e02f4a27-2f3a-4e19-8374-0bcd046df9a4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD983C76">Nr. I-825-815/2018</a> Administracinė byla Nr. I1-5210-484/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01205-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas E. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–11). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN yra kalinamas nuo 2018 m. vasario mėnesio. Pasivaikščiojimo kiemelyje nepakanka vietos pasivaikščioti, nes kiemelyje yra įrengtos tinklinio, o kartais krepÅ¡inio aikÅ¡telės, todėl nuteistiesiems žaidžiant tinklinį ar krepÅ¡inį, kitiems vietos pasivaikščioti nebelieka.

PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN turi teisę pasivaikščioti kieme tik 4 valandas, tačiau tokia pasivaikščiojimo trukmė prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ , nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, pagal kurį suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke ar už kameros ribų. Kadangi pareiÅ¡kėjas dirba, jo pasivaikščiojimo trukmė yra apribojama iki 3 valandų, t. y. nuo 18 val. iki 21 val. PaaiÅ¡kina ir tai, kad iÅ¡ karto po karantino buvo paskirtas į I-ojo gyvenamojo korpuso 3 bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 205, kurios plotas yra apie 32 kv. m., sekcijoje įrengta 10 miegamųjų vietų ir visos jos yra užimtos.

Sekcijoje yra 5 dviaukÅ¡tės geležinės lovos, 6 vienaukÅ¡tės geležinės spintelės, 2 dviaukÅ¡tės geležinės spintelės, 2 medinės spintos rÅ«bams susidėti, stalas ir 6 kėdės. Taigi, sekcijoje jam teko mažiau laisvo ploto, nei turėtų tekti pagal teisės aktus. Nurodo, kad gyvenamoji patalpa apÅ¡viečiama dieninėmis lempomis, kurių skleidžiama Å¡viesa kenkia jo akims (jas raižo). Ant langų buvo grotos, kurių tinklelis siekia 3x7cm. NatÅ«rali Å¡viesa per tokį tankų grotelių tinklÄ sunkiai patenka į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , žiemos metu nuo 15 val. reikia įjungti Å¡viesÄ .

PareiÅ¡kėjo manymu, ant langų grotos nereikalingos, nes įstaiga, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra ne kalėjimas. 2018 m. gruodį sekcijoje atsirado blakių, tačiau dezinfekcija buvo atlikta tik 2019 m. vasario 25 d. Iki dezinfekcijos atlikimo buvo kandžiojamas blakių. Teigia, kad pasinaudoti pirtimi antro aukÅ¡to nuteistieji galėdavo tik sekmadieniais, kitos galimybės nusiprausti Å¡iltu vandeniu nebuvo. DuÅ¡uose nebuvo pertvarų, todėl buvo pažeidžiamas jo privatumas. PareiÅ¡kėjas su skundu dėl pertvarų duÅ¡uose nebuvimo kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ .

Pertvaros duÅ¡uose buvo įrengtos 2018 metų pabaigoje, tačiau, anot pareiÅ¡kėjo, jos buvo nepakankamos privatumui užtikrinti. Dėl privatumo duÅ¡uose neužtikrinimo pareiÅ¡kėjas jautė nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , gėdÄ . Privatumas taip pat nebuvo užtikrinamas ir telefoninių pokalbių metu, kadangi telefono aparatas įrengtas prie antro aukÅ¡to įėjimo durų ir nebuvo izoliuotas. Skambinti telefonu galima nuo 7 val. iki 23 val., t. y. tuo metu, kai koridoriuje bÅ«na daug nuteistųjų.

Dėl nurodytų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti (b. l. 31–37). Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 7-52 buvo paskirtas į 3-ojo bÅ«rio bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 205, kurios plotas 32,43 kv. m., joje įrengta 10 miegamųjų vietų.

Galimybės nustatyti, kiek skundžiamu laikotarpiu minėtose patalpose gyveno asmenų, nėra, kadangi tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami. Skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimas nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be iÅ¡imties suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje.

Taigi, patalpoje, kurioje pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas, virtuvė-poilsio kambarys.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus rengimus, užsiimti kita leistina veikla, t. y. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. PaaiÅ¡kina ir tai, kad pataisos įstaigos teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrengimai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji.

Ne visada visos gyvenamosios vietos patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos ir galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkančios duÅ¡o patalpos skirtos I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Siekiant nuolat gerinti nuteistųjų kalinimo sÄ lygas, Vilniaus PN visi duÅ¡ai jau yra įrengti su pertvaromis. I-ojo korpuso nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi duÅ¡u grafikas, pagal kurį I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistieji duÅ¡e prausiasi Å¡eÅ¡tadieniais arba sekmadieniais.

Be to, kiekviename nuteistųjų bÅ«ryje įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos, kuriose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis higienos. Dėl blakių atsakovės atstovas pažymi, kad pagrindinė ir svarbiausia prevencinė priemonė prieÅ¡ blakių atsiradimÄ yra Å¡vara, t. y., norint iÅ¡vengti blakių atsiradimo, yra bÅ«tina Å¡variai gyventi ir nuolat palaikyti tvarkÄ gyvenamosiose patalpose. Vilniaus PN administracija nuolat reikalauja iÅ¡ nuteistųjų, kad jie palaikytų tinkamÄ tvarkÄ bei Å¡varÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys jose esantys nuteistieji.

Siekdama palaikyti tinkamas sÄ lygas gyvenimui, Vilniaus PN administracija gyvenamosiose patalpose yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Pelias“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe, ir blakių naikinimo darbus, Vilniaus PN patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius minėtų patalpų patikrinimus. 2018 m. gruodžio mėnesį UAB „Pelias“ Vilniaus PN bendrabučio patalpose atliko monitoringÄ , kurio metu blakių nebuvo pastebėta.

Vilniaus PN 2018 m vasario mėnesį buvo atliktas patalpų monitoringas ir patalpoje Nr. 205 buvo pastebėta blakių ir iÅ¡kart pradėti jų naikinimo darbai t. y. atlikta dezinsekcija. PareiÅ¡kėjas dėl galimų blakių sukandimų į Vilniaus PN esantį Å¡eimos gydytojÄ nesikreipė. Dėl taksofonų atsakovės atstovas paaiÅ¡kina, kad įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryÅ¡iu visoje Lietuvoje. Ä®staigoje sumontuoti iki 2018 m. spalio 15 d. veikę taksofonai buvo ryÅ¡io paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė, taksofonus įrengė ir administravo AB „Telia Lietuva“.

Teisės aktai nenustatė jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitiko visus reikalavimus, galimybė paskambinti nuteistiesiems buvo užtikrinama nepertraukiamai, nuteistieji naudojosi įstatymo suteikta teise skambinti telefonu. Nuo 2018 m. spalio 15 d. I-ame gyvenamajame korpuse kiekviename aukÅ¡te veikia sumontuoti nauji taksofonai, kurie priklauso „CSC Telekom“ bendrovei, vykdančiai visÄ Å¡ių prietaisų techninį palaikymÄ ir aptarnavimÄ .

Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse sumontuoti taksofonai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Tvirtina, kad galimybė nuteistiesiems pasinaudoti telefonu užtikrinama nepertraukiamai. Teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliai pataisos įstaigoje įrengti, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET) reikalavimais.

Pasivaikščiojimo kiemelio minimalus plotas, kaip ir minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas jame, bausmių vykdymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nereglamentuotas. Vilniaus PN niekuomet nesusidaro tokių situacijų, kai visi nuteistieji į kiemelį iÅ¡eitų pasivaikščioti vienu metu, todėl vietos yra pakankamai. Atsakovės atstovas taip pat paaiÅ¡kina, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ .

Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Pagal PĮĮET 11.5 punktÄ , lengvajai ir paprastajai grupei priskirtuose gyvenamuosiuose kambariuose langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Atsižvelgiant į nuolatinių draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimÄ per langus ir siekiant užtikrinti nuteistųjų saugumÄ bei, vadovaujantis minėtu teisės aktu, buvo priimtas sprendimas bendrabučio tipo pastato langus iÅ¡ lauko pusės apsaugoti grotomis. Grotų įrengimas ant langų – tai inžinerinė priemonė, stabdanti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų pateikimÄ Ä¯ pataisos įstaigos teritorijÄ .

Vilniaus PN nuomone, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas 2019 m. balandžio 23 d. pateikė atsikirtimus į atsakovo atstovo atsiliepimÄ (b. l. 64), kuriuose su atsakovo atstovo atsiliepimu nesutiko bei prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamosios patalpos Nr. 205 fotonuotraukÄ ir viso I-ojo gyvenamojo korpuso fotonuotraukÄ .

Teismas konstatuoja: Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN neužtikrinimo, atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje E. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos –Vilniaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad įkalinimo įstaigoje jam nebuvo užtikrintos teisės aktus atitinkančios kalinimo sÄ lygos, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡Â LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, pareiÅ¡kėjas jame nenurodė konkretaus laikotarpio, kuriuo jam esant Vilniaus PN, galimai buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, kad Vilniaus PN jis yra nuo 2018 metų vasario mėn. ir žalos atlyginimo praÅ¡o už visÄ kalinimo Vilniaus PN laikotarpį. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN bausmę atliko laikotarpiais: nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. kovo 12 d., nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. gegužės 7 d., nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. vasario 14 d. (b. l. 124, 128-130).

Atsižvelgdamas į tai, bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2019 m. kovo 25 d., teismas ginčui aktualiais laiko laikotarpius nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. kovo 12 d., nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. gegužės 7 d., nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. kovo 25 d. Dėl gyvenamojo ploto PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN buvo apgyvendintas gyvenamojoje patalpoje Nr. 205, kurioje buvo pažeista gyvenamojo ploto norma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (minėtų taisyklių 111.1 papunktis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 3-205-03 plotas 33,98 kv. m., joje įrengta 10 miegamųjų vietų. Pažymėtina, kad nors atsakovės atstovas teismui ir nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiÅ¡kėju minėtose patalpose, tačiau net ir darant prielaidÄ , jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas – 3,1 kv. m – Vilniaus PN nebuvo pažeistas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameros plotÄ taip pat mažino kameroje esantys baldai. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kamerų tipo patalpos ploto norma atsižvelgti į patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl ploto kameroje neužtikrinimo, nenustatytas nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimas. Dėl grotų įrengimo ir apÅ¡vietimo PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino ir iÅ¡ to, kad Vilniaus PN kameroje Nr. 205 dėl ant langų įrengtų grotų ribojama natÅ«rali dienos Å¡viesa, o dieninių lempų skleidžiama Å¡viesa kenkia jo akims.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. PĮĮET 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Pagal PĮĮET 16.9 papunktį, kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. IÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Ä®rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus pavirÅ¡iaus plieniniai strypai.

Grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sienÄ Ä¯tvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. IÅ¡ lauko pusės ant langų gali bÅ«ti įrengtas metalinis tinklas. Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad visos Vilniaus PN gyvenamosios patalpos įrengtos pagal PĮĮET. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ . Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas.

Grotų įrengimas ant langų – tai inžinerinė priemonė, stabdanti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų pateikimÄ Ä¯ pataisos įstaigos teritorijÄ . Jokie teisės aktų, įskaitant ir HN 134:2015, reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 ir PĮĮET reikalavimus. Pažymėtina, jog natÅ«ralaus apÅ¡vietimo teisės aktai nereglamentuoja.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodomais duomenimis, jog į gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 205 patenka natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Å iuo atveju atsakovės atstovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl ant lango įrengtos grotos ir metalinis tinklas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovės atstovo veiksmai buvo neteisėti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentas, jog dirbtinė Å¡viesa kenkia jo akims (jas raižo), yra deklaratyvus, kadangi konkreti situacija neapibÅ«dinta, platesnių paaiÅ¡kinimų, kaip pareiÅ¡kėjas iÅ¡matavo dirbtinės apÅ¡vietos parametrus ir nustatė neatitikimÄ teisės aktų reikalavimams, skunde nenurodyta.

Atsižvelgdamas į tai, teismas Vilniaus PN neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu taip pat nenustatė. Dėl privatumo užtikrinimo duÅ¡o patalpose ir naudojimosi duÅ¡u ribojimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad duÅ¡uose nėra užtikrinamas privatumas dėl pertvarų juose nebuvimo arba netinkamo pertvarų įrengimo. Be to, jo tvirtinimu, nusiprausti su Å¡iltu vandeniu galima tik kartÄ per savaitę (sekmadieniais). HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės) 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas neneigia, kad vienÄ kartÄ per savaitę galimybė pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta. Taip pat atsakovės atstovo pateiktas nuteistųjų maudymosi duÅ¡e grafikas patvirtina, kad 2-3 bÅ«rio nuteistieji vedami maudytis sekmadieniais (b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato pareigÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, o atsakovės atstovas tinkamai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯gyvendino, nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Pažymėtina, kad nei HN 134:2015, nei PĮĮET nėra nustatyta, kad duÅ¡uose turi bÅ«ti įrengtos pertvaros. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad siekiant nuolat gerinti nuteistųjų kalinimo sÄ lygas, Vilniaus PN visi duÅ¡ai jau įrengti su sienelėmis, bei pridėjo fotonuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad Vilniaus PN duÅ¡uose įrengtos pertvaros (b. l. 45–47). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas ne kartÄ konstatuota, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti Vilniaus PN nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018).

Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09)). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pertvaros duÅ¡uose buvo įrengtos tik 2018 metų pabaigoje, atsakovės atstovas Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų įrodymais nepaneigė, atsiliepime į skundÄ pažymėdamas, kad ankstesnis pertvarų duÅ¡e nebuvimas negalėjo bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į aukščiau paminėtÄ teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu duÅ¡u buvo pažeidžiamas dalį ginčo laikotarpio, t. y. nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. kovo 12 d., nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. gegužės 7 d., nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., todėl, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, atitinkamai jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Dėl pasivaikščiojimų gryname ore sÄ lygų ir trukmės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose per mažai vietos. Be to, dėl to, kad yra dirbantis, pasivaikščioti gali nuo 18 val. iki 21 val., t. y. tik 3 valandas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises ir laisves, bet bausmių vykdymo tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytas pareigas bei apribojimus.

Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibÅ«dinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Pareigos neatlikimas arba netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir tai sudaro drausminės atsakomybės pagrindÄ . Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ .

Ä®statymų nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. BVK 103 straipsnis numato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal BVK 72 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastÄ jÄ , lengvÄ jÄ ir drausmės grupes. Priklausomai nuo Å¡ių grupių, skiriasi nuteistiesiems priklausanti teisė kasdien pasivaikščioti.

Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę pasivaikščioti kasdien 3 valandas (BVK 73 straipsnio 5 punktas), lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 4 valandas (BVK 74 straipsnio 5 punktas), o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 2 valandas (BVK 74 straipsnio 5 dalis). Iš byloje pateiktų 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiko Nr. 81-454 ir 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiko Nr. 14-1714 matyti, kad mėnesio porinėmis dienoms I gyvenamojo korpuso 2 aukšto nuteistieji vedami į pasivaikščiojimo kiemelius nuo 8.00 val. iki 12.30 val., o mėnesio neporinėmis dienomis nuo 14.00 val. iki 18.00 val. (b. l. 51).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikiami pasivaikščiojimai gryname ore. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis pasinaudoti pasivaikščiojimo gryname ore teise galėjo pasinaudoti tik 3 val. (nuo 18 val. iki 21 val.), nes yra dirbantis, yra niekuo nepagrįstas ir deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl atmestinas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais dėl netinkamai organizuojamo pasivaikščiojimo.

Pagal BVK 73 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę pasivaikščioti kasdien 4 valandas, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vilniaus PN minėtÄ pareigÄ Ä¯gyvendino ir užtikrino pareiÅ¡kėjui teisę kasdien 4–4,5 valandas per dienÄ praleisti lauke, t. y. ilgiau nei BVK reglamentuota, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimus nustato PĮĮET 18–21 punktai, kuriuose nėra nustatytas minimalus pataisos įstaigų pasivaikščiojimo kiemelių plotas.

Pasivaikščiojimo kiemų dydžiai nėra reglamentuoti ir kituose teisės aktuose. Iš byloje pateiktų I gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemų fotonuotraukų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemai nėra perpildyti, juose įrengtas sporto inventorius bei krepšinio aikštelė (b. l. 49). Byloje pateiktas 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikas Nr. 14-1714 patvirtina, jog nuteistieji vedami į pasivaikščiojimo kiemus nustatytu laiku (b. l. 51).

Atsižvelgiant į tai, kad nei viename teisės akte nėra reglamentuoti pasivaikščiojimo kiemų dydžiai, taip pat į tai, kad byloje pateikti fotonuotraukos bei nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikas patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemai nebuvo perpildyti, todėl teismas neturi pagrindo pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ Å¡iuo aspektu. Dėl privatumo užtikrinimo kalbantis telefonu PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog kalbantis telefonu nėra užtikrintas privatumas.

Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarkÄ reglamentuoja BVK ir Taisyklių nuostatos. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryÅ¡iu visoje Lietuvoje. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse sumontuoti taksofonai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Galimybė paskambinti nuteistiesiems buvo užtikrinama nepertraukiamai, nuteistieji naudojosi įstatymo suteikta teise skambinti telefonu.

Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad telefoninių pokalbių vieta nėra izoliuota, joje nėra įrengta bÅ«delių, atitvarų, visiÅ¡kai užtikrinančių garso izoliacijÄ , todėl nuteistieji, esantys Å¡alia taksofono, gali girdėti telefonu kalbančių asmenų pokalbį (b. l. 52–57). IÅ¡ pateiktų nuotraukų taip pat matyti, kad įstaigos administracija, siekdama užtikrinti nuteistųjų pokalbių neliečiamumÄ ir apsaugoti skambinančiųjų privatumÄ nuo kitų Vilniaus PN laikomų nuteistųjų, pakabinusi informacinį praneÅ¡imÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiÅ¡kėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu. Nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumÄ neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad bÅ«tų realiai sutrukdęs pareiÅ¡kėjui palaikyti telefonu socialinius, Å¡eiminius ryÅ¡ius. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ fotonuotraukų, Vilniaus PN administracija yra įspėjusi nuteistuosius apie tai, kad bÅ«tina gerbti kalbantįjį, elgtis santÅ«riai ir netriukÅ¡mauti. Reikalavimo, kad telefonų aparatai bÅ«tų izoliuojami, teisės aktai nenustato, o Vilniaus PN administracija nėra atsakinga už nuteistųjų keliamÄ triukÅ¡mÄ ir jų pačių kito asmens negerbimÄ . Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado reikÅ¡mingų ar nepataisomų neturtinių padarinių.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl Å¡io pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas. Dėl parazitų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį gyvenamosiose patalpose atsirado blakių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas tiek į kalinimo įstaigos administracijai, tiek kitoms institucijoms teikė, tačiau blakės buvo iÅ¡naikintos tik 2019 m. vasario 25 d. Nurodo, kad visÄ nurodytÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas buvo kandžiojamas blakių, kas pareiÅ¡kėjui sukėlė fizinį skausmÄ .

Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laivės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos higienos normos 134:2015 20 punktas). EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ).

IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos, darytina iÅ¡vada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – iÅ¡naikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN yra sudaręs sutartį su UAB „Pelia“, kuri teikia kenkėjų kontrolės paslaugas. 2018 m. gruodžio mėnesį UAB „Pelias“ Vilniaus PN bendrabučio patalpose atliko monitoringÄ , kurio metu blakių nebuvo pastebėta.

Vilniaus PN 2018 m. vasario mėnesį buvo atliktas patalpų monitoringas ir patalpoje Nr. 205, buvo pastebėta blakių ir iÅ¡kart pradėti jų naikinimo darbai t. y. atlikta dezinsekcija. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl blakių buvimo gyvenamojoje patalpoje su skundais (praÅ¡ymais) kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ bei į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentÄ (toliau – Vilniaus departamentas) (b. l. 20, 24-25, 27).

Vilniaus departamentas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2018 m. gruodžio 31 d. skundÄ , 2019 m. vasario 21 d. raÅ¡te Nr. (10-12 4.80)2-8473 pažymėjo, kad 2019 m. vasario 15 d. buvo atlikta operatyvioji valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolė Vilniaus PN. Patikrinimo metu Vilniaus PN gyvenamojo korpuso II-o aukÅ¡to gyvenamojoje patalpoje Nr. 205 apžiÅ«rėjus patalpÄ ir joje esančius aplinkos daiktus blakių buvimo vizualiai nenustatyta, tačiau ant patalpos sienos buvo matomų nariuotakojų (galimai blakių) pėdsakų (ant sienos pavirÅ¡iaus buvo sutraiÅ¡kytų nariuotakojų liekanų).

Byloje esanti UAB „Pelias“ 2019 m. vasario 19 d. darbų ataskaita patvirtina, kad nuteistųjų bendrabučio tipo patalpose buvo atliktas monitoringas ir kambariuose Nr. 201, 202, 204, 205, 206 ir 214 pastebėtos blakės, atlikti dezinsekcijos darbai (b. l. 43). Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo ir atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimus, byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisė į saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ Å¡iuo apsektu buvo pažeista ir Å¡i aplinkybė yra pagrindas pripažinti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

Be to, nors atsakovės atstovo į bylÄ pateiktame Vilniaus PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2019 m. balandžio 9 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio dėl odos patologinių pakitimų nesikreipė, tačiau tai neatleidžia pataisos įstaigos nuo pareigos laikytis HN 134:2015 20 punkte nustatyto reikalavimo. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad dalį ginčo laikotarpio pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u bei neužtikrinta teisė į saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , kadangi gyvenamojoje patalpoje Nr. 205, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, buvo blakių.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sÄ raÅ¡o. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, trukmę bei mastÄ (duÅ¡u pareiÅ¡kėjas naudojosi tik kartÄ per savaitę, t. y. sekmadieniais), inter alia (iÅ¡ lot. k. „be kita ko“) į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodomas 16 000 Eur neturtinės žalos dydis akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvatus nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. pvz.; LVAT 2018 m. 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje A-1946-525/2019), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į LVAT praktikÄ , priteistina maksimali 200 Eur suma.

Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 ir 1 dalimis, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. P. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 200 Eur (du Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Ina Kirkutienė