 str. 1 ir 2 d). Kita vertus, jeigu pagal faktines aplinkybes bÅ«tų konstatuota, kad Å¡alys ne tik susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus, tačiau viena iÅ¡ Å¡alių vengia sutartį patvirtinti notariÅ¡kai, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos Å¡alies teisės galėtų bÅ«ti ginamos CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio normų pagrindu, o tokia sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta galiojančia teismo sprendimu.

Å ios nuostatos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė, kad teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t.y. Å¡alių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktÄ . Jeigu Å¡alys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad teismas patvirtina tam tikrÄ sandorį ir sukuria Å¡alių teises ir pareigas, dėl kurių Å¡alys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, ir kt.).

CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodomos iÅ¡imtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu. Tam bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) sandoris yra dvišalis;

2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį;

3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Kaip jau minėta, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad vykdant sandorį savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia ne tik Å¡alis, kuri vykdo, bet ir Å¡alis, kuri priima įvykdymÄ , todėl turi bÅ«ti akivaizdi Å¡alių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytÄ tokiu bÅ«du, kad negalima nustatyti kitos Å¡alies neabejotinos valios jį ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007).

IeÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Atolas“ 2009 m. balandžio 22 d. sudarytame Susitarimo papildyme (toliau tekste – Susitarimas) dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo (33-34 b. l., 1 t.) Å¡alių buvo sutarta, jog ieÅ¡kovas, sumokėjęs pardavėjui UAB „Atolas“ 390 141 Lt sumÄ , yra visiÅ¡kai atsiskaitęs už perkamus iÅ¡ jo daiktus, t.y. sumokėjęs visÄ sutartÄ kainÄ . Tokia faktinė aplinkybė leidžia teigti, kad ieÅ¡kovas nuo Å¡io Susitarimo sudarymo momento įgijo teisę reikalauti perduoti jo nuosavybėn Preliminariojoje sutartyje (su 2009 m. balandžio 22 d.

Susitarime užfiksuotais jos pakeitimais) nurodytus daiktus, kadangi ieÅ¡kovas, kaip pirkėjas, buvo sumokėjęs visÄ sutartÄ pirkimo-pardavimo kainÄ (CK 6.401 str. 5 d. nuostata). BÅ«tent tokius juridiÅ¡kai reikÅ¡mingus veiksmus Preliminariosios sutarties Å¡alys patvirtino pasiraÅ¡ydamos 2009 m. balandžio 22 d. SusitarimÄ . Esminę reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi faktinė aplinkybė, jog 2009 m. balandžio 22 d. Susitarimu pardavėjas UAB „Atolas“ perdavė, o pirkėjas J. M. įmonė priėmė visus Preliminariojoje sutartyje (su jos 2009 m. balandžio 22 d. pakeitimu) iÅ¡vardintus pirkimo-pardavimo objektus: odontologijos klinikÄ su bendro naudojimo patalpa, rÅ«sio patalpÄ , automobilių stovėjimo vietas bei 2/52 idealiÄ sias žemės sklypo dalis (Susitarimo „A“ dalis). 2009 m. balandžio 22 d.

Susitarime taip pat buvo numatyta sudaryti pagrindinę pardavėjo perduotų ir pirkėjo priimtų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį iki 2009 m. gegužės 1 d. (Susitarimo „B“ dalis). Kaip žinia, pagrindinė daiktų pirkimo-pardavimo sutartis nei Susitarime nustatytu terminu, nei vėliau notarine forma nebuvo patvirtinta.Minėta, kad CK 1.93 straipsnio 4 dalyje (ja ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį reikalavimÄ ) nustatyta, jog jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

IeÅ¡kovo ir atsakovo 2009 m. balandžio 22 d. Susitarimo sÄ lyga dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino nustatymo reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip pardavėjo įsipareigojimÄ parduoti pirkėjui jau perduotus daiktus. CK 6.309 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktÄ kartu perduodant daiktÄ bÅ«simajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktÄ Ä¯pareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita Å¡alis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymÄ (CK 6.309 straipsnio 3 dalis).

Å i teisės norma detalizuoja bendrÄ jÄ sandorių sudarymo ir jų galiojimo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iÅ¡ sandorio Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Ieškovo (pirkėjo) ir atsakovo UAB „Atolas“ (statytojo ir pardavėjo) sudaryto 2009 m. balandžio 22 d. Susitarimo turinys aiškiai patvirtina, kad sandorio šalys iš esmės visiškai įvykdė pirkimo-pardavimo sandorį dėl tų nekilnojamųjų daiktų, kuriuos pardavėjas perdavė pirkėjui valdyti, tačiau tam, kad šis sandoris galiotų, jis turėjo būti patvirtintas notarine tvarka. Šiame Susitarime pardavėjas aiškiai pripažino, kad jis yra kaltas ir atsakingas už tai, jog pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo įformintas notarine tvarka (Susitarimo 6 punktas).

Aplinkybės, patvirtinančios pardavėjo atsakomybę už tai, kad ir po Susitarime nustatyto termino pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta notarine tvarka, nebuvo iÅ¡nykusios, todėl ieÅ¡kovas, įgyvendindamas sÄ Å¾iningo pirkėjo teises, turėjo pagrindÄ reikalauti teismine tvarka pripažinti įvykdytÄ pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia ir jÄ patvirtinti teismo sprendimu (CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str. 1 ir 3 d., 6.393 str. 4 d.). BÅ«tent tokiu aukščiau iÅ¡dėstytu faktiniu bei teisiniu pagrindu ieÅ¡kovas ir praÅ¡o pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia.

Jo atsiliepime į Banko apeliacinį skundÄ , be kita ko, nurodoma, jog pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktÄ kartu perduodant daiktÄ bÅ«simajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Perkamas turtas ieÅ¡kovui perduotas ir jo priimtas 2009 m. balandžio 22 d. Susitarimu. Å is Susitarimas savo esme yra pirkimo-pardavimo sandoris, nes jame aptarti Å¡alių veiksmai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi – pardavėjas perdavė pirkėjui konkrečiai apibrėžtÄ turtÄ valdyti, SusitarimÄ sudariusios Å¡alys taip pat konstatavo, kad už turtÄ yra pilnai atsiskaityta.

Tokie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡alių pareiÅ¡kimai rodo, kad buvo susiformavusi jų abiejų valia ne tik sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, bet ir jį įvykdyti. Å ias aplinkybes patvirtina tokie konkretÅ«s veiksmai: pardavėjas – priėmė visÄ pirkėjo sumokėtÄ kainÄ už parduodamus daiktus, perdavė daiktus pirkėjui, perdavė pirkėjui paslaugų, bÅ«tinų eksploatuojant parduotus daiktus, gavimÄ , sutiko, kad pirkėjo veiklos buveinė bÅ«tų registruota jo įsigytose patalpose; pirkėjas – sumokėjo visÄ sutarties kainÄ , priėmė pardavėjo perduotus daiktus, juos valdė ir jais naudojosi kaip savais, pilnai įrengė ir pritaikė savo reikmėms įgytas patalpas, į jas perkėlė savo veiklÄ ir jÄ ten vystė, perėmė paslaugų, bÅ«tinų įgytų daiktų eksploatavimui, gavimo paslaugas.

Ä®vertinus tai, kad UAB „Atolas“ perdavė ieÅ¡kovui parduodamÄ turtÄ , kad ieÅ¡kovas pilnai įvykdė prievolę atsiskaityti su pardavėju, pripažintina, jog 2009 m. balandžio 22 d. Susitarimu Å¡alys iÅ¡ esmės sudarė turto pirkimo-pardavimo sandorį. Visos esminės turto pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos buvo suderintos 2009 m. balandžio 29 d. dviÅ¡aliu Susitarimu, nes jame:

1) aiÅ¡kiai įvardintos ieÅ¡kovo teisės į žemės sklypÄ (CK 6.394 str. 2 d.);

2) suformuotas sutarties dalykas, nurodant turtinius objektus identifikuojančius duomenis (unikalius numerius) (CK 6.396 str.);

3) nustatyta galutinė turto kaina (CK 6.397 str. 1 d.) ir konstatuotas jos visiškas apmokėjimas;

4) turtas perduotas valdyti ieÅ¡kovui (CK 6.309 str. 1 d., 6.396 str. 4 d.). Kadangi gyvenamojo namo statybÄ finansavęs Bankas iki to momento nebuvo davęs sutikimo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, 2009 m. balandžio 29 d. Susitarimu pirkėjas ir pardavėjas, kaip jau minėta, sutarė pirkimo-pardavimo sutartį įforminti notarine tvarka iki 2009 m. gegužės 1 d., tačiau tas nebuvo padaryta dėl pardavėjo kaltės. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nustatytų aplinkybių bei iÅ¡tirtų įrodymų visumos padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje įrodytas visų bÅ«tinų sÄ lygų pripažinti turto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu egzistavimas, nes Å¡alys ne tik susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sandorio, kuris yra dviÅ¡alis, sÄ lygų (CK 6.162 str.), bet ir jį vykdė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad turi bÅ«ti nustatytas ir įvardintas konkretus momentas, nuo kurio ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris bÅ«tų pripažintas galiojančiu. Toks sandorio galiojimo pradžios momentas pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kinyje iÅ¡vardinto turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina galiojančia nuo 2009 m. balandžio 22 d., kada buvo sudarytas pirkėjo ir pardavėjo Susitarimas. Dėl Å¡ios priežasties skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi bÅ«ti papildoma nurodymu momento, apibrėžto konkrečia data, kuriÄ ginčo pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama galiojančia.

Apibrėžus konkretų sandorio pripažinimo galiojančiu laikÄ â€“ 2009 m. balandžio 22 d.,  pažymėtina ta aplinkybė, kad bankroto byla turto pardavėjui UAB „Atolas“ buvo iÅ¡kelta teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas turto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, nepažeidė Ä®BÄ® nuostatų, reglamentuojančių bankrutuojančių įmonių turto realizavimo tvarkÄ , nes faktiÅ¡kai turto nuosavybės teisė perėjo ieÅ¡kovui dar iki bankroto bylos pardavėjui iÅ¡kėlimo.

Konstatavus Å¡iÄ aplinkybę netenka teisinės reikÅ¡mės analizė tų Banko apeliacinio skundo argumentų, kurie siejami su teismo esÄ padarytais Ä®BÄ® imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimais. Pripažinus, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo 2009 m. balandžio 22 d. Susitarimas reiÅ¡kė pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ ir pripažįstant Å¡iÄ sutartį galiojančia nuo to Susitarimo sudarymo momento, aplinkybės, susijusios su vėlesniu bankroto bylos iÅ¡kėlimu turto pardavėjui UAB „Atolas“, pirkimo-pardavimo sutarties galiojimui teisinės reikÅ¡mės neturi.Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į teismų praktikoje suformuotÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad sprendžiant, ar tenkintinas Å¡alies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintÄ nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, nepakanka nustatyti minėtų trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų Å¡ios normos taikymo sÄ lygų.

Tokiu atveju reikia aiÅ¡kintis ir tai, ar sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, tai yra ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negali bÅ«ti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008). Å iuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nurodydamas, kad pagal CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos dispozicijÄ hipoteka neatima iÅ¡ daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistÄ daiktÄ bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises.

Bet kuriuo atveju daikto įkeitimas nėra kliÅ«tis daikto savininkui perleisti daiktÄ kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 str. 9 d. nuostata). Atsakovas (daiktų savininkas ir pardavėjas) UAB „Atolas“ su ieÅ¡kovu (daiktų pirkėju) sudarytoje Preliminariojoje sutartyje prisiėmė prievolę parduodamÄ turtÄ , užtikrintÄ nekilnojamojo turto įkeitimu, iÅ¡laisvinti nuo suvaržymo hipoteka, tačiau perduodamas Å¡iuos daiktus pirkėjui Å¡ios prievolės nebuvo įvykdęs. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad dėl tokio daiktų pardavėjo prievolės jo santykiuose su hipotekos kreditoriumi (Banku) neįvykdymo ieÅ¡kovas negali bÅ«ti atsakingas ir toks pardavėjo prievolės neįvykdymas neužkerta kelio sÄ Å¾iningai pirkėjo prievoles vykdžiusiam asmeniui reikalauti patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorio sudarymÄ ir jo galiojimÄ .

Pirmosios instancijos teismas laikėsi teisingos pozicijos nuspręsdamas, jog hipotekos kreditoriaus leidimo savo skolininkui parduoti hipoteka apsunkintus daiktus nebuvimas nėra kliÅ«tis pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio pagrindu, nes, kaip jau pažymėta, įstatyme nėra numatytas draudimas savininkui disponuoti įkeistu turtu, įskaitant ir jo perleidimÄ kitam asmeniui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė įrodinėjimo dalykÄ bei tikslÄ , įrodymus įvertino tuo aspektu, ar jų pakanka CK 1.93 straipsnio 4 daliai taikyti ir ginčijamam sandoriui pripažinti galiojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos įvertinimo, neiÅ¡eidamas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų, daro analogiÅ¡kÄ pirmosios instancijos teismo padarytajai iÅ¡vadÄ dėl konstatuotų faktų, kurie yra bÅ«tini taikant materialiosios teisės normas (CK 1.93 straipsnio 4 dalį) ginčo santykiui sureguliuoti. Dėl hipotekos pabaigos Atsakovas – Bankas apeliaciniame skunde akcentuoja klausimÄ dėl jo, kaip sÄ Å¾iningo hipotekos kreditoriaus, teisių pažeidimo pripažinus ieÅ¡kovo nupirktų daiktų hipotekÄ pasibaigusia.Vertindama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo nupirktų daiktų hipotekos pabaigos ir dėl Å¡ių iÅ¡vadų iÅ¡dėstytus atsakovo – Banko apeliacinio skundo kontrargumentus, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Atolas“ valiniai veiksmai 2009 m. balandžio 22 d.

Susitarimu perduodant bei priimant pirkimo-pardavimo sandorio objektus neduoda pagrindo manyti, jog pirkėjas, sudarydamas tokį SusitarimÄ , apsisprendė ar sutiko įgyti turtÄ nuosavybėn su daiktinių teisių suvaržymais į jį, t.y. su turto įkeitimu pardavėjo kreditoriui Bankui. PrieÅ¡ingu atveju neturėtų loginės prasmės Susitarimo nuostata dėl termino pagrindinei sutarčiai notarine tvarka įforminti nustatymo, kuri reiÅ¡kė, kad ir toliau galioja Å¡alių Preliminariojoje sutartyje įtvirtinta pardavėjo pareiga užtikrinti, jog pagrindinės sutarties patvirtinimo metu parduodamas turtas bus iÅ¡laisvintas nuo hipotekos.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų bent prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas ketino ar sutiko įgyti perkamus daiktus kartu su tais daiktinių teisių į juos suvaržymais, kuriuos turėjo daiktų pardavėjas. Pagal CK nuostatas svetimo turto hipoteka paprastai atsiranda tik sutartinių santykių, kuriuose dalyvauja kreditorius, skolininkas ir daiktÄ Ä¯keičiantis asmuo, pagrindu. Å iuo atveju pripažinus aukščiau aptartų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, sutartinės svetimo daikto hipotekos atsiradimo pagrindų nėra.             Byloje neginčijama, kad ieÅ¡kovas pirko patalpas ir kitus daiktus iÅ¡ pardavėjo UAB „Atolas“, su kurio kreditoriumi – Banku jokie sutartiniai santykiai ieÅ¡kovo nesiejo.

Patalpas daugiabučiame gyvenamajame name ieÅ¡kovui buvo statomos ir įrengiamos tik ieÅ¡kovo ikisutartinių bei sutartinių santykių su gyvenamojo namo statytoju ir savininku atsakovu UAB „Atolas“ pagrindu. IeÅ¡kovas nuosekliai teigė, o jo teiginius patvirtina byloje esantys duomenys, jog jis siekė įsigyti hipoteka nesuvaržytas patalpas ir kitÄ jam parduoti numatytÄ turtÄ . Tai akivaizdu iÅ¡ Preliminariosios sutarties turinio. Niekur nėra užfiksuotas ieÅ¡kovo ketinimas ar sutikimas nusipirkti (įsigyti) hipoteka suvaržytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Nors ieÅ¡kovas ir žinojo, kad statomas gyvenamasis namas ir žemės sklypas, įskaitant tÄ jų dalį, kuriÄ ieÅ¡kovas ketino pirkti, yra įkeisti Bankui, tačiau pagrįstai tikėjosi, kad visiÅ¡kai atsiskaitęs su pardavėju, įgys galimybę įsigyti turtÄ be suvaržymų hipoteka.

Pagal susitarimÄ su pirkėju pardavėjas privalėjo imtis veiksmų, kad bÅ«tų panaikintas perduodamų daiktų įkeitimas, nes pirkėjas buvo įvykdęs visas savo, kaip pirkėjo, prievoles pardavėjui, tačiau pardavėjas tos pareigos neįvykdė. CK 6.321 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo panaikinti perduodamų daiktų įkeitimÄ (hipotekÄ ) nepaisydamas to, ar įkeitimas (hipoteka) buvo įregistruotas ar ne, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirkėjas, iÅ¡ pardavėjo gavęs tinkamÄ informacijÄ , sutinka pirkti daiktus, teisės į kuriuos yra suvaržytos tokiu bÅ«du.

Kaip jau pažymėta, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas, įgyvendindamas pirkėjo teises ir vykdydamas pirkėjo pareigas bÅ«tų sutikęs nusipirkti daiktus, teisės į kuriuos yra suvaržytos tų daiktų įkeitimu pardavėjo kreditoriui. Vertinant bylos aplinkybių visumÄ , negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas, priimdamas iÅ¡ pardavėjo perkamÄ turtÄ , tuo pačiu sutiko, jog pardavėjo skolinių įsipareigojimų Bankui vykdymÄ jis užtikrintų perduoto ir jam priklausančio turto hipoteka.

Tokia veiksmų schema savaime negali bÅ«ti pripažinta sÄ Å¾ininga, nes ja iÅ¡ esmės paneigiama tiek ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Atolas“ ikisutartinių derybų, tiek jų elgesio ir veiksmų vykdant prievoles dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praktika. Kaip jau pažymėta, ieÅ¡kovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su pardavėju už pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytÄ turtÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina aukščiau aptarti byloje esantys įrodymai, visų pirma – 2009 m. balandžio 22 d.

Susitarime įtvirtintas daikto pardavėjo patvirtinimas apie pilnÄ atsiskaitymÄ už turtÄ , todėl Å¡ioje situacijoje ieÅ¡kovas buvo sÄ Å¾iningas. Teisėjų kolegija pažymi, kad daikto įgijėjo sÄ Å¾iningumo ar jo nesÄ Å¾iningumo nustatymas yra fakto klausimas, o Å¡iuo atveju sÄ Å¾iningumo principas yra ypač teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant, ar sÄ Å¾iningas daikto įgijėjas gali bÅ«ti atsakingas už pirminio savininko skolas.IeÅ¡kovÄ siejo pirkimo-pardavimo santykiai tik su parduodamų daiktų savininku atsakovu UAB „Atolas“.

Pirkėjo pareigas savo kreditoriui – daiktų pardavėjui ieÅ¡kovas įvykdė visiÅ¡kai, todėl ne tik turėjo poreikį, bet ir įgijo teisę turėti daiktus be daiktinių teisių į juos suvaržymo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui negali tekti daiktų pardavėjo prievolių neįvykdymo pastarojo kreditoriui neigiamos pasekmės, nes ieÅ¡kovo su daiktų pardavėjo kreditoriumi jokie prievoliniai santykiai nesiejo.  Teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

Vadovaudamasi Å¡iais principais teisėjų kolegija iÅ¡reiÅ¡kia pozicijÄ , kad ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, kaip pirkėjas, visiÅ¡kai atsiskaitė su pardavėju (atsakovu BUAB „Atolas“) ir sÄ Å¾iningai vykdė kitas pirkėjo pareigas, leidžia laikyti hipotekÄ pasibaigusia taikant CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ hipotekos pasibaigimo pagrindÄ . Darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija įvertina ieÅ¡kovo sudarytų su atsakovu UAB „Atolas“ sandorių teisėtÄ tikslÄ â€“ pastatyti, įsirengti ir nusipirkti patalpas, reikalingas tenkinti individualios įmonės specifinės veiklos poreikius (ieÅ¡kovo įmonininko profesiniam verslui – stomatologijos paslaugų teikimo veiklai), taip pat atsižvelgia į tai, kad veikdamas sÄ Å¾iningai ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės tÄ tikslÄ pasiekė (rinkos kaina nusipirko, įrengė ir pritaikė veiklai reikalingas patalpas).

ReikÅ¡minga laikytina aplinkybė, kad ieÅ¡kovo lėšomis taip pat buvo finansuojama viso objekto (daugiabučio gyvenamojo namo), kuriame ieÅ¡kovas numatė pirkti patalpas, statyba. Teisėjų kolegija įsitikinusi, kad pripažinus ieÅ¡kovo teisėtÄ interesÄ Ä¯ pirkimo-pardavimo sandoriu įgytus daiktus ir daiktines teises į juos, taip pat konstatavus, jog Å¡ių daiktų pirkėjas visiÅ¡kai įvykdė savo pareigas pardavėjui pagal su juo sudarytus susitarimus, pardavėjo BUAB „Atolas“ kreditoriaus, kuris finansavo žemės sklypo įgijimÄ ir gyvenamojo namo jame statybÄ ir kurio naudai buvo suvaržytos pardavėjo daiktinės teisės į žemės sklypÄ ir statomÄ gyvenamÄ jį namÄ , interesų tenkinimas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir teisingu iÅ¡liekant hipotekos teisei į ieÅ¡kovo įsigytus daiktus.

Nors yra akivaizdu, jog pirminis daiktų savininkas yra skolingas Bankui, sÄ Å¾iningas daiktų įgijėjas negali bÅ«ti atsakingas už jo skolÄ ir turi teisę reikalauti panaikinti hipotekÄ daiktui, kai sÄ Å¾iningai atsiskaitė už jį, neturėdamas tikslo jį įgyti nuosavybėn kaip įkeistÄ (suvaržytÄ hipoteka). Å iuo atveju pardavėjo hipotekos kreditoriaus teisės negali turėti prioritetÄ prieÅ¡ sÄ Å¾iningo pirkėjo, t.y. ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Atolas“ susitarimas dėl galutinės kainos už įgyjamÄ turtÄ neatitiko turto pardavimo kainos nustatymo sÄ lygų, nustatytų pardavėjo UAB „Atolas“ su Banku sudarytoje Kredito sutartyje, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už atsiradusį kainų skirtumÄ Bankui yra atsakingas jo skolininkas UAB „Atolas“, bet ne ieÅ¡kovas (CK 6.38 str.).

Be to, atsakovas UAB „Atolas“, gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus už parduodamÄ turtÄ , nevykdė pareigos atsiskaityti su savo kreditoriumi Kredito sutartyje nustatyta tvarka, taigi elgėsi nesÄ Å¾iningai, tačiau ieÅ¡kovas neturi atsakyti už Banko skolininko UAB „Atolas“ nesÄ Å¾iningus veiksmus ir jam neturi tekti Banko skolininko nesÄ Å¾iningo elgesio padariniai. Byloje esančių hipotekos lakÅ¡tų (154-179 b. l., 1 t.) 8 punkte buvo numatytas įkeičiamo daikto savininko teisių disponuoti įkeistu turtu apribojimas – įkeičiamo daikto savininkas be raÅ¡tiÅ¡ko kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeičiamo daikto.

Taigi Å¡iame sutartinę hipotekÄ Ä¯tvirtinančiame dokumente nustatyta įkaito davėjo pareiga prieÅ¡ perleidžiant įkeistus daiktus gauti įkaito turėtojo raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ . Tačiau tokios pareigos nevykdymas reiÅ¡kia hipotekos sutarties sÄ lygų pažeidimÄ , tačiau nepanaikina įstatyme įtvirtintos teisės įkeisto daikto savininkui disponuoti įkeistu daiktu. Å iuo atveju galima bÅ«tų manyti apie tai, kad perleisdamas ieÅ¡kovui įkeistus daiktus jų savininkas UAB „Atolas“ pažeidė sutartinės hipotekos kreditoriaus teises, tačiau ieÅ¡kovas negali bÅ«ti atsakingas už tokį pardavėjo prievolių savo kreditoriui pažeidimÄ .

Pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo Banko veikimÄ atidumo, dėmesingumo, rÅ«pestingumo aspektais. Teismo sprendime akcentuojama, kad Bankas nesiėmė griežtų savo skolininko UAB „Atolas“ įsipareigojimų vykdymo kontrolės priemonių, neatliko veiksmų, kad susigrÄ Å¾intų iÅ¡ UAB „Atolas“ ieÅ¡kovo sumokėtÄ ginčo turto kainos dalį (95 procentus), skirtÄ Â kredito grÄ Å¾inimui, elgėsi nerÅ«pestingai ir rizikingai, todėl turi prisiimti atsiradusias pasekmes.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl Banko veiksmų vertinimo. Bankas, kaip kreditavimo srities profesionalas, turi imtis visų bÅ«tinų veiksmų savo teisių įgyvendinimui užtikrinti, o to nepadaręs ir atitinkamai – prisiėmęs rizikÄ , taip pat turi prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. 2007 m. vasario 27 d. susitarime dėl Kredito sutarties pakeitimo (133-139 b. l., 1 t.) buvo numatyta, kad kredito gavėjas privalo pateikti Bankui informacijÄ apie parduodamus turtinius vienetus ir pirkėjus.

Kredito gavėjas privalėjo kas ketvirtį pateikti pasiraÅ¡ytų preliminariųjų sutarčių kopijas (Kredito sutarties 2.9.4 p.). Å iuo susitarimu taip pat buvo numatyta, kad Bankas neprieÅ¡tarauja, jog iÅ¡skaidžius įkeistÄ turtÄ Ä¯ atskirus turtinius vienetus bei pakeitus lakÅ¡tus, turtiniai vienetai bÅ«tų parduoti, su sÄ lyga, kad ne mažesnė kaip 95 proc. dalis nuo pardavimo kainos (be PVM), bet ne mažiau kaip 3 800 litų už kiekvienÄ parduodamo ploto kvadratinį metrÄ , bÅ«tų nukreipti banko suteikto kredito grÄ Å¾inimui, po to bankas atsisakys tokių turtinių vienetų įkeitimo (Kredito sutarties 2.9.8 p.). 2007 m. rugpjūčio 23 d. susitarimu Kredito sutarties 2.9.8 punkto turinys buvo iÅ¡ dalies pakeistas, suformuluojant, kad Bankas neprieÅ¡tarauja, jog iÅ¡skaidžius įkeistÄ turtÄ Ä¯ atskirus turtinius vienetus bei pakeitus lakÅ¡tus, turtiniai vienetai bÅ«tų parduoti, su sÄ lyga, kad ne mažesnė kaip 95 proc. dalis nuo pardavimo kainos (be PVM), bet ne mažiau kaip 4 300 litų už kiekvienÄ parduodamo ploto kvadratinį metrÄ , bÅ«tų nukreipti banko suteiktų paskolų grÄ Å¾inimui, po to bankas atsisakys tokių turtinių vienetų įkeitimo (139 b. l. antra pusė, 1 t.).

Å ios įkeisto turto pardavimo sÄ lygos, susijusios su ribinės kainos už kiekvienÄ parduodamo ploto kvadratinį metrÄ dydžio nustatymu, buvo Banko ir jo skolininko aptartos dar iki ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Atolas“ Preliminariosios sutarties sudarymo. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad vykdant Kredito sutarties 2.9.4 p. sÄ lygas Bankui buvo pateikta ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB „Atolas“ 2008 m. sausio 16 d. Preliminariosios sutarties kopija. Bankas turėjo galimybę įvertinti Å¡ioje Preliminariojoje sutartyje sulygtas bÅ«simos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas, įskaitant ir sÄ lygÄ dėl pagrindinės sutarties kainos bei mokėjimų pagal PreliminariÄ jÄ sutartį sÄ lygas bei tvarkÄ .

Bankas galėjo ir turėjo įvertinti aplinkybes, kad Preliminariojoje sutartyje numatyta pirkimo-pardavimo kaina (skaičiuojant pagal numatytų parduoti patalpų vieno kvadratinio metro ploto įkainojimÄ ), taip pat gautų lėšų už parduodamas patalpas panaudojimo tvarka neatitinka Kredito sutarties 2.9.8 punkto nuostatų, tačiau nesiėmė jokių priemonių savo skolininko ir įkaito davėjo atžvilgiu, kad Preliminariojoje sutartyje aptartos esminės turto pirkimo-pardavimo sÄ lygos neprieÅ¡tarautų Kredito sutarties nuostatoms, ar kad vykdant prievoles pagal PreliminariÄ jÄ sutartį tos nuostatos nebÅ«tų pažeistos.

Kitaip sakant, gavęs Preliminariosios sutarties kopijÄ , Bankas galėjo ir turėjo matyti, kad pirkimo-pardavimo sutarties kaina neatitinka Banko ir skolininko susitarimų pagal Kredito sutartį dėl parduodamų patalpų vieno kvadratinio metro kainos ribinio dydžio, tačiau nežiÅ«rint to, nereikalavo iÅ¡ skolininko ir įkaito davėjo, jog Å¡is imtųsi priemonių koreguoti su ieÅ¡kovu sudarytos Preliminarosios sutarties nuostatas dėl turto pardavimo kainos, pasyviai elgdamasis sudarė sÄ lygas turto pardavėjui ir pirkėjui sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandorį iÅ¡imtinai jų suderintomis sÄ lygomis, kurios negalėjo bÅ«ti priimtinos Bankui dėl parduodamo turto kainos, jos mokėjimo tvarkos.

Bankas turėjo įvertinti, kad net trečdalį Preliminariojoje sutartyje numatytos pirkimo-pardavimo kainos patalpų pirkėjas (ieÅ¡kovas) turėjo sumokėti jau per penkias dienas nuo Preliminariosios sutarties sudarymo, tačiau nesiėmė priemonių patikrinti, ar buvo vykdoma Kredito sutarties 2.9.8 p. sÄ lyga dėl atitinkamos gautų lėšų už parduodamÄ turtÄ dalies nukreipimo kredito grÄ Å¾inimui. Bankui nesukėlė įtarimų ar abejonių ir Preliminariojoje sutartyje įraÅ¡yta sÄ lyga dėl pirkėjo galimybės perkamų daiktų kainÄ apmokėti pasirinktinai – arba į pardavėjo sÄ skaitÄ Banke arba grynaisiais pinigais (Preliminariosios sutarties 4.6).

Esant tokiai mokėjimų tvarkos sÄ lygai Bankas neturėjo realios galimybės kontroliuoti gaunamų lėšų panaudojimo, tačiau elgėsi pasyviai ir laiku nesiėmė veiksmų padėčiai pakeisti. IeÅ¡kovas, vykdydamas pirkėjo prievoles ir nepažeisdamas Preliminariosios sutarties sÄ lygų, pirkimo-pardavimo kainÄ sumokėjo grynaisiais pinigais į pardavėjo kasÄ (25-28 b. l., 1 t.). Tik 2009 m. vasario 27 d. susitarimu dėl Kredito sutarties pakeitimo (143-150 b. l., 1 t.) Å¡ios sutarties Å¡alys sutarė, jog visi avansai, rezervavimo mokesčiai, rankpinigiai ir kiti iÅ¡ankstiniai mokėjimai, gauti pagal preliminariÄ sias kredito gavėjo pirkimo-pardavimo sutartis, turi bÅ«ti pervesti į kredito gavėjo vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Banke ir naudojami tik kredito grÄ Å¾inimui (Kredito sutarties Specialiosios dalies skirsnio „Kitos sÄ lygos“ 12 p. – b. l. 149, antra pusė, 1 t.).

Iki Å¡io susitarimo sudarymo ieÅ¡kovas, kaip pirkėjas, jau buvo sumokėjęs pardavėjui tokiÄ sumÄ už perkamus daiktus, kuri pirkimo-pardavimo Å¡alių buvo pripažinta kaip visiÅ¡kas kainos apmokėjimas. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia iÅ¡ esmės sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Bankas, kaip kreditavimo srities profesionalas, Å¡iuo atveju neveikė rÅ«pestingai, atidžiai ir dėmesingai. Teismo tvarka pripažinus ginčijamÄ pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, toks nerÅ«pestingas Banko veikimas sukelia Bankui neigiamų padarinių – savo reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonės praradimÄ ieÅ¡kovo įgytų daiktų vertės dalimi.IeÅ¡kovas perkamų daiktų perdavimo jam metu nebuvo skolingas turto pardavėjui (buvo sumokėjęs visÄ sutartÄ kainÄ ), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo toliau bÅ«ti ieÅ¡kovo įgytų daiktų hipotekai, užtikrinusiai daiktų pardavėjo prievolių Bankui įvykdymÄ .

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra teisinga ir sÄ Å¾ininga konstatuoti, kad teisėtai nuosavybės teisę į daiktus įgijęs ir sÄ Å¾iningai atsiskaitęs savininkas (byloje – ieÅ¡kovas) pagrįstai reikalauja iÅ¡laisvinti daiktus nuo hipotekos pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Ä®keitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (Å¡alutinės) teisės, atsirandančios iÅ¡ pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK Å¡eÅ¡tosios knygos IX skyriuje numatytais prievolių pabaigos pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2011, 2007 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2007, 2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002, kt.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad ieÅ¡kovui visiÅ¡kai atsiskaičius pagal pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėju UAB „Atolas“, daiktinių teisių suvaržymas hipoteka į ieÅ¡kovo įgytus daiktus laikytinas pasibaigusiu (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Pripažinus hipotekÄ pasibaigusia, ginÄÄ dėl hipotekos galiojimo iÅ¡nagrinėjęs teismas gali priimti sprendimÄ dėl hipotekos iÅ¡registravimo.

Tokiu atveju hipotekos registro tvarkytojas turi atlikti atitinkamus juridinius veiksmus iÅ¡registruojant hipotekÄ teismo sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę laikytina, kad yra kiek netiksli ieÅ¡kinio reikalavimo dėl hipotekos pabaigos nustatymo teisinė konstrukcija, suformulavus teismo įpareigojimÄ atsakovams padaryti atitinkamus hipotekos lakÅ¡tų pakeitimus. Tuo pačiu tikslintinas teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria patenkintas toks ieÅ¡kovo reikalavimas, tekstas. Patikslinus teismo sprendimo dalį dėl hipotekos pabaigos, iÅ¡nyksta apelianto reiÅ¡kiamų abejonių dėl teismo sprendimo galimo neatitikimo CPK 270 straipsnio reikalavimams pagrindas, kiek tai susiję su sprendimo įvykdymo galimybėmis, nepriklausančiomis nuo atsakovų.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį keisti arba naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, iÅ¡dėstant papildytÄ ir patikslintÄ jo rezoliucinės dalies tekstÄ , nekeičiantį Å¡io sprendimo esmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , tačiau papildyti ir patikslinti jo rezoliucinės dalies tekstÄ , iÅ¡dėstant jį taip:„IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.1.

Pripažinti galiojančia nuo 2009 m. balandžio 22 d. tarp J. M. įmonės ir bankrutavusios UAB „Atolas“ sudarytÄ Å¡io turto: 1.1. odontologijos klinikos su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2 (1/25 nuo 5,13 kv. m), su 7,31 kv.m rÅ«sio patalpa, pažymėta R-10, paskirtis - gydymo, 150,13 kv.m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 1.2. 5 automobilių stovėjimo vietų, pažymėtų pakeistame Preliminariosios sutarties priede Nr. 3 indeksais: 4 (ketvirta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)); 5 (penkta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)), 1 (pirma - prie siurblinės kompresorinės požeminėje automobilių saugykloje, pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 ir 2 (pirma ir antra - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini));1.3. idealinės 2/52 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kurios bendra turto kaina - 390 141 Lt, ir patvirtinti Å¡ios sutarties sudarymÄ .

2. Pripažinti pasibaigusia Å¡ių daiktų hipotekÄ ( įregistruota hipotekos lakÅ¡tu, identifikacinis kodas 02120060002008 (su visais pakeitimais ir papildymais), ir hipotekos lakÅ¡tu, identifikacinis kodas 02120070016560 (su visais pakeitimais ir papildymais)): 2.1. odontologijos klinikos su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2 (1/25 nuo 5,13 kv.m), su 7,31 kv.m rÅ«sio patalpa, pažymėta R-10, paskirtis - gydymo, 150,13 kv.m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);2.2. 5 automobilių stovėjimo vietų, pažymėtų pakeistame Preliminariosios sutarties priede Nr. 3 indeksais: 4 (ketvirta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)); 5 (penkta - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)), 1 (pirma - prie siurblinės kompresorinės požeminėje automobilių saugykloje, pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)), 1 ir 2 (pirma ir antra - prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini));2.3. idealinės 2/52 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies.

3. IÅ¡registruoti Å¡iame sprendime iÅ¡vardintų daiktų hipotekÄ iÅ¡ hipotekos registro.IÅ¡ atsakovų bankrutavusios UAB „Atolas“, įmonės kodas 133432883, ir „Swedbank“ , AB, įmonės kodas 112029651, priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ kiekvieno po 866 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui J. M. įmonei, įmonės kodas 135522137.IÅ¡ Swedbank“, AB priteisti 10 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660.“ Teisėjai                                                                                                                                   Alė Bukavinienė Danutė MilaÅ¡ienė Gintaras Pečiulis