2019-06-05 Nr. AB-12413-3-63-3-01188-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-980-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01188-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui M. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. L. (toliau – ir atsakovas) 8,73 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios už laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. valdytą nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).

II. 2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą, t. y. jam iš atsakovo M. L. priteisė 4,95 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovas buvo nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), – savininku, todėl pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 bei 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punktą jis buvo vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymoje apie skolą nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), apmokestintas 8,73 Eur vietine rinkliava. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka buvo kreipęsis į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo. Teismas, konstatavęs, jog atsakovas nėra įvykdęs prievolės laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, iš dalies tenkino prašymą ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 4,95 Eur (8,73 Eur – 3,78 Eur) vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą. Teismas prašymą tenkino nevisiškai, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas minėtu nekilnojamojo turto objektu faktiškai naudojosi 2016 m. liepos 1–27 d.

III. 4. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo prašymą.

5. Pareiškėjas paaiškina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvusi savininkė M. S. L. mirė (duomenys neskelbtini), buvęs savininkas V. J. L. – (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas bei Testamentų registro išrašas patvirtina, kad šį butą paveldėjo M. L.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir teismų praktika pareiškėjas tvirtina, jog teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovui nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento, o nuo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo dienos. Taigi, teismas padarė esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 6. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą – butą, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., – 8,73 Eur.

7. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1–2 p., 16 str. 2 d.).

9. Nagrinėjamu atveju pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tiesiogiai nustato Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330, detalizuoja – šiuo sprendimu patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais). Nuostatų 4 punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia kaip fizinius ir juridinius asmenis arba jų įgaliotus asmenis – komunalinių atliekų turėtojus, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančius Vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede.

10. Nagrinėjamu atveju, remiantis pirmosios instancijos teismui pateiktais dokumentais, ginčo nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), – 1992 m. rugsėjo 18 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo M. S. L. (įrašas Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2017 m. rugsėjo 1 d. išraše, b. l. 5–6), kuri mirė (duomenys neskelbtini) (2017 m. rugpjūčio 31 d. išrašas iš Gyventojų registro, b. l. 67). Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į šį butą V. J. L. buvo įregistruota 2016 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. BV8-5171 pagrindu ir išregistruota 2016 m. liepos 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. BV8-5240 pagrindu, atsakovui M. L. įregistruota 2016 m. liepos 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. BV8-5240 pagrindu ir išregistruota 2016 m. rugsėjo 6 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė 2017 m. gruodžio 11 d. išrašą iš Gyventojų registro (b. l. 29), kuriame nurodoma, kad V. J. L. mirė (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. gruodžio 11 d. išrašą iš Testamentų registro (b. l. 30), iš kurio matyti, jog V. J. L. palikimą 2016 m. gegužės 17 d. priėmė atsakovas M. L..

11. Pastebėtina, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių ir po jo mirties atsiradusių vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausiai yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

12. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Civilinio kodekso 5.52 straipsnis 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus; jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

13. Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

14. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., t. y. laikotarpį, kuris prasidėjo atsakovui jau priėmus palikimą (2016 m gegužės 17 d.), tačiau iki 2016 m. liepos 28 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. BV8-5240 išdavimo ir atsakovo nuosavybės teisių išviešinimo Nekilnojamojo turto registre 2016 m. liepos 29 d. Šiame kontekste pažymėtina, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Civilinio kodekso 5.50 str. 1 d.); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.), o paveldėjimo teisės liudijimas tėra vienas iš juridinių faktų įvykimą patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis šie juridiniai faktai registruojami viešame registre (Civilinio kodekso 4.255 str. 5 p.).

15. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamojo turto objektą atsakovui priklausė visą laikotarpį, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nepriklausomai nuo šios teisės išviešinimo viešame registre momento, todėl, nesant tai paneigiančių duomenų, atsakovas turi pareigą sumokėti vietinę rinkliavą už visą šį laikotarpį. Nors atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė visų duomenų, būtinų siekiant teisingai išspręsti bylą, be kita ko, duomenų apie ginčo palikimo atsiradimo (V. J. L. mirties) laiką, teismas, įgyvendindamas savo pareigą būti aktyviam tiriant įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 1 d.) ir turėdamas galimybę savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d.), galėjo ir turėjo šiuos duomenis gauti, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai nutarė pareiškėjui nepriteisti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios 2016 m. liepos 1–27 d. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo pareiškėjui nepriteisti prašomos vietinės rinkliavos sumos – 8,73 Eur – arba šią priteistiną sumą mažinti.

16. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, buvo nepakankamai aktyvus tiriant įrodymus, todėl netinkamai apskaičiavo pareiškėjui iš atsakovo priteistinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti, t. y. visiškai tenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą ir priteisti jam iš atsakovo M. L. 8,73 Eur (aštuonis eurus septyniasdešimt tris centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė